patriot

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos Lietuvai kainuos 110 mln. eurų, pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ketvirtadienį pasirašius sutartį dėl norvegiškų sistemų NASAMS įsigijimo. „Sutarties suma – 110 mln. eurų. Tai šiek tiek mažiau, nei buvo planuota iš anksto“, – žurnalistams sakė ministras. Pareigūnai neatskleidžia tikslaus įsigyjamų sistemų kiekio, bet jomis bus aprūpintos dvi baterijos – kuopų atitikmenys.

Vilniuje viešėjęs Lenkijos Seimo gynybos komiteto pirmininkas Michalas Jachas sako, kad Varšuvos planuojamos įsigyti priešraketinės sistemos „Patriot“ turi saugoti ir Lietuvos oro erdvę. „Aš netgi neįsivaizduoju, kad bus kitaip. (...) Lietuvai kyla toks pats oro pavojus, kaip ir Lenkijai“, – interviu BNS sakė valdančiajai „Įstatymo ir teisingumo“ partijai priklausantis politikas. „Patriot“ sistema turi būti tokia, kad ją būtų galima integruoti su kaimyninėmis šalimis“, – pridūrė jis.

Japonija pradėjo priešraketinių sausumos sistemų „Patriot“ dislokavimą, Šiaurės Korėjai pagrasinus paleisti branduolines raketas, kurios praskrietų virš vakarinės Japonijos dalies ir nukristų netoli Guamo. Gynybos ministras penktadienį sakė, kad PAC-3 (Patriot Advanced Capability - 3) žemė-oras sistemos dislokuojamos keturiose vietovėse: Hirošimoje, Kočije, Šimanėje ir Ehimėje. Dislokavimo tikslas daugiausiai susijęs su krentančių fragmentų pavojumi, raketoms skriejant virš regiono.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės sistemos „Patriot“ Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolatos. „Greitumas ir atsako greitis kartais į oro grėsmę yra labai svarbus, todėl tikrai būtų tikslinga Baltijos regione turėti tokią ginkluotę ir tai užtikrintų didesnį saugumą mūsų visoms šalims“, - žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentė, stebėjusi oro erdvės gynimo pratybas.

Liepos 20 d. pirmą kartą Lietuvoje vystančias tarptautines antžeminės oro gynybos vienetų pratybas „Tobruq Legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“) stebės Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras Vytautas Umbrasas, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai, svečiai. Atvykusieji turės galimybę stebėti pratybose dalyvaujančių NATO sąjungininkų karinę operaciją.

JAV Valstybės departamentas antradienį pranešė, kad yra pasiruošęs patvirtinti didelio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“ pardavimą Rumunijai. Šis 3,9 milijardų JAV dolerių (daugiau nei 3,3 milijardų eurų) vertės susitarimas gali supykdyti Rusiją. „Valstybės departamentas nusiteikęs patvirtinti galimą didelio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“ ir pagalbinės įrangos bei paslaugų pardavimą Rumunijai“, – sakoma institucijos pranešime.

Lietuvoje dislokuota „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistema vien savo buvimu Rusijai jau gali brangiai kainuoti, – mano ekspertai. „Patriot“ sistema į Lietuvą atgabenta pirmą kartą. Ją atsivežė Jungtinių Valstijų kariai, kurie šį mėnesį dalyvaus oro gynybos pratybose Šiauliuose.

Jungtinės Valstijos liepą vyksiančioms oro gynybos pratyboms Lietuvoje pirmadienį dislokavo ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, galinčią numušti ir raketas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tokios sistemos Lietuvoje dislokuotos pirmą kartą. Kaip rašoma išplatintame pranešime, šiose pratybose treniruojama sąveiką tarp NATO antžeminės oro gynybos vienetų ir tobulinamos oro erdvės vadovavimo ir kontrolės procedūros.

JAV kariškių teigimu, šalis imsis priemonių nuodugniau stebėti Rusijos kariuomenę Baltijos jūroje, prieš prasidedant didelio masto kariniams mokymams, kuriuos organizuoja Maskva, skelbiama „The Washington Post“. JAV gynybos ministerijos atstovai pranešė, kad jie stiprins budėjimą Baltijos jūros regione, įskaitant ir laivų dislokavimą Baltijos jūroje, taip pat oro erdvės kontrolę rugsėjį vyksiančių karinių mokymų Baltarusijoje ir Rusijoje metu.

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) sako, kad JAV yra pasirengusios dislokuoti gynybines sistemas Baltijos šalyse Rusijai atgrasyti, bet galimybių atvežti ilgojo nuotolio raketų „Patriot“ kol kas viešai nekomentuoja. „Dislokuosime tik gynybines sistemas, kad užtikrintume, jog būtų gerbiamas suverenitetas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Mattisas po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

Iššokęs į sankryžą degant raudonai šviesai girtas automobilio UAZ vairuotojas numušė perėja ėjusį vyrą ir, pastovėjus minutę, paliko įvykio vietą. „YouTube“ vaizdo įrašą stebėjusius žmones labiausiai pribloškė aplinkinių vairuotojų ir liudininkų elgesys – nė vienas jų net nepriėjo prie ant žemės nublokšto vyro. Kraupus eismo įvykis užfiksuotas vasario 21-osios vakarą Užbaikalės administraciniame centre Ufoje (Rusija). 52-ių metų vyras ramiai žygiavo perėja degant žaliam šviesoforo signalui.

Lietuvoje svarstoma dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, jos būtų į Lietuvą kitais metais atvyksiančio tarptautinio sąjungininkų bataliono sudėtyje, sako Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. „Šis klausimas iki šiol yra svarstomas, bet jokio susitarimo šiuo metu nėra“, - žurnalistams ketvirtadienį Jungtiniame štabe sakė V.Vaikšnoras, paklaustas, ar „Patriot“ sistemos gali būti dislokuotos Lietuvoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius samprotavimais teisinga kryptimi vadina Vokietijos generolo svarstymus apie „Patriot“ oro gynybos sistemų dislokavimą Baltijos šalyse, bet sako, kad oficialių tokių pasiūlymų nėra. Ministro teigimu, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos raketos „Patriot“ padėtų užpildyti oro gynybos spragas Baltijos šalyse. „Oficialių tokių pasiūlymų nėra, bet samprotavimai yra teisinga linkme.

Baltijos šalyse galėtų būti dislokuoti „Patriot“ oro gynybos sistemos elementai, pareiškė Vokietijos kariuomenės generolas. „Galėtume suteikti dar stipresnę garantiją ir nusiųsti politinį signalą, jei paimtume jungtinį taktinį vienetą su vokiečių, olandų ir JAV sistemomis „Patriot“ - grynai gynybinį elementą - ir dislokuoti jas kur nors Lenkijoje ar Baltijos šalyse“, - pirmadienį paskelbtame interviu „Reuters“ naujienų agentūrai sakė brigados generolas Michaelis Gschossmannas.

NATO suteiks papildomas karines garantijas Turkijai, augindama savo karinių jūrų pajėgų galią regione, šiandien paskelbė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Anot NATO vadovo, papildomos garantijos Turkijai buvo numatytos dar pernai metų pabaigoje. Buvo priimtas sprendimas dislokuoti AWACS žvalgybos lėktuvus, sustiprintas oro patruliavimas, tiek pačioje šalyje, tiek NATO šalių Juodojoje ir Viduržemio jūrose.

Saudo Arabijos oro erdvės gynybos sistema pirmadienį numušė balistinę raketą „Scud“, nutaikytą į Chamis Mušaito miestą, kuriame įsikūrusi didelė aviacijos bazė, pranešė Jemene kovojanti koalicija. Raketa buvo sunaikinta „šį rytą apie 3 val.“ vietos (2 val. Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai AFP sakė Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos atstovas brigados generolas Ahmedas al Assiri. „Jie vis dar taikosi į miestus“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Jemeno sukilėlius.

NATO pirmadienį Rusijos įsibrovimą į Turkijos oro erdvę pasmerkė kaip „nepaprastą pavojų“ ir pareikalavo, kad Maskva nutrauktų visas atakas prieš Sirijos opoziciją ir civilius. „Sąjungininkės griežtai protestuoja prieš šiuos Turkijos suverenios oro erdvės pažeidimus ir smerkia šios įsibrovimus bei NATO oro erdvės pažeidimus. Sąjungininkės taip pat nurodo apie nepaprastą tokio neatsakingo elgesio pavojų“, – sakoma NATO pareiškime po skubiai sušaukto susitikimo Sirijos krizės klausimu.

 Seimas jau prieš kelias savaites priėmė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, o krašto apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą, kuriuo gegužės 11 d. prasidės šaukimo procesas. Šią savaitę ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė Karo prievolės įstatymo pataisas, kurios kitą savaitę bus teikiamos Seimui.

Rusija, šią savaitę surengusi milžiniškus visų kariuomenės dalių mokymus ir šeštadienį branduoliniu ginklu pagrasinusi Danijai, prašo nedaryti iš jos monstro ir tikina nesirengianti karui. Tuo metu Jungtinės Valstijos prie Lenkijos sostinės mokymams dislokavo galingas priešraketines sistemas. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad NATO autoritetui iškilęs esminis išbandymas, ar Aljansas vykdys Velse priimtus sprendimus stiprinti reagavimą ir gynybą.

Daugelyje Europos Sąjungos senbuvių šalių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba, o Lietuvoje policininkai tebevargsta ne tik kovodami su pilstukininkais, bet ir su naminės gamintojais. Gresia bauda Vieną vasario popietę Rokiškio rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai, tikrindami anoniminę informaciją, Kamajų seniūnijoje, negyvenamos sodybos garaže, surado sukonstruotą ir veikiantį naminės degtinės gaminimo aparatą bei nemažą kiekį žaliavos.

 Paskutinėmis metų dienomis Šiaulių rajone, Vijolių kaime, gyvenamojo namo pagalbinėse patalpose, buvo aptiktas naujutėlaitis aparatas naminei degtinei gaminti, apie 9 l jau pagamintų „velnio lašų“ ir apie 60 l raugo. Tai netikėtas radinys Šiaulių apskrities kriminalinės policijos pareigūnams, kurie, tirdami kitą nusikaltimą ir atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, lankėsi šioje sodyboje.

Ar Lietuva galės apsiginti, jei didžioji kaimynė sumanytų ir mūsų šalies rusakalbiams ištiesti automatais apkaišytą „pagalbos ranką“? NATO naikintuvai atskrido Įtampai Kryme neslūgstant, JAV ir NATO akcentuoja, kad būtina stiprinti Rusijos kaimynių saugumą, ir ėmėsi papildomų priemonių buvusių komunistinio bloko valstybių oro erdvei kontroliuoti.

Krašto apsaugos ir kariuomenės vadovybėms nusprendus, kad Lietuvoje reikia dislokuoti raketas „Patriot, tam niekas netrukdytų ir jos būtų įsigytos, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Dėl raketų buvo aiškiai pasakyta: jeigu pasakys krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadovas, kad reikia jas įsigyti ir pirkti, tai niekas tam netrukdys, ir jie turi pakankamai šiais metais pinigų. Jie dar turi pinigų tikriausiai per 600 mln. litų“, – interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Svarstymai apie galimybę Lietuvoje dislokuoti raketas „Patriot“ yra neteisingi, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Tikrai tai nėra planuojama, ta informacija yra visiškai neteisinga", – penktadienį radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė Vyriausybės vadovas.

Vladimiras Laučius, LRT.lt Po to, kas įvyko Ukrainoje, Jungtinių Valstijų karo pajėgų elementai gali būti dislokuoti Lietuvoje – tai galėtų būti kad ir raketų „Patriot“ baterijos. Taip naujienų portalui LRT.lt sako buvęs JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos naujųjų demokratijų programos vadovas, knygos apie Rusijos mėginimus šokdinti Vakarus (Dismantling the West: Russia`s Atlantic Agenda; 2009) autorius Januszas Bugajskis.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba Turkija – viena iš greičiausiai augančių Europos ekonomikų ir vis daugiau įtakos Europoje įgyjanti valstybė. Kai kurie Europos politikai teigia, kad ši valstybė gali tapti naujuoju tiltu tarp Rytų ir Vakarų, kiti primena, kad Europoje tik nedidelė jos dalis - tiek geografiškai, tiek ir kultūriškai.

Štai ir atėjo į mūsų kiemus žiema. Daugumai žmonių tokie orai yra vargo vakarienė, tačiau šios salygos puikiai išryškina visureigių privalumus. Mūsų skaitytojas Remigijus dalinasi su visais vaizdo įrašu, kuriame patyręs vairuotojas "siaučia" apledėjusioje aikštelėje su "UAZ Patriot". Vyruko sugebėjimai išties pavydėtini - slidžioje dangoje jis su automobiliu jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Už nuorodą dėkojame Remigijui.

Irano kariuomenės vadas perspėjo NATO, kad ši nedislokuotų raketų „Patriot“ Turkijos ir Sirijos pasienyje, nes esą tai pasaulinio karo kurstymas, praneša „Reuters“. „Kiekviena „Patriot“ raketa – tai juoda žymė pasaulio žemėlapyje, skirta pasauliniam karui sukelti. Jie kuria planus pasauliniam karui, ir tai kelia rimtą pavojų žmonijos ir pačios Europos ateičiai“, – teigė Irano karinių pajėgų generolas Hassanas Firouzabadis.

Japonijos gynybos ministras Satoshis Morimoto karinėms pajėgoms įsakė iki gruodžio 7 d. pasiruošti perimti raketą ar jos dalis, jeigu šios kristų Japonijos teritorijoje. Tokių atsargumo priemonių prireikė saugantis šį mėnesį planuojamo Šiaurės Korėjos tarpžemyninės raketos bandymo, praneša ITAR-TASS. „Patriot“ gynybinių raketų kompleksai jau paruošti perkeltiį pietuose esančią Okinavos salą. Dar vienas įrengimas saugos Tokijo rajoną. Operacijos metu budės kariniai laivai.

Turkija prašė NATO palei sieną su Sirija dislokuoti nuo 18 iki 20 raketų "Patriot", tačiau Aljansas pasiūlė tik 8-10, remdamasi kanalu NTV skelbia "Xinhua". Trečiadienį NATO pareigūnai apžiūrėjo teritorijas Turkijos Rytų Anatolijos Malatijos provincijoje dėl galimos "Patriot" raketų dislokacijos. NATO delegacija į Malatiją atvyko trečiadienio rytą, informavo pusiau oficiali Anatolijos naujienų agentūra.

JAV priešraketinės gynybos agentūra surengė sėkmingą didžiausią ir sudėtingiausią kada vykdytą priešraketinės gynybos sistemos bandymą, skelbia „RIA Novosti“. Šią savaitę vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje buvo išbandyta gynybos nuo balistinių raketų sistema „Aegis“, THAAD sistema, kuri skirta atmušti vidutinio nuotolio raketas iš labai didelio aukščio, ir oro gynybos sistema „Patriot“, - informavo agentūra.

Neteisingai išvertusio iš anglų kalbos lydimuosius dokumentus vertėjo klaida tapo viena iš priešasčių, sukėlusių Suomijoje skandalą dėl Kotkos uoste sulaikyto Didžiosios Britanijos sausakrūvio laivo „Thor Liberty“, kuris gabeno 150 tonų pikrito ir 69 Jungtinėse Valstijose pagamintas raketas „Patriot“. Iš Vokietijos į Šanchajų (Kinija) plaukusio laivo maršrute buvo numatyti sustojimai Suomijoje ir Pietų Korėjoje, į kurią ir turėjo būti nugabentas Kotkoje areštuotas krovinys.

Japonija ketina dislokuoti daugiau Amerikoje pagamintų priešraketinės gynybos sistemų „Patriot PAC–3", kurios padėtų užtikrinti efektyvią gynybą nuo Šiaurės Korėjos balistinių raketų, informuoja „RIA Novosti". Japonijos gynybos ministerijos parengtą baltąją knygą – kasmetinę šalies gynybos programos tobulinimo programą – ketinama priimti iki 2010 metų pabaigos. Ekspertai teigia, kad dokumente neabejotinai būtina atspindėti krizę Korėjos pusiasalyje.

Maskva laukia, kad JAV pasiaiškintų dėl sprendimo Lenkijoje dislokuoti „Patriot“ raketas. Apie tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mums kol kas tebuvo pasakytas vienintelis dalykas: nesibaiminkite, nes raketos nėra nukreiptos prieš jus“ - žurnalistams teigė S. Lavrovas.

Priešraketinių ir priešlėktuvinių raketų „Patriot“ baterija buvo atvežta į Lenkiją. Šios šalies kariškiai dvejus metus bus mokomi naudoti šią karinę techniką. Per šią misiją NATO narės Lenkijos teritorijoje dislokuota iki šiol daugiausia JAV karių. Raketų kompleksas dislokuotas už 60 kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities, ir Maskva ne kartą reiškė pasipiktinimą dėl JAV raketų dislokavimo taip arti jos teritorijos.

Atsakydama į naujieną, kad amerikietiškos „Patriot“ raketos bus dislokuotos Lenkijoje, netoli sienos su Kaliningradu, Rusija pareiškė stiprinsianti savo karinį Baltijos jūros laivyną. Skelbiama, kad flotilė bus sustiprinta korvetės klasės karo laivu, apginkluotu ilgojo nuotolio itin tiksliomis sparnuotosiomis raketomis.

JAV pagal dar 2004-aisiais metais numatytus planus steigia naujas karines bazes Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur bus dislokuota daugiau kaip 4 tūkstančiai amerikiečių karių. JAV prezidentas Barakas Obama iš esmės peržiūrėjo savo pirmtako Džordžo Bušo planus Rytų Europoje plėtoti priešraketinio skydo programą, tačiau kitas politinis sprendimas – įsteigti naujas karines bazes Pietryčių Europoje, priimtas dar 2004 metais, neatšauktas.

Penktadienį Varšuvoje vyks Lenkijos ir JAV politikų susitikimas, kurio metu bus aptariamas naujas priešraketinės gynybos projektas, kuris pakeistų JAV prezidento Baracko Obamos jau atšauktą priešraketinio skydo Vidurio Europoje kūrimo planą. Vietoje raketų perėmėjų bazės kūrimo Lenkijoje ir radaro įkurdinimo Čekijoje Vašingtonas šiuo metu nori Europoje dislokuoti mobilias raketų perėmėjų sistemas SM3. Oficialus pasiūlymas dėl naujo projekto Lenkijai buvo perduotas praėjusią savaitę.

Rugpjūčio mėnesį į dangų pakils pirmasis eksperimentinis karinės paskirties JAV aerostatas, skirtas efektyviai gynybai nuo sparnuotųjų raketų. Tai bus didžiausias už orą lengvesnis karinės paskirties orlaivis, kada nors naudotas JAV kariuomenėje, praneša „Space.com“. Nors aerostatai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami su pažangiomis gynybos sistemomis, pagrindinė šio orlaivio paskirtis yra būtent tokia – aptikti, stebėti ir numušti priešo sparnuotąsias raketas, teigiama pranešime.

„Polskie radio“ skelbia, kad „Patriot“ raketos, kurias JAV šiemet pagal susitarimą turėjo perduoti Lenkijai, bus neginkluotos ir skirtos tik karių apmokymams. Apie tai Lenkijos gynybos ministrui Bogdanui Klichui pareiškė JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas. JAV buvo pasižadėjusi perduoti Lenkijai „Patriot“ raketas mainais už Varšuvos sutikimą šalyje priimti dalį JAV priešraketinio skydo.

Nepaisant Rusijos prieštaravimų, JAV „Patriot“ vidutinio nuotolio raketos ir jį aptarnaujantis 100 karių būrys Lenkijoje bus dislokuoti jau iki šių metų pabaigos, „Financial Times“ Lenkijos gynybos viceministrą Stanislawą Komorowskį. Varšuva teigia, kad „Patriot“ raketos Lenkijoje bus dislokuotos net nepaisant to, ar JAV vykdys savo planus dėl dalies priešraketinio skydo įkurdinimo šalyje. Priminsime, kad JAV iki šiol planavo Lenkijoje įkurdinti raketas perėmėjas, o Čekijoje dislokuoti radarą.

Lenkija pareiškė, kad JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ šalyje bus dislokuotos net nepaisant to, ar Vašingtonas įgyvendins savo planus šalyje įkurdinti dalį priešraketinės gynybos skydo. Apie tai pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis. Trečiadienio vakare R. Sikorskis dėl priešraketinio skydo įkurdinimo kalbėjosi su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.

Nauja Irano vidutinio nuotolio raketa „Sajil“, kurios bandymai buvo atlikti lapkričio 12 dieną, žymi technologinį lūžį. Raketa yra greita, o jos skriejimo nuotolis, kaip teigiama, siekia 2 tūkst. kilometrų. Manoma, kad raketa gali pasiekti Maskvą arba pietinę Italiją. Tačiau tiek Rusija, tiek Italija priešinasi JAV planams Lenkijoje įkurdinti raketų perėmėjų bazę, o Čekijoje dislokuoti radarą.

JAV „Patriot“ raketos Lenkijoje bus dislokuotos jau kitais metais, pareiškė Lenkijos gynybos ministras viešintis Ukrainoje. Bogdanas Klichas teigia, kad nuo 2009 metų raketos Lenkijos teritorijoje bus dislokuotos tik laikinai, o nuo 2012 metų – jau visam laikui. Priminsime, kad rugpjūčio 20 dieną JAV ir Lenkijos vyriausybės susitarė dėl 10 raketų perėmėjų dislokavimo Lenkijos teritorijoje.

Rusija savo Kaliningrado anklave Europoje, besiribojančiame su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos taktines raketų sistemas „Iskander“, taip atsakydama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) planų įgyvendinimą Rytų Europoje, trečiadienį sakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu reikės neutralizuoti PRG sistemą, Kaliningrado srityje bus dislokuotas raketų kompleksas „Iskander“, - sakė jis skaitydamas trečiadienį pranešimą Federaliniam Susirinkimui.

Priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemos Kokios svarbios yra šios gynybinės sistemos šiandienos kare, aiškinti nereikia – nugali tas, kas turi pranašumą ore. Pažymėtina, kad Jungtinėms Valstijoms paskutiniu metu neteko susidurti su rimtu priešininku, kuris turėtų modernius priešlėktuvinės (PLG) ir priešraketinės gynybos (PRG) kompleksus.

Šiandien JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice atvyko į Lenkiją ir su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radeku Sikorskiu pasirašė sutartį dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimo Lenkijoje. Sutarties pasirašymo ceremonija vainikavo 18 mėnesių trukusias derybas.

„Patriot“ raketos, kurių mainais į leidimą statyti JAV priešraketinį skydą reikalavo D. Tuskas, bus dislokuotos šalia Varšuvos, teigia dienraštis. „Dziennik“ žiniomis, „Patriot“ raketų bateriją ketinama dislokuoti garnizone į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Buvęs Lenkijos gynybos ministro patarėjas generolas S. Koziejus teigė, kad toks pasirinkimas turi strateginę reikšmę. Tai, anot jo, rodo, kad Lenkijos ir Amerikos vadovybės į Rusiją žiūri kaip į pavojingą šalį, nuo kurios reikia gintis.

JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice sekmadienį pareiškė, jog artimiausiomis dienomis ji vyks į Lenkiją pasirašyti sutarties dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimo šios šalies teritorijoje.