pensijų fondai

Per pirmąjį 2024 m. pusmetį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 9,7 proc. teigia „Allianz Lietuva“ investicijų analitikas Rimas Strazdas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pateiktais išankstiniais duomenimis, per pusmetį gyventojų sukauptas turtas išaugo 15,3 proc. ir pasiekė 8,2 mlrd. eurų. „Per visą pensijos fonduose kaupimo laikotarpį, kaupiantys žmonės jau uždirbo beveik 3 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad lėšas iš pensijų fondų turėtų būti leista atsiimti sunkios negalios arba terminalinės ligos atveju. Tokiu atveju, anot jo, būtų galima pasinaudoti visomis sukauptomis lėšomis, tačiau platesnės atsiėmimo galimybės neturėtų būti suteiktos. „Su kuo sutinka visi, kad jeigu pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, turėtų būti leista atsiimti. Tai yra sunki negalia arba terminalinė liga.

Ne vienus ir ne dvejus metus žmonės girdi įvairiausius pamokslus iš politikų bei ekonomistų, kad nebūtų kvaili, kauptų papildomai senatvės pensijai, nes kitu atveju, sulaukę pensijos, bus vargšai. Tačiau kupiškietė Nida pastebėjo, kad pensijų fonde sukauptų pinigų daug mažiau, nei ji tikėjosi.

Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, kad dėl svarbių priežasčių turi būti leista nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir pasiimti pinigus. Kas bus svarbių priežasčių sąraše? Kas matuos tų priežasčių svarbą ir priims sprendimus.

Valdžia svarsto neatiduoti visos antrojoje pensijų pakopoje sukauptos pensijos – jei ištikus bėdai gyventojas norės pasiimti pinigus, valstybė savo dalį pasiliktų, o gyventojams leistų atsiimti tik jų pačių įneštus pinigus ir sukauptą investicinę grąžą. Dalis ekonomistų aiškina, kad fondų pinigai gyventojų privati nuosavybė, dėl to jų esą nusavinti negalima, net jei ir dalį įmokų sumokėjo valstybė. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Neseniai Konstitucinis Teismas pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja dabartinė tvarka, kai atsiimti pensijų fonduose sukauptų pinigų negalima jokiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, ir mirtinai sergant. Teismas nepasisakė, kokiais atvejais pinigus turėtų būti galima atsiimti. Dėl to turės apsispręsti Seimas. Kaip ten bebūtų, net ir leidus atsiimti pinigus, žmonės gali ir negauti tiek, kiek dabar turi asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje.

Konstituciniam teismui (KT) išaiškinus, kad įstatyme įtvirtinta tvarka, neleidžianti žmonėms pasiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptų pinigų, prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratai siūlo užtikrinti žmogaus teisę dėl svarbių priežasčių disponuoti jų sukauptomis lėšomis iš karto, nesukakus senatvės pensijos amžiui.

Į investicijų bendrovės „BaltCap“ fondus investavusiems Lietuvos pensijų fondams praradus daugiau nei 3 mln. eurų, Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad gali atsirasti naujų iniciatyvų, kaip geriau apsaugoti žmonių pinigus pensijų fonduose.   „Jeigu turėsime sprendimus, artimiausiomis savaitėmis pasiūlysime, jeigu reikėtų pokyčių pensijų (kaupimo – BNS) reguliavime“, – Seimo Antikorupcijos komisijoje trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę supurtė žinia apie privataus investicinio fondo galimai prarastas lėšas. Žmonėms, kurie kaupia lėšas per institucinius investuotojus, priima ilgalaikius sprendimus dėl nuoseklaus pinigų įdarbinimo, savo finansų planavimo, natūraliai kyla klausimas – kur investuoti saugu, kokią  investavimo politiką vykdo instituciniai investuotojai, įskaitant ir pensijų fondus bei gyvybės draudimo bendroves.

Lietuvos pensijų fondai, tikėtina, patyrė nuostolių dėl privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galbūt padarytos finansinės žalos fondui, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai yra ne investavimo veiklos nuostoliai.  „Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai.

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pensijų fondų dalyvių vienkartinių išmokų. Jie įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, parlamente svarstomos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartines išmokas iš pensijų fondų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą tokios išmokos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Daugelis Lietuvos gyventojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo, tad į rankas lieka mažiau pinigų. Tačiau išėję į pensiją jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348,09 euro. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o gruodį juos gavo 2806 gyventojai. Vidutinis anuitetas, jiems mokėtas gruodžio mėnesį, buvo 64,58 euro.

Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais, rašoma pranešime spaudai. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc.

Kiekvieną mėnesį tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus. Nemaža jų dalis jau turi ir daugiau ar mažiau turto, sukaupto antrosios pakopos pensijų fonde. Tačiau nieko nedarant savaime tų pinigų žmonės neatgauna. „Sodra“ paaiškino, kokius tris pasirinkimus turi tokie gyventojai ir kaip nuo jų priklauso, kada ir iš ko gausite papildomų pinigų. Sulaukęs pensinio amžiaus, žmogus įgyja teisę nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir gauti pensijų išmokas iš sukaupto turto.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau priėmus svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas leisti pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Seimui „užteko proto“ neatmesti idėjos sistemą tobulinti.  Pasak jos, prezidentas įvertins situaciją ir yra pasiruošęs teikti patobulinimus, kaip keisti sistemą.

Seimas svarstys, ar leisti gyventojams, jiems prireikus pinigų, iš pensijai sukauptų lėšų antros pakopos pensijų fonduose vienkartinėmis išmokomis pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų.

Seimui antradienį vėl teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų, jų neapmokestinant.  Tai bus antras bandymas Seime išgirsti prezidento atstovų argumentus dėl pataisų. Praėjusį ketvirtadienį opozicijai baiminantis, kad pakeitimų neparems valdantieji ir dėl to neužteks balsų pradėti jas Seime svarstyti, paprašė inicijuojamų pakeitimų pristatymą atidėti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant numatyti galimybę žmonėms vieną kartą iš antros pakopos pensijų fondų išsiimti dalį lėšų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijų sistemos pokyčiai turi būti svarstomi po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.  „Prezidentas pateikė pasiūlymą nelaukdamas Konstitucinio Teismo sprendimų. Suprantu, rinkimai nelaukia.

Seimui ketvirtadienį bus pristatytas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų jų neapmokestinant. Didinant paskatas dalyvauti pensijų kaupime šalies vadovas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto išmoką.

Didelė dalis Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų.

Artėjant Seimo rudens sesijai ir kitąmet numatytiems naujiems rinkimams, politikai vienas per kitą registruoja įstatymų pataisas, kurios patiktų kuo didesniam rinkėjų skaičiui. Fonduose pensijai kaupia daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų. Tad pakeitimai šioje srityje aktualūs daugeliui. Kaip rodo visuomenės apklausos, daugumai gyventojų nepatinka dabartinė tvarka, kai iš karto atsiimti galima tik ribotą sumą sukauptų pinigų ir tik sulaukus pensinio amžiaus.

Gyventojai skundžiasi, kad kažkada patikėję pensijų fondų valdytojų ir bankų pažadais, dabar tapo įkaitais ir nebegali valdyti savo pinigų. Žmonės piktinasi, kad negali nutraukti kaupimo antroje pensijų pakopoje ir pasiimti savo pinigų. Kai kurie politikai siūlo pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau pensijų fondų atstovai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus keisti sistemą atmeta. Anot jų, gyventojams nutraukti kaupimą – nenaudinga.

Beveik devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus. Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Per šių metų pirmąjį pusmetį pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, pranešė Lietuvos bankas (LB). Antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių turtas augo beveik 15 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o trečios pakopos – daugiau nei 15 proc. iki 256 mln. eurų.  Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų antrosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.

Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, teigia šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Šitie pokyčiai yra reikalingi ir tikėtina, kad prezidentas rudens sesijoje Seime teiks pasiūlymą dėl 25 procentų išsiėmimo galimybės“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

Augant kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti, o kaupiantys pensiją antroje pensijų pakopoje svarsto jį sustabdyti. Gyventojai skaičiuoja, kad tai padėtų sutaupyti 600 eurų per metus. Tačiau pensijų fondų atstovai pataria ne stabdyti kaupimą, bet mažiau leisti pinigų pramogoms ar restoranams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8,72 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Per šį pusmetį situacija rinkose neapibrėžtumo prasme yra nepasikeitusi – neapibrėžtumo ir svyravimų nė kiek nesumažėjo, vienok pensijų fondų rezultatai yra džiuginantys“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius.

Pernai gyventojų turtas, kaupiamas II pakopos pensijų fonduose mažėjo. Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad šiemet pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą. Anot jų, rinkos pakilo nuo pernykščių žemumų. Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys.

Daugeliui pensijos pragyvenimui neužtenka. Todėl gyventojai raginami kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Jų atstovai žada dideles, 1 tūkst. eurų viršijančias pensijas, tačiau su sąlyga, kad įmokas mokės ne tik patys žmonės, bet ir jų darbdaviai. Tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį siūlymą vertina skeptiškai. Anot jų, žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada ateity.

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys, rašoma komunikacijos agentūros „Idea Prima“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 50 proc.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant antros pakopos pensijų fonduose kaupiantiems žmonėms iš karto atsiimti iki 10,8 tūkst. eurų, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pritarus šiam siūlymui juo, tikėtina, pasinaudos didesnė gyventojų dalis.  „Šioje vietoje tam tikrų diskusijų reikia. Tokie galbūt nedideli, bet tiksliniai palengvinimai, tikrai reikėtų įsivertinti, ar jie neįtakos kažkokių didesnių pokyčių.

Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti opozicijos atstovų teikiamų Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, leidžiančių sustabdyti įnašų mokėjimą į antros pakopos pensijų fondus,o sukauptas lėšas pasiimti vienkartine ar periodine išmokomis arba rinktis anuitetą.

Finansų ministerijai siūlant ateityje nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus, valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas abejoja, ar toks žingsnis teisingas.    „Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilus diskusijų dėl automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus ir galimos sistemos pertvarkos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen sutinka, kad pensijų kaupimo modelio pokyčiai yra reikalingi. Pasak jos, koreguojant pensijų kaupimo sistemą žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo.  „Mano įsitikinimu, pokyčiai reikalingi.

Antros pakopos pensijų fondų turtas pernai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 4,9 proc. iki 5,62 mlrd. eurų, o trečios pakopos – padidėjo 0,23 proc. iki 222,3 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).    Pernai pensijų fondų rezultatai buvo neigiami – bendra svertinė antros pakopos fondų vieneto vertė smuko 13,8 proc., o  trečios pakopos – 13,13 proc.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos. Pensijų fondų uždarbis – 32 proc.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, Seimo valstiečiai siūlo nuo liepos pertvarkyti antros pakopos pensijų fondų sistemą – įteisinti savanorišką sprendimą kaupti pensijai.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Kylant vis didesniam nepasitenkinimui dėl priverstinio įtraukimo į kaupimą, draudimo pasitraukti iš ko ar atsiimti visas sukauptas lėšas iš karto, fondų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) siūlo naujus sistemos pokyčius. Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis.

Šiaulių bankas įsteigė naują grupės įmonę „SB Asset Management“, per kurią ketina netiesiogiai valdyti iš bendrovės „Invalda INVL“ perimamą mažmeninį investicinių ir pensijų fondų valdymo verslą Lietuvoje. Nauja įmonė taip pat padės tinkamai pasiruošti verslų sujungimui, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė Šiaulių bankas.

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad laikui bėgant dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės bei periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai kaupiantys II pensijų pakopoje norėtų laisviau disponuoti savo pinigais. Žmonėms aktualu tuos pinigus pasiimti tada, kai patys nori, taip pat nutraukti ar sustabdyti kaupimą neribotam laikotarpiui. Tačiau to jie padaryti negali, nes II pakopos pinigus nuo pačių gyventojų saugo griežtos taisyklės.  Pastaruoju metu gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ daug diskutuoja, kad vienintelis būdas atgauti savo pinigus yra numirti.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.