pavel ladziato

Namo statybos ar jo pirkimas – atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių išlaidų, bet ir pastangų, laiko. Visgi gyventojams vertėtų neužmiršti ir kito svarbaus akcento – būsto ar nuosavų daiktų draudimo, galinčio jus apsaugoti nuo galimų nuostolių ateityje.  Nors naujo būsto įsigijimas ar statybų pabaiga dažnu atveju sukelia pasitenkinimo, džiaugsmo pojūtį, gyventojams vertėtų neužmiršti, kad namus reikalinga apdrausti.

Lietuvoje per praėjusius metus tėvai savo vaikams iki 14 m. amžiaus atidarė 54 proc. daugiau sąskaitų nei ankstesniais metais. Per metus iš viso buvo atidaryta daugiau kaip 11 tūkst. banko sąskaitų vaikams, kiek daugiau nei pusė iš jų (53 proc.

Jau ketvirtus metus iš eilės žiemos švenčių proga „Swedbank“ suruošė stebuklingą dovaną Lietuvos žmonėms – dešimtyje šalies miestų ir miestelių tūkstančiais lempučių papuošė šimtamečius ąžuolus ir liaunus ąžuoliukus.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Neretai manoma, kad pavasarį, kai nuo kelių dingsta ledas, automobilių nebedengia sniegas ir dienos pasidaro ilgesnės, dėl eismo saugumo galima nerimauti mažiau. Visgi su žiemos šalčiu gyventojų budrumas neturėtų dingti – pavasaris vairuotojams pateikia savų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nemalonumų kelyje.  Žvėrys irgi keliauja  Kone nemaloniausia staigmena pavasario keliuose – į kelią netikėtai išbėgę laukiniai žvėrys.

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pastebima, kad gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Šiais metais 10-yje Lietuvos miestų mirga tūkstančiais šviečiančių lempučių papuošti stiprumo ir tvirtumo simboliu laikomi ąžuolai, o po jais šviečia Šviesių istorijų suoliukai. Tai nėra paprasta puošmena, o gėrio kupino projekto simbolis.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Nors didžioji dalis lietuvių tradiciškai pageidauja gyventi nuosavame būste, lietuviai tėvų namus palieka vėliausiai Baltijos šalyse, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Ketvirtadalis 26–35 metų amžiaus sulaukusių lietuvių vis dar gyvena tėvų namuose ar giminėms priklausančiame būste, kai Latvijoje ir Estijoje tokio amžiaus gyventojų dalis siekia, atitinkamai, 19 ir 10 proc., rašoma pranešime spaudai.