patirtis

 Pasiruošimo planą Dakaro raliui vykdantis Benediktas Vanagas savaitgalį išmėgins Druskininkų apylinkių žvyrkelius. Drauge su šturmane Greta Germanavičiūte "General Financing - Autopaslauga by Pitlane" komandos pilotas dalyvaus finaliniame Lietuvos automobilių ralio čempionato etape "Rally Clasic Druskininkai 2015". Šios lenktynės B. Vanagui bus paskutinis oficialus startas prieš sausio mėnesį laukiančius išbandymus žinomiausiame planetos ralio maratone.

Dažna situacija: jaunuolis įgija teisę vairuoti, o tuomet ilgą laiką nevairuoja, nes neturi nuosavo automobilio. Po ilgesnio nevairavimo periodo dingsta didelė dalis vairuotojo įgūdžių, tad nors teises jis turi, dėl primirštų įgūdžių išvažiavęs į kelius gali sukelti grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Ką daryti tokiam vairuotojui, jaunam ar senam, kad keliais riedėtų saugiai? Specialiai tv3.lt patarimais dalinasi vairavimo instruktorius ir eismo specialistas Gintaras Sinevičius.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per pastaruosius dvejus metus pagal specialybę įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė absolventų. Net penktadaliui darbo išvis nepavyko rasti. O vienas iš penkių diplomuotų specialistų darbuojasi ten, kur aukštojo mokslo diplomo nė nereikia. 70 procentų bakalauro studijas baigusių absolventų tikina, kad tą darbą galėtų atlikti net žemiausią išsilavinimą turintis žmogus.

Per avariją Pagryniuose  nukentėjo „Peugeot“ važiavusi šeima: keleiviai vyras ir žmona, ir vairuotojas jų sūnus. Vaikinas ir sukėlė avariją – išvažiuodamas iš šalutinio kelio jis nepraleido pagrindiniu važiuojančio „VW Touran“. Pastarasis rėžėsi į „Peugeot“ šoną. Visą šeimą teko vežti į ligoninę: bene sunkiausiai nukentėjo vaikino tėvas – jam lūžo koja. O štai pagrindiniu keliu važiavęs „VW Touran“ vairuotojas nesužeistas.

Juozo Vitkaus Inžinerijos batalione Kaune šią savaitę sprogmenų neutralizavimo patirtimi dalijasi Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenių išminuotojai. JAV kariai į Lietuvą atvyko iš skirtingų Oro pajėgų bazių, dislokuotų Europoje. Pirmąją seminaro dieną svečiams savo darbo specifiką, turimą techniką ir įgytą patirtį pristatė Lietuvos karo inžinieriai.

 Vilniaus pašto poste muitininkai, tikrindami pagal rizikos profilius atrinktas pašto siuntas, aptiko nelegalų cigarečių siuntinį. Baltarusiškomis banderolėmis pažymėtos cigaretės aptiktos siuntinį nuskenavus rentgeno sistema. Iš Vilniaus į Airiją siųstame siuntinyje cigaretės aptiktos rentgeno pagalba. Rentgenograma parodė, kad siuntoje – kelioninis lagaminas, tačiau patyrę muitininkai įžvelgė, kad jis toli gražu nėra tuščias.

 Savanoriavimas Italijoje iš Radviliškio kilusiai Aistei Abromaitytei nuo pat pradžių nebuvo lengvas. Nuo šiol ši šalis merginai asocijuojasi ne tik su mėlyna jūra ir žavinčia kalba. Aistė Italijoje dirbo su neįgaliaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiaisiais žmonėmis ar imigrantais iš Afrikos ir Azijos šalių, todėl jautėsi lyg būdama keliuose žemynuose vienu metu. Aiste, esi nepailstanti savanorė.

Tautvydui Kopūstui nepavyko paiekti finišo Europos žaidynėse. Kaspijos jūroje varžybas 1500 m plaukimu pradėję triatlonininkai vėliau 40 km mynė dviračiais, o po to 10 km įveikė bėgte. Tačiau 20 metų T.Kopūstui bėgti nereikėjo. Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas iš varžybų buvo priverstas pasitraukti įveikus kiek daugiau nei pusę dviračių varžyboms skirtos distancijos. „Esu nusivylęs, nes tikėjausi baigti varžybas. Pritrūkau patirties. Nesu įpratęs jūroje plaukti.

 Informacijos ir motyvacijos trūkumas dažnai įvardijamos kaip pagrindinės jauno žmogaus neveiklumo priežastys. Jolanta Skirmantienė, Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja, teigia, jog darbas su savo motyvacija yra esminis, nes motyvacija teikia energijos ir skatina atkakliai veikti. Jolanta, kaip manote yra geriausia motyvuoti jauną žmogų, remiantis savo patirtimi?  Kalbant apie motyvaciją, reikia paminėti, kad ji gali būti išorinė arba vidinė.

 „LT Big Brother“ yra Londono lietuvių sukurta iniciatyva, kurios esmė – dalijimasis gerąja patirtimi. Lietuvoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos, Beniliukso ar bet kuriose kitose pasaulio šalyse sėkmingai save realizuojantys vyresni lietuviai šio projekto metu gauna „mažąjį brolį“ arba „mažąją sesę“, su kuriais dalinasi savo sėkmės receptais ir naudingais patarimais, kaip ieškoti savojo kelio.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Klausiant tiesmukai, darbdaviai pripažįsta, kad lietuvių užsienyje įgytą patirtį jie vertina kaip trūkumą, o ne privalumą. Taip tvirtina Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas Egidijus Barcevičius, remdamasis instituto atlikta darbdavių apklausa.

 Manipuliacijos rungtynių rezultatais – visų sporto šakų problema, o neteisėtos veiklos užkardymui būtinas teisės aktų patobulinimas ir išankstinė teisėsaugos prevencija. Tokius aspektus akcentavo pirmadienį startavusio iki šiol didžiausio Lietuvoje vykusio seminaro apie sporto korupcijos prevenciją dalyviai.

Artur Cvetkov jau trečius metus dirba Vilniaus Jeruzalės darbo mokymo centre. Jis – krovininių transporto priemonių ir autobusų vairavimo mokytojas bei instruktorius, į savo darbą žiūrintis su didele pagarba ir atsakomybe. Šiuos principus jis skiepija ir būsiemiesiems vairuotojams. Artūrai, ar galėtumėte šiek tiek papasakoti apie save? Kaip tapote vairavimo mokytoju? Šiuo darbu pirmą sykį susižavėjau dar būdamas dvyliktokas ir lankydamas vairavimo kursus vairavimo mokykloje.

Jau šį sekmadienį LNK laidoje „Lietuvos supermiestas“ debiutuos Šiauliai, prisijungiantys prie žaidimo kartu su kapitonu Andriumi Butkumi. Panašu, kad miesto vėliavnešys nusprendė pergalės siekti užkariaudamas moteriškosios auditorijos dalies širdis – miesto prisistatymui buvo parinktas dainuojančių šokėjų grupės „Džentelmenai“ pasirodymas. „Aš neslėpsiu, gražūs mane užveda – tikrai džiaugiuosi, kad gimiau moterimi!” – išvaizdžių vaikinų pasirodymu džiūgavo komisijos narė Asta Baukutė.

Tinkamas savanoriškos veiklos pobūdžio ir organizacijos pasirinkimas padeda jauniems žmonėms atskleisti savo gebėjimus ir žengti pirmuosius žingsnius savo karjeros kelyje. Tai lapkričio pabaigoje Vilniuje konstatavo konferencijos „Savanorystė – kelias į sėkmingą karjerą?“ dalyviai. „Jaunam žmogui būtina įgyti patirties, o savanoriška veikla suteikia galimybę ją gauti aplinkoje, kurioje jis gali daryti klaidas ir iš jų mokytis, kur jo iš karto neslegia didelė atsakomybė.

Jaunimas, kuris išvyksta studijuoti ar stažuotis užsienyje, ne tik įgyja žinių bei patirties, tačiau ir padidina savo galimybes rasti darbą grįžę namo. Tai paaiškėjo paskelbus Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatus, kurie parodė, kad užsienio patirties turinčius jaunus kandidatus darbdaviai vertina palankiau. Tikimybė, kad toks kandidatas liks be darbo ilgą laiką, yra net perpus mažesnė.

 „Laba diena“, – lietuvių kalba pasisveikino Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko, atvykęs į susitikimą su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Susitikimo metu abi šalys aptarė bendradarbiavimo galimybes, ypatingai daug dėmesio buvo skirta eksportui. „Lietuva ir Ukraina turi daug bendro, panašus mūsų mentalitetas, požiūris, todėl manau, kad bendradarbiavimas tarp abiejų šalių gali būti naudingas.

Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje su tikslu pasisemti gerosios valstybės valdymo patirties lankėsi Gruzijos vyriausybės kanceliarijos atstovai. Susitikimo pradžioje svečiai buvo supažindinti su Lietuvos Vyriausybės struktūra, jos veikla ir sprendimų priėmimo procesu. Vėliau vyko diskusija siekiant pasidalinti gerąja patirtimi kaip užtikrinti patikimą komandinį darbą, atsakingumą, kaip siekti kūrybiškumo bei lyderystės valstybės tarnyboje.

Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori. Taip trumpai būtų galima apibūdinti jaunuolius, belaukiančius išsvajotosios darbo vietos. Rugpjūčio mėnesį nedarbo lygį kilstelėjo neseniai universitetų ar kolegijų duris užvėrę jaunuoliai. Nedarbas Lietuvoje šio mėnesio pradžioje siekė 8,8 proc., t. y. 0,2 proc. daugiau negu liepą. Vieni jaunimo nedarbą prilygina stichinei nelaimei, kiti skuba tik išsilavinimą įgijusius jaunuolius priskirti prie prarastosios kartos.

Greta Kojutytė Jovita, jau trečius metus studijuoja inžinerinį dizainą Kauno technologijų universitete, domisi fotografija, bijo aukščio ir tamsos, nemėgsta šaltibarščių. Geba kalbėti anglų, italų, ispanų, rusų kalbomis. Draugai ją apibūdina keistuole, nenustygstančia vietoje. Mergina jaučia nenumaldomą aistrą keliauti, kurią apibūdina žodžiais ,,Įkvėpimas. Patirtis. Naujos pažintys“. Jovita, ką veiki šią vasarą? Kiekvieną vasarą stengiuosi išnaudoti skirtingai.

Kasmet vykstantis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas sutelkia tautiečius pasidalyti patirtimi ir įžvalgomis, suteikia puikią galimybę aptarti, kaip pagerinti šalies konkurencingumą, paskatinti tarptautinę plėtrą bei socialinę ir kultūrinę pažangą mūsų šalyje.

Praėjusią savaitę absolventams prasidėjo diplomų įteikimų ceremonijos. Linksmi studentai, paėmę į rankas ilgai lauktus diplomus, lengviau atsikvėpė. Kai kurių ateities planuose tolimesnės studijos, kiti galvoja apie emigraciją, o didžioji dalis studentų ketina ieškoti darbo. Pernai visos Lietuvos darbo biržose po mokslų baigimo užsiregistravo 11 tūkst. absolventų.

Žinių radijas Žmonės, neturintys darbo patirties, turi sugalvoti, kaip ją įgyti, sako socialinio projekto „Žygio darbo birža“ įkūrėjas, Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo bendruomenės „Global Shapers“ klubo narys Žygimantas Zabieta. „Jei negali susirasti darbo, visą laiką yra visuomeninė veikla. Kuo anksčiau pradėsi ja užsiiminėti, savanoriauti, kurti kažką savo, daryti savo iniciatyvas draugų būryje, tuo labiau lavinsi savo įgūdžius.

Šią savaitę Vilnius taps Europos jaunimo organizacijų centru – čia birželio 17-22 dienomis vyks Europos jaunimo forumo Akademija. Renginyje dalyvaus beveik 100 jaunimo organizacijų iš visos Europos. Vilniuje šiais metais vykstančios Akademijos tikslas – suburti jaunimo organizacijas į erdvę, kurioje jos galėtų ugdyti savo kompetencijas ir pasidalinti gerąja patirtimi.

Dalis studijuojančiųjų ima dirbti jei ne būdami pirmų, tai bent paskutinių kursų studentai. Vieni gauna tinkamų darbo pasiūlymų, kiti nori įgyti patirties, o kiti neturi galimybių nedirbti ir ima derinti studijas su darbu dėl finansinio stabilumo. Daugumai (76 proc. respondentų) yra tekę derinti mokslus ar studijas su darbu, apie 14 proc. respondentų teigia, kad dirbdavo tik, pavyzdžiui, vasarą, kai mokslų nebūdavo, atskleidė darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.

„Istoriškai Lietuvoje gana dažnai buvo liūdesio, netikėjimo, ir vis tiek šalis gyvuoja. Bet dabar tikrai metas, puiki proga apsispręsti būti pilietiškais“, – sako Jonas Ohmanas (kairėje). Jono Ohmano asmeninio archyvo nuotr. Lietuvoje susibūrė grupė pilietiškų žmonių, nuolat rengiančių įvairias akcijas, palaikančias Ukrainos vientisumą ir smerkiančias Rusijos keliamą agresiją ir sumaištį.

„Jaunimo nedarbas yra viena iš didžiausių problemų, - kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. – Lietuvoje jis įvairiais metais svyruoja, nors tendencija yra mažėti. Jis svyruoja nuo 33 proc. iki 22 proc“. V. Sutkaus teigimu, Lietuva yra geresnėje padėtyje negu Latvija, tačiau blogesnėje negu Estija. „Kai kuriose Pietų Europos šalyse tasai rodiklis artėja prie 50 proc. Problema yra svarbi, - konstatavo V. Sutkus.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Lietuvos ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau besirenkančiųjų sezoninį darbą svetur gretos išlieka gausios. Artėjant vasarai, Lietuvos smulkieji verslininkai vis dažniau ima nerimauti, ar pavyks ateinančiam sezonui susirasti pagalbinių rankų. Nors sezoninių darbuotojų paklausa auga, o atlyginimai sezono metu yra gana aukšti, vis didesnė dalis jaunimo vasarą renkasi padirbėti užsienyje.

„Mano seseriai labai nepasisekė su vyru girtuokliu, tačiau ji iš paskutiniųjų stengiasi pastatyti savo vaikus ant kojų. Aš juos paremiu, ypač vyresniąją sesers dukrą, o ji jau abiturientė. Dukterėčia mokosi vidutiniškai ir nė negalvoja, ką toliau veiks. „Man vis tiek niekas nesiseks, kad ir ką daryčiau“, – kartoja kaip užsukta. Kaip jai iš galvos išmušti tokią kvailą mintį?“ – klausia skaitytoja Laimutė iš Trakų r. Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Panevėžio respublikinėje ligoninėje ukrainiečių medikų delegacija domisi sveikatos apsaugos, gydytojų darbo organizavimu, semiasi patirties, kaip pradėti sveikatos apsaugos reformą savo šalyje. Penkiasdešimt įvairių profesijų gydytojų iš visos Ukrainos priėmęs Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas sako, pats būdamas ukrainiečiu negalėjo neištiesti pagalbos rankos šiuo metu krizę išgyvenančios Ukrainos medikams.

„Studijos yra puikus metas ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti pasaulį“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) trečiakursis Justinas Grybas. Per pusantrų metų paragavęs studijų skonio net dviejose egzotinėse šalyse – Kipre ir Pietų Korėjoje, studentas nežada sustoti ir ketina vėl vykti į užsienį.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis šiandien susitiko su Lietuvoje besilankančiais Estijos Respublikos ministerijų kancleriais. Estijos pareigūnų vizito tikslas – perimti sėkmingą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai patirtį. Estija ES Tarybai pirmininkaus 2018-aisiais.

Marius Šinkūnas, LRT „Klasikos“ laida „Muzikinis pastišas“, LRT.lt Manoma, kad naujagimiai iki metų yra sinestetikai (pvz., muziką girdi spalvomis), tik pamažu protas tuos gebėjimus užslopina, sako oftalmologė Lolita Jotautienė. „Maždaug vienas iš 2 tūkst. suaugusių žmonių turi šią dovaną. Kyla išvada, kad turbūt mąstymas, mokslas užslopina kai kuriuos požievio centrus, atsakingus už mūsų emocijas, talentą kurti, suvokti kitaip“, – svarsto ji.

Kovo 6–8 d. Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje sukvietė tarptautinio projekto “ZEN. Kultūros paveldui nedarančių poveikio renginių tinklas“ partnerius į tarpregioninį renginį ir valdymo grupės susitikimą. Projekto partneriai analizuoja didelių miesto švenčių ir kitų masinių renginių neigiamą poveikį aplinkai – ypač didelis dėmesys skiriamas priemonėms, kaip sumažinti žalą senamiesčiui ir miestų centrams.

„Dalia Grybauskaitė, pranešdama apie savo sprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose, pakalbėjo pagal griežtas komunistines tradicijas“, – sakė Darbo partijos kandidatas į prezidento postą Artūras Paulauskas.

„Tai nebuvo jokia naujiena“, – apie šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ryžtą ir apsisprendimą kandidatuoti antrai kadencijai sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris, naujausių apklausų duomenimis, šiuose rinkimuose dabar surinktų nedaug rinkėjų balsų.   Pasak politiko, belieka džiaugtis, kad visi pagrindiniai kandidatai dabar galės konkuruoti atvirai, o ne taip, kaip buvo lig šiol. „Buvo suprantama, kad D. Grybauskaitė kandidatuos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje minima tarp kandidatų į Europos Komisijos pirmininkės pareigas, tačiau jos galimybes apsunkina Lietuvos prezidento rinkimų laikas, sutampantis su derybomis dėl aukščiausių postų Europoje. Lietuvos vadovės pavardė pastaruoju metu minima tarp centro dešiniųjų kandidatų vadovauti Europos Sąjungos (ES) vykdomajai institucijai, kai spalį baigsis dabartinės Europos Komisijos kadencija. "Tai tikrai nėra neįmanoma.

 Lietuva turi galimybių tapti aukštųjų technologijų šalimi. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ tai tvirtino aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“ įkūrę broliai Dominykas ir Kristijonas Vizbarai.  „Tokiose srityse, kaip biotechnologijos ar šviesos technologijos mūsų įmonės yra gerokai pažengusios ir žinomos pasaulyje. Ir tas kiekybės bei kokybės santykis yra gana palankus Lietuvai.

Protėvių skurdi vaikystė ar nepamirštami nuotykiai gali pakeisti jūsų asmenybę. kadangi polinkis į nerimą ar sugebėjimas greitai atgauti jėgas, keičiantis epigenetinių veiksnių išraiškai smegenyse, yra perduodami palikuonims. Jau nuo 1970-ųjų metų mokslininkai žino, kad kiekvienos ląstelės branduolio DNR iššifravimas reikalauja papildomų elementų. Vienas iš dažniausių struktūrinių branduolio komponentų yra metilo grupė, kuri glūdi šalia geno, tačiau yra atskirta nuo dvigubos DNR spiralės.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Padėtis mokyklose bus prasta, kol nepasikeis „viršūnių“ požiūris, sako KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. „Ar turime įrodymų, kad aukščiausioje valdžioje yra tie, kurie geriausiai mokėsi? Dabar laimi apsukrumas. Kol bus taip, bus sunku įtikinti tėvus, kad mokslas yra vertybė“, – mano jis.

Jei atsidurtumėte automobilyje, kuris važiuodamas 60 kilometrų per valandą greičiu nuskrietų nuo kelio, slystų šonu ir stogu trenktųsi į medį, veikiausiai neišgyventumėte. Automobilių sporto entuziastas Gvidas Repšys pasakoja, kad prie automobilių vairo su kailiniais sėdusios moterys arba langus tinkamai nusivalyti tingintys vyrais dažniausiai patys prisišaukia nelaimių.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt  Į Lietuvą grįžę emigrantai patiria sunkumų tiek bandydami vėl prisitaikyti prie lietuviškos kultūros, nuo kurios jau atprato, tiek siekdami įsitvirtinti darbo rinkoje. Verslo ugdymo konsultantas pataria jiems netapti arogantiškais ir nepervertinti užsienyje įgytos patirties.

Ir vėl keisti tekančios saulės gyventojai stebina savo požiūriu į seksualinį gyvenimą. Viena mergina nusprendė pasigirti savo seksualine patirtimi ir internete patalpino nuotraukas, kurioje ši pozuoja su iš panaudotų prezervatyvų padarytu sijonu.

Žemdirbiai dar nepraranda vilčių sustabdyti Lietuvą besidalijančius naujuosius dvarininkus ir rengiasi trenkti per neteisėtai pralobusių turtuolių nagus, dažnai į save lenktus. Raginimų beatodairiškai didinti ir kurti tik stambius pramoninius ūkius nebesigirdi. Dabar visi supranta, kad buvo padaryta klaida, už kurią mokama kaimų tuštėjimu, nedarbu, milžiniškomis emigrantų bangomis. Tačiau dar ne viskas prarasta.

„Neturite darbo patirties? Gerai, mes jums paskambinsime“, - taip itin dažnai baigiasi neproduktyvus darbo pokalbis, kuriame dalyvauja priekabus darbdavys ir tik ką diplomuotu specialistu tapęs, bet iki tol niekur nedirbęs jaunuolis. Ši problema nėra išskirtinai lietuviška. Ji gyva ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė iš pradžių pabrėžė, kad reikėtų aiškiai apibrėžti, kas yra jaunas žmogus. „Reikia pradėti nuo to, kad išsiaiškintume, kas yra jaunas žmogus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Daugiau nei metus klestinčioje Vokietijoje gyvenanti telšiškė Sandra Bagužaitė sako, kad ši šalis ekonomiškai tvirta atrodo tik iš šalies: „Dauguma vokiečių turi po du ar tris darbus, nes kitu atveju išgyventi nebūtų įmanoma.“ O krizės parklupdytoje Portugalijoje palangiškė Danutė Leščinskaitė sako galinti išlaidauti kur kas drąsiau, nei Lietuvoje.

Siunčiate gyvenimo aprašymus, einate į darbo pokalbius, tačiau vis nesulaukiate skambučio iš būsimo darbdavio? Dienos eina, o jūs vis dar neturite darbo. Naujienų portalas „Business insider“ pateikia galimas priežastis, kodėl taip nutinka.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijai stinga darbuotojų. Neseniai pasikeitus valstybės tarnautojų priėmimo tvarkai, dauguma kandidatų nesugeba įveikti kvalifikacinių barjerų. Administracijos vadovai teisinasi, kad tokią tvarką priėmė ministerija. Tačiau negali paaiškinti, kaip seniūno pareigoms tiko jokios darbo patirties neturintis jaunuolis. Konkursai žlunga Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiuo metu ieško šešių valstybės tarnautojų, dalis pareigybių – vadovaujančios.

Vienas ryškiausių pasaulio autoritetų Dalai Lama XIV jau ruošiasi vizitui Lietuvoje. Nors Tibeto dvasiniam vadovui tai bus jau trečiasis vizitas Vilniuje, tačiau pirmą kartą Jo Šventenybė sostinės gyventojams ir svečiams skaitys paskaitą, kurioje dalinsis ne tik milžiniška per gyvenimą sukaupta išmintimi, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Dalai Lama XIV paskaitą „Kelias į taiką ir laimė globalioje visuomenėje“ skaitys jau rugsėjo 13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.