paveldas

Lietuvoje sudarytas kultūros vertybių sąrašas ir parengtas jų apsaugos planas karo atveju, jį planuojama išbandyti jau šį mėnesį.  Trečiadienį šis planas aptartas per uždarą Seimo Kultūros komiteto posėdį. „Planas yra, planas buvo pristatytas, jis sulaukė pritarimo.

Kultūros ministerija kartu su bendrove „Invega“ kviečia kultūros paveldo objektų savininkus ir valdytojus teikti paraiškas pagal finansinę priemonę „Paveldas“. Kultūros ministerijos duomenimis, priemonės tikslas – suteikiant privatiems ir viešiems juridiniams asmenims paskolas palankiomis sąlygomis, atnaujinti, aktualizuoti ir įveiklinti kultūros paveldo objektus, pritaikyti juos įvairių visuomenės grupių poreikiams, išnaudoti paveldo ir kultūros objektų atnaujinimo potencialą ekonominei p...

Verslui siekiant nugriauti Alytuje esančius pastatus, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikais galėjusius priklausyti miesto karališkajai ekonomijai, savivaldybė dėl jų griovimo spręsti žada tik gavusi paveldosaugininkų vertinimą. Šiuo metu šalia Nemuno, Šilelio gatvėje, esančius pastatus Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertina, spręsdamas, ar juos reikia įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Galutinį vertinimą Alytaus valdžia tikisi turėti rugpjūčio pabaigoje.

Paveldo tvarkymui šiais metais skirta 6 mln. 283 tūkst. eurų, už šias lėšas planuojama rekonstruoti bei atnaujinti dvarus, sinagogas, bažnyčias, taip pat Kauno gaisrinės pastatą. Kaip trečiadienį pranešė Kultūros ministerija, ministras Simonas Kairys įsakymu patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2024–2026 metų programą. Paveldo tvarkymui praėjusiais metais buvo skirta 400 tūkst. eurų mažiau.

Vilniaus rajone, Baltojoje Vokėje, ketvirtadienį ir penktadienį kelis kartus užsiliepsnojo buvęs Tiškevičių dvaras. Spėjama, kad apleistas pastatas buvo kelis kartus padegtas. Pirmąjį pranešimą apie gaisrą Pagirių seniūnijoje Bendrasis pagalbos centras gavo dar ketvirtadienį 16 val. Pranešta, kad Baltojoje Vokėje, Parko gatvėje, dega apleistas dviejų aukštų pastatas. Paaiškėjo, kad užsidegė Tiškevičių dvaras. Atvažiavus ugniagesiams iš pastato veržėsi dūmai.

Beveik pusšimtį įvairių gamtos objektų siūloma skelbti valstybės saugomais. Medžius, akmenis, atodangas ir kitus gamtos objektus įtraukti į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą siūlė gyventojai, jų atitikimą kriterijams vertino specialistai. „Atrinkti vertingiausi gamtos paveldo objektai bus įtraukti į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą“, – pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Rudenį prie Kultūros ministerijos planuojama įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri rūpinsis Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje išsaugojimu. Ji turėtų parengti tokio paveldo apsaugos ir išsaugojimo gaires bei priemonių planą. „Iki šiol trūksta dėmesio kultūros paveldo užsienyje išsaugojimui, jo inventorizavimui.

Vilniaus rotušėje pirmadienį vyks 2022 metais patvirtintų Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į sąvadą iškilmės. Šventėje bus pristatomos šešios naujos sąvado vertybės ir viena nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veikla.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė  Seimo narių inicijuotam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui. Siūloma nuo 2024 m. gegužės 1 d. ūkininkams leisti gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 proc., rašoma pranešime.

Žemaitijoje vandalai ėmė plėšti pakelės koplytėles. Vieną jų apvogė net du kartus ir bandydami pasišaipyti ar sumėtyti pėdas vietoj senovinių šventųjų skulptūrų padėjo kinišką religinį šlamštą. Vietoj šimtmetį skaičiuojančios medinės Marijos skulptūros į atvykusius policininkus žvelgė porą eurų prekybos centruose kainuojantis kiniškas angelas aplūžusiais sparnais. Jedžiotų kaime šalia Skuodo gyvenanti Aldona rodo vagystės vietą.

Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO antradienį pranešė, kad yra pasirengusi suteikti pagalbą po to, kai per pražūtingą žemės drebėjimą nukentėjo dvi į jos Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos vietovės Sirijoje ir Turkijoje. Be žalos Sirijos Alepo senamiesčiui ir tvirtovei Turkijos pietrytiniame Dijarbakyro mieste, UNESCO teigė, kad gali būti nukentėję dar bent trys pasaulio paveldo objektai.

Analogų Lietuvoje neturintis, itin kruopščiai restauruotas, džiuginantis įstabiu sodu, galintis pasigirti asmenine geležinkelio linija, nutiesta tam, kad tuomečio šeimininko dukra po svečias šalis galėtų keliauti prabangiu nuosavu traukinio vagonu, priklausęs ir radijo diktorės Undinės Nasvytytės šeimai, o dabar globojamas jį be galo mylinčių ir „lepinančių“ Juknevičių – visa tai yra apie Dautarų dvarą.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį turėtų imtis Kultūros paveldo departamento (KPD) civilinės bylos, kuria iš Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo sūnaus bendrovės siekiama prisiteisti žalą, padarytą rekonstruojant miesto vadovui priklausantį Kačiūniškės dvarą. Teismas BNS anksčiau yra sakęs nurodęs, jog KPD pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovų geranoriškai atlyginti padaryta žalą – 34 tūkst. eurų.

Lietuva dešimtmečius vėluoja inventorizuoti turimą kultūros paveldą, sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė. „Lietuvoje kultūros paveldo inventorizavimo procesas yra absoliučiai pavėlavęs, nors Lietuvos ir tarptautinė teisė įpareigojo prieš kelis dešimtmečius jį vykdyti“, – trečiadienį Seime sakė Vaidutė Ščiglienė.

Vilniaus miesto savivaldybės politikai spręs dėl šešių sovietų karių skulptūrų Antakalnio kapinėse nukėlimo. Šį klausimą savivaldybės taryba trečiadienį svarstys paveldosaugininkams pirmadienį patvirtinus, kad šios skulptūros nėra priskiriamos vertingosioms kapinių savybėms.

Kultūros paveldo departamento (KPD) penktoji vertinimo taryba pirmadienį patvirtino, kad sovietų karių skulptūros Antakalnio kapinėse nėra vertingoji savybė.

Kaune bręsta dar vienas skandalas. Gyventojai įtaria, kad slapta griaunama tarpukario medinė vila Panemunėje. Savivaldybės atstovai sako, leidimai išduoti tik pastato rekonstrukcijai. Paveldosaugininkai sako, kad pastatas išties unikalus, bet tik dabar nusprendė jį įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą. Įspūdingai dar neseniai atrodė pušų paunksmėje stūksanti medinė tarpukariu statyta kurortinė vila Panemunėje, o dabar ji jau be langų, košiama skersvėjų.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako antradienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms bus atrišamos rankos spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse. „Su šios dienos pakeitimais keičiasi kriterijų aprašas ir savivaldybių vertinimo tarybos arba su Kultūros paveldo departamentų, nes tik septynios savivaldybės vertinimo tarybas turi, prasidės procesas, be to buvo aklavietė, buvo galima diskutuoti, bet tai ir pasibaigtų diskusijomis“, – BNS antradienį sakė S. Kairys.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad jau baigiamas rengti „desovietizacijos įstatymas“, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis dėl jo sprendimų.

Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet įtraukti devyni reiškiniai, šią savaitę skelbia Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp įtrauktųjų – lietuviškas ritinis, Kapinių šventė Kisiniuose, Palangos Jurginės, Fiziko diena (FiDi), akmentašystės tradicija Kelmėje, naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, dzūkų smuikavimo tradicija bei būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje.

Viena Darbėnų gyventoja pamokyta mamos bei senelės, gamina tarp mūsų protėvių buvusį populiarų, o vėliau užmirštą pieno gėrimą. Senoliai dėl šio gėrimo išskirtinumo ir svaigumo jausmo jį net praminė pieno šampanu. O kaip jis gaminamas ir kokias emocijas kelia? Ji pasakoja: „Turim saldų pieną. Šviežią, pamelžtą. Ir mums reikia jį susikaitinti. Ir turim rūgusį pieną. Kad supiltume saldų pieną su rūgusiu ir sutrauktų.“ Darbėnų miestelio gyventoja Vida virina pieną.

Paveldosaugininkai nusprendė, kad Vilniaus centre stovintis sovietinis Petro Cvirkos paminklas nevertas teisinės apsaugos ir išbraukė jį iš kultūros vertybių registro. Savivaldybė jau rengia jo iškėlimo planus į kitą vietą ir svarsto apie atskirą ekspozicijų vietą sovietmečio stabams. Skverą žada atnaujinti, bet išsaugoti bent dalį sovietmetį menančių architektūros detalių.

Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad paminklas artimiausiu metu turėtų būti nukeltas. „Šis paminklas daugiau šiame skvere turėtų nebestovėti“, – teigė V. Benkunskas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį pranešė, kad kreipsis į Kultūros paveldo departamentą dėl sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos vardu pavadinto skvero įtraukimo į kultūros paveldo vertybių sąrašą. Pasak savivaldybės vadovo, sovietmečiu suformuotas skveras yra vienintelis Vilniuje likęs panašaus pobūdžio objektas, todėl jį reikėtų išsaugoti, o diskusijas visuomenėje keliantį P.Cvirkos paminklą galima būtų iš čia iškelti.

Kultūros ministrui pasiūlius, o Seimo komitetui vienbalsiai pritarus, ketinama įteisinti naujas statybas šalia paveldo objektų, jeigu jos iškils vietoj senų, sovietinių statinių – tokių kaip garažai, sandėliukai, transformatorinės ir panašiai. Žmonės nerimauja, kad senamiesčius subjauros verslininkų kur tik įmanoma brukami daugiabučiai, tačiau politikai atkerta, kad nepasitikėti verslu negalima, o esamą tvarką jie kaip tik griežtina.

Visų mėgstamas prancūziškas batonas arba vadinamoji bagetė yra bene toks pats Prancūzijos simbolis, kaip ir Eifelio bokštas. Šalies kepėjai nori, kad populiarioji bagetė, gaminama iš miltų, vandens, mielių ir druskos, būtų įtraukta į UNESCO kultūros vertybių sąrašą. „Nors prancūziškas batonas pagamintas iš kokybiškų produktų kepėjų rankomis, po truputį jis gali išnykti. Per 70 metų praradome apie 30 tūkst. kepyklų – kasmet uždaroma apie 400. Tad akivaizdu, kad batonų kultūra po truputį nyksta.

Nepakartojami raštai, unikalūs siužetai, netikėti panaudojimo būdai ir net tolimas Rytų šalis siekianti istorija – taip galima apibūdinti lietuviškus dailiuosius amatus. Kas, kaip ir kodėl galima sužinoti edukacinėse programose, o gal ir išbandyti praktiškai!  Margas gyvybės simbolis  Kiekvieną pavasarį vienas tradicinis amatas užvaldo ne tik lietuvių namus ir bet ir socialinius tinklus. Žinoma, tai – velykinių kiaušinių marginimas.

Prieš 10 metų UNESCO Viduržemio jūros dietą pripažino kultūriniu paveldu Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Maroke. Šiais metais ji buvo patvirtinta geriausiu subalansuotos mitybos pavyzdžiu visame pasaulyje. Ar Viduržemio jūros dieta iš tiesų tokia veiksminga aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“. Šios mitybos rekomendacijos yra termiškai kuo mažiau apdorotas ir šviežias maistas.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Kauniečiai inicijavo peticiją, kad būtų atstatytas savaitgalį Žaliakalnyje nugriautas art deco stiliaus pastatas, rašo „Kauno diena“. Pirmadienį nuo ryto prie nugriauto namo Perkūno alėjoje rinkti parašai dėl naikinamo paveldo. Žmonės prašė teisingumo, kad būtų nustatyta, kodėl institucijos laiku nesustabdė namo Perkūno alėjoje griovimo, ir reikalavo, kad būtų atstatytas paveldo apsaugos zonoje esantis unikalus tarpukario pastatas.

Dėl brutaliai ekskavatoriumi šeštadienį verslininko pusiau nugriautos tarpukarinės art deco stiliaus vilos Kauno Žaliakalnyje kilo didžiulis gyventojų pasipiktinimas. Žmonės šįryt skubėjo pasirašyti peticijos, kuria reikalaujama ne tik nubausti kaltuosius, bet ir visiškai atstatyti unikalų pastatą. Prabilo ir namo savininkas – jis laikosi savo, esą griovė legaliai.

Kėdainių rajone esančiose Šėtos miestelio kapinėse sekmadienį vandalams išniekinus sovietinio kario paminklą, ekspertai sako, kad tai yra vandalizmas, o tokie kapinėse esantys paminklai, nepaisant to, kam yra skirti, yra kultūros paveldo objektas ir jų demontavimo klausimas – sudėtingas.

Paveldosaugininkai sunerimę – pastaruoju metu padaugėjo vagysčių iš unikalių sakralių objektų. Vagys vieną po kito grobia religines statulėles iš koplytstulpių ir koplytėlių. Manoma, kad jie atsduria kolekcininkų rankose.  Vagims nėra nieko švento, Raseinių rajone, Padubysio kaime, ant medžio kabojusi šimtametė koplytėlė gegužę rasta tuščia. Kultūros paveldo specialistės rankose dokumentų aplankas – jame teišlikę senos nuotraukos ir aprašymai.

Liaudies daina, šimtmečiais saugojusi lietuvybę, turėjo poveikio atbundančiai tautinei kultūrai. Lietuvai, netekusiai laisvės ir nepriklausomo gyvenimo, daina įgavo naują prasmę, prabilo kovos su okupantais paveldo tematika. Ši tematika įsiliejo į tautos paveldo aruodą, kaip stipri nepalaužiamo lietuvio dvasios jėga, paguoda ir motyvacija.

Naktį Kaune liepsnoms įsisiautėjus didžiuliame mediniame pastate ant kojų sukeltos gausios ugniagesių pajėgos. Šį pastatą dėl unikalių dekoro elementų anksčiau norėta įtraukti ir į kultūros vertybių registrą. Tačiau tai nepadaryta. Aiškėja, kad gaisras šiame apleistame ir nykstančiame pastate kyla nebe pirmą kartą. Bus tiriama ar jį tikrai sukėlė čia prieglobstį radę benamiai. Gaisras Savanorių prospekto medinuke įsiplieskė apie pusė keturių ryto.

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, baiminasi būriai žmonių. Ši baimė kilo po to, kai „Facebook“ socialiniame tinkle pasklido nuotraukos, kuriose matosi, kad erdvė greta bažnyčios – užbetonuota, ten ruošiamasi statyti amfiteatrą ir promenadą, norima, kad Zapyškio bažnyčios apylinkės primintų Kopenhagą, Oslą ar kitus miestus, kurie garsėja gebėjimu derinti senąją ir naująją architektūrą.

Klaipėdos senamiestyje vienas po kito griaunami istoriniai pastatai. Darbus mėgino stabdyti paveldosaugininkai, tačiau juos statybininkai pasitiko keiksmažodžiais, į konfliktą turėjo įsikišti ir policija. Statinių savininkams gresia šimtatūkstantinės baudos, o situacija domisi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Grupelė Klaipėdos istorikų vaikšto palei vielinę tvorą už kurios matyti raudonų plytų ir medžio liekanų krūvos. Vyrai neslepia pasipiktinimo – tai viskas kas liko iš XIX amžiaus pasato.

 Maskvai pranešus, kad sovietų paveldą Lietuvoje ginančio Rusijos piliečio Viktoro Orlovo namuose atliktos kratos, Lietuvos teisėsauga trečiadienį patvirtino atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo ginklais. „Galime patvirtinti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 253 str.

 www.epaveldas.lt - patogesnis ir prieinamesnis visiems Lietuvos istorijos ir kultūros mylėtojams! Tiems, kurie domisi Lietuvos istorija ir kultūra netrukus ši informacija bus pasiekiama greičiau ir patogiau! Vykdomas interneto portalo www.epaveldas.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse prieš kelerius metus pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento direktorės Dianos Varnaitės, kyla abejonių dėl teisingo palaikų identifikavimo. Viename iš kapų, kaip teigia užrašai, palaidoti 1915-aisiais žuvę keturi nežinomi carinės Rusijos kariai, kitame – šeši sovietų kariuomenės kariai su pavardėmis ir dar vienas nežinomas karys.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson šeštadienį išvyksta į Šveicarijos kurortą Davosą, kur dalyvaus Europos kultūros paveldo konferencijoje ir Pasaulio ekonomikos forume. Šeštadienį išvykstanti ministrė Šveicarijoje viešės iki pirmadienio, ji su kitais Europos kultūros ministrais diskutuos apie kultūros vaidmenį siekiant saugoti urbanizuotos aplinkos kultūrines vertybes.

Tautinio paveldo produktų sąrašas šį mėnesį papildytas naujais tradiciniais gaminiais: jame atsidūrė beveik 30 maisto, konditerijos gaminių, drabužių, dekoratyvinių dirbinių. Tautinio paveldo statusas suteiktas 15 maisto produktų, tarp jų – sūriams, žuvies patiekalams, girai, keptiems ir džiovintiems sūriams, pyragams, sausainiams ir bandelėms. Taip pat sąraše – skulptūros, kryžiai ir koplytstulpiai, veltiniai, vilnoniai verpalai, įvairios juostos, pirštinės, šiaudiniai sodai.

Paveldosaugininkai buvusio Vilniaus simbolio - Sporto rūmų - griauti neleidžia, tad akis badantis apleistas gigantas bus rekonstruojamas išsaugant jo dabartines formas. Tuo metu gerokai apgriuvę Profsąjungų rūmai pateko į teismų verpetus. Didžiulis brutalizmo stiliaus statinys Vilniaus centre pradėjo kilti dar septintajame dešimtmetyje, o sporto renginių bei koncertų lankytojams duris atvėrė 1971 metais.

UNESCO gerokai papildė nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jame atsidūrė ir Ukrainos kazokų dainos, ir Kuboje populiarus šokis rumba, ir kitos nykstančios unikalios šalių tradicijos. Tiesa, vienai jų – belgiško alaus gamybai – grėsmės išnykti, regis, tikrai nėra. Nuo šiol ragaudami belgišką alų, jo mėgėjai galės jaustis ypatingai. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įtraukė patį gėrimą ir net jo gurkšnojimą į nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Paveldosaugininkai atnaujina svarstymus, ar verta palikti teisinę apsaugą Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms. Jos nuo tilto nukeltos pernai vasarą ir šiuo metu saugomos savivaldybės įmonės aikštelėje. Šis klausimas įtrauktas į pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos antradienio darbotvarkę, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

 Popiežius Pranciškus savo Kalėdų kreipimesi penktadienį pasmerkė kultūros paveldo naikinimą, aiškiai turėdamas omenyje ekstremistinę „Islamo valstybės“ (IS) grupuotę.

Kauno miesto savivaldybė baigė rengti paraišką dėl Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir atidavė ją Kultūros ministerijai, antradienį pranešė savivaldybė. Paraišką „1919-1939 Kaunas: slaptoji Europos modernizmo sostinė“ dar tobulins specialiai tam sudaryta darbo grupė. Vėliau ji bus siunčiama į UNESCO būstinę, kur atsidurs preliminariajame pasaulio paveldo sąraše.

Šiaulių miesto meras, kaip žemės sklypo savininkas, ir dar penkiolika Bubių piliakalnio saugomos papėdės sklypų savininkų, norinčių užstatyti  piliakalnio prieigas, sunkiai gali savo ausimis patikėti, kad tokio leidimo jie negaus. Dabartinis Šiaulių miesto meras sako, net raštus rašęs, kad būtų sumažintos piliakalnio apsaugos zonos ir čia būtų leistos namų statybos.

Vilniaus savivaldybės specialistai nustatė, kad elektros pastotė sostinėje sovietmečiu sumūryta iš žydų kapinėse buvusių paminklinių akmenų. Miesto valdžia žada ieškoti galimybių ją išardyti ir rasti paveldui tinkamą vietą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad pastotė iš antkapių yra „nepriimtina civilizuotame mieste“. „Pirmas dalykas - klausimas, ką daryti su transformatorine, kaip ją perstatyti.