pasirinkimas

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis savo pavaduotoju pasirinko prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės buvusį advokatą Giedrių Danėlių. Generalinė prokuratūra BNS ketvirtadienį patvirtino, kad E.Pašilis kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatui praeitą savaitę pranešė, kad teiks jo kandidatūrą prezidentei.

Profesines mokyklas šiemet pasirinko 1 tūkst. moksleivių arba 7 proc. daugiau nei pernai, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. „Profesinio mokymo sėkmę lemia ir darbo rinkos poreikiai, ir mokymo kokybė, ir mokyklų bei darbdavių bendradarbiavimas rengiant reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių.

 Baltijos šalių gyventojai labiausiai mėgsta fermentinius sūrius, pirmenybę teikia karvės pieno gaminiams. Renkantis sūrį, didžiausią įtaką turi jo skonio savybės ir kaina. Tai parodė trijose Baltijos šalyse atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 4 000 respondentų.  Apklausos rezultatai parodė, kad sūrio vartojimo įpročiai Baltijos šalyse – panašūs. Gyventojai mėgsta fermentinį, taip pat ir kietuosius sūrius. Daugiau kaip pusė latvių (54 proc.) ir 47 proc.

Vilnietė Žaneta prasidėjus arbūzų sezonui į parduotuvę nusipirkti jų užsuka kone kas dieną. Moteris sako, paslapties, kaip išsirinkti saldžiausią ir geriausiai prinokusi, nežino. Renkasi tiesiog iš akies - kad vaisius būtų kuo raudonesnis. Bet labiau jai rūpi ne tiek arbūzo saldumas, kiek šviežumas. Ji turi karčios patirties, kai suvalgė nešviežią. „Aš net nežinau, kas ten buvo, bet buvo. Aš manau, kad dėl to.

Viktorijai atėjo laikas pasirinkti. Ir šį kartą išsisukti su gudriu ir neatviru atsakymu bus sunku. Tiesioginės transliacijos metu Viktorijai teko atsakyti į klausimą, ar ji pasiilgo savo draugo. Ir nors mergina iš pradžių bandė kalbėti apie savo artimuosius ir draugus, jei teko tiesiai šviesiai atsakyti, ar ji pasiilgo savo draugo. Ir tiesioginiame eteryje nuskambėjo „taip“. Julius tą gerai girdėjo ir, atrodo, kad net priėmė giliai į širdį. Kalbama, kad jis po to buvo lyg nesavas.

Kalbos apie baimes Lietuvoje paprastai netyla. Bijome didėjančių kainų, liberalių Briuselio politikų ir, žinoma, Rusijos. Tačiau kartais viskas pasikeičia akimirksniu – kai kalba pakrypsta apie atostogas. Lietuviams, atrodo, nė motais, kad pamėgtoje Turkijoje po karinio perversmo galima tikėtis bet ko. Šeštadienio naktį ir paryčiais, kai pasaulis nė nežinojo kur žiūrėti – į kraujuojančią Nicą ar perversmo bandymo sukrėstą Turkiją – Vilniaus oro uoste nebuvo nieko naujo.

Abiturientų nenoras savo ateitį sieti su Lietuva neramina – kasmet trečdalis Lietuvos moksleivių gyvenimo planus kuria svetur. Gabiausius privilioja prestižiniai universitetai, tačiau tokių abiturientų mažuma. Visgi, daugelis renkasi vidutinio arba žemesnio lygio universitetus manydami, kad bet koks išsilavinimas užsienyje geresnis nei Lietuvoje.

Gyvybės draudimas šiandien yra bene realiausias garantas, kad po nelaimingo atsitikimo ar sunkios ligos artimieji neliks bėdoje, o pačiam sveikti bus lengviau, nes finansinių rūpesčių bus mažiau. Vis dėlto, prieš renkantis gyvybės draudimą, verta pasigilinti atidžiau. Gyvybės draudimo produktai dažnu atveju skiriasi, taigi labai svarbu suprasti, kokią riziką kiekvienas padengia ir kokią naudą teikia.

Norint studijuoti Lietuvoje rinktis tikrai yra iš ko – net 43 aukštosios mokyklos, kuriose iš viso siūloma 1,8 tūkstančio studijų programų. Nors kasmet aukštojo mokslo siekiančiųjų skaičius mažėja, o šiemet planuojama paraiškų sulaukti net 5 tūkst. mažiau – mokymosi įstaigų ir studijų programų pasiūla kinta nežymiai.

To ir reikėjo tikėtis. Valstybėms, kurioms pirmiausia rūpi jų pačių žmonės, o ne pabėgėliai, kurios nori apsisaugoti nuo potencialių nusikaltėlių, prievartautojų ir teroristų, europietiškas vertybes ir įstatymus ignoruojančių klajoklių, gero gyvenimo nieko nedirbant ieškotojų, Europos Sąjungos (ES) viršūnėlės ėmė grasinti finansinėmis sankcijomis. Europos Komisija (EK) planuoja įvesti baudas šalims, kurios atsisakys priimti pabėgėlius. Už vieną nepriimtą – 250 tūkstančių eurų.

Jei norite nusipirkti naują dulkių siurblį, draugai su Jumis mielai pasidalins naudingais patarimais. Tačiau pasiteiraukite savo bičiulių apie tai, kokių sekso žaislų turi namie, ir dauguma jų atsitvers tylos arba melo siena. Lietuvoje vis dar neįprasta drąsiai kalbėti apie kūniškus malonumus ir žaislus, padedančius pasiekti pačias aukščiausias akimirkas. Dėl to dauguma žmonių apie tai vis dar stokoja kokybiškos, nereklaminės informacijos.

Abiturientai renkasi nepaklausias profesijas ir baigę studijas varsto darbo biržos duris. Nors Lietuvai trūksta informacinių technologijų specialistų, gydytojų ir net sunkvežimių vairuotojų, moksleivius labiausiai vilioja miglotas karjeros perspektyvas siūlantys socialiniai mokslai.

Teismas galutinai nutarė, kad valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ netinkamai surengė komunikacijos ir reklamos paslaugų konkursą, kurį pernai vasarį laimėjo viešųjų ryšių agentūros „Idea Prima“ ir „Ministerium“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nutarė, kad „Litexpo“ yra perkančioji organizacija, todėl konkursus privalo rengti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o ne pagal savo patvirtintas pirkimo taisykles.

Renkantis automobilį dažnas mūsų susimąstome ne tik apie jo modelį ar spalvą, bet ir apie tai, kokią pavarų dėžę – mechaninę (MPD) ar automatinę (APD) rinktis. Prieš metų 15 buvo galima išgirsti teiginių, kad su „automatais“ neverta prasidėti, nes jie prastai veikia, brangiai kainuoja remontas ir auga kuro sąnaudos. Tada tiesos tame buvo, bet šiai dienai situacija visiškai kitokia.

2015 m. pavasarį grąžinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalintys tarnauti karo prievolininkai gali rinktis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vadovaujantis LR Karo prievolės įstatymu šie karo prievolininkai iki šaukimo pradžios, t. y., iki 2016 m. sausio 7 d., privalo regioniniams Karo prievolės ir komplektavimo skyriams pateikti prašymus alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai atlikti.

Europos Komisija (EK) antradienį kritiškai įvertino priešrinkiminį 2016 metų Lietuvos biudžetą, kurio formuotojams šią savaitę kliuvo ir iš Valstybės kontrolės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pasiekti raudonas išlaidavimo linijas jis bando sąmoningai, taip nori paskatinti vidaus vartojimą, kad kompensuotų stingstantį eksportą, rašo žiniasklaida. „Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės išvada, kad esame ant tos ribos.

Per savaitę daugiau kaip 8.000 degalinių klientų pareiškė nepritarę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama degalinėse uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tiek žmonių pasirašė peticijas degalinėse, kurios priklauso Lietuviškų degalinių sąjungai. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus Vido Šukio teigimu, degalinių klientai aiškiai išreiškė savo pozicija, kad tokie draudimai nėra problemos sprendimas.

Teroro aktai ir šimtai žuvusiųjų Ankaroje neatgraso lietuvių nuo poilsio Turkijoje. Ji tebėra populiariausia turistų traukos šalis. Tačiau tai tikrai ne pats keisčiausias tautiečių sprendimas. Šiuo metu atsiranda norinčių nuvykti net ir į Siriją. Dar vasarą Tuniso didmiestį Susą sukrėtusios žudynės taip pat neatgrasė tautiečių, ir praėjus vos kelioms savaitėms, kelionių agentūras užplūdo norintys vykti į šią Šiaurės Afrikos valstybę.

 Šokoladas šiais laikais yra tik išskirtinis, nes tai, ką randame parduotuvėse – nėra šokoladas, „Žinių radijui“ sakė išskirtinių šokolado degustacijos vakarų organizatorė Emilija Kvieskaitė.   „Tai dažniausiai yra augalinių riebalų ir šokolado arba kakavos miltelių mišinys su daug cukraus ir įvairiausių priedų – pienu, pieno milteliais, grietinėle ir panašiai. Tai nereiškia, kad visas šokoladas, rastas parduotuvėse, yra blogas.

 Artėjant naujojo sezono startui Kauno "Žalgirio" krepšininkai išsidalijo marškinėlių numerius. Komandos senbuvių Pauliaus Jankūno ir Roberto Javtoko numeriai liko nepajudinami. Jie ir toliau žais sau įprastais 13 ir 15 skaičiais pažymėtais marškinėliais. Pirmasis per komandos pristatymą į aikštelę išbėgs Siimas-Sanderis Vene, pasirinkęs 3-iąjį numerį, informuoja klubo svetainė internete.

 Tinkamai parinktas vynas gali puikiai papildyti kiekvieno patiekalo skonį, tačiau stovint priešais lentynose dailiai išrikiuotus butelius nusvyra rankos... Kokį vyną pasirinkti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip atrasti geriausią kainos ir kokybės santykį? Pateikiame keletą pagrindinių vyno pirkėjui kylančių klausimų bei atsakymus į juos.

 Šeštadienio vakarą Alytaus arenoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė imsis trečiojo iššūkio – kontrolinėse rungtynėse susitiks su Suomijos krepšininkais. Treneris Jonas Kazlauskas jau paskelbė sąrašą krepšininkų, kurie šįvakar išbėgs į aikštelę. Kaip ir buvo spėjama, treneris nusprendė į aikštelę neišleisti ką tik prie komandos prisijungusio Jono Valančiūno. NR.

Šiandien darbo rinka keičiasi labai greitai ir prieš dešimtmetį vertintos kompetencijos staiga gali būti nereikalingos. Dažnas bando tokiems įvykiams užbėgti už akių ir papildomų profesinių žinių įgauti pats. Lygiai taip pat yra žmonių, kurie patenkinti savo turima profesija, tačiau norėtų žinias plėsti visai kitoje sferoje nei tai darė visą gyvenimą. Tiesa, tokie ieškotojai neiškreipia į universitetus, mat bijo suvaržymų ar iš naujo kartoti dalykus, kuriuos jau mokėsi.

 Dažnai Lietuvos gyventojai kreipiasi į ligonių kasų specialistus su klausimu, kaip reikia elgtis, jeigu nori pasirinkti gydymo įstaigą ar gydytoją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) primena, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ) ir gauti pasirinkto šeimos gydytojo paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. „Socialiniai mokslai dešimtuke (populiariausių studijų krypčių dešimtuke – red.) prasideda tik nuo ketvirtos pozicijos. Jei mes prieš 5-6 metus turėjome beveik 60 proc. pirmųjų pageidavimų, dabar – 39 proc. Per ilgesnį laiko tarpą tas pokytis matosi tikrai pakankamai ryškiai.

Labai dažnai verslas yra siejamas su galingu, prabangiu ir dar dažais kvepiančiu automobiliu. Visgi sėkmingas ir tvarus verslas turi remtis praktiškumu ir apskaičiavimu, todėl tokio verslo atstovų automobiliai gali visiškai neatitikti daugelio įsivaizdavimo. Lietuvos verslo lyderių klausėme, ką jie vairuoja ir apie kokius automobilius svajoja. Vienas iš „Vilniaus prekybos“ valdybos narių Ignas Staškevičius automobiliams daug dėmesio neskiria ir teigia, kad svarbiausia yra praktiškumas.

 Norėdami padėti abiturientui išsirinkti studijas, aplinkiniai dažnai siūlo pagalvoti, kokį darbą jis norėtų dirbti visą gyvenimą. Kaip gali tai žinoti aštuoniolikmetis, kuris ką tik baigė mokyklą ir neturi rimtesnės darbo patirties? Per didelė atsakomybė renkantis profesiją, universitetą, baimė nepataisomai suklysti jauną žmogų gali atvesti prie neracionalių sprendimų. Kad taip nenutiktų, siūlome atkreipti dėmesį į 3 dalykus, kurių nereikėtų daryti renkantis studijas.

  Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad situacija Graikijoje neigiamai atsilieps visai Europai ir sumažins pasitikėjimą eurozona. „Pasaulinės finansų rinkos labai jautriai reaguoja, kada kurioje nors vienoje šalyje, ir net jeigu ta šalis yra Eurozonos narė, įvyksta kažkokie finansiniai sunkumai. Tai neigiamai atsiliepia visai Europai.

 Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos pirmos dienos grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad grąžinta tvarka skatins žmones ieškotis darbo. „Čia gal truputį padidina žmonių atsakomybę. Žino, kad jeigu jie atsisakys tinkamo darbo, jiems pablogės sąlygos.

Naujagimius registruojantys pareigūnai dešimtimis skaičiuoja vardus, kurie ne tik rėžia ausį aplinkiniams, bet ir sukelia ne itin malonių asociacijų ar yra sunkiai ištariami. „Katalina, Filija, Leta, Ingmara, Ojana, Odrė, Elinga, Anisija, tikrai ausiai nelabai girdėti vardai, berniukų būtų Aukštojas, Aigiris, Alkas, Eidanas, Deimis, Džiazas“, - neįprastus vardus vardija Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.

 Didžioji dalis moksleivių pietauja arba mokyklos valgykloje (41 proc.) arba namuose (42 proc.), tačiau likusioji mokinių dalis pietų nevalgo išvis arba renkasi nesveiko maisto užkandines, tiekiančias picas, kebabus, čeburekus, kurios įsikūrusios visai šalia mokyklų. Tai atskleidė mokykloms maitinimą tiekiančios įmonės „Pontem“ atlikta mokinių apklausa. Apklausus per 1000 moksleivių paaiškėjo, kad kasdien mokyklos valgykloje lankosi 40 proc. jų, o 21 proc.

Apie vandenį daug rašoma. Vanduo fizikiniu požiūriu gali būti kietas, minkštas ir virsti dujomis. Chemiškai – tai du vandenilio ir vienas deguonies atomas. Dvasiškai – tai jungianti medžiaga, naudojama krikštui. Fiziologiškai – tai troškulio malšinimas. Gyvybiškai – trys dienos be vandens, ir žmogų ištinka mirtis. Žemėje yra apie septyniasdešimt procentų vandens. Žmogaus organizmas jo turi lygiai tiek pat. Elektros ir vandens „draugystė“ žinoma kaip labai stipri.

Moterys įsivaizduoja, jog kuo gražesnės jos bus, tuo turės didesnę tikimybę surasti vyrą, kuris besąlygiškai jas įsimylės ir norės vesti. Britų psichologijos žurnale publikuoti tyrimai parodė, jog yra visiškai kitaip. Pasirodo, jog vyrai nesąmoningai skirsto moteris į tinkamas ilgalaikiams santykiams ir ne, vertindami jų veidą.

Buvęs „tvarkietis“ europarlamentaras Valentinas Mazuronis priimtas į Darbo partiją. „V.Mazuronis priimtas į partiją“, - BNS sekmadienį Kėdainiuose pranešė Darbo partijos Infocentro atstovė Danguolė Starkuvienė. Prieš tai jis pareiškė esąs pasirengęs tapti Darbo partijos nariu.

 Už lango įsibėgėjus pavasariui vis daugiau prisimename vasarą, kurios taip laukiame. Ne išimti yra ir seksualioji Grete Lebedeva, kuri socialiniame tinkle „Facebook“ su gerbėjai pasidalijo itin pikantiškomis vasaros laukimo detalėmis. Mergina paviešino filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas jos naujas maudymosi kostiumėlis. „Ruošiamės vasaros bikini sezonui. Ar gražu?“, – prie paskelbto įrašo rašė G. Lebedeva.

 „Kalbėdami apie karjeros sprendimus, X kartos atstovai akcentuoja veiklą, pasiekimus, o Y kartos atstovai pirmiausiai kalba apie savo jausmus, patyrimus, gyvenimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė.

 Artėjant šv. Velykų šventei, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrina, kokios kokybės kiaušiniai parduodami Lietuvos miestų ir miestelių parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse. Nustatoma netinkamai paženklintų, be įsigijimo dokumentų kiaušinių. „Kiaušiniai – vertingi maisto produktai, tačiau moksliniais tyrimais patvirtinta, kad jie yra vieni rizikingiausių gyvūninių produktų.

Beveik 600 Šiaulių universiteto studentų šiemet naudojasi bendrabučio paslaugomis. Bendrabučio kambario nuoma studentams kainuoja beveik perpus pigiau nei buto. Tačiau bendro naudojimo patalpos ne visiems studentams tinka, todėl dalis ieško galimybės nuomotis butus. Šiaulių universiteto studentai bendrabutyje gali gyventi po du arba po tris. Sudaroma galimybė gyventi ir vienam. Universitete iš keturių bendrabučių, apgyvendinti tik du, nes kiti itin prastos būklės.

Šiaias laikais beveik kiekviena įžymybė turi vienokią ar kitokią tatuiruotę. Vieni renkasi garsias frazes ar prasmingus simbolius, o kiti išsitattuiruoja kažką, kas užmina tikrą mįslę ar priverčia išsižioti iš nuostabos… Taigi, popcrush.com siūlo pasidomėti labiausiai nustebinusiomis tatuiruotėmis. 1. Justinas Bieberis ir “Mama visuomet stebi” 2. Miley Cyrus ir liūdnas katinėlis. 3. Harys Stylesas ir drugelis. 4. Hilary Duff ir vaiduokliukas. 5. Cara Delevigne ir šoninė.

Šiemet ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (ISM) bakalauro studijas pradės 13,4 proc. daugiau pirmakursių nei praėjusiais metais. Atvykusių studijuoti iš kitų šalių studentų kiekis šiais metais taip pat padidėjo dvigubai. Tai paaiškėjo, susumavus bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Daugiausiai būsimųjų pirmakursių įstojo į Tarptautinio verslo ir komunikacijos bei Finansų studijas. Jas pasirinko atitinkamai 111 ir 51 studentas.

Visi puikiai žinome, nėra namų be dūmų. Bet, kai nėra, kur tuos „dūmus“ kelti – tai dar didesnė bėda. Taigi, žmogus be daug ko gali išgyventi, tačiau be namų – ne visai. Stogą virš galvos, vienaip ar kitaip, turi visi. Kas gyvena pas tėvus, kas nuomojasi, kas perka butą ar namą, o kas gyvenamąjį būstą statatosi pats. Apžvelgsime patarimus, ką rinktis: nuomotis butą ar vis tik imti ir įsigyti.

Laisvoji banga Už Sveikatos ministerijos vairo vos prieš savaitę stojusiai naujajai ministrei Rimantei Šalaševičiūtei – visuomenės dėmesys. Kokias pirmtako Vytenio Povilo Andriukaičio reformas ji tęs, o kokie darbai bus nukreipti kita linkme, ministrė atskleidė „Laisvosios bangos“ radijo eteryje. Abortai – moters pasirinkimo laisvė Apie visuomenėje ypač jautrias temas naujoji ministrė turi aiškią poziciją.

Sporto srities studijas pasirinkusi Simona Arlauskaitė sako, jog rinktis, kur studijuoti, buvo labai sunku. „Tėvų požiūris į mano norą studijuoti kūno kultūrą buvo neigiamas. Jaučiau spaudimą rinktis kitą specialybę“, – prisimena Simona. Mergina surizikavo. Tėvams nežinant išsirinko tai, ko pati norėjo. Ir nesulaukė jokių prieštaravų, o ji pati nesigaili dėl savo poelgio. Simona pataria kiekvienam, kuris renkasi profesiją, paklausti savęs, ko pats nori, ir tik į tai atsižvelgti.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Tiems abiturientams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities profesijos, specialistai siūlo neskubėti ir palaukti pusmetį ar metus. „Tai pakankamas laiko tarpas, kad žmogus atrastų daug geresnį, daug sėkmingesnį sprendimą dėl savo ateities“, – sako Baltijos koučingo centro vadovas Povilas Petrauskas.

Išmaniuosius telefonus Lietuvoje jau turi daugiau nei 50 proc. visų vartotojų. Tačiau dar ne visi yra pastebėję, kad tai ne tik madingas žaisliukas, bet ir galingas įrankis, galintis padėti visose gyvenimo srityse – taip pat¬ ir versle. Telefono ir verslininko ryšys gimė dar toli iki mobiliojo ryšio atsiradimo, bet įdomus sutapimas yra tai, kad į Lietuvą verslas ir mobilusis ryšys atėjo vienu metu – paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Šį pavasarį LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pastebėjo gerą pastarojo meto tendenciją: studijas jaunimas renkasi vis tikslingiau, labiau apgalvotai. Į pirmą vietą vis dažniau iškyla blaivus klausimas: kiek uždirbsiu, kai baigsiu, ir tai neretai lemia specialybės pasirinkimą. Tad šiandien - šiek tiek apie ateitį - ir apie pinigus. Klausimą apie ateities atlygį turbūt sau uždavėte ir jūs, ir veikiausiai dar gerokai prieš pildydami šiųmetį stojamąjį prašymą.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventė Agnė Makauskaitė į Lietuvą birželio pabaigoje buvo grįžusi trumpam. Ji čia atvyko iš Jungtinių Arabų Emyratų, kuriuose dirbo pastaruosius ketverius metus. Nusprendusi, kad jau metas pakeisti aplinką, susirado darbą Singapūre. Agnės pavyzdys patvirtina teiginį, kad savo srities specialistas, net ir baigęs teisės studijas Lietuvoje, gali rasti darbą bet kuriame pasaulio kampelyje.

„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius kokios karjeros galimybės atsivers“, -- vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.