pekinas

Susisiekimo ministerija reiškia apgailestavimą, kad Kinijos Liaudies Respublika penktadienį paskelbė taikysianti sankcijas su verslo misija Taipėjuje viešėjusiai susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutrauksianti ryšius su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pekinas renkasi ir toliau tęsti ir stiprinti dar pernai pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Europos Sąjungos narę – Lietuvą – kursą.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“, ir paragino ateityje susilaikyti nuo tokių vizitų. Taip jis kalbėjo susisiekimo viceministrei Lietuvos Agnei Vaiciukevičiūtei ir verslo delegacijai šią savaitę lankantis Taivane.

Kinija sekmadienį sutrumpino į šalį vykdomų tarptautinių skrydžių draudimo, jeigu nustatoma, kad tokiais skrydžiais atvyko COVID užsikrėtusių keleivių, laikotarpį, taip signalizuodama, kad Pekinas netrukus gali sušvelninti griežtą sienų kontrolės tvarką.  Jeigu nustatoma, kad į šalį atvykusiame orlaivyje yra penki teigiami COVID-19 atvejai, arba jei užsikrėtę 4 proc.

 Kinija pirmadienį surengė naujas karines pratybas aplink Taivaną, pranešė Pekinas, nepaisydamas raginimų nutraukti didžiausius per visą istoriją mokymus aplink demokratinę salą. Pratybos naudojant kovinius šaudmenis buvo pradėtos ketvirtadienį, kitą dieną po prieštaringai įvertinto JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane. Šios pratybos turėjo baigtis sekmadienį, bet nei Pekinas, nei Taibėjus jų pabaigos nepatvirtino.

Taivanas šeštadienį apkaltino Kinijos kariuomenę per pratybas imituojant įsiveržimą į salą, Pekinui tęsiant tūžmingą atsaką į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taibėjuje. Vašingtono ir Pekino ryšiai smarkiai pašlijo po šią savaitę įvykusios N. Pelosi viešnagės autonominėje saloje, kurią Kinija laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi. Jungtinės Tautos ragino abi šalis nedelsiant deeskaluoti padėtį.

Taibėjaus kariškiai penktadienį pranešė, kad virtinė Kinijos naikintuvų ir karo laivų kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją per Pekino surengtas „itin provokuojamas“ karines pratybas. „Iki 11 val. daug Kinijos karo lėktuvų ir laivų grupių vykdė pratybas aplink Taivano sąsiaurį ir kirto sąsiaurio vidurio liniją, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Kinijos kariuomenė antradienį pažadėjo imtis „tikslingų karinių veiksmų“, atsakydama į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, smarkiai padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Pekino.

Pekinas jau ne vienerius metus bando susilpninti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos pasaulinės tvarkos ramsčius: jis nepaiso pamatinių jos institucijų, tarptautinių normų bei liberalių idėjų. Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš tai niekada nebuvo pateikęs išsamios vizijos, kaip galėtų atrodyti esamos tvarkos pakaitalas, kuriame lyderės poziciją perimtų Kinija.

Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į Aljanso strateginę koncepciją – kad Kinijos galia meta jam iššūkį. Taip Kinija sureagavo į viršūnių susitikime Madride paskelbtą NATO strateginę koncepciją su įspėjimu, kad Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“. NATO taip pat nurodė, kad Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.

Kinija trečiadienį apkaltino Didįjį septynetą (G-7) neatsakingai sėjant nesantaiką, šiam demokratinių valstybių klubui savo baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime pasmerkus Pekino prekybos praktiką.  G-7 lyderiai antradienio pareiškime pasmerkė „neskaidrią ir rinką iškraipančią“ Kinijos tarptautinės prekybos praktiką, taip pat pažadėjo sumažinti „strateginę priklausomybę“ nuo Azijos milžinės.

Kinija gali mėgautis naujai įgauta galia. Sprendžiant santykius tarp Maskvos ir Pekino, visi koziriai yra Xi Jinpingo rankose, rašo „Politico“.  Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos.

Brutalus Rusijos karas Ukrainoje privertė Taivaną susimąstyti apie tikimybę būti užpultiems savo didesnės ir žymiai galingesnės kaimynės Kinijos. Ši invazija tik dar labiau atšviežino autoritarinio Kinijos lyderio Xi Jinpingo viziją, pagal kurią Taivanas turi būti prijungtas prie Kinijos. Panašūs yra ir prezidento Vladimiro Putino užmojai.

Pekinas sekmadienį paskyrė naująją Honkongo administraciją, į kurią pateko ir keturi aukšto rango pareigūnai, kuriems Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijų. Jungtinės Valstijos sankcijas vienuolikai Honkongo ir Pekino pareigūnų paskelbė prieš dvejus metus, po to, kai Kinija po 2019-aisiais Honkongą septynis mėnesius purčiusių prodemokratinių protestų pusiau autonominiam miestui primetė drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo buvo kriminalizuota kone visa disidentinė veikla.

Tai pasirinkimas tarp visiško įsitraukimo ir apdairaus atsitraukimo, mat tarp politikos ir verslo tvyro akivaizdi įtampa. Taigi, kaip ES įmonės turėtų persvarstyti savo verslo ir inovacijų diegimo Kinijoje strategijas? Apie tai rašo portalas DW.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas.

Pekinas pirmadienį pradėjo naują masinio COVID-19 testavimo kampaniją savo labiausiai apgyvendintame centriniame rajone. Tokios priemonės imtasi sostinei sugriežtinus suvaržymus dėl koronaviruso, viename bare prasidėjus sparčiai plintančiam protrūkiui. Kinija yra vienintelė likusi didžioji ekonomika, tebesilaikanti „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos. Valdžia mėgina likviduoti infekciją, taikydama tikslingus uždarymus, masinį testavimą ir ilgus karantinus.

Pekinas „nedvejodamas pradės karą“, jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę, penktadienį po Kinijos gynybos ministro ir jo kolegos iš JAV susitikimo pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai. „Jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, Kinijos kariuomenė neabejotinai nedvejodama pradės karą, kad ir kiek tai kainuotų“, – Wu Qianas citavo gynybos ministro Wei Fenghe žodžius, pasakytus per susitikimą su Lloydu Austinu.

Pekinas ateinančią savaitę laipsniškai atšauks dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 nustatytus apribojimus, sekmadienį pranešė miesto pareigūnai. Kinijos sostinė, kuri sekmadienį pranešė apie 19 naujų užsikrėtimo atvejų, paskelbė, jog gyventojai nuo pirmadienio pradės grįžti į darbą, o nuo birželio 13 dienos bus atidarytos mokyklos.

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną „apšmeižus“ Pekiną, kai amerikiečių diplomatijos vadovas savo kalboje paragino imtis veiksmų didėjančiai Azijos milžinės įtakai atsverti.

Karą Ukrainoje, taip pat JAV bei NATO paramą Kyjivui prieš Maskvą kinai vis labiau vertina kaip naujo potencialaus konflikto atspindį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tarp Vakarų ir Kinijos, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Pekino verslo rajono gatvės ketvirtadienį ištuštėjo vyriausybei paraginus žmones grįžti prie nuotolinio darbo ir uždarius dešimtis metropoliteno stočių. Kinijos valdžia laikosi politikos „nulis COVIDo“, apimančios griežtas karantino priemones ir masinį testavimą, kovodama su didžiausiu protrūkiu nuo pandemijos pradinio etapo. Dėl kelių dešimčių nustatytų COVID-19 atvejų sostinėje yra uždaryti ištisi rajonai. Pekinas ketvirtadienį paskelbė apie 50 mieste išaiškintų užsikrėtimo atvejų.

Pekinas trečiadienį uždarė dešimtis metropoliteno stočių, valdžiai griežtesnėmis kovos su koronavirusu priemonėmis pamažu ribojant judėjimą daugiau nei 21 mln. gyventojų turinčioje Kinijos sostinėje.   Antra didžiausia pasaulio ekonomika grumiasi su didžiausiu koronaviruso protrūkiu nuo ankstyvojo pandemijos etapo. Daugiausiai susirgimų užfiksuota verslo centre Šanchajuje, kurio gyventojai jau daugiau nei mėnesį praktiškai yra įkalinti namuose.

Pekino gyventojams reikės atlikti koronaviruso testus, norint patekti į viešąsias erdves, šeštadienį pranešė pareigūnai, paskelbę apie naujas pandemijos kontrolės priemones, šalyje prasidėjus Darbininkų dienos šventei. Penkių dienų atostogos paprastai yra vienas aktyviausių kelionių Kinijoje laikotarpių, tačiau dėl didžiausio naujų susirgimų pliūpsnio nuo pandemijos pradžios žmonės greičiausiai liks namuose.

Kinijos sostinės Pekino pareigūnai pirmadienį pradėjo milijonų gyventojų testavimą ir uždarė virtinę gyvenamųjų bei verslo rajonų, kilus naujam koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui. Nors nuo protrūkio pradžios penktadienį mieste, kuriame gyvena daugiau nei 21 milijonas žmonių, iki šiol buvo nustatyta tik 70 užsikrėtimo atvejų, valdžios institucijos ėmėsi ekstremalių priemonių, kad užkirstų kelią tolesniam viruso plitimui.

Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje. Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.

Pekine šeštadienį startavusios paralimpinės žaidynės pažymėtos net trijų Ukrainos sportininkų aukso medaliais. Dar trys šios šalies atstovai pelnė sidabrą ir vienas bronzą. Su septyniais medaliais Ukraina pirmąją žaidynių dieną pakilo į pačia medalių lentelės viršūnę.

Įtampa atletų kaimelyje, grasinimai boikotuoti varžybas ir paskutinę minutę atšauktas leidimas dalyvauti rusų ir baltarusių sportininkams aptemdė pasirengimą penktadienį rengiamai Pekino žiemos paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai. Maskvos įsiveržimas į Ukrainą sukrėtė paralimpinį judėjimą, išprovokavęs karštus ginčus, ar varžybose turėtų būti laukiami atletai iš Rusijos ir prie invazijos prisidėjusios jos sąjungininkės Baltarusijos.

Pekino olimpinės žaidynės baigėsi, o skambiausias dopingo skandalas, kurio epicentre atsidūrė Kamila Valijeva, vis dar nėra išspręstas. Galutinio verdikto tebelaukianti 15-metė pirmadienį pirmą kartą po dviejų savaičių tylos nusprendė prabilti savo „Instagram“ paskyroje. „Mano pirmoji olimpiada pagaliau baigėsi ir aš noriu padėkoti tiems, kurie mane lydėjo į svarbiausią sportinės karjeros startą – Eteri, Sergejui ir Danilui.

Pekino žiemos žaidynės jau baigėsi, tačiau olimpinė dvasia vis dar gyva, o kilęs skandalas dėl Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės galimo dopingo skandalo verčia prisiminti neeilinius nutikimus skirtingų žaidynių metu. Pasirodo, kad nestandartinių situacijų buvo ne viena, o kilusių skandalų priežastis buvo ne tik dopingo vartojimas. Štai, su kokiais nutikimais anksčiau susidūrė sportininkai ir jų komandos.

Pekino žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės įvairiais atžvilgiais. Dauguma stadionų naudojami dar nuo vasaros olimpinių žaidynių, bet visi pompastiški slidinėjimo centrai išdygo vos per keletą metų. Prie jų iš dalies prisidėjo net ir mūsų kaimynai latviai, kurie padėjo suformuoti sniego parką ir milžinišką tramplyną prie apleistų fabrikų. Kviečiame pasileisti į kelionę po Pekiną su TV3 žinių komanda.

Lietuvos atletai iš Pekino olimpinių žiemos žaidynių parsiveža neįkainojamą patirtį. Visgi ne visi sportininkai varžybose galėjo pademonstruoti savo meistriškumą, mat vienai sportininkei nebuvo suteikta mūsų šalies pilietybė. Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė dar prieš olimpines žaidynes įvertino tokį Prezidentūros atstovų veiksmą, taip pat papasakojo, kokius sunkumus tenka spręsti šioje sporto virtuvėje.

Pekino olimpinėse žiemos žaidynėse ne viskas žėri aukso medaliais. Darbuotojai atvirauja, kad dėl itin griežtų COVID-19 reikalavimų jiems teko mėnesiams atsiskirti nuo savo šeimos narių, o kai kuriais atvejais netgi buvo prarandama laiko nuovoka. Mintyse olimpinių žiemos žaidynių darbuotoja Cathy Chen tarsi įsivaizduoja filmų sceną, kai ji, grįžusi iš Pekino, krinta į savo vyro glėbį, o vėliau stipriai apkabina ir savo dvi mažas dukras, rašoma portale apnews.com.

Vasario 4-ąją prasidėjusios olimpinės žiemos žaidynės Pekine priartėjo prie pabaigos. Daugiau nei dvi savaites trukusi sporto šventė šiandien baigsis – TV3 žiniasklaidos grupė su svarbiausiu metų sporto įvykiu kviečia atsisveikinti kartu.  Savo patogumui, olimpinių žaidynių uždarymo transliaciją nuo 14 val. šiandien stebėkite ne tik per TV3, bet ir internetu, naujienų portale tv3.lt.

Olimpinėse Pekino žiemos žaidynėse Lietuvai šiemet atstovavo net 5 šalies biatloninkai. Pirmą kartą jie varžėsi ne tik asmeninėse, bet ir estafečių varžybose. Olimpinis mūsų šalies biatlono čempionas, 1984 m. Sarajevo žaidynėse laimėjęs aukso medalį estafetės rungtyje, du kartus tapęs pasaulio čempionu Algimantas Šalna dar prieš žiemos žaidynes pasakojo, kad Lietuvos biatlonas žengia teisingu keliu.

Šeštadienį Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrų ledo ritulio turnyre dėl bronzos medalių kovėsi Slovakijos ir Švedijos rinktinės. Slovakija pasiekė geriausią rezultatą šalies istorijoje ir 4:0 (0:0, 2:0, 2:0) nugalėjo daugkartinę medalininkę Švediją bei pirmą kartą istorijoje iškovojo olimpinę bronzą. Iki šiol nuo 2017 m. Slovakija ir Švedija tarpusavyje įvairiuose turnyruose žaidė septynis kartus ir visus sykius pergales šventė švedai.

Olimpinėse žaidynėse vyrų ledo ritulio turnyras yra svarbiausių renginių, tačiau čia egzistuoja milžiniška problema – varžybų kokybė išties nekokia, nes čia negali varžytis geriausi pasaulio žaidėjai. Netrūksta siūlymų varžybas perkelti į vasaros žaidynių programą, tačiau to, bent kol kas, daryti neketinama.

Pekino žiemos žaidynės jau arti savo finišo linijos. Dar bus išdalinti paskutiniai medalių komplektai. Dvi savaites trukusios žaidynės baigsis. Joms artėjant prie pabaigos, matyt, daugelis „burbule“ buvusių žurnalistų ar aptarnaujančio personao žmonių norėtų suvenyrų, kuriuos būtų galima parsivežti namo. Tačiau čia iškyla didžiule bėda – gyvenant „burbule“ į miestą neišeiname. Tiesiog to daryti negalima, gyvenant karantino sąlygomis.

Pekino olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, sportininkai jau skaičiuoja, kiek olimpinių medalių pavyks parsivežti namo. Būtent iškovotų olimpinių medalių skaičius lemia ir tai, kokio dydžio piniginė dovana bus skirta sportininkams. Jau dabar skaičiuojama, kurios šalys moka daugiausiai pinigų savo atletams. Portalas cnbc.com rašo, kad šiuo metu jau išdalinta daugiau kaip 200 skirtingų olimpinių medalių.

Olimpinėse žiemos žaidynėse verda paskutinės kovos dėl medalių. Jau rytoj TV3 žiniasklaidos grupė kviečia pamatyti, kas pelnys medalius akmenslydyje, dailiojo čiuožimo porų laisvojoje programoje bei akrobatinio slidinėjimo vyrų pusvamzdžio rungtyje. Taip pat jau rytoj sužinosime, kas pelnys bronzos medalį ledo ritulio varžybose.  Savo patogumui, svarbiausias transliacijas stebėkite ne tik per TV3 ir TV6, bet ir naujienų portale tv3.lt.

Lietuvių pasirodymai žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine – baigti. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, kad rezultatai galėjo būti geresni, tačiau tam trūko vieno elemento.  TV3 žinių „Dienos komentare“ D. Gudzinevičiūtė teigė, kad viską pakelti aukštyn galėjo kiti dailiojo čiuožimo atstovai. Pekino žiemos olimpinės žaidynės artėja į pabaigą, poryt užges olimpinė ugnis Kinijoje.

Puerto Riko kalnų slidininko Williamo Flaherty olimpinė svajonė išpildyta, tačiau tokia galimybė turbūt paskutinė. 17-metis sportininkas, debiutavęs Pekino olimpinėse žiemos žaidynėse, dėl kovos su klastinga liga privalės pasitraukti iš profesionalaus sporto. Olimpinių žaidynių metu jaunas sportininkas neslėpė viltingo džiaugsmo, kuomet kirto finišo liniją įnirtingų ir daug jėgų reikalaujančių varžybų metu.

Gyvenimo mesti iššūkiai žmonėms nebūtinai užkertą kelią, siekiant įgyvendinti savo svajones. Klastinga onkologine liga sirgęs olimpietis Maksas Parrotas yra tikras vilties spindulys, kuris parodė, kodėl neverta pasiduoti didžiausioms negandoms. Iš Kanados kilęs profesionalus olimpinis snieglentininkas M. Parrotas yra tikras savo srities profesionalas, sukaupęs didelę medalių kolekciją sportinėje karjeroje, rašo portalas olympics.com.

Lietuvos sportininkai jau baigė pasirodymą Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau ketvirtadienį žiūrovų laukė šūsnis kitų intriguojančių varžybų, kurių transliacijas galėjote stebėti portale tv3.lt. Diena prasidėjo nuo moterų ledo ritulio turnyro finalo tarp JAV ir Kanados, o vėliau išvydome ir dailiojo čiuožimo medalių dalybas – moterys atliko laisvąsias programas ir išsiaiškino varžybų nugalėtoją.

Švedijos vyrų rinktinė tapo paskutiniąja Pekino žiemos olimpinių žaidynių ledo ritulio turnyro pusfinalio dalyve. Švedai ketvirtfinalyje 2:0 (0:0, 0:0, 2:0) įveikė Kanadą. Nė vienai komandai iki pat trečio kėlinio vidurio nepavyko pasižymėti, kol to nepadarė švedas Lucas Wallmarkas, kuriam tai buvo jau penktasis įvartis šiose žaidynėse. Mačo pabaigoje kanadiečiai bandė žaisti be vartininko, bet tai atnešė tik antrą varžovų įvartį – šį kartą pasižymėjo Antonas Landeras.

Olimpinės žiemos žaidynės artėja prie pabaigos, tačiau žiūrovų laukia dar ne vienas intriguojantis finalas. Ketvirtadienį lemiamoje kovoje susitiks Kanados ir JAV ledo ritulininkės, pamatysime akrobatinio slidinėjimo moterų kroso bei moterų greitojo čiuožimo finalus. Įspūdingi vaizdai laukia ir tų, kurie neabejingi dailiajam čiuožimui.  Savo patogumui, svarbiausias transliacijas stebėkite ne tik per TV3 ir TV6, bet ir naujienų portale tv3.lt.

Trečiadienis olimpinėse žiemos žaidynėse padovanojo net 4 lietuvių pasirodymus, karštus ledo ritulio turnyro ketvirtfinalius ir dar daugybę sportininkų kovų. Portalas tv3.lt kvietė pamatyti net 11 transliacijų iš Pekino! Trečiadienį startavo olimpinių žiemos žaidynių debiutantės, slidininkės Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė bei slidininkai Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis.

Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse besivaržantys slidininkai ir snieglentininkai savo olimpinių medalių kelionę kalnuose pradėjo ant dirbtinio sniego. Būtent tai kelia didelį susirūpinimą dėl skirtingų rungčių ateities ir tai, kaip atrodys slidinėjimas, jeigu tikro sniego nebeliks. Sportininkų treniruotės ant dirbtinio sniego tapo neišvengiamybe, mat orų kaita, šiltėjantis klimatas lemia nepastovumą, todėl gamta pasikliauti tampa vis sunkiau, rašoma portale ESPN.

Kanados vyrų ledo ritulio rinktinė užtikrintai žengė į Pekino žiemos olimpinių žaidynių ketvirtfinalį. Kanadiečiai aštuntfinalyje 7:2 (2:1, 3:1, 2:0) eliminavo šeimininkę Kiniją. Po du įvarčius nugalėtojams pelnė Jordanas Wealas (7 ir 10 min.), Adamas Tambellini (27 ir 29 min.), po vieną pridėjo Ericas O’Dellas (33 min.), Ericas Staalas (56 min.) ir Jackas McBainas (59 min.). Abu įvarčius Kinijos rinktinei pelnė Cory Kane’as (16 ir 39 min.