pensijų indeksavimas

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigiama, kad tiems, kurie per gyvenimą sumokėjo daugiau įmokų, dirbo ilgiau ir tiems, kurie mokėjo mažiau ir dirbo trumpiau, pensijos bus didinamos skirtingu dydžiu.

Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl pensijų papildomo indeksavimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.  „Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

Seime pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl jos nuo kitų metų vidutinė pensija didės 51 euru – taip tikimasi skurdžiausius senjorus ištraukti iš skurdo duobės. Opozicijai kyla klausimų,  ar šitaip neliks nuskriausti kai kurie pensinio amžiaus gyventojai.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo nustatyti, kad gyventojai, per gyvenimą išdirbę 15 arba 30 metų gautų vienodo dydžio bendrąją pensijos dalį. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektu siūloma sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, mažiausias socialinio draudimo pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip nuo kitų metų bus keičiamas pensijų indeksavimas.

Nuo kitų metų planuojama keisti „Sodros“ pensijų indeksavimo arba didinimo tvarką. Palyginti su dabartine, ji būtų palankesnė tiems, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo ir šiuo metu gauna mažesnes pensijas. Specialistai tokius planus vertina dvejopai. Viena vertus, sutariama, kad būtina mažinti pensininkų skurdo lygį. Tačiau kita vertus, siūlomas sprendimas esą skatina ne dirbti ir kaupti darbo stažą, bet rinktis nelegalų darbą.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo, kituose komitetuose, o lapkričio 24 d. dėl to bus balsuojama iš naujo.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Seimo narių pasiūlytam naujam įstatymo projektui. Pagal jį bus indeksuojamos ir valstybinės pensijos, o ne tik senatvės pensijos, kaip yra dabar. Įstatymo projektas numato pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų indeksavimo (keitimo) mechanizmą.  Tai būtų daroma atsižvelgiant į praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Šiuo metu Seime svarstomas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją, dėl ko maždaug 3 eurais papildomai didėtų bendroji pensijos dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, tokiu atveju nereikėtų išskirti tik vienos pensijos dalies. Kaip žinia, senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Sparčiau didinti pačias mažiausias pensijas dabar arba tam skirtus pinigus taupyti ir ruoštis artėjančiam sunkmečiui. Abiejų dalykų vienu metu daryti nėra galimybių, tad politikai turės rinktis, ką daryti, kad lietuviškos pensijos padidėtų. Apie tai interviu tv3.lt pasakojo visai neseniai „Sodros“ vadove oficialiai paskirta Julita Varanauskienė. „Pats savaime pensijų didinimas nėra kažkoks ydingas ar blogas reiškinys. Daugelis pensininkų norėtų, kad jų pensijos būtų didesnės.

Dabartiniai įstatymai neleidžia didinti vidutinės pensijos iki 400 eurų, kaip kad siūlo į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis. Šią iniciatyvą kai kurie ekspertai vadina tiesiog rinkėjų papirkinėjimu, nes išmokos turi būti didinamos ne tik prieš rinkimus. Praėjusią savaitę S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios. „Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis - BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą.