pataria

Būdvardis „dvigubas“ reiškia „du kartus didesnis“ arba „sudarytas iš dviejų tokių pačių daiktų“. Dviguba gali būti pavardė – sudaryta iš dviejų lygiaverčių dalių, dviguba pilietybė – kai žmogus turi dviejų šalių pilietybę, dviguba nauda – kai naudos dukart daugiau. Kai kalbama apie du skirtingus, dviejų rūšių dalykus, žodis „dvigubas“ vengtinas. Žmogaus, gyvenančio viešą ir slaptą gyvenimą, gyvenimas nepasidvigubina, o tampa dvilypis.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodinių daiktavardžių su priesaga „-imas (-ymas)“ naudininkas nevartotinas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartotinos svetimybės „nonsensas“ pakaitai „nesąmonė“, „niekai“. Pagal kontekstą „nonseną“ galima pakeisti ir kitu žodžiu ar žodžių junginiu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Lyginamajam objektui reikšti įnagininkas žodžių junginyje „apklausti ką kuo“ neteiktinas, taisyklingai sakoma „apklausti ką kaip ką“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „vienareikšmiai“ yra būdvardžio „vienareikšmis“ daugiskaitos forma (pvz., vienareikšmiai sprendimai). Iš šio būdvardžio padarytas būdo prieveiksmis turi baigmenį -iškai, todėl: ne vienareikšmiai, o vienareikšmiškai nesutinku.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai, požymiui reikšti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis atstatyti reikšme „grąžinti kokį dalyką į buvusią (nesusijusią su stovėjimu) padėtį“ vertinamas kaip verstinis ir vengtinas vartoti. Vartotini junginiai su veiksmažodžiais „grąžinti, atkurti“ ar pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „praeiti techninę apžiūrą“ yra neteiktinas vertinys. Veiksmažodis „praeiti“ reiškia ėjimą pro ką nors, pro šalį. Norint gauti automobilio techninės apžiūros galiojimo dokumentą į centrą reikia atvykti ir atlikti techninę apžiūrą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodinių daiktavardžių su priesaga „-imas (-ymas)“ naudininkas nevartotinas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi, o kai kuriais atvejais – reikiamybės atspalvį turinčiais junginiais arba būdvardžiais.

Kalbos specialistai pataria: nesakykime „žaisti po neutralia vėliava“, vietoje to reikėtų sakyti „žaisti su neutralia vėliava“ ar „dalyvauti varžybose su neutralia vėliava“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Prielinksnis „po“ su įnagininku nevartotinas veiksmo būdui nusakyti.

Kalbos specialistai pataria: sakykime darbas „pavojingomis sąlygomis“, o ne „pavojingose sąlygose“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „prabalsuoti“ – nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti“. Su priešdėliu pra- sudarytas veiksmažodis „prabalsuoti“ galėtų reikšti nebent nesėkmingą balsavimą – balsavimą pro šalį.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis (iš)pildyti reiškia „tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti“. Šis žodis nevartotinas reikšme „atlikti, įvykdyti, sukurti, patenkinti, įgyvendinti“.      ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Laisvanoriškas“ – neteiktinas vertinys.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Rolė“ – nevartotina svetimybė. Šiuo žodžiu anglų kalbos pavyzdžiu vis dažniau linkstama įvardyti skirtingus dalykus: vaidmenį, pareigas, funkcijas, kieno nors įtaką, poveikį. Atsižvelgiant į kontekstą patartina vartoti žodžius: vaidmuo, pareigos, funkcijos, įtaka ar kt.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daiktavardžių -imas (-ymas) abstraktų įnagininkas su prielinksniu su nevartotinas būdui reikšti, vietoje to vartojamas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietoje netaisyklingo žodžio „išsireiškimas“ vartokime „posakis, pasakymas“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Siūlome rūgščiavaisio citrinmedžio vaisių vadinti ne laimu, o žaliąja citrina.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai nekalbame apie ką nors, kas vyksta aukštai, nevartokime vietininko linksnio „aukštame lygyje“. Vietoje to tiktų sakyti „aukšto lygio“ arba vartoti kitas, aiškesnes konstrukcijas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Iš būdvardžio „senas (-a)“ padaryti prieveiksmiai „senai“ ir „seniai“ turi skirtingas reikšmes: „senai“ reiškia atrodyti senam, o „seniai“ apibūdina prieš daug laiko, ne dabar vykusį veiksmą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „gautis“ reikšmės – „taisytis, vykti“, bet jo nevartokime nusakydami savaiminį veiksmą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Iš būdvardžio abipusiškas prieveiksmis daromas su baigmeniu -iškai, taisyklingas pasakymas – abipùsiškai (ne abipusiai).  ...

Kalbos specialistai pataria: nevartokime būdvardžių „daugiafunkcinis“, „daugiakultūrinis“, keiskime juos „daugiafunkcis“, „daugiakultūris“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dėmenis „daug-“, „daugia-“ turintys būdvardžiai vartojami be priesagos.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vediniai su priesaga „-tojas“ žymi asmenis, todėl yra ne „minkštintojas“, o „minkštiklis“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai kalbame apie laiką, nereikėtų sakyti „pirmoje eilėje”. Sėdėti teatro pirmoje eilėje galime, tačiau vietininkas veiksmo laikui nusakyti netinka, jį pakeiskime žodžiais „pradžioje, pirmiausia“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas būviui reikšti taisomas į būvio vardininką, kilmininką ir pan.

Kalbos specialistai pataria: nesakykime „kenksmingose sąlygose“, turi būti „kenksmingomis sąlygomis“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija naujienų portale „tv3.lt“ teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Bendrai“ padarytas iš būdvardžio „bendras“, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“, pvz.: bendrai dirbame; užduotį atliksime bendrai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbos specialistai pataria: sakykime ne „susirinko posėdžiui“, o „susirinko į posėdį“ arba „susirinko posėdžiauti“. Naudininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti, pvz.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Netaisyklingai vartojamas priešdėlis „pra-“, nes pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį).  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „išieškoti“ reiškia „išreikalauti per teismą; išžiūrėti, apeiti, praleisti kurį laiką ieškant, stengiantis ką atrasti“. Iš jo padarytas dalyvis „išieškotas“ nevartotinas reikšmėmis „dailus, prašmatnus, elegantiškas, subtilus, rafinuotas, galantiškas, išskirtinis“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas, vietoj jo gali būti vartojama „metu“, „per ką“ arba pusdalyvis, padalyvis.

Kalbos specialistai pataria: nusakydami būvį nevartokime būdvardžio įnagininko. Būvį nusakančio būdvardžio linksnis turi sutapti su daiktavardžio ar įvardžio (gali būti ir menamo) linksniu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartokime žodžių junginių su vietininku „kompetencijoje“, jį keiskime vardininku „kompetencija“.  ...

Kalbos specialistai pataria: veiksmažodžio „parduoti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme, jeigu veiksmas negali vykti savaime, todėl nesakykime, kad namas, butas ar kas nors kitas parsiduoda pats. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, todėl, norėdami pasakyti „visai, visiškai, iki galo“, nevartokime vietininko „pilnumoje“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Norėdami nusakyti konkretų laiką nevartokime žodžių junginio „šiandien dienai“, sakykime „šiandien“, „dabar“, „šiuo metu“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodynuose būdvardis „atbulinis“ aiškinamas kaip į priešingą pusę einantis arba tam skirtas, o „atgalinis“ – kaip einantis atgal arba skirtas buvusiam laikui.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbant apie nemalonius jausmus ar pojūčius netinka veiksmažodis „nuimti“. Jis vartotinas kalbant apie konkrečius daiktus, o įtampa, stresas, skausmas, baimė, nerimas gali būti malšinami, slopinami, šalinami, mažinami.

Kalbos specialistai pataria: „stovyje“ nevartokime būviui ar požymiui reikšti. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas „stovyje“ yra nevartotinas, jis keistinas žodžiais „būklė“ ar pan.

Kiekvieną savaitę Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbant apie kokio nors veiksmo sąlygas prielinksnio „prie“ vartoti nereikėtų.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Būsenos priežasčiai ar pagrindui reikšti nevartotinas veiksmažodis „įtakoje“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dažna klaida – vardininkas vartojamas su veiksmažodžiu „kilti“, kai norima nusakyti neapibrėžtą kiekį. Šiuo atveju turėtų būti dalies kilmininkas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Junginys su naudininku – „priklausomybė kam“ – reiškia priklausymą kam nors, buvimą kieno nors nuosavybe. Kalbant apie ligas, būsenas reikia junginio su prielinksniu „nuo“ – žmogus negali priklausyti vaistams, narkotikams, alkoholiui, bet gali tapti priklausomas nuo jų,  išgyventi priklausomybę nuo vaistų, narkotikų, alkoholio.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas „laikotarpyje“ nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti, toks kilmininko ir „laikotarpyje“ junginys keistinas įnagininku, prielinksniu „per“ su galininku ar kitaip.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Taisyklingai vartokime veiksmažodžius „užsidėti“ ir „apsivilkti, apsiauti“: užsidėti ir užsivilkti megztinį, švarką ar paltą reiškia ne tą patį. Užsidėti galima tik tai, kas laikosi viršuje, pavyzdžiui, kepurę, akinius ar kuprinę.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nukrei̇pti – tai padaryti, kad nukryptų, priversti nukrypti, nevartokime šio veiksmažodžio reikšme „siųsti“. Dokumentas, su kuriuo kas nors kur nors siunčiama, vadintinas siuntimu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „numatyti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime)....