paveldas

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Partizaninio judėjimo metais dešimtys tūkstančių lietuvių kovojo už šalies laisvę iš po žeme įrengtų slėptuvių miškuose, tačiau šiandien griūvančių partizanų bunkerių likimas mažai kam rūpi: įvairios valstybės institucijos kratosi raginimų prisiimti už juos atsakomybę.

Menininkė Rasa Labinė bando atgaivinti senąsias lietuviškas siūlų dažymo augalais tradicijas, kurios per pastarajį šimtmetį buvo prarastos. Pasaulio paveldas „Vienintelė gija, kuri mus vis dar sieja su prosenelių paveldu – margučiai“, – įsitikinusi Rasa Labinė. „Menas sau“ studijoje ji ne tik bando atkurti senąsias dažymo vietiniais augalais technologijas, bet ir šio meno paslapčių moko kitus.

Žinių radijas Pastarąjį dešimtmetį aktyviai rekonstruojami Lietuvos dvarai išgyvena renesansą ne vien fiziškai, bet ir semantiškai. Šiandien visuomenės akyse dvarai – tai romantiškas, patrauklus ir įdomus paveldas. Jį norisi ne tik pamatyti, su juo susipažinti, bet ir patirti tiesiogiai – pasėdėti verandoje klausantis koncerto, ar švęsti pobūvių salėje kaip šeimininkams. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pasakojo, jog dvaruose anais laikais gimdavo pažanga.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ Šiaulių krašte yra ypatinga traukos vieta, kurią jau aplankė milijonai žmonių, – ant Jurgaičių piliakalnio nuo seno stūksantis ir iš tolo matomas Kryžių kalnas.   Stebuklas vidury laukų Tiems, kurie pirmą kartą rengiasi apsilankyti Kryžių kalne, galima tik pavydėti. Juk jų dar laukia tas nepaprastas jausmas, kurį patiria bene kiekvienas, pirmą kartą vidury plačių laukų išvydęs neįtikėtiną stebuklą – kalvą, išpuoštą pačiais įvairiausiais kryžiais.

Gegužės 28–30 dienomis Lietuvoje lankysis Gruzijos kultūros ir paminklų apsaugos ministras Mirianė Odišarija. Gegužės 29 dieną svečias susitiks su Lietuvos kultūros ministru Šarūnu Biručiu. Abiejų šalių kultūros ministrai aptars kultūros paveldo restauravimo ir apsaugos problemas, kino koprodukcijos galimybes, kitus bendradarbiavimo klausimus.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune specialistai diskutuoja, ar verta siekti, kad tarpukariu mieste statyti vertingi pastatai būtų įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Architektūrologai sako, tokie siekiai miestui būtų naudingi, net jei ir nepavyktų į sąrašą patekti. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė teigia, kad Kaunui reikia atlikti daug namų darbų.

Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų. Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti.

Šį savaitgalį, vasario 16 d., visa Lietuva minės valstybės atkūrimo dieną, kai 1918 metais buvo pasirašytas Lietuvai esmingai svarbus dokumentas, grąžinęs jos žmonėms savarankišką nepriklausomą valstybę ir teisę būti jos šeimininkais. Nenuostabu, kad vasario 16-oji Lietuvos piliečių įvardinama kaip svarbiausia valstybei data. Pastaraisiais metais žmonės ieško būdų prasmingai paminėti šią progą – aktyviai dalyvauja šventiniuose renginiuose, minėjimuose, koncertuose, pažintinėse ekskursijose.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad neturėtume pamirši savo aludarystės tradicijų. Todėl mažiesiems bravorams gali būti siūloma taikyti akcizo lengvatas. Žinių radijo laidoje „Pozicija“ ministras, kalbėdamas apie pensijų kompensavimo šaltinius, pabrėžė, kad akcizai nėra pakankamai didelis ir tvarus pajamų šaltinis. „Dėl labai paprastos priežasties. Jei sumažinsim, sakysim, degtinės prekybą, degtinė lįs po grindimis, lįs į miškus.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno paveldosaugininkai ir tarpukario architektūros išsaugojimu besirūpinanti asociacija apdovanojo architektus ir nekilnojamojo turto plėtotojus už rūpestį paveldu. Nepamiršti ir blogi pavyzdžiai – už anstatą Kaune, Putvinskio gatvėje, buvusiai paveldosaugininkei skirtas grybas.

Iš Estijos grįžęs Šiaulių architektas Algimantas Černiauskas neslepia pasigėrėjimo kaimynų architektūriniais sprendimais. Estų urbanistikos plėtra jį nustebino. Net ir mažuose miestuose skelbiami tarptautiniai architektūros konkursai, o socialinis būstas primena jaukias vilas.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai nuo šiol yra ir vienas iš Gintaro kelio objektų. Dvylikos Europos valstybių įvairius su gintaru susijusius objektus suvienysiančiame projekte tai jau dešimtoji Lietuvos muziejinė institucija. „Gintaro kelias – pirma pasaulinė Lietuvos iniciatyva ir ambicija sujungti visų žemynų šalis, turinčias tiesioginių arba netiesioginių sąsajų su gintaro paveldu, apdirbimu, panaudojimu.

Viena iš įdomiausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto architektūros statinių Lietuvos pajūryje – medinė vila „Anapilis“ – netrukus bus keliama naujam gyvenimui. Planuojama, jog ateityje čia įsikurs Palangos krašto muziejus. Šiuo metu baigiamas rengti pastato restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams techninis projektas. Finansavimą pastato restauracijai gauti tikimasi teikiant paraišką Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti.

Gaisrai ir nelaimės nepalenkia ne tik lietuvių namų, bet neretai ugnis nuniokoja ir bažnyčias, sunaikina ar apgadina jose esančias meno vertybes. Per pastaruosius porą metų gaisrai pridarė daug nuotolių maldos namams. Ketvirtadienio naktį visiškai sudegė Prienų rajone esanti medinė Balbieriškio bažnyčia. Įvykio vietoje esantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis BNS sakė, kad gaisras likviduotas apie 8.30 val.

Ar žinojote, kad kadagio uogos mūsų protėviams atstodavo šiandien taip išpopuliarėjusius pipirus? O ar įsivaizduojate save atsisakant visų civilizacijos skonių ir maitinantis tik tuo, ką randate gamtoje? Ir mūsų dienomis atsiranda žmonių, kurie tam ryžtasi.

Italijoje Etnos ugnikalnis, kuris yra vienas "aktyviausių ir labiausiai įsimintinų pasaulyje", penktadienį pripažintas Pasaulio paveldo objektu, pranešė Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Sicilijoje esanti Etna, aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europos žemyne, istorijos šaltiniuose minima jau apie 2 700 metų, ir apie ją surinktas "dokumentuotų duomenų apie istorinį vulkanizmą archyvas apima vieną ilgiausių istorijos laikotarpių", pažymėjo UNESCO.

Rūta Lankininkaitė, Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žydų bendruomenė griūvančiomis žydų sinagogomis siūlo pasirūpinti savivaldybėms. Kalvarijoje prieš dešimtmetį pradėtų tvarkyti, o dabar toliau griūvančių sinagogų kompleksu savivaldybė sako pradėsianti rūpintis tik pavykus sutarti su žydų bendruomene – kam tarnaus kompleksas. Alytaus sinagoga jau įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą, taip pat parduodami ir Daugų žydų maldos namai.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskio bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Tarmių metams. Joje eksponuojama lietuvių tarmėtyros dokumentika – monografijos, tarminių tekstų rinkiniai, žodynai, kuriuos Tarmių metais norėta parodyti visuomenei. Parodoje per kalbos tarmes tyrusių mokslininkų darbus stengiamasi atskleisti įvairius lietuvių tarmėtyros laikotarpius nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų.

Jeigu teismas nespėtų išnarplioti privačių Vilniaus vežėjų skundo, ir viešojo transporto reforma nuo liepos 1-osios startuotų tokia, kokia yra pristatoma, vežėjai tuomet prašys nuostolių atlyginimo. Tai patvirtino Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. Jo teigimu, maršrutiniai taksi siekia ne išlikti kaip kultūros paveldas, bet nori toliau teisėtai dalyvauti rinkoje teikiant keleiviams paslaugas, kurie šias galėtų pasirinkti.

Dėl išlikusio Panevėžio istorinio palikimo užviręs Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento mūšis peržengė Aukštaitijos sostinės ribas. Paveldosaugininkai, įžvelgę Savivaldybės užmojus pasipelnyti Europos Sąjungos sąskaita ir tenkinant verslo banginių interesus, pasijuto atsidūrę jau ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės akiratyje.

Ar Panevėžys istoriškai toks vertingas miestas, kad kelis šimtus hektarų teritorijos verta paskelbti saugotina, ar kažkas turi savų interesų perbraižyti miesto istorinį žemėlapį? Savivaldybės siekiai stebina ne tik į rezervatą nenorinčius panevėžiečius, bet ir pačius paveldosaugininkus. Paveldosaugininkai nelaimina Mat Savivaldybės užsakymu privačios bendrovės nubraižytame istorinės dalies žemėlapyje nežinia dėl ko saugotinomis tapo dalis Smėlynės, Pušaloto gatvių.

Kodėl šaltibarščiai užsieniečiams sukelia asociacijas su radioaktyvumu? Kokia per delčią rauginta daržovė turi daugiau vitaminų nei šviežia? Koks kisieliaus, verdamo iš „šiaurietiškųjų citrinų“, receptas? Kodėl turistai iš Lietuvos raginami vežti raguotų lauktuvių? Ir kokia gi yra „dieta“ pagal lietuvius? „Stebėdami pasaulines turizmo tendencijas matome, jog vis dažniau gastronominiai motyvai nulemia apsisprendimą aplankyti vieną ar kitą šalį.

Vaikščiodami po Kleboniškių kaimo buities ekspozicijos sodybas vyresnio amžiaus muziejaus lankytojai pasijunta tarsi būtų laiko mašina perkelti į savo vaikystę, į jau sunykusius senelių namus. Daugyvenės slėnyje Nesvarbu, kad baltintais akmenukais apdėliotuose, po langais įrengtuose darželiuose dar nežydi jurginai – mėgstamiausios Kleboniškių kaimo buities ekspozicijos sodybų gėlės.

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau domisi skaniu ir sveiku maistu. Šeimininkės iš naujo atranda močiučių receptus, o aktyvios kaimo bendruomenės organizuoja kulinarinio paveldo šventes. Tuo labiau kad Panevėžio kraštas visada garsėjo savo gardžiais blynais, virtiniais ir alumi. Blynų mėgėjai Tradiciniai krašto valgiai ir valgymo kultūra neatsiejama ne tik materialinės, bet ir dvasinės kultūros dalis.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kultūros ministerija teigia padidinusi finansavimą Lietuvai reikšmingam kultūros paveldui, esančiam užsienyje, išsaugoti, grąžinti į Lietuvą ar vertybių buvimo vietos paieškoms. Muziejininkai sako, kad nedaug tikėtina, jog Lietuvai pavyks susigrąžinti jai priklausantį paveldą. Bet svarbu ir žinoti, kur yra tos vertybės. Viena iš Valdovų rūmų menių Vilniuje yra dekoruota seniausių Lietuvos giminių herbais.

Ši nykštukinė, 5-ta pagal dydį pasaulyje, valstybėlė sužavi kiekvieną, ypač lietuvį. Pabuvojęs čia suvoki, kad ne dydis, ne naftos ištekliai yra šalies stiprybės šaltinis, o teisinga politika, piliečių savivalda ir tai, kad... niekada neprarandamas orumas.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl netinkamai laikomos Palangos kurhauzo medinės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Šiuo metu pastato medinė dalis priklauso Jackų šeimai. KPD teigimu, unikalaus istorinio pastato paėmimas valstybės nuosavybėn inicijuojamas, kadangi dabartiniai jo savininkai pastato neprižiūri. Jokių kultūros vertybės išsaugojimui reikalingų realių veiksmų nesiimta nuo pastato įsigijimo 2000 metais.

Iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo dviračių tako po P. Vileišio (buvęs Vilijampolės) tiltu įrengimo darbams bus skirta daugiau nei 500 tūkst. Lt. Tai galutinai paaiškėjo Kauno miesto savivaldybės, LR Ūkio ministerijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros vadovams pasirašius trišalę paramos sutartį. Naujasis takas sujungs Nemuno krantinę, Jonavos gatvę ir Raudondvario plentą.

Kaip teigia paveldosaugininkai, tarp turistų, deja, neretai pasitaiko tokių, kurie, lankydami senovinių miestų griuvėsius ar archeologines vietoves, nuolat stengiasi „atsitiktinai“ atlupti gabalėlį nuo kadaise didingo statinio ir tokį „suvenyrą“ parsivežti namo.

Kultūros paveldo specialistai perspėja, kad ardomi senoviniai mūriniai pastatai, o šimtametės jų plytos parduodamos. Pavojus iškilo ir gražiausiems Žiemgalos krašto miesteliams – Linkuvai ir Žeimeliui. Aalis Linkuvos miesto centro ir aikštė – urbanistikos paminklas. Jam priklauso XIX amžiaus statybos raudonų plytų namai. Neseniai gyventojai pranešė seniūnei, kad vieno jų jau privatizuoto namo viduje ardomos šimtametės plytos ir išvežamos. Seniūnė sako susisiekusi su savininku.

Galbūt apleistų bažnyčių ryšys su antgamtinėmis jėgomis nulemia, kad jos yra tokios kraupios. O galbūt senoviški plyšiai ir užkampiai taip dirgina vaizduotę. Kad ir kokios būtų priežastys, daugelį žmonių traukia tyrinėti apleistas mažas kaimo bažnyčias ir didžiąsias akmenines katedras. Bažnyčių apleidimo priežastys skiriasi. Pastatams padaryta žala arba nykstančios parapijos yra tik dvi priežastys.

Vilniaus miesto senamiestis ir Kuršių nerija laimėjo Baltijos šalių stebuklų apdovanojimus „The Six Baltic Sea Wonders" kultūros paveldo srityje. Dėl gamtos ir kultūros paveldo nominacijų varžėsi daugiau kaip 50objektų, kuriuos balsuodami rinko gyventojai. Kitais Baltijos jūros šalių stebuklais tapo Talino senamiestis, Gdansko miestas, Mozūrijos ežerynas Lenkijoje, Kuršių nerija (Rusija), Riugenas ir baltosios Riugeno uolos.

Klaipėdoje pastačius naują pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, senasis – nors ir pripažintas istorine vertybe – 4 metus rūdija po atviru dangumi. Tiltą vis žadėjusi pasiimti Šilutės valdžia dabar nusprendė, kad jo nebereikia. Artėjant Klaipėdos geležinkelio stoties rekonstrukcijai, geležinkelininkams toliau saugoti tiltą tampa sudėtinga, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Šiam pėsčiųjų tiltui per geležinkelį – apie 100 metų.

Lietuvos dailės istorikų draugija reiškia didelį nerimą dėl unikalios medinės architektūros pastato - Vilniaus Užupio rajone, Polocko gatvėje, esančio XIX a. gyvenamojo namo būkle. „Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti“, - teigiama Lietuvos dailės istorikų draugijos išplatintame pranešime. Namas Vilniuje, Polocko g. Nr.

Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą saugantis apleistas namas Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje, ir jo gyventojai atsidūrė miesto Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kryžminėje ugnyje. Kultūros paveldo departamentas, vasarą patikrinęs namo būklę, pareikalavo jo savininkų pasirūpinti savo turtu, įrašytu į saugotinų objektų sąrašą, ir bent perdažyti nutriušusį namo fasadą.

Pasaulinė turizmo konferencija spalio 18-19 dienomis vyks Jerevane, informuoja „RIA Novosti“. Pagrindinis konferencijos „Bendražmogiškosios vertybės ir kultūrų įvairovė 21-ajame amžiuje: turizmo svarba“ uždavinys - išvardinti visus sunkumus, kurių iškyla kultūros paveldo išsaugojimo, tarpkultūrinio dialogo srityse. Parodoje, be oficialių delegacijų, dalyvauja ir įtakingi tarptautiniai ekspertai.

Vietos veiklos grupė (VVG) „Pagėgių kraštas“ kviečia auginti avis škudes ir taip įsijungti į Mažosios Lietuvos paveldo puoselėjimo darbą. Sigitas Stonys, VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas, sako, kad senosios lietuvių avių veislės atkūrimu Pagėgių krašte susidomėjo maždaug 20 ūkininkų. Pagėgiškiai į šią veiklą įsitraukė bendradarbiaudami su „Heifer“ Baltijos fondu. Vienas projekto atstovų ir pagėgiškių susitikimas jau įvyko, dabar rengiamasi antrajam susitikimui.

Tęsiantis neramumams šeštadienį antrame pagal dydį Sirijos mieste Alepe degė senovinis turgus, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Aktyvistų grupės teigia, kad per 18 mėnesių besitęsiantį sukilimą, kuris peraugo į pilietinį karą, jau žuvo per 30 tūkst. žmonių. Tačiau nuo karo kenčia ne tik žmonės, bet ir istorinės Sirijos vietovės.

Ruduo – tai metas, kai medžiai nusidažo ryškiomis spalvomis, parkų alėjos rytais pasipuošia rūku, o paskutiniai šilti saulės spinduliai kviečia rinkti kaštonų. Ruduo puikus laikas pakeliauti ir aplankyti primirštus Lietuvos dvarus. Juk visa Lietuva nusėta dvarų ir dvarelių. Jų turime kone 2000. Deja, ne visi išliko ar išlaikė savo buvusį grožį. Tačiau yra ir tokių, kurie prikelti naujam gyvenimui laukia lankytojų ar pro šalį keliaujančių prašalaičių.

Lietuvoje prasideda kasmetiniai Europos paveldo dienų renginiai. Šiais metais jų tema - „Genius loci. Vietos dvasia“, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kas sukuria savitą atskiro paminklo, rajono, viso miesto ar miestelio išskirtinę vietos dvasią. Rugsėjo 14-23 dienomis vyksiančių Europos paveldo dienų metu rengiamos pažintinės išvykos aplankant išskirtinius kultūros paveldo objektus, viešosios paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, dokumentinių filmų peržiūros ir parodos.

Kol miesto valdžia ras lėšų poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai išsaugoti, ją nuo žemės paviršiaus nušluos prašalaičiai. Jei iš programos „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtros programa 2014–2020 metams“ nebus laiku gauta lėšų, Skaistakalnio parke griūvančios poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos istorinę reikšmę primins tik memorialinė lenta ant akmens ties pagrindiniu taku, vedančiu į parką. Kultūros paveldą niokoja ne tik lietus, saulė, vėjas, sniegas, bet ir žmonės.

Rrugsėjo 5-8 d. Rygoje vyks didžiausia Baltijos šalyse kulinarijos mugė „Rygos maistas 2012". Latvijos sostinės gyventojai bei svečiai turės galimybę sudalyvauti įvairiose maisto produktų bei jų ruošybos parodose, kulinarijos profesionalų rengiamuose konkursuose bei išgirsti idėjų apie sveikus, organinius produktus. Mugės metu taip pat vyks Kulinarijos festivalis, kuriame net 33 restoranai, kavinės ir barai lankytojus kvies paragauti išskirtinių patiekalų už itin patrauklią kainą.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus pa­da­li­nio Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus re­konst­ruk­ci­ja ei­na į pa­bai­gą. Lapk­ri­čio mė­ne­sį mu­zie­jus pa­kvies į pir­mą­ją pa­ro­dą, o 2013 me­tais lan­ky­to­jai ga­lės su­si­pa­žin­ti su nau­jo­mis mu­zie­jaus erd­vė­mis, eks­po­zi­ci­jo­mis, edu­ka­ci­jo­mis. Mi­nės 40-metį Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus pa­tal­pos jau su­for­muo­tos, vi­du­je vyks­ta ap­dai­los dar­bai.

Ar į Panevėžio kolegiją gidai kada nors ves turistus taip, kaip į vieną seniausių Europoje Vilniaus universitetą? Prižiūrėtu kultūros paveldu negalintis pasigirti Panevėžys gali būti ne mažiau įdomus nei pavyzdingai sutvarkytas Vilniaus senamiestis.Susirūpino požemiais Aukštaitijos sostinės pačiame centre, po Panevėžio kolegijos pastatais, slepiami unikalūs arkiniai-skliautiniai rūsiai, statyti prieš daugiau nei 200-us metų ir dar nė karto netyrinėti istorikų.

Iš degėsių miesto puošmena vėl virstantis restauruojamas Palangos Kurhauzas ketvirtadienį pradėjo dabintis naujais langais. Darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę. Prieš tris mėnesius restauruoti pradėtą Palangos savivaldybei priklausančią Kurhauzo dalį jau puošia naujas raudonų čerpių stogas, sutvarkyta dalis fasadų, atlikti dažymo darbai, atkurtos architektūrinės detalės.

Lietuvos jūrų muziejus (LJM) užsimojo padaryti tai, ko mūsų krašte dar nėra buvę: atkurti visą išnykusį XIX-XX amžiuje gyvavusį Kopgalio kaimą, kuris buvo ir pirmoji poilsiavietė Kuršių nerijoje. Šią vasarą baigti preliminarūs archeologiniai kasinėjimai, o vėliau bus ieškoma priimtiniausių finansavimo šaltinių kaimui atstatyti.

Kultūros ministerija teikia Vyriausybei nutarimo įsteigti Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje projektą. Specialiojo atašė pareigybės pagrindinis uždavinys - koordinuoti veiksmus, susijusius su Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūrą Rusijos Federacijos teritorijoje.