pelnas

Prekybininkai, parduodami alų stikliniais buteliais, už tarą paima 25 centų užstatą. Susigrąžinti užstatą nelengva — tai dėžių nėra, tai supirktuvė nedirba, tai tara superkama mažesne kaina. Taros tvarkymo sistema nėra patenkinti nei vartotojai, nei prekybininkai, nei patys užstato administratoriai. Pernai 92 procentai vartotojų atgavo užstato pinigus. Tara tapo ir vagišių grobiu.

  Greitesniam nei tikėtasi Lietuvos ekonomikos augimui teigiamai veikiant verslo aplinką, AB „DnB NORD“ bankas, priklausantis didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 73,8 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius. Tai 4,8 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mažėjant klientų rizikai, bankas per pirmus šešis šių metų mėnesius specialiems atidėjiniams skyrė 37,6 mln.

Penktadienį erdvėlaivis ,,Atlantis„ išskraidins krovinius į Tarptautinę kosminę stotį. Tai bus paskutinis kartas, kada ,,Shuttle“ tipo erdvėlaivis paliks Žemės atmosferą. Šia proga portalas CNBC.com, remdamasis BoxOfficeMojo.com duomenimis, sudarė daugiausiai JAV uždirbusių filmų apie kosmoso keliones sąrašą. Sudarytojai neįvertino infliacijos ar augančių bilietų kainų, o filmui, turinčiam kelias dalis, buvo skaičiuojamas pelno vidurkis.

Dešimt metų emigracijoje išgyvenusi jauna verslininkė Sonata Bružaitė į Lietuvą atvedė airių įmonę. Jai vadovauja, Šiaulių rajone sukūrė darbo vietas Verbūnų žmonėms. Sako, jog sugrįžimą lėmė lyderystės genai, įgyta patirtis ir palankios aplinkybės — ji grįžo su darbu. „Aš esu išimtis — emigrantai į Lietuvą nebegrįš, — teigia verslininkė. — Kas grįžtų į skurdą? O verslui palankios aplinkos čia nėra.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės įsitikinimu, šiųmetinio biudžeto tikslinti nereikės, pajamų iš mokesčių planą pavyks įvykdyti ir galbūt net bus surinkta šiek tiek daugiau negu planuota. „Biudžeto pajamų planas bent jau tiek, kiek tai yra susiję su mokesčių įplaukomis, mūsų vertinimu, bus įvykdytas. Yra rizika, kad bus tam tikro atsilikimo akcizų eilutėje, tačiau bus viršytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų planas“, – sakė I. Šimonytė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Bendrovė „Adobe“ paskelbė birželio 3 dieną pasibaigusio 2011 metų antrojo finansinio ketvirčio rezultatus. Programinės įrangos gamintoja pastebi pardavimų smukimą Europos rinkoje. Tuo tarpu katastrofą išgyvenusioje Japonijoje pardavimų sumažėjimas buvo ne toks pastebimas, kokio buvo tikėtasi. „Adobe“ grynasis pelnas išaugo 54% – iki 229,4 milijono dolerių. Prieš metus kompanija uždirbo 148,6 milijono dolerių. Bendrovės metinės pajamos padidėjo 9% – iki 1,02 milijardo dolerių.

Prasidėjusį šalies ekonomikos kilimą iš duobės patvirtina ne tik nefinansinių įmonių gamybos, bet ir pelno rodikliai. 2010 metais pastarieji smarkiai pagerėjo, uždirbtas ikimokestinis pelnas (toliau – pelnas) viršijo 5 mlrd. litų, kai 2009 metais buvo patirta beveik 2 mlrd. litų nuostolių, o pirmąjį šių metų ketvirtį pelno rodiklis sudarė beveik 2 mlrd. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2,8 karto. Pelningumas 2010 metais ūgtelėjo iki 3,3 proc.

Lietuvos statistikos departamento atlikto nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2011 metų pirmąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 42,8 mlrd. litų pajamų. Tai 25,9 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ir 7,6 procento mažiau nei 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį. Pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės dirbo pelningai. Įmonių pelnas sudarė beveik 2 mlrd. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 5 mlrd. 870,2 mln. litų - t. y. 847,1 mln. litų, arba 16,9 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Kitos pajamos sudarė 543,1 mln. litų. Kartu su kitomis nemokestinėmis pajamomis iš viso per 2011 metų penkis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 6 mlrd. 413,7 mln. litų pajamų - t. y. beveik 521,1 mln. litų, arba 8,8 proc.

Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ prognozuoja, kad dėl žemės drebėjimo padarinių jos šių metų pelnas bus kur kas mažesnis nei pernai, informuoja BBC. "Toyota" šiems finansiniams metams prognozuoja 280 mlrd. jenų (3,5 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną. Tai trečdaliu mažiau nei pernai, kai grynasis bendrovės metų pelnas siekė 408 mlrd. jenų. Įplaukos, pagal prognozes, šiemet turėtų sumažėti iki 8,2 trln. jenų. "Toyota" tikisi, kad šį mėnesį jau dirbs 90 proc. pajėgumu.

Stambiausia pasaulio mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ sumažino pardavimų ir pelno prognozes antrajam ketvirčiui, informuoja BBC. Anksčiau bendrovė prognozavo, kad antrojo šių metų ketvirčio pardavimai sudarys 6,1-6,6 mlrd. eurų, tačiau dabar teigia, kad rezultatai bus kuklesni. „Nokia“ teigimu, veiklos pelno marža taip pat bus kur kas gerokai mažesnė nei anksčiau prognozuoti 6-9 proc. „Nokia“ sakė, kad negali pateikti prognozės visiems metams.

Šveicarijos bankas UBS nutarė iškelti savo investicinį banką iš Šveicarijos, praneša „The Wall Street Journal“. Sprendimas susijęs su griežtinamais reikalavimais dviem stambiausiems šalies bankams - UBS ir „Credit Suisse“. UBS ketina išskirti savo investicinį verslą į atskirą juridinį asmenį ir perkelti jį į Londoną, Niujorką ar Singapūrą, kur bankas vykdo daugiausia sandorių. Po 2008 m. finansinės krizės daugelyje šalių buvo priimtos griežtesnės bankininkystės veiklos reguliavimo normos.

Kauno verslininkai atlaikė keturias dienas trukusias Tarptautines Hanzos dienas. Barų ir kavinių savininkai skaičiuoja pelnus. Kai kurie sako, kad apyvarta šoktelėjusi mažiausiai du kartus. Pilni buvo ir Kauno viešbučiai. Tik amatininkai teigia, pirkėjų tikėjęsi daugiau.Savaitgalį rasti laisvą staliuką Kauno senamiesčio baruose ir kavinėse buvo nelengva.

Europos pigių skydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad pernai jos grynasis metinis pelnas siekė 401 mln. eurų, o tai yra 26 proc. daugiau nei 2009-aisiais, informuoja BBC. Nepaisant to, bendrovė teigia, kad dėl išaugusių degalų kainų kitąmet pelnas nedidės. „Ryanair“ prognozuoja, kad kitąmet keleivių skaičius išaugs 4 proc., iki 75 mln., o skrydžių kainos padidės atsižvelgiant į išaugusias išlaidas degalams.

Investavimas yra normali darbinė veikla, todėl jos galima išmokti ir tikėtis pastangas atspindinčių rezultatų. Daugelis mėgsta pabrėžti sėkmės faktorių –  žinoma, sėkmė gali padaryti ir neįmanomus  dalykus, bet jeigu Jūsų planas bus paremta tik ja, tai bus lošimas. O lošimas ir investavimas skiriasi, sako Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.

Dirbti ar ne? Pro auditorijos langą regėtos svajos apie saulėtas pramogas neišsipildys, kai kišenėje švilpauja vėjai, o sėdėti tėvams ant sprando irgi nebesinori. Kita vertus, negi visus metus genėjus mokslo medį verta pulti į vasaros arimus?Pardavinėti vasaras pradėjau baigęs devintą klasę ir šią tradiciją tęsiu ligi šioliai. Paskata viena ir ta pati – savarankiškai užsidirbti ir nemokšiškai išleisti. Gali pasirodyti keista, bet, prisiminus vasaras, daugiausia įspūdžių paliko nutikimai darbe.

Pigių skrydžių bendrovė įvedus privalomą 2 svarų (apie 7 litų) mokestį kiekvienam keleiviui už galimą skrydžio atidėjimą ar atšaukimą, finansų analitikai paskaičiavo, kad tai atneš airių bendrovei daugiau kaip 1,5 milijardo svarų papildomų pajamų. Tai yra kone dvigubai daugiau, nei kompanija teigianti išmokėjusi nuo ugnikalnio, sniego krizių, prancūzų ir ispanų oro linijų darbuotojų streikų nukentėjusiems keleiviams.

Pradedant bet kokį verslą, plano sudarymas yra labai svarbus. Ne tik tam, kad būtų galima jį pateikti potencialiems investuotojams, bet ir tam, kad būtų lengviau suprasti savo tikslus ir uždavinius.

Praėjusiais metais Suomijos turistai paliko Estijoje apie 390 mln. eurų, - 11 proc. daugiau nei prieš metus, praneša „Helsingin Sanomat“. Kaip parodė apklausa, kurią atliko Suomijos prekybos sąjunga, suomiai Estiją labai pamėgo, pirmiausia, dėl žemų kainų. Estijoje suomiai mielai naudojasi viešbučių, restoranų, kavinių ir sveikatos centrų paslaugomis, taip pat gan aktyviai lankosi grožio salonuose ir vaistinėse.

Iš valstybės įmonių reikalauti ambicingų planų šiandien būtų beprasmiška, mano ekonomikos analitikai. Praėjusią savaitę Vyriausybė priminė praėjusių metų liepą iškeltą reikalavimą, kad valstybės valdomos bendrovės (VVB) pradėtų sau kelti ambicingesnius planus. Vyriausybės nutarimu jau skirstant pelną už 2010-uosius VVB dividendams skiriama pelno dalis turės būti ne mažesnė kaip 7 proc. nuosavo kapitalo, o įmonių paskirstytina pelno dalis didinama nuo 40 iki 80 procentų.

„Apple“ paskelbė pirmo šių metų ketvirčio rezultatus. Grynosios kompanijos pajamos per pirmuosius tris šių metų mėnesius šoktelėjo net 83 proc.  (iš viso per ketvirtį – 24,67 mlrd. dolerių). Prieš metus to paties ketvirčio pajamos siekė 13,50 milijardų dolerių. Tuo tarpu pelnas augo 95 procentais - bendrovė uždirbo net 5,99 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno.  Tai buvo rekordinis „Apple“ antrasis ketvirtis „Apple“ kompanijoje, teigiama išplatintoje ataskaitoje.

Ekonominiu sunkmečiu bei esant sudėtingoms verslo sąlygoms, Danske banko grupei priklausanti UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ 2010 m. uždirbo minimalų 77 535 litų grynąjį pelną, o metų pabaigoje vidutinis bendrovės kliento sukauptas pensijų turtas buvo didžiausias rinkoje. „Praėję metai buvo sudėtingi visoms verslo bendrovėms, tačiau ieškojome kelių ir priėmėme tokius sprendimus, kurie leido mums pasiekti sėkmingų rezultatų.

Stambus tarptautinis technikos gamintojas „Philips“ atskiria savo problemišką verslą – televizorių gamybą, dėl kurios kompanijos ketvirtinis pelnas sumažėjo 31 proc., ir perduoda jį Honkongo „TPV Technology“, praneša „The Wall Street Journal“. Skystųjų kristalų televizorių gamintojas „TPV Technology“ valdys 70 proc. televizorių gamintojo akcijų, o „Philips“ tenkinsis 30 procentų.

Planuojamas gyventojų pajamų progresinis mokestis Lietuvos biudžetui ne tik neduotų jokios naudos, bet ir iš šalies išviliotų užsienio įmones. Tokios nuomonės laikosi „Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas. „Tai politinis mokestis, galbūt prieš rinkimus jis kažkam yra naudingas. Finansinės naudos biudžetui nebus jokios. Mūsų investicinę aplinką gali iš esmės pabloginti.

Vyriausybėje tęsiasi mūšiai aiškinantis, kiek valstybės valdomos įmonės turėtų uždirbti pinigų pagrindiniam jų akcininkui – Lietuvos žmonėms. Premjero Andriaus Kubiliaus netenkina kai kurių ministerijų valdomų įmonių pasiūlymai šiemet akcininkams garantuoti labai nedidelę grąžą, praneša LTV naujienų tarnyba. Įmonių motyvas – profsąjungų pasipriešinimas mažinamoms algoms, nenoras atleidinėti žmonių, išaugusiomis žaliavų ir kuro sąnaudomis.

Pernai, palyginus su 2009 metais, Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ grynasis pelnas sumažėjo 42 proc. ir siekė 364,6 mlrd. rublių, praneša „lenta.ru“. 2009-aisiais „Gazprom“ grynasis pelnas siekė 624,6 mlrd. rublių. Naujienų agentūra „Interfax“ pažymi, kad pernai „Gazprom Neft“ akcijų vertė nukrito nuo 163,73 rublio iki 128,03 rublio už vieną akciją.

Meksikos vyriausybė ketina pasinaudoti pasaulio pabaigos pranašyste pagal Majų kalendorių ir taip 2012–aisiais privilioti į šalį kuo daugiau turistų, praneša „RIA Novosti“. 2012–ųjų gruodžio 21 d. žymi 5125 metus trukusio Majų kalendoriaus ciklo pabaigą, todėl pranašaujama, kad būtent tą dieną įvyks pasaulio pabaiga.

„Volkswagen„ ieško būdų, kaip pagerinti vienos iš savo valdomų markių „SEAT“ pardavimus ir įvaizdį. Kol kas ispanų kompanija kitų broliškų markių tarpe atrodo visai prastai. „SEAT„ nuostoliai didžiausi tarp visų „VW“ valdomų kompanijų. Kaip išsigelbėjimo priemonė įvardijami du keliai – nauji modeliai bei naujos rinkos. Dabar net 65 proc. „SEAT" pardavimų sudaro tik vienas modelis „Ibiza“, šis faktas aiškiai parodo esamą nenormalią situaciją.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ pranešė, kad dėl padidėjusių pardavimų Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose jos pelnas pernai išaugo dvigubai, skelbia BBC. Grynasis „Audi“ pelnas pernai siekė 2,59 mlrd. eurų, o tai yra 50 proc. daugiau nei 2009-aisiais, kai bendrovės grynasis pelnas sudarė 1,3 mlrd. eurų. Įplaukos išaugo 19 proc. iki 35,4 mlrd. eurų. „Audi“ taip pat yra ypač optimistiškai nusiteikusi dėl šių metų rezultatų. Bendrovė siekia šiemet padidinti pardavimus 10 proc.

FIFA per ketverius metus uždirbo 613 milijoną JAV dolerių, tačiau pripažįsta, kad šis rodiklis yra pernelyg priklausomas nuo pasaulio čempionato. Finansinėje ataskaitoje rašoma, kad net 87% pajamų, kurios iš viso siekė beveik 4,2 milijardo dolerių, atkeliavo dėl 2010 metais vykusių planetos pirmenybių. Didžioji sumos dalis – 2,4 milijardo - buvo gauta parduodant televizines teises. Išlaidos siekė 3,56 milijardo dolerių.

Bankų grupė „Barclays“ pranešė, kad metinis grupės pelnas buvo šiek tiek geresnis nei buvo tikėtasi ir siekė 6,07 mlrd. svarų sterlingų (24,28 mlrd. litų), rašo naujienų portalas BBC. Banko grupės pelnas, lyginant su 2009 metais, išaugo beveik trečdaliu. Nuostoliai dėl negrąžintų paskolų sumažėjo 30 proc. ir siekė 5,67 mlrd. svarų sterlingų (22,68 mlrd. litų). Bendros grupės pajamos siekė 31,44 mlrd. svarų sterlingų (125,76 mlrd. litų). Didžiojoje Britanijoje bankas sumokėjo 2,8 mlrd.

2010 m. „Renault“ grupės veiklos marža buvo 1,099 mln. eurų, o teigiami grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 1,67 mlrd. eurų. • Praėjusiais metais „Renault“ grupės pajamos buvo 15,6 proc. didesnės negu 2009 m. ir sudarė 38,971 mln. eurų. • Grupės veiklos marža buvo 1,099 mln. eurų, t. y. 2,8 proc. pajamų. 2009 m. ji buvo neigiama, -396 mln. eurų arba -1,2 proc. tų metų pajamų. • Grupės veiklos pajamos buvo 635 mln. eurų, 2009 m. buvo patirti 995 mln. eurų nuostoliai.

Sausio mėnesį „Audi“ padidino automobilių markės paradavimus 22, 6 proc., pardavė 95,4 tūkst. naujų automobilių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu konkurentų „BMW" markės rodikliai nors ir procentiškai išaugo (30 proc.), tačiau buvo mažesni. Per mėnesį parduota 90,9 tūkst. šios markės automobilių. „Audi“ pardavimai Vokietijos rinkoje išaugo 14,8 proc. Visos „BMW" grupės rezultatai sausį išaugo 28 proc.

2010 m. Danske Bank A/S Lietuvos bankinės veiklos pelnas prieš atidėjinius ir pelno mokestį siekė 53 mln. litų ir buvo penkiskart didesnis nei 2009 m. 2010 m. bankinės veiklos, apimančios ir banko dukterinės bendrovės UAB „Danske lizingas“ teikiamas lizingo paslaugas, bendras pelnas prieš atidėjinius ir pelno mokestį siekė 53 mln. litų. Suformavus 51 mln. litų dydžio atidėjinius paskoloms ir nebalansiniams straipsniams, 2010 m. bankinės veiklos pelnas prieš mokesčius buvo 2 mln. litų.

„100 milijonų litų šiemet neuždirbome, bet blogu pasaulio ir ekonomikai laiku 87,5 mln. litų pelno nėra blogiausias rezultatas“,– šiandien Vilniuje pristatydamas Koncerno „Achemos grupė“ 2010 metų veiklos rezultatus, teigė koncerno prezidentas Bronisolvas Lubys. Trąšoms striuka 2010 m.koncernas gavo 2,72 mlrd. litų pajamų. Tai šiek tiek daugiau negu 2006 metais, tačiau beveik perpus mažiau, negu sėkmingiausiais 2008-aisiais (5,042 mlrd.

Investicijų bendrovės „Scaent Baltic“ valdomos įmonės, veikiančios finansinių paslaugų, leidybos ir žiniasklaidos, energetikos, nekilnojamojo turto, statybos ir šaldymo darbų bei gamybos srityse per 2010 metus gavo 1,014 mlrd. litų pajamų. 2009 metais per tą patį laikotarpį pajamos siekė 405 mln. Lt. Pajamų augimui daugiausia įtakos turėjo ne tik pokyčiai energetikos rinkoje, bet ir geresni užsienyje valdomų įmonių rezultatai.

Šiemet bedarbių skaičius neaugo tik Tauragės, Panevėžio ir Klaipėdos teritorinėse darbo biržose, tačiau uostamiestyje nedarbo lygis vis dar išlieka aukštas – per 13 proc., rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdos profsąjungų, darbdavių organizacijų atstovų bei Seimo narių susitikime aptarti nedarbo problemoms bei prevencijai nemažai priekaištų skriejo į darbdavių daržą.

Suomijos kompanija „Nokia“ – didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja, perspėjo apie silpną 2011 m. pradžią, praneša BBC. Per paskutinius tris 2010 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, kompanijos pelnas sumažėjo 26 proc. ir siekė 1 mlrd. eurų. Kompanijos pardavimai per paskutinįjį 2010 m. ketvirtį išaugo 6 proc. iki 12,6 mlrd. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ kitąmet biudžetą žada papildyti daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau premjero patarėjui tokie skaičiavimai kelia abejonių. Kartu norima, kad įmonė prie biudžeto prisidėtų labiau. Vyriausybei deklaravus siekį iš valstybinių įmonių į biudžetą išspausti kuo daugiau, viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad šiemet bendrovės indėlis į iždą viršys šimtą milijonų litų. „Per pelno mokestį ir dividendus gali būti apie 72 mln.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as už išleistus memuarus turėtų gauti per 1,5 mln. JAV dolerių. Tai sekmadienį praneša AFP, remdamasi laikraščiu „The Sunday Times“. JAV leidykla „Knopf“ sumokės jam 800 tūkst. JAV dolerių, o kontraktas su britų leidykla „Canongate“ sudarytas už maždaug 500 tūkst. JAV dolerių. J. Assange'o paskaičiavimais, pelno jis gali tikėtis ir iš kitų šalių rinkų. „Aš nenoriu rašyti knygos, bet teks. Jau praradau 200 tūkst.

Statistikos departamento atliekamo nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2010 metų trečiąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 42,5 mlrd. litų. Tai 12,2 proc. daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį ir 8,7 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį. Trečiąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas sudarė beveik 1,9 mlrd. litų.

Vairuotojai keiksnoja šaltuką ir rytais neužsivedančius automobilius, o taksistai ir mašinas remontuojantys meistrai tikina darbo turintys iki kaklo.Esą Lietuvos automobilių parkas senas, tad ir problemų netrūksta, o ir pačių vairuotojų nerūpestingumas jų kišenes paplonina mažiausiai keliais šimtais litų, praneša LTV „Šiandien“. Spaudžiant keliolikos laipsnių šaltukui, automobilius užvesti darosi vis sunkiau.

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos. Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol.

Kitose pasaulio šalyse valstybės įmonės – pagrindinės ekonomikos gelbėtojos. Tik Lietuvoje jos sugeba valdydamos 17 mlrd. litų „uždirbti" milijardinius nuostolius. Valdžia maitina pažadais, kad viskas susitvarkys, tik ekonomistai baksnoja į įstaigose klestinčius klanus ir primena, kad „neuždirbtas" pelnas neretai keliauja politikams į kišenes, o pertvarkyti to nenorima.

„Toyota“ ketvirčio pelnas išaugo daugiau nei keturis kartus nepaisant vyraujančio nerimo dėl jų automobilių kokybės po to, kai buvo atšaukta daugybė automobilių, praneša „Associated Press“. Kompanijos skelbiamas pelnas pakilo nuo prieš metus buvusio 21,8 mlrd. jenų iki 98,7 mlrd. jenų, tačiau vis tiek nepasiekė analitikų prognozuotos ribos. „Toyota“ ketvirčio pardavimai išaugo 5,8 proc. iki 4,8 trln. jenų.

Automobilių koncerno BMW trečiojo šių metų ketvirčio pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašoko net 11 kartų.Daugiausia lėšų vokiečiams atnešė augantys pardavimai Kinijoje, praneša portalas „pinigukarta.lt“. Per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį grynasis Vokietijos gamintojo pelnas pasiekė 874 mln. eurų. Pernai per tą patį laikotarpį BMW buvo uždirbęs 78 mln. eurų. Pajamos paaugo 36 proc. iki 15,9 mlrd. eurų.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada, kad bus siekiama įtvirtinti Elektros energijos įstatymo pataisą, pagal kurią, didėjant elektros energiją tiekiančių įmonių pelnui, įmonės privalės mažinti paslaugų tarifus. Energetikos ministerija siūlo atsisakyti Elektros energetikos įstatyme esančios ne didesnės kaip 5 proc.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.