pataria
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „pataria“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „pataria“.
Kalbos specialistai pataria: šiek tiek prisilaikyti galima tvarkos, o dietos, etiketo, taisyklių ir pan. būtina laikytis
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Žodis „prisilaikyti“ gali reikšti tik netvirtą, menką laikymąsi, tikram rėmimuisi kuo nors nusakyti vartojamas nepriešdėlinis veiksmažodis „laikytis“....
Kalbos specialistai pataria: dviguba gali būti pilietybė, o standartai – dvejopi
Būdvardis „dvigubas“ reiškia „du kartus didesnis“ arba „sudarytas iš dviejų tokių pačių daiktų“. Dviguba gali būti pavardė – sudaryta iš dviejų lygiaverčių dalių, dviguba pilietybė – kai žmogus turi dviejų šalių pilietybę, dviguba nauda – kai naudos dukart daugiau.
Kai kalbama apie du skirtingus, dviejų rūšių dalykus, žodis „dvigubas“ vengtinas. Žmogaus, gyvenančio viešą ir slaptą gyvenimą, gyvenimas nepasidvigubina, o tampa dvilypis.
Kalbos specialistai pataria: daiktai būna dar tinkami naudoti, o ne tinkami naudojimui
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodinių daiktavardžių su priesaga „-imas (-ymas)“ naudininkas nevartotinas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi.
Kalbos specialistai pataria: nevartokime žodžio „nonsensas“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Nevartotinos svetimybės „nonsensas“ pakaitai „nesąmonė“, „niekai“. Pagal kontekstą „nonseną“ galima pakeisti ir kitu žodžiu ar žodžių junginiu.
Kalbos specialistai pataria: apklausti galima kaip liudytoją, o ne liudytoju
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Lyginamajam objektui reikšti įnagininkas žodžių junginyje „apklausti ką kuo“ neteiktinas, taisyklingai sakoma „apklausti ką kaip ką“....
Kalbos specialistai pataria: nepainiokime žodžių „vienareikšmiai“ ir „vienareikšmiškai“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Žodis „vienareikšmiai“ yra būdvardžio „vienareikšmis“ daugiskaitos forma (pvz., vienareikšmiai sprendimai). Iš šio būdvardžio padarytas būdo prieveiksmis turi baigmenį -iškai, todėl: ne vienareikšmiai, o vienareikšmiškai nesutinku.
Kalbos specialistai pataria: nusakydami kiekį nevartokime vietininko „bendroje sumoje“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai, požymiui reikšti.
Kalbos specialistai pataria: pasitikėjimas yra grąžinamas, atkuriamas, o ne atstatomas
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodis atstatyti reikšme „grąžinti kokį dalyką į buvusią (nesusijusią su stovėjimu) padėtį“ vertinamas kaip verstinis ir vengtinas vartoti. Vartotini junginiai su veiksmažodžiais „grąžinti, atkurti“ ar pan.
Kalbos specialistai pataria: transporto priemonės apžiūra atliekama, o ne praeinama
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Pasakymas „praeiti techninę apžiūrą“ yra neteiktinas vertinys. Veiksmažodis „praeiti“ reiškia ėjimą pro ką nors, pro šalį. Norint gauti automobilio techninės apžiūros galiojimo dokumentą į centrą reikia atvykti ir atlikti techninę apžiūrą.
Kalbos specialistai pataria: pasiimame maisto išsinešti, o ne išsinešimui
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodinių daiktavardžių su priesaga „-imas (-ymas)“ naudininkas nevartotinas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi, o kai kuriais atvejais – reikiamybės atspalvį turinčiais junginiais arba būdvardžiais.
REKLAMA
REKLAMA
Kalbos specialistai pataria: kaip geriausia pasakyti, su kokia vėliava rungtyniaujama
Kalbos specialistai pataria: nesakykime „žaisti po neutralia vėliava“, vietoje to reikėtų sakyti „žaisti su neutralia vėliava“ ar „dalyvauti varžybose su neutralia vėliava“.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Prielinksnis „po“ su įnagininku nevartotinas veiksmo būdui nusakyti.
Kalbos specialistai pataria: sakykime darbas „pavojingomis sąlygomis“
Kalbos specialistai pataria: sakykime darbas „pavojingomis sąlygomis“, o ne „pavojingose sąlygose“.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kalbos specialistai pataria: antrame rinkimų ture balsuokime, pabalsuokime, nubalsuokime, tik „neprabalsuokime“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Žodis „prabalsuoti“ – nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti“. Su priešdėliu pra- sudarytas veiksmažodis „prabalsuoti“ galėtų reikšti nebent nesėkmingą balsavimą – balsavimą pro šalį.
Kalbos specialistai pataria: vaidmenį, užduotį galima atlikti, o ne išpildyti
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodis (iš)pildyti reiškia „tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti“. Šis žodis nevartotinas reikšme „atlikti, įvykdyti, sukurti, patenkinti, įgyvendinti“.
...
Kalbos specialistai pataria: sakykime „savanoriškas“, o ne „laisvanoriškas“ sveikatos draudimas
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
„Laisvanoriškas“ – neteiktinas vertinys.
Kalbos specialistai pataria: vietoj svetimybės „rolė“ vartokime žodžius „vaidmuo“, „pareigos“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
„Rolė“ – nevartotina svetimybė. Šiuo žodžiu anglų kalbos pavyzdžiu vis dažniau linkstama įvardyti skirtingus dalykus: vaidmenį, pareigas, funkcijas, kieno nors įtaką, poveikį. Atsižvelgiant į kontekstą patartina vartoti žodžius: vaidmuo, pareigos, funkcijos, įtaka ar kt.
Kalbos specialistai pataria: jei kas nors atvyksta vėluodamas, nereikėtų sakyti, kad atvyksta su pavėlavimu
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Daiktavardžių -imas (-ymas) abstraktų įnagininkas su prielinksniu su nevartotinas būdui reikšti, vietoje to vartojamas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis.
Kalbos specialistai pataria: „išsireiškimas“ – neteiktinas vertinys
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietoje netaisyklingo žodžio „išsireiškimas“ vartokime „posakis, pasakymas“....
Kalbos specialistai pataria: kokteilius gaminkime ne su laimų, o žaliųjų citrinų sultimis
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Siūlome rūgščiavaisio citrinmedžio vaisių vadinti ne laimu, o žaliąja citrina.
Kalbos specialistai pataria: daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kai nekalbame apie ką nors, kas vyksta aukštai, nevartokime vietininko linksnio „aukštame lygyje“. Vietoje to tiktų sakyti „aukšto lygio“ arba vartoti kitas, aiškesnes konstrukcijas.
Kalbos specialistai pataria: atrodyti galima senai, o įvykiai būna nutikę seniai
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Iš būdvardžio „senas (-a)“ padaryti prieveiksmiai „senai“ ir „seniai“ turi skirtingas reikšmes: „senai“ reiškia atrodyti senam, o „seniai“ apibūdina prieš daug laiko, ne dabar vykusį veiksmą.
Kalbos specialistai pataria: sakykime „geros būklės“, o ne „gerame stovyje“ pastatas
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas.
Kalbos specialistai pataria: neklyskime vartodami veiksmažodį „gautis“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodžio „gautis“ reikšmės – „taisytis, vykti“, bet jo nevartokime nusakydami savaiminį veiksmą.
Kalbos specialistai pataria: naudingas ne abipusiai, o abipusiškai
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Iš būdvardžio abipusiškas prieveiksmis daromas su baigmeniu -iškai, taisyklingas pasakymas – abipùsiškai (ne abipusiai).
...
Kalbos specialistai pataria: nevartokime būdvardžių „daugiafunkcinis“, „daugiakultūrinis“
Kalbos specialistai pataria: nevartokime būdvardžių „daugiafunkcinis“, „daugiakultūrinis“, keiskime juos „daugiafunkcis“, „daugiakultūris“.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Dėmenis „daug-“, „daugia-“ turintys būdvardžiai vartojami be priesagos.
Kalbos specialistai pataria: minkštinimo medžiagos nevadinkime „minkštintoju“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Vediniai su priesaga „-tojas“ žymi asmenis, todėl yra ne „minkštintojas“, o „minkštiklis“....
Kalbos specialistai pataria: vietininkas „pirmoje eilėje“ veiksmo laikui nusakyti netinka
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kai kalbame apie laiką, nereikėtų sakyti „pirmoje eilėje”. Sėdėti teatro pirmoje eilėje galime, tačiau vietininkas veiksmo laikui nusakyti netinka, jį pakeiskime žodžiais „pradžioje, pirmiausia“. ...
Kalbos specialistai pataria: būviui reikšti vietininko forma nevartotina
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Vietininkas būviui reikšti taisomas į būvio vardininką, kilmininką ir pan.
Kalbos specialistai pataria: gyvenkime ir dirbkime nekenksmingomis sąlygomis
Kalbos specialistai pataria: nesakykime „kenksmingose sąlygose“, turi būti „kenksmingomis sąlygomis“.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija naujienų portale „tv3.lt“ teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kalbos specialistai pataria: apibendrindami nesakykime „bendrai“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
„Bendrai“ padarytas iš būdvardžio „bendras“, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“, pvz.: bendrai dirbame; užduotį atliksime bendrai.
Kalbos specialistai pataria: sakykime „susirinko į posėdį“ arba „susirinko posėdžiauti“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kalbos specialistai pataria: sakykime ne „susirinko posėdžiui“, o „susirinko į posėdį“ arba „susirinko posėdžiauti“.
Naudininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti, pvz.
Kalbos specialistai pataria: užpustyti keliai yra neišvažiuojami, sunkiai, sunkokai išvažiuojami, jais sunku važiuoti ir pan.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Netaisyklingai vartojamas priešdėlis „pra-“, nes pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį).
...
Kalbos specialistai pataria: žodis „išieškotas“ netinkamas nusakant subtilumą, išskirtinumą, elegantiškumą
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Žodis „išieškoti“ reiškia „išreikalauti per teismą; išžiūrėti, apeiti, praleisti kurį laiką ieškant, stengiantis ką atrasti“. Iš jo padarytas dalyvis „išieškotas“ nevartotinas reikšmėmis „dailus, prašmatnus, elegantiškas, subtilus, rafinuotas, galantiškas, išskirtinis“....
Kalbos specialistai pataria: sakykime „per visą dieną“, o ne „dienos eigoje“ daug prisnigo
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
„Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas, vietoj jo gali būti vartojama „metu“, „per ką“ arba pusdalyvis, padalyvis.
Kalbos specialistai pataria: kaip sakyti – „būti laimingais“ ar „būti laimingiems“
Kalbos specialistai pataria: nusakydami būvį nevartokime būdvardžio įnagininko.
Būvį nusakančio būdvardžio linksnis turi sutapti su daiktavardžio ar įvardžio (gali būti ir menamo) linksniu.
Kalbos specialistai pataria: vietininkas „kompetencijoje“ neteiktinas būviui, būsenai reikšti.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Nevartokime žodžių junginių su vietininku „kompetencijoje“, jį keiskime vardininku „kompetencija“.
...
Kalbos specialistai pataria, kaip vartoti veiksmažodį „parduoti“
Kalbos specialistai pataria: veiksmažodžio „parduoti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme, jeigu veiksmas negali vykti savaime, todėl nesakykime, kad namas, butas ar kas nors kitas parsiduoda pats.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kalbos specialistai pataria: nevartokime vietininko „pilnumoje“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, todėl, norėdami pasakyti „visai, visiškai, iki galo“, nevartokime vietininko „pilnumoje“....
Kalbos specialistai pataria: kas nors vyksta ne „šiandien dienai“, o „šiandien“, „dabar“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Norėdami nusakyti konkretų laiką nevartokime žodžių junginio „šiandien dienai“, sakykime „šiandien“, „dabar“, „šiuo metu“....
Kalbos specialistai pataria: vartokime taisyklingą terminą „atgalinė data“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Žodynuose būdvardis „atbulinis“ aiškinamas kaip į priešingą pusę einantis arba tam skirtas, o „atgalinis“ – kaip einantis atgal arba skirtas buvusiam laikui.
Kalbos specialistai pataria: nemalonūs pojūčiai ne nuimami, o šalinami
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kalbant apie nemalonius jausmus ar pojūčius netinka veiksmažodis „nuimti“. Jis vartotinas kalbant apie konkrečius daiktus, o įtampa, stresas, skausmas, baimė, nerimas gali būti malšinami, slopinami, šalinami, mažinami.
Kalbos specialistai pataria: vartokime žodį „būklė“ būviui ar požymiui reikšti
Kalbos specialistai pataria: „stovyje“ nevartokime būviui ar požymiui reikšti.
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Vietininkas „stovyje“ yra nevartotinas, jis keistinas žodžiais „būklė“ ar pan.
Kalbos specialistai pataria: prielinksnis „prie“ nevartotinas veiksmo sąlygoms reikšti
Kiekvieną savaitę Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Kalbant apie kokio nors veiksmo sąlygas prielinksnio „prie“ vartoti nereikėtų.
Kalbos specialistai pataria: sakykime ne „įtakoje“, o „dėl įtakos“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Būsenos priežasčiai ar pagrindui reikšti nevartotinas veiksmažodis „įtakoje“....
Kalbos specialistai pataria: „kyla abejonės“ – netaisyklingas junginys
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Dažna klaida – vardininkas vartojamas su veiksmažodžiu „kilti“, kai norima nusakyti neapibrėžtą kiekį. Šiuo atveju turėtų būti dalies kilmininkas.
Kalbos specialistai pataria: skirkime junginius „priklausomybė kam“ ir „priklausomybė nuo ko“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Junginys su naudininku – „priklausomybė kam“ – reiškia priklausymą kam nors, buvimą kieno nors nuosavybe.
Kalbant apie ligas, būsenas reikia junginio su prielinksniu „nuo“ – žmogus negali priklausyti vaistams, narkotikams, alkoholiui, bet gali tapti priklausomas nuo jų, išgyventi priklausomybę nuo vaistų, narkotikų, alkoholio.
Kalbos specialistai pataria: „laikotarpyje“ nevartokime laiko trukmei reikšti
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Vietininkas „laikotarpyje“ nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti, toks kilmininko ir „laikotarpyje“ junginys keistinas įnagininku, prielinksniu „per“ su galininku ar kitaip.
Kalbos specialistai pataria: kada sakyti „užsidėti“ ir „apsivilkti, apsiauti“:
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Taisyklingai vartokime veiksmažodžius „užsidėti“ ir „apsivilkti, apsiauti“: užsidėti ir užsivilkti megztinį, švarką ar paltą reiškia ne tą patį. Užsidėti galima tik tai, kas laikosi viršuje, pavyzdžiui, kepurę, akinius ar kuprinę.
Kalbos specialistai pataria: veiksmažodis „nukreipti“ nevartotinas reikšme „siųsti“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Nukrei̇pti – tai padaryti, kad nukryptų, priversti nukrypti, nevartokime šio veiksmažodžio reikšme „siųsti“.
Dokumentas, su kuriuo kas nors kur nors siunčiama, vadintinas siuntimu.
Kalbos specialistai pataria: ne „nusimato“, o „numatomas“ šaltas oras
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodžio „numatyti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime)....