paukščių takas

Europos Pietinės observatorijos mosklininkai siūlo pažvelgti iš arti į centrinę Paukščių Tako dalį. Šios kelionės pabaigoje pamatysite judantį dujų debesį, kurį sparčiai į save traukia mūsų galaktikos centre pasislėpusi juodoji skylė.

Mokslininkai pastebėjo, kad milžiniškas dujų debesis artinasi prie mūsų galaktikos centre esančios juodosios skylės, informuoja BBC. Nors jau žinoma, kad juodosios skylės į save siurbia viską, kas atsiduria netoliese, tai bus pirma galimybė tai stebėti.

Paukščių Tako spiralinę atšakų struktūrą galėjo nulemti du susidūrimai su nykštukine galaktika. Nauji duomenys leidžia manyti, kad per pastaruosius 2mlrd. metų vykę susidūrimai net su palyginti mažomis galaktikomis turėjo didelės įtakos galaktinės struktūros formavimuisi visatoje, praneša SPACE.com.

Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Kosminės infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel" duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus. Galaktikos formuojasi žymiai greičiau, negu buvo manyta. Iki šiol astronomai teigė, kad galaktikos gimdo žvaigždes maždaug vienodu greičiu pastaruosius tris milijardus metų. Tai netiesa.

Paukščių Takas, skrodžiantis dangaus gelmę, švyti dėl milžiniškų dujų debesų, esančių pakankamai arti, kad galėtų susiformuoti naujos žvaigždės. Maždaug viena Saulės dydžio žvaigždė kasmet gimsta Paukščių Tako žvaigždžių diske. Tai procesas, kuriam reikia nuolatinio kuro šaltinio. „Dujos, reikalingos žvaigždžių formavimuisi, būtų jau seniai pasibaigusios, jei ne tarpgalaktinėje erdvėje esantis jų šaltinis“. – sako Christopheris Howkas iš Notre Dame universiteto Indianoje.

Astronomai Paukščių Tako galaktikos centre aptiko susisukusį dujų žiedą, besidriekiantį daugiau kaip 600 šviesmečių. Dujų žiedo, kuriame gimsta naujos žvaigždės, centre yra kilpa, panaši į kosminį begalybės simbolį, rašo SPACE.com. Kai kurios žiedo dalys pastebėtos jau anksčiau, tačiau Europos kosmoso agentūros „Hershel“ kosminis teleskopas pirmą kartą stebėjo visą struktūrą.

Astronomai paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, užfiksuotas geriausias Paukščių Tako dvyne vadinamos spiralinės galaktikos NGC 6744 atvaizdas. Atvaizdą padarė Europos Pietų observatorijos (ESO) MPG/ESO 2,2 metrų teleskopas, esantis Čilėje, praneša BBC. Ši galaktika yra už 30 mln. šviesmečių, Povo žvaigždyne. Nors ji beveik dvigubai didesnė už Paukščių Taką, galaktika turi tokias pačias aiškiai apibrėžtas spiralines atšakas ir ištęstą centrinę sritį.

Mūsų galaktika atsidūrė vidutinio amžiaus krizės viduryje, kai intensyviausias naujų žvaigždžių formavimasis – jau praeityje, teigiama naujame tyrime. Artėjantis susiliejimas su kita galaktika numatomoje nuobodžioje ateityje sukels tik trumpą bruzdesį, rašo NewScientist.com. Daugumą galaktikų galima priskirti vienai iš dviejų kategorijų.

Astronomai teigia aptikę iki šiol neįtikėtinu laikytą reiškinį: planetas, kurios neturi žvaigždės šeimininkės ir tiesiog keliauja po kosmosą. Per dvejus metus trukusį kosmoso tyrimą, mokslininkai rado 10 planetų, savo mase prilygstančių didžiausiai Saulės sistemos planetai Jupiteriui. Tačiau jos taip smarkiai nutolę nuo artimiausios žvaigždės, kad kai kurios, galima sakyti, tiesiog laisvai klajoja po Paukščių Taką, praneša naujienų agentūra AFP.

Pailgi Paukščių Tako galaktikos centre esantys ūkai astronomams užminė naują mįslę. Ištyręs 44 ūkus Jungtinės Karalystės Mančesterio universiteto mokslininkas Brajanas Rysas (Bryan Rees) atrado keistą dėsningumą: visų jų posviris sutampa Galaktikos disko plokštuma. Ūkų struktūros atsiranda dėl poroje esančių žvaigždžių sąveikos. Viena žvaigždė sensta greičiau nei kita ir po tam tikro laiko suyra, o jos vietoje atsiranda planetiškasis ūkas, kuris plečiasi statmena žvaigždės orbitai kryptimi.

Miestuose gyvenantys žmonės dėl šviesos taršos niekada naktį nepamatys tikro dangaus skliauto grožio. Laimė,  metus trukusio „Photopic Sky Survey" projekto kūrėjų dėka po Paukščių Taką galime dairytis internetu. Tai 5000 megapikselių dydžio mūsų galaktikos atvaizdas, sulipdytas iš 37 440 fotonuotraukų.

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas. Planetų sistemos kosmose yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma iki šiol, o mokslininkams reikės iš naujo įvertinti gyvybei tinkamų sąlygų aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose tikimybę.

Mūsų galaktikoje aptikti du didžiuliai dujų burbulai, kurių kiekvieno skersmuo siekia 25 tūkst. šviesmečių, glumina astronomus. Du dariniai, nutįsę į pietus ir šiaurę iš Paukščių Tako centro, yra tokie dideli, kad šviesa, sklindanti 300 tūkst. kilometrų per sekundę greičiu, nuo vieno jų krašto iki kito keliautų 50 tūkst. metų, praneša „Telegraph.co.

Štai taip atrodo Paukščių takas. Stulbinantis vaizdas, tiesa? Ir nereikia jokio teleskopo, tik žinoti vietą, kur dangus toks ryškus ir netrukdo pašalinė šviesa. Civilizacija naudoja tiek daug šviesos (ypač miestuose), kad Žemėje beliko nedaug vietų, tinkamų stebėti naktinį dangų. Optiškai švarios oazės, kur jos dar egzistuoja, vadinamos „Tamsaus dangaus parkais“ (Dark sky park). Ši nuotrauka padaryta viename iš jų, esančiame Canyonlands nacionaliniame parke Jutos valstijoje.

Neseniai Durhamo universiteto Skaičiuojamosios kosmologijos instituto mokslininkai nusprendė superkompiuteryje patyrinėti mūsų gimtosios Paukščių tako galaktikos atsiradimo niuansus. Jie sukūrė jos modelį, kuris aprėpia penkių milijardų metų laikotarpį. Mokslo evoliuciją galima skirstyti į keturis didelius etapus. Iš pradžių žmonės tik stebėjo gamtą ir darė išvadas. Vėliau kilo mintis eksperimentuoti, t.y. aktyviai veikti kai kuriuos procesus. Trečiasis etapas – teorijų kūrimas.

Beveik 25 proc. visų Paukščių Tako galaktikoje esančių kamuolinių žvaigždžių spiečių yra atklydę iš kitų galaktikų, nustatė Australijos ir Kanados astronomai. Jų tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, su straipsniu galima susipažinti ir Svinburno universiteto (Australija) publikacijų bazėje. Tyrimo autoriai išanalizavo daugelio mūsų galaktikos kamuolinių spiečių sudėtį ir amžių.

Jei mūsų galaktikos didžiausios žvaigždės, ūkai, kvazarai ir kiti objektai būtų sujungti metro linijomis, Paukščių Tako transporto sistemos schema atrodytų štai taip. Pasak jos sudarytojo, įprastinis metro jungčių žemėlapis turėtų padėti geriau orientuotis po mūsų galaktiką.

Centrinė Paukščių Tako dalis dėl intensyvaus kometų bombardavimo mažiau tinka gyvybei formuotis ir vystytis, nei mūsų galaktikos pakraščiai, kur yra ir Saulės sistema, tvirtina Italijos astronomai. Žemei ir kitoms mūsų sistemos planetoms taip pat nepavyksta išvengti susidūrimų su kometomis, kai šios dėl kaimyninių žvaigždžių ar dujų debesų gravitacijos poveikio ima keisti savo orbitas.

Kinijos nacionaliniame gynybos technologijų universitete (NUDT) atidarytas naujas skaičiavimo kompleksas. Jame veikia sparčiausias šalyje ir vienas galingiausių pasaulyje superkompiuteris „Tianhe“, pranešė naujienų agentūra „Xinxua“. Šis superkompiuteris sveria maždaug 155 tonas, užima beveik 1000 kvadratinių metrų plotą. Jo pagrindas – 5120 AMD ir 6144 „Intel“ procesorių masyvas.