pelno mokestis

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad pelno mokesčio padidinimas 5 proc. siekiant finansuoti gynybos poreikius būtų nepagrįstas. Anot jo, tiek padidinus apkrovą Lietuvos verslui, šis pradėtų trauktis iš šalies, taip sumažindamas valstybės pajamas. „Matote, 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimas yra visiškai nepagrįstas. Nes pelno mokestis pastaraisiais metais iš įmonių pusės buvo mokamas didesnis, tačiau įprastai jis santūrus su kitais mokesčiais.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojai kaip galimą šaltinį gynybos finansavimui palaikytų pelno mokesčio didinimą bei didesnį pajamų progresyvumo įvedimą, tačiau nepritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Anot jos, nerimą bendruomenei taip pat kelia krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad vienas iš būdų finansuoti Lietuvos gynybos poreikius kuriam pritartų – pelno mokesčio dideliam verslui didinimas. Tuo pat metu ji pabrėžia, kad nepalaiko kai kurių politikų siūlomos idėjos didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kadangi tai neigiamai paveiks nepasiturinčius asmenis. „Pirmiausiai tarsimės su verslu. Ir jeigu nerasime jokių kitų būdų, tai (pelno mokesčio verslui didinimas – ELTA) taps būtinu dalyku.

Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pernai pasinaudojo rekordinis kino projektų skaičius – 101, penktadienį pranešė Lietuvos kino centras. Lengvatą gavo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų. 2022 metais iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Lietuvos bankui ir kai kuriems politikams siūlant dar didinti bankų pelno apmokestinimą, Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bankai jau moka išskirtinai didelį pelno mokestį. Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas. „Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiemet baigianti galioti pelno mokesčio lengvata įmonių technologijų atnaujinimui turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Anot prezidento, Lietuvos įmonėms tai užtikrintų stabilumą. „Džiaugiuosi išgirdęs beveik vieningą nuomonę tiek ministrų, tiek analitikų, tiek verslo atstovų, kad šią lengvatą reikėtų pratęsti bent penkeriems metams, norint sukurti tam tikrą investicinio klimato apibrėžtumą.

Prieš kelerius metus laikinai įvestas 20 proc. pelno mokestis, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, bus nuolatinis.   Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, o 16 susilaikė.  20 proc. pelno mokestį toliau turės mokėti bankai ir kredito unijos, uždirbančios daugiau negu 2 mln. eurų pelno. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.  Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo. „Toks yra Seimo siūlymas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui penktadienį nutarus siūlyti laikinai įvestą 20 proc. dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatiniu, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė nepritarianti trečdaliu didesniam mokesčiui ir taip „bausti kelis šalyje dar likusius reikšmingus bankus“. „Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione.

Turtingiausios pasaulio šalys šeštadienį pasirašė svarbų visuotinį susitarimą, siekdamos kovoti su mokesčių vengimu ir užtikrinti, kad technologijų milžinės sumokėtų teisingą mokesčių dalį, pareiškė britų iždo kancleris Rishi Sunakas. Jis sakė, kad septynių pirmaujančių ekonomikų finansų ministrai pasirašė paktą paskutinę susitikimų dieną Londone.

Sisteminė mokesčių sistemos peržvalga ir galima pertvarka sulaukia daug suinteresuotų grupių dėmesio. Ne išimtis ir galimas pelno mokesčio pakeitimų klausimas, kuris trečiadienį bus svarstomas Mokesčių pertvarkos grupės susitikime. Plačioji visuomenė, remdamasi komunikacine prasme labai patrauklia idėja, jog pelno mokestis turėtų būti mokamas tik tada, kai jis paskirstomas, ganėtinai aktyviai pasisako už šį kelią, Lietuvoje vadinamą estiškuoju.

Prezidentas ketvirtadienį pasiūlė naują mokesčių lengvatą, kuri turėtų paskatinti darbdavius didinti algas ir priimti į darbą naujų darbuotojų. Kitas siūlymas – labiau apmokestinti su įprastiniais darbo santykiais nesusijusias pajamas. Ekspertai galimus pakeitimus vertina atsargiai. Jeigu būtų įgyvendintas pirmasis pasiūlymas, darbdaviai, kurių darbo užmokesčio fondas – visiems darbuotojams išmokami atlyginimai – padidėtų 8 proc., penkerius metus galėtų mokėti mažiau pelno mokesčio.

Lietuvoje mokesčiai neturėtų būti kaitaliojami taip dažnai. Darbdaviams, kurie nuosekliai didina darbuotojų atlyginimus, galėtų būti taikoma papildoma pelno mokesčio lengvata. Tuo metu savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos yra didelės, turėtų mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį. Tokius pasiūlymus Finansų ministerijos suburtai mokesčių peržiūros darbo grupei teikia prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį visuomenei juos pristatė šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, kuriomis nuo pelno mokesčio siūloma atleisti įmones, kurios investuos ne mažiau 30 mln. eurų ir sukurs bent 200 darbo vietų.   Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad lengvata 20 metų būtų taikoma įmonėms, su valstybe pasirašiusioms stambaus projekto investicijų sutartį, ne mažiau kaip 75 proc.

Siekiant į Lietuvą pritraukti didelių investicijų, siūloma atleisti nuo pelno mokesčio įmones, investavusias ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukūrusias mažausiai 200 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtos Pelno mokesčio įstatyto pataisos numato, kad tokia lengvata ilgiausiai 20 metų būtų taikoma įmonėms, su valstybe pasirašiusioms stambaus projekto investicijų sutartį ir ne mažiau kaip 75 proc.

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį. Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą. Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo.

Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto naujų įstatymų projektus. Jiems įsigaliojus, atsirastų nauji mokesčiai. Šių būtinumą valdantieji grindžia papildomų valstybės biudžeto pajamų poreikiu. Posėdžio išvakarėse buvo pasiūlyta apmokestinti ne bankų turtą, kaip numatyta pradiniame Finansų rinkų dalyvių mokesčio projekte, o nustatyti didesnį pelno mokestį Lietuvos bankams. Pelnas gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismas 357 tūkst. eurų pelno mokesčio nuslėpusiam uostamiesčio autotransporto įmonės vadovui skyrė 19 tūkst. eurų baudą, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Vadovas nuteistas dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuva neturėtų didinti įmonėms taikomo pelno mokesčio tarifo, taip prarasdama savo konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. „Lietuvai yra labai svarbu pritraukti investicijas į pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Mes turime ne tik vieną žemiausių pelno mokesčio tarifų, bet ir vieną geriausių tyrimų ir inovacijų plėtros paketų visoje Europos Sąjungoje.

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ – nustatyti nulinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms – toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10, o apyvarta – 300 000 eurų. Tokios įmonės jau dabar moka sumažintą – 5 proc.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.

Vykdant projektą „Nuostolinga įmonė“ įmonių deklaruoti nuostoliai sumažėjo beveik 10 mln. litų. Padidinus pelno mokesčio bazę papildomai apskaičiuota ir sumokėta 155 tūkst. litų pelno mokesčio, teigiama Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešime spaudai. Įgyvendindama projektą „Nuostolinga įmonė“ VMI patikrino bendrovę, kelerius metus nuostolingai vykdančią tarpininkavimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą.

Konservatoriai tyčiojasi, ploja rankomis ir balsuodami palaiko - socialdemokratų partijos dominuojama valdančioji koalicija nuosekliai tęsia ir įgyvendina konservatorių programą, tą pačią, kurią socialdemokratų partija ir jos frakcija Seime, būdamos opozicijoje, nuolatos kritikavo. Regis socialdemokratų partijoje vis dar dominuoja buvusio jų lyderio pozicija: rinkimų pažadai - vieni, o realūs darbai po rinkimų - kiti. Socialdemokratų partijos rinkimų šūkis buvo - svarbiausia žmogus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui susidomėjus Lietuvoje veikiančių bankų indėliu į valstybės biudžetą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi mokestinių patikrinimų, praneša naujienų portalas delfi.lt. Anot Seimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko bankai per metus už paslaugas surenka 730 mln. litų mokesčių, tačiau sumoka tik 11 mln. litų pelno mokesčio. Seimo komitetas paprašė VMI atlikti patikrinimą ir nustatyti menko pelno mokesčio surinkimo priežastis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai ir Tauragės apylinkės prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame tarptautinių krovinių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės savininkas, apgaulingai tvarkęs apskaitą ir teikęs melagingus duomenis apie pajamas, įtariamas nuslėpęs daugiau nei 190 tūkst. litų pelno mokesčio.

Tarptautinės bendrovės labai greitai atranda įstatymų landas bei galimybes pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Vien tik „Apple“ per 2010 metus užsienio rinkose (ne JAV) uždirbo 13 mlrd. JAV dolerių, tačiau nuo šios sumos sumokėjo vos 130 mln. JAV dolerių mokesčių, rašo „Der Spiegel“. Daugybė milijardinius pelnus uždirbančių tarptautinių bendrovių ieško teisėtų kelių sumažinti mokestinę naštą kone iki nulio.

Paaiškėjo, kad korporacija „Apple“ už JAV ribų mokėjo mažesnį nei 2 proc. pelno mokestį, informuoja BBC. Šiemet iki rugsėjo 29 d. „Apple“ sumokėjo 713 mln. JAV dolerių pelno mokesčio užsienyje - 1,9 proc. savo pelno, kuris siekia 36,8 mlrd. JAV dolerių. Be „Apple“, mažus mokesčius užsienyje taip pat moka tokios kompanijos kaip „Starbucks“, „Facebook“ ir „Google“. Neteigiama, kad tokie „Apple“ veiksmai yra neteisėti. Pernai kompanija sumokėjo 2,5 proc. pelno mokestį.

1993 metais JAV Kongrese vyko aršūs debatai dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo. Tuo metu vos keletas respublikonų prieštaravo šiam susitarimui, vienas jų pareiškė, kad JAV elitas turi daugiau bendro su tokiais pat turtingaisiais Londone ar Tokijuje, nei su savo šalies piliečiais, rašo „The American Conservative“. Tada gamybos perkėlimas iš Vakarų valstybių į pigesnės darbo jėgos šalis dar tik įsibėgėjo. Finansų sektorius neužėmė tokio svarbaus vaidmens kaip šiandien.

Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa. Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

Pelno mokesčio tarifo didinimas mažintų šalies konkurencingumą – tokią išvadą padarė Vyriausybė, išnagrinėjusi parlamentarų siūlymą. Vyriausybė išnagrinėjo Seimo narių grupės siūlymą keisti Pelno mokesčio įstatymą ir padarė išvadą, jog pateiktas įstatymo pakeitimo projektas diferencijuoti ir padidinti tarifus susilpnintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas regione.

Seimas pradėjo svarstyti parlamentaro Juliaus Veselkos pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą. Antradienį už šias pataisas po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 34 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl siūlomų pakeitimų prašyti Vyriausybės išvados.

Seimui nutarus didinti valstybinių įmonių pelno mokestį, Valstybinis jūrų uostas teigia busiąs priverstas atsisakyti socialinių projektų. Parlamentarams pritarus siūlymui, kad valstybės įmonės pusę savo gauto pelno išmokėtų valstybei, jūrų uosto direkcija sako nebegalėsianti pradėti naujų socialinių projektų, o kai kuriuos pradėtus gali tekti stabdyti. Įstatymo pataisas inicijavusi vyriausybė apmokestinusi savo valdomas įmones siekia gausiau papildyti kitų metų biudžetą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) įgyvendindama projektą „Teisingas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ atliko beveik 200 įmonių mokestinius tyrimus, po kurių mokesčių mokėtojai, pasiūlius VMI, deklaravo 18,1 mln. litų didesnį apmokestinamąjį pelną, o į biudžetą papildomai sumokėjo 1,6 mln. litų mokesčių.

Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Ne dovana, o pareiga „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc.

Sąžiningas verslas raginamas prisidėti prie šešėlinės ekonomikos ir korupcijos mažinimo bei prisijungti prie iniciatyvos „Baltoji banga“. Tikimasi, kad ateityje skaidrios įmonės iš valstybinių institucijų galės tikėtis tam tikrų nuolaidų ir bus atleidžiamos nuo avansinio pelno mokesčio ar turės pirmenybę dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose.

Įmonių grupės, veikiančios keliose valstybėse, netrukus galės pelno mokestį mokėti ne kiekvienoje šalyje atskirai, o valstybės, kurioje yra patronuojanti įmonė, mokesčių administratoriui. Pramonininkai, į talką pasitelkę advokatus, auditorius, asocijuotų verslo struktūrų atstovus, praėjusią savaitę aptarė pelno mokesčio konsolidavimo direktyvos projektą ir pateiks savo siūlymus Finansų ministerijai, kuri bendrus Lietuvos siūlymus teiks Europos Komisijai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame šiaulietis individualiosios įmonės savininkas A. T. (g. 1965 m.), eksportuojantis Lenkijoje ir Lietuvoje įsigytus daržoves ir vaisius į Rusiją, įtariamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu. Nesumokėta daugiau nei 78 tūkstančiai litų pelno mokesčio.

Per 2010 metų balandį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 408,3 mln. litų, planuota – 1 mlrd. 327,5 mln. litų, duomenis pateikia Finansų ministerija. Balandį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 579,1 mln. litų, buvo planuota surinkti 451,5 mln. litų. Per ta patį laikotarpį 234,3 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota – 274,4 mln. litų. Pelno mokesčio per balandį gauta 18 mln. litų, buvo planuota – 23,4 mln. litų.

Prašau nepasirašyti Pelno mokesčio įstatymo, priimto Seime 2009 12 09 d., dėl tokių priežaščių: Pirma, šis įstatymas leidžia piknaudžiauti gauto pelno nurašinėjimais ir taip mažinti biudžeto pajamas  šimtais milijonų litų (Lietuvos ūkis  2006 m. gavo 33,5, 2007 m. – 43,1, 2008 m. – 40,7 mlrd. litų bendro pelno. Milžiniškos sumos buvo nurašytos ir apmokestinamo pelno liko 2006 m. 1,9, 2007 m. – 2,5, 2008 m. – 1,6 mlrd. litų ir į biudžetą buvo pervesta  2006 m. – 5,6 proc.