pelnas

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per tris šių metų mėnesius patyrė 0,37 mln. eurų nuostolį. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 0,7 mln. eurų  grynojo pelno. Metų pradžios rezultatui įtaką padarė pernai tuo pačiu metu negaliojęs ir vėliau atstatytas sėkmės mokesčio atidėjinys, penktadienį pranešė „INVL Technology“. Bendrovės nuosavas kapitalas pirmąjį siekė 37,9 mln. eurų, o jo vertė akcijai – 3,14 euro – nuo metų pradžios sumažėjo 0,97 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas pirmąjį ketvirtį uždirbo 75,6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 85 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (40,9 mln. eurų), trečiadienį pranešė bankas.    SEB banko grupės pajamos per ketvirtį siekė 120,8 mln. eurų – beveik 1,8 karto daugiau nei pernai (68,9 mln. eurų).  Banko turtas kovo pabaigoje buvo 12,9 mlrd. eurų (11 mlrd. eurų), indėlių portfelis – 10,9 mlrd. eurų (9,7 mlrd.

Smarkiai sumažėjus krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ pernai patyrė 4,1 mln. eurų nuostolį. 2021 metais jos pelnas iki mokesčių siekė 2,7 mln. eurų. Įmonė praėjusiais metais gavo 38,3 mln. eurų pajamų, arba 17,2 proc. mažiau (2021 metais 46,3 mln. eurų), o jos krovinių srautai mažėjo 22,1 proc. – nuo 12,2 mln. iki 9,5 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su ekspertais pirmadienį diskutuos dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo. Savo pozicijas parlamentarams pristatys bankų, verslo atstovai.   „Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“, šiemet kelis kartus mažusi jų kainas, grynąjį pelną pirmąjį metų ketvirtį sumažino beveik ketvirtadaliu, o įplaukoms apytikriai tiek pat augus, tačiau nepateisinus rinkos lūkesčių. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko nuo 3,32 mlrd. iki 2,51 mlrd. dolerių, arba nuo 0,95 iki 0,73 dolerio akcijai.

Nyderlandų alaus gamybos milžinė „Heineken“, antra pagal dydį pasaulyje, pranešė grynąjį pelną pirmąjį metų ketvirtį sumažinusi 3,4 proc. ir, nepaisant to, nekeičianti prognozių visiems 2023-iesiems. Anot pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko nuo 417 mln. iki 403 mln. eurų, įplaukoms augus 9,2 proc. iki 6,989 mlrd. eurų. Kiekybine išraiška pardavimai sumenko 3 proc., o vien tik  „Heineken“ prekės ženklo – padidėjo 2,3 procento.

„Netflix“ abonentų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė rekordinius 232,5 mln., pranešė bendrovė, o pradedamas įgyvendinti prenumeratos plano su reklama pasiūlymas sulaukia sėkmės tarp žiūrovų. Srautinės televizijos milžinės pelnas pirmąjį ketvirtį siekį 1,3 mlrd. JAV dolerių, kaip ir prognozavo analitikai.

Didžiausia Didžiosios Britanijos mažmenininkė, prekybos centrų grupė „Tesco“, ketvirtadienį pranešė, kad jos metinis grynasis pelnas sumažėjo perpus, nes sparčiai didėjanti infliacija padidino išlaidas ir sumažino parduodamų prekių kiekį. Pelnas atskaičius mokesčius per 12 mėnesių iki vasario pabaigos sumažėjo iki 745 mln. svarų (930 mln. JAV dolerių), teigiama „Tesco“ pranešime.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet ketina skirti 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai. Tokį siūlymą bendrovės valdyba patvirtino penktadienį, dėl jo dar spręs įmonės akcininkai balandžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris“.  Nepriklausomų valdybos narių tantjemoms siūloma skirti 30 tūkst. eurų.  „Rokiškio sūrio“ grupė pernai uždirbo 12,5 mln. eurų – 22,6 karto daugiau nei užpernai (553 tūkst.

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per praėjusius metus gavo 2,1 mln. eurų grynojo pelno – 19,3 proc. mažiau nei 2021 metais. Įmonės vadovaujantysis partneris Kazimieras Tonkūnas sakė, kad pasaulyje 2022 metais kritusi technologinių bendrovių vertė bei išaugę kapitalo kaštai turėjo neigiamos įtakos ir „INVL Technology“ valdomam turtui. „Kita vertus, pozityviai nuteikia valdomų įmonių veiklos perspektyvos.

Italijos padangų gamintoja „Pirelli & C S.p.A.“ grynąįį pelną 2022-aisiais, žaliavų kainų šuolio fone, padidino 35,5 proc. iki 435,9 mln. eurų. Produkcijos kainų didinimas lėmė įplaukų augimą 21,4 proc. iki 6,616 mlrd. eurų. Pelno iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) marža siekė 14,8 proc., pranešė bendrovė. Šiemet „Pirelli“ iki 6,6 mlrd. eurų įplaukų, 14-14,5 proc. EBIT maržos. „Pirelli“ rinkos kapitalizacija nuo šių metų pradžios padidėjo beveik 13 proc. iki apytikriai 4,7 mlrd. eurų.

Latvijos vandens pramogų parko „Livu Akvaparks“ operatorė „Akvaparks“ pranešė 2022-aisiais gavusi 5,159 mln. eurų pajamų – aštuonis kartus daugiau nei užpernai. Pranešime pažymima, jog praėjusių metų įplaukos, taip pat ir pelnas – rekordiniai nuo įmonės veiklos pradžios. Pernai sulaukta 194,4 tūkst. lankytojų – 5,5 karto daugiau nei užpernai, nors 15 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais. 2000-aisiais veiklą pradėjusios „Akvaparks“ akcinis kapitalas yra 4,13 mln. eurų. 66,5 proc.

„Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių prekybos ir remonto grupės „Moller Auto“ Baltijos šalyse grynasis pelnas pernai padidėjo 51 proc. iki 8,3 mln. eurų (2021 metais – 5,5 mln. eurų), grupė gavo 315,4 mln. eurų pajamų – 19 proc. daugiau (265 mln. eurų), pranešė „Moller Auto“. Bendrovė pranešė, kad naujų automobilių pardavimai sudaro didžiausią grupės apyvartos dalį, o jų paklausa pernai padidėjo 12 proc. Tuo metu naudotų automobilių paklausa augo 39 proc.

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, Lietuvos banko vadovas sako, kad jo augimą lėmė įvairios išskirtinės aplinkybės, palūkanų normų augimas. Pasak Gedimino Šimkaus, tai ir toliau daro įtakos bankų veiklai – jų pajamos ir pelnas sparčiai auga ir šiemet.  „Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.

Vienos didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldų“ grupės 2023 finansinių metų šešių mėnesių pardavimai šiek tiek sumenko, nuostolis perkopė 2 mln. eurų.  Pusmečio pajamos sudarė 48,869 mln.eurų – šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (49,781 mln. eurų), tačiau grynasis nuostolis siekė 2,048 mln. eurų, kai tuo pačiu metu pernai grynasis pelnas siekė 6,808 mln. eurų, pranešė bendrovė.

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ grynajam pelnui pernai sumažėjus dukart iki 3,9 mln. eurų, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs balandžio 21 dieną susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 82,35 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln. eurų siūloma paskirti į rezervą savoms akcijoms įsigyti, o 200 tūkst. eurų – darbuotojų premijoms. Į kitus metus būtų perkelta 72,15 mln.

Antra pagal dydį Europoje drabužių mažmenininkė „Hennes & Mauritz“ (H&M), turinti parduotuvių tinklą ir Lietuvoje, pranešė grynojo pelno per pirmąjį savo finansinių metų ketvirtį, kuris baigėsi vasario pabaigoje, susižėrusi 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Toks rezultatas pranoko analitikų lūkesčius. Pasak Švedijos bendrovės pranešimo, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 217 mln. iki 541 mln. Švedijos kronų (47,9 mln. eurų), įplaukoms didėjus 12 proc. iki 54,87 mlrd. kronų (4,86 mlrd.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Kaune veikiančios elektronikos produktų gamybos įmonės „Kitron“ pajamos pernai augo 22,4 proc. iki 124,8 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių – 41,6 proc. iki 10,9 mln. eurų „Kitron“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Šeštokas teigė, jog 2022-ieji įmonei tiek Lietuvoje, tiek grupės mastu buvo augimo metai, „Kitron“ Lietuvoje pasiekė rekordines pardavimo pajamas.

Estijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta antrą mėnesį iš eilės. Vien tik vasarį jis smuktelėjo 0,2 proc., rodo pirmadienį nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šio kainų indekso metinis prieaugis sumenko nuo 12,7 proc. sausį iki 11,6 proc. vasarį. Anot pranešimo, indeksą vasarį smukdė pigusi medienos apdirbimo pramonės ir elektronikos pramonės produkcija, taip pat popierius bei gaminiai iš jo.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė per praėjusius metus gavusi 500,17 mln. eurų įplaukų – 2,5 karto daugiau nei 2021-aisiais, grynąjį nuostolį sumažinusi 60 proc. iki 54,219 mln. eurų. Pelnas iki mokesčių, palūkanų, amortizacijos, nuomos išlaidų atskaičiavimų (EBITDAR) išaugo nuo 0,3 mln. eurų iki 129,7 mln. eurų. Keleivių pervežimo pajamų pernai gauta apytikriai 400 mln.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ praėjusiais metais patyrė 5,2 mln. eurų nuostolių – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais. Įmonės apyvarta praėjusiais metais sumažėjo 1,5 karto iki 21 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Snaigė“.  Pasak jos vadovo Mindaugo Sologubo, kritusi apyvarta yra ir karo bei išteklių, transporto, energijos brangimo pasekmė.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

SBA grupės valdomos tekstilės grupės „Utenos trikotažas“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 34,5 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Vien „Utenos trikotažo“ bendrovės pajamos augo 12,5 proc. iki 31,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje krematoriumą bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją „Rekviem LT“ valdanti bendrovė „K2 LT“,  preliminariais duomenimis, pernai gavo 2,2 mln. eurų pajamų, arba 12 proc. mažiau nei 2021 metais, kai apyvarta siekė 2,5 mln. eurų. Bendrovė uždirbo 0,72 mln. eurų pelno – 38 proc.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 50,8 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 13,3 mln. eurų. 2021 metais bankas buvo uždirbęs 55 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 10,3 mln. eurų. Banko pajamos pernai siekė 168,2 mln. eurų (12 proc. daugiau nei 2021 metais), o ketvirtąjį ketvirtį – 46,4 mln. eurų (10 proc. daugiau).  Metinis banko nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklis buvo 12,4 proc.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ per praėjusius metus uždirbo 18,5 mln. eurų konsoliduoto pelno iki mokesčių, arba 40 proc. daugiau nei 2021 metais, kai pelnas siekė 13,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 38,7 mln. eurų – 13,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ praėjusiais metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių, kai 2021 metus buvo uždirbusi 1,3 mln. eurų grynojo pelno. Preliminariais neaudituotais duomenimis, įmonės pardavimų pajamos per augo 15,8 proc. iki 204,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 0,5 mln. eurų, kai 2021 metais jis siekė 7,3 mln. eurų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pernai uždirbo 293,4 mln. eurų grynojo pelno, arba 83,1 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 160,2 mln. eurų.  Už 2022 metus grupė akcininkams ketina išmokėti iš viso 90,3 mln. eurų dividendų, arba 1,248 euro dividendą už akciją, tačiau dėl dividendų už antrąjį pusmetį – 0,624 euro už akciją – sprendimą dar turės priimti akcininkai kovo 30 dieną. Už pirmąjį pusmetį jau išmokėta 45,2 mln. eurų dividendų, arba 0,624 euro už akciją.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ praėjusiais metais gavo 203,2 mln. eurų – 24,5 proc. daugiau nei 2021 metais.  Grupės grynasis pelnas sumenko 14,5 proc. iki 10,6 mln. eurų, o pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) mažėjo 10 proc. ir siekė 21,4 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Vien bendrovės „Grigeo“ pardavimai pernai augo 33,8 proc. iki 90,5 mln. eurų.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ paskutinio praėjusių metų ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 28 proc. iki 2,158 mlrd. JAV dolerių.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ vadovas mano, kad šie metai įmonei bus kur kas blogesni nei ypač sėkmingi 2022-ieji. Tačiau, nepaisant sunkmečio, įmonė ketina plėsti eksportą į Balkanų iki Vidurio Rytų šalis. Dalius Trumpa sako, kad pajamos dėl susitraukusio eksporto šiemet sumažės 10-15 proc., o pelnas smuks kartais, bet nuostolio jis nesitiki.  „Duok, Dieve, kad jie būtų pelningi ir mes jau džiaugtumėmės. Pajamas planuojame 10-15 proc. mažesnes.

JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ antradienį pranešė apie didesnį nei tikėtasi pelną, uždirbtą itin svarbiu šventiniu laikotarpiu, tačiau teigė negalinti nudžiuginti dėl perspektyvų, nes infliacija slegia vartotojus. Ketvirčio, pasibaigusio sausio 31 dieną, pelnas siekė 6,3 mlrd. JAV dolerių, arba 76 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus. Pajamos išaugo 7,3 proc., iki 164 mlrd. JAV dolerių.

Šveicarijos maisto pramonės milžinės „Nestle“ grynasis pelnas 2022-aisiais sunyko 45 proc., pajamoms augus 8,5 proc., o abu rodikliai nepateisino analitikų lūkesčių. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su 2021-aisiais, grynasis pelnas sumenko nuo 16,9 mlrd. iki 9,3 mlrd. Šveicarijos frankų, pardavimų pajamos augo nuo 87,09 mlrd. iki 94,42 mlrd. frankų, tačiau pagrindinė įplaukų augimo priežastis buvo dėl infliacijos vidutiniškai 8,2 proc. padidintos produkcijos kainos.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola Co.“ pardavimų pajamas 2022-aisiais, dėl smarkiai sužvelnintų ribojimų prieš COVID-19 plitimą išaugus jos produkcijos paklausai pramogų ir viešosiose vietose, padidino daugiau nei dešimtadaliu, tačiau pelnas buvo 2 proc. kuklesnis nei užpernai. „Nors 2022-ieji atnešė daug iššūkių, didžiuojamės bendrais rezultatais dinamiškoje veiklos aplinkoje.

Ukrainos komerciniai bankiai per praėjusius metus uždirbo 24,716 mlrd. grivinų grynojo pelno – 68 proc. mažiau nei 2021-aisiais, praneše šalies centrinis bankas. Reguliuotojas pažymi, jog pelno kritimą nulėmė smarkiai išaugę atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavo padengti. Pajamos augo 30,5 proc. iki 357,488 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 proc. iki 332,673 mlrd. grivinų. Šių metų pradžioje Ukrainoje veikė 67 komerciniai bankai, iš jų 46 pernai dirbo pelningai, o 21 – nuostolingai.

Viena pirmaujančių pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojų – JAV „PepsiCo“ grynajį pelną 2022-aisiais finansiniais metais padidino 17 proc., pardavimų pajamoms augus 8,7 proc., o pastarųjų augimas organine išraiška siekė 14,4 procento. Anot bendrovės pranešimo, per praėjusius metus susižerta 8,91 mlrd. dolerių grynojo pelno, įplaukoms siekus 86,39 mlrd. dolerių. Europa buvo vienintelis nuostolingas bendrovei regionas, kuriame veiklos metiniais nuostoliai sudarė 1,38 mlrd.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje turinčios bendrovės „Rimi Lietuva“ apyvarta praėjusiais metais siekė 426 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 7,8 proc. solidesnė nei 2021-aisiais. „Rimi Lietuvą“ valdančios „Rimi Baltic“ grupės pajamos pernai augo 3,5 proc. iki 1,717 mlrd. eurų, nurodoma įmonę valdančios Švedijos „ICA Gruppen“ veiklos ataskaitoje. „Rimi Baltic“ apyvarta Latvijoje sumenko 0,6 proc. iki 849,9 mln. eurų, Estijoje – išaugo 7,8 proc. iki 440,7 mln.

Japonijos kompiuterinių žaidimų konsolių ir vaizdo žaidimų gamintoja „Nintendo Co.“  apkarpė prognozes šiems jos finansiniams metams, pareikšdama, kad pasaulinis mikroschemų trūkumas sumažino "Switch" pardavimus, o analitikai įspėjo, kad praėjus beveik šešeriems metams po išleidimo šios populiarios konsolės populiarumas mažėja.

Danijos aludarė „Carlsberg“ antradienį perspėjo, kad 2023-ieji bus dar vieni „iššūkių metai“. Nors bendrovė pranešė apie padidėjusias pajamas, tačiau dėl pasitraukimo iš Rusijos patyrė grynųjų nuostolių. „Karo raida Ukrainoje ir poveikis mūsų verslui išlieka labai neapibrėžtas, kaip ir atsigavimas Kinijoje po COVID-19, įskaitant vartotojų išlaidų mažėjimą per Kinijos Naujųjų metų šventes“, – teigiama bendrovės pelno ataskaitoje.

Finansų ministrė sako, jog Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, todėl, pasak Gintarės Skaistės, bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą, o papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.

Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.  „Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 124,7 mln. eurų grynojo pelno – 66,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Rezultatus daugiausia lėmė grynųjų pajamų iš palūkanų pagerėjimas dėl padidėjusio „Euribor“ ir efektyvumo didinimo, ketvirtadienį pranešė bankas. „Žvelgdamas į praėjusius metus, (...) „Luminor“ Baltijos šalyse padėjo beveik 9 tūkst. namų ūkių įsigyti būstą.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje 2022 metais uždirbo 143 mln. eurų grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais. 2022 metais bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 345 mln. eurų ir, palyginti su 2021 metais, išaugo 40 proc. Viena svarbiausių didesnio pelno priežasčių – dėl didėjančio klientų aktyvumo išaugusios pajamos, teigiama banko pranešime.

Didžiausio Baltijos šalyse greito maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimų pajamos Lietuvoje 2022-aisiais buvo 30,5 proc. didesnės nei 2021 metais ir solidžiausios iš trijų valstybių – 47,1 mln. eurų, pranešė bendrovė. Šio Suomijos kapitalo užkandinių tinklo pajamos Latvijoje praėjusiais metais augo 30,3 proc. iki 43,1 mln. eurų, Estijoje – 28,1 proc. iki 38,3 mln. eurų. Trijose Baltijos valstybėse veikia 156 „Hesburger“ restoranai, iš jų 58 Lietuvoje, 50 Latvijoje, 48 Estijoje.