pasaulio bankas

Tarptautinės finansų institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas, „atspindi Amerikos vertybes“ ir yra pagrindinė atsvara „netvariam skolinimui iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos“, antradienį Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitete pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Savo kalboje ji siekė Kongreso pritarimo, kad Jungtinės Valstijos tokioms organizacijoms skolintų daugiau pinigų, skirtų padėti besivystančioms šalims.

Pasaulio bankas gerokai pagerino Rusijos ekonomikos prognozę šiems metams dėl didesnių nei tikėtasi pajamų iš energijos eksporto į užsienio šalis, įskaitant Indiją ir Kiniją.  Dabar prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2023 metais smuks tik nežymiai, teigiama antradienį paskelbtoje pusmetinėje pasaulio ekonomikos ataskaitoje, o tai žymi staigų pokytį, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, numačiusiomis ryškesnį ekonomikos nuosmukį.

Pasaulio bankas trečiadienį patvirtino, kad naujuoju jo prezidentu išrinktas Ajay Banga. A. Banga tarptautinei finansų institucijai pradės vadovauti svarbiu metu, kai reikia neatidėliotinai spręsti šių laikų iššūkius, įskaitant klimato kaitą.  „Valdyba tikisi, kad kartu su A. Banga dirbsime Pasaulio banko grupės evoliucijos procese“, – rašoma banko pareiškime, paskelbtame netrukus po to, kai valdyba nubalsavo patvirtinti jo vadovavimą penkerių metų kadencijai.

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė apie 200 mln. dolerių (181,96 mln. eurų) dotaciją Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti, o karo nuniokotos šalies pareigūnai Vašingtone susitiko su finansų institucijos vadovais. Rudens ir žiemos mėnesiais vykdydama išpuolius prieš kaimyninę Ukrainą, Rusija sugadino daugiau kaip 50 proc. Ukrainos energijos infrastruktūros, teigiama pasaulinio skolintojo pranešime. Ji pažymėjo, kad ypač smarkiai nukentėjo Ukrainos rytai, kur kovos vyksta aršiausiai.

Lietuva per specialią Ukrainos atstatymui ir Moldovos atsparumo stiprinimui skirtą finansuoti Pasaulio banko priemonę įsipareigojo skirti 10 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.  „Pasaulio banko sukurtas naujas instrumentas yra svarbus įrankis telkiant donorų paramą pirmiems platesnio masto Ukrainos atstatymo projektams, taip pat remiant ir karo paveiktos Moldovos atsparumą bei vystymąsi.

Kinijos ekonomikos sulėtėjimas, tikėtina, sulėtins pasaulinės ekonomikos augimą iki žemiausio lygio šiame amžiuje, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas, pasiūlydamas priemonių užkirsti kelią „prarastam augimo dešimtmečiui“. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad potencialus pasaulinės ekonomikos augimas – maksimalus ilgalaikis augimo tempas, nesukeliantis infliacijos – šį dešimtmetį sulėtės iki vidutinio metinio vos 2,2 proc. rodiklio.

Ukrainos atstatymo ir atkūrimo poreikiai, praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos pradžios, išaugo iki 411 mlrd. dolerių (381,06 mlrd. eurų), trečiadienį pranešė Pasaulio bankas. Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendrai atliktame vertinime taip pat prognozuojama, kad 2023 metais Ukrainai prireiks „14 mlrd. dolerių (12,98 mlrd.

Pasaulio bankas trečiadienį pranešė besitikintis rasti pamainą prezidentui Davidui Malpassui, paskelbusiam ketinimą pasitraukti iš posto beveik metais anksčiau termino, iki gegužės pradžios. Vašingtone įsikūręs bankas kandidatų paraiškas pradės priimti ketvirtadienį, procesas tęsis iki kovo 29 dienos. Bankas teigia itin laukiantis moterų kandidatūrų.

Dvi Pasaulio banko institucijos – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Tarptautinė plėtros asociacija – praėjusiais metais skyrė rekordinę 75 mlrd. JAV dolerių pagalbą, sakoma jo prezidento laiške, besivystančioms šalims susidūrus su tokiomis krizėmis kaip klimato kaita ir Rusijos invazija į Ukrainą.

Besivystančios ekonomikos šalių išorės skola per dešimtmetį padidėjo daugiau kaip dukart ir 2021 metais pasiekė 9 trln. JAV dolerių (8,5 trln. eurų), antradienį pranešė Pasaulio bankas, įspėjęs, kad skolų krizė, su kuria susiduria šios šalys, sustiprėjo. Pandemija daugelį šalių privertė daugiau skolintis ir Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas anksčiau įspėjo, kad pasauliui gresia penktoji skolų krizės banga.

JAV vyriausybė antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,4 mlrd. eurų) finansinę paramą „ekonominiam stabilumui sustiprinti ir pagrindinėms vyriausybės paslaugoms paremti“. Parama suteikiama Kyjivui kovojant su Rusijos invazijos padariniais. Maskvos pajėgos, patirdamos vis daugiau nuostolių mūšio lauke, intensyvina oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Pasaulio bankas rekomenduoja Lietuvai mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM) siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą. „Buvo parengtas analitinis įrankis, kuris padės modeliuoti geriau mokestinius pakeitimus ir įvertinti pokyčių pasekmes, kurios būtų mūsų ekonomikai ir visuomenei.

Besivystančios šalys gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį santykinai nedidelėmis investicijomis, tačiau joms reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.  Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.

Pasaulio bankas (PB) paskelbė apie papildomą 500 mln. JAV dolerių išmoką Ukrainai, skirtą neatidėliotiniems poreikiams, atsiradusiems dėl Rusijos invazijos, tenkinti.

Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai. Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.

Lietuva per Pasaulio banką skiria 5 mln. eurų skubiems Ukrainos atstatymo darbams, ketvirtadienį pranešta per Vašingtone vykusią Pasaulio banko (PB) apvalaus stalo diskusiją dėl finansinės paramos Ukrainai mobilizavimo. Kaip pranešė Finansų ministerija, anonsuota, Lietuva skirs papildomus 5 mln. eurų į PB naujai kuriamą Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą (angl.

Pasaulio bankas nuo Paryžiaus klimato susitarimo sudarymo skyrė 14,8 mlrd. JAV dolerių iškastinio kuro projektams finansuoti visame pasaulyje, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.  Nors bankas 2018 metais pažadėjo nutraukti naftos ir dujų gavybos finansavimą, o tiesioginis finansavimas sumažėjo, į šį žingsnį nebuvo įtrauktas netiesioginis finansavimas, teigiama NVO koalicijos „The Big Shift Global“ parengtoje ataskaitoje.

Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai. Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos.

Pasaulio bankas pirmadienį pranešė pervesiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,42 mlrd. eurų) Vašingtono skirtos paramos karo krečiamai Ukrainai. Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime. „Ši ekonominė pagalba kritiškai svarbi palaikant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuoto Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.

Lietuvos Vyriausybė ketina suteikti papildomą 10 mln. eurų garantiją Pasaulio bankui, teikiančiam skubią paramą Ukrainai. Pinigai bus skirti Ukrainos viešojo sektoriaus darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojus ir mokytojus, atlyginimams.   Vyriausybės nutarimo projektą parengusi Finansų ministerija skelbia, kad PB paskolos priemone PEACE (angl.

Pasaulio ekonomikai gresia žalingas 8-ąjį dešimtmetį jau patirtas „stagfliacijos“ laikotarpis, kurį daugiausia lems Rusijos invazija į Ukrainą, perspėjo Pasaulio bankas, sumažinęs metinę pasaulinės ekonomikos augimo prognozę. Toksiškas silpno augimo ir kylančių kainų derinys gali sukelti didelę krizę dešimtyse skurdesnių šalių, kurios vis dar stengiasi atsigauti po COVID-19 pandemijos.

Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių. Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi. Pasaulio bankas paaiškino, kad taip pat mobilizuojamas 134 mln. dolerių finansavimas dotacijų pavidalu ir 100 mln.

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje, reaguodamas į invaziją į Ukrainą. Paaiškindamas sprendimą „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, skolintojas vystymuisi teigė „nedelsiant stabdantis visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia savo narėms politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Pasaulio bankas sustabdė pagalbą Afganistanui, pareikšdamas, jog yra „itin susirūpinęs“ dėl susiklosčiusios padėties, ypač susijusios su moterų teisėmis, šalies kontrolei perėjus į Talibano rankas, naujienų agentūrai AFP teigė banko atstovas spaudai. „Mes pristabdėme mokėjimus Afganistanui ir atidžiai stebime bei vertiname situaciją“, – teigė pareigūnas. „Esame labai susirūpinę dėl padėties Afganistane ir jos poveikio šalies vystymosi perspektyvoms, ypač moterims“, – pridūrė jis.

Itin skurdžiai gyvenančių žmonių pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos, sustiprinusios karinių konfliktų bei klimato kaitos padarinius, padaugės pirmąkart per daugiau nei du dešimtmečius, teigiama Pasaulio banko apžvalgoje. Ši įtakinga tarptautinė finansų institucija prognozuoja, jog itin skurstančiųjų planetoje šiais metais padaugės 88-115 mln., o per šiuos ir ateinančius metus – 150 mln. žmonių. Pasaulio bankas itin skurstantiems priskiria tuos, kurių pajamos per dieną neviršija 1,9 JAV dolerio.

Verslo aplinką vertinančiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva per metus pakilo trimis pozicijomis ir pasiekė 11-ą vietą tarp 190 valstybių. Tai aukščiausia šalies vieta nuo 2002 metų sudaromame reitinge.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, galima tikėtis, kad kitąmet Lietuva pateks į dešimtuką.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Apie milijardą žmonių, arba 13 proc. žmonijos neturi prieigos prie elektros energijos: tokius duomenis gegužės 2-ąją savo ataskaitoje paskelbė Pasaulio bankas. Afrikos šalys, išsidėsčiusios į pietus nuo Sacharos, o taip pat Centrinėje ir Pietų Azijoje ir toliau yra regionai, kurie patiria aukščiausią prieigos prie elektros deficitą. Beveik 87 proc. žmonių Žemėje, neturinčių prieigos prie elektros, gyvena kaimo vietovėse, rašoma ataskaitoje.

Pasaulio banko kasmet skelbiamas „Doing business” indeksas atskleidė, kad bendros sąlygos verslui veikti per metus Lietuvoje nepagerėjo. Pagal verslo sąlygas Lietuva pasaulyje yra 21-a. Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje. „Dauguma šalių supranta, kaip svarbu yra užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą.

Pasaulio banko reitinge „ Doing Business 2017“ Lietuva užėmė 21-ąją poziciją tarp 190 šalių - tai viena vieta žemiau, nei pernai. Pernykščiame reitinge Lietuva užėmė 20-ąją vietą iš 189 vertintų pasaulio valstybių. Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžia, kad sudarydamas reitingą Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos.

Naujausiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva šiemet atiteko 20 vieta iš 189 šalių - viena pozicija aukščiau nei praėjusių metų reitinge. Lietuvos atotrūkio nuo geriausio rezultato rodiklis (angl. Distance to Frontier, arba DTF) šių metų reitinge yra 78,88 proc., arba 0,69 punkto geresnis nei pernai (78,19 proc.), rodo antradienį paskelbti Pasaulio banko duomenys.

Lietuva Pasaulio banko Tarptautinės plėtros asociacijos fondui skirs 2,47 mln. eurų - pinigai bus panaudoti neturtingiausioms pasaulio valstybėms paremti. Vyriausybė trečiadienį ketina suteikti įgaliojimus finansų ministrui Rimantui Šadžiui pasirašyti įsipareigojimo dokumentą, pagal kurį būtų mokamas Lietuvos įnašas. Lietuvos įnašas 17-ame asociacijos išteklių papildyme bus mokamas trejus metus nuo 2015 metų. Pirmoji dalis - 820 tūkst. eurų - turėtų būti sumokėta iki birželio 15 dienos.

„LT Big Brother“ yra vis labiau populiarėjantis projektas, kurio metu savo profesinėje srityje pasižymėję vyresni lietuviai konsultuoja studentus bei kitus jaunuolius ir tampa jų didžiaisiais broliais ir seserimis. Pasaulio banke Vašingtone (JAV) dirbanti Ieva Žumbytė yra viena iš didžiųjų sesių, kuri ne tik skiepija motyvaciją bei stengiasi įkvėpti jaunimą, tačiau ir pati iš šios programos pasisemia neįkainojamos patirties. Tačiau apie viską iš pradžių.

Žinių radijas Pasaulio bankas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Šiemet pasaulio bendrasis vidaus produktas ūgtelės 3 proc., o kitais metais - šiek tiek daugiau, teigiama naujoje Pasaulio banko prognozėje. Prieš pusmetį Bankas prognozavo puse procento didesnį prieaugį. „Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad pasaulio ekonomiką į priekį stumia tik Jungtinės valstijos, tuo metu kituose regionuose problemų yra daugiau nei pernai.

Ilgesnį laiką išliksiančios žemos naftos kainos kelia grėsmių naujų telkinių tyrimų ir jų įsisavinimo darbams, taip pat kuro gavybai jūriniame šelfe. Tokią informaciją savo ataskaitoje pateikia Pasaulio bankas (PB), praneša naujienų agentūra AP. Banko analitikai mano, kad laikotarpis, kuomet naftos barelio kaina buvo aukštesnė nei 100 JAV dolerių, baigėsi. 2015-ieji taps žemų naftos kainų metais, o ir 2016 m. kainos išaugs visai nedaug, nurodoma paviešintame dokumente.

Šiandien, spalio 29 d., paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2015“ Lietuva išlieka viena iš palankiausiai pagal verslo pradžią vertinamų šalių pasaulyje. Dar labiau supaprastinus verslo steigimo procedūras, Lietuvai pavyko išlaikyti aukštą 11 vietą pagal verslo pradžios rodiklį. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Belgiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Prancūziją, Suomiją, Vokietiją ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Vašingtone prasidėjusiose G7 ir G20 konsultacijose, Tarptautinio valiutos fondo bei Pasaulio banko pavasariniuose susitikimuose daugiausia bus kalbama apie pasaulinės ekonomikos būklę ir Rusijos išprovokuotą Ukrainos krizę, kuri gali sumažinti ir taip nelabai optimistines pasaulinio ūkio augimo prognozes.

Naujausiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo aštuoniomis pozicijomis ir atsidūrė 17 vietoje pasaulyje. Tokį šuolį padaryti padėjo kelios pastaraisiais metais įgyvendintos reformos – paprastesnės ūkinės veiklos registravimo procedūros bei hipotekos reforma, leidžianti paprasčiau įkeisti turtą ir gauti kreditą. Kitais metais dar kelis taškus galbūt gausime dėl paprastesnio teritorijų planavimo.

Spalio pabaigoje paskelbtas Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas nudžiugino daugelį: Lietuva po šuolio sąraše atsidūrė 17-oje vietoje pasaulyje pagal verslo kūrimo sąlygas šalyje. Tarptautinės finansų institucijos skelbiamą reitingą galima vertinti ir kaip puikią žinią pasaulio finansų dalyviams, ir kaip tiesiog intelektualų žaidimą statistika. Bet kokiu atveju tai pritraukia milijonų žmonių dėmesį. Mažas ir vidutinis verslas yra vienas svarbiausių kiekvienos šalies ekonomikos pagrindų.

Pasaulio bankas peržiūrėjo šalių reitingą pagal bendras nacionalines pajamas, tenkančias vienam gyventojui, ir  Lietuvą priskyrė aukštas pozicijas užimančių šalių grupei, praneša „Leta“. Geresnio įvertinimo sulaukė ir Latvija, Rusija, Čilė bei Urugvajus. Šios valstybės taip pat pateko tarp aukštas pajamas gaunančių šalių. Estijoje BVP dalis vienam gyventojui siekia 15,8 tūkst. JAV dolerių, Latvijoje – 14,2 tūkst. JAV dolerių, o Lietuvoje – 13,9 tūks. JAV dolerių.

Pasaulio bankas sumažino Kinijos augimo prognozes dėl lėtesnio, bet stabilesnio pasaulinio vystymosi ateinančius mėnesius, rašo BBC. Tikimasi, kad 2013 metais Kinijos plėtra sudarys 7,7 proc., vietoje planuoto 8,4 proc. augimo. Bendra pasaulinė augimo prognozė sumažinta nuo 2,4 iki 2,2 procento. Anot Pasaulio banko, Kinijos ekonomika sulėtėjo dėl politikų noro perbalansuoti šalies plėtros modelį.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įtraukta į sėkmingiausių investicijų pritraukimo ekspertų grupę Europos ir Centrinės Azijos regione. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šių metų sausio 1 d. – gegužės 12 d. periodu buvo sugeneruota dvigubai daugiau investicinių projektų nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. ir trigubai daugiau projektų, palyginti su 2011 m. Taip pat 2013 m. sausio–gegužės mėnesių laikotarpiu jau yra sukurtos 664 darbo vietos, tai yra 361 proc. daugiau nei 2011 m. ir 213 proc.

 Buvęs pasaulio banko vadovas Robertas Zoelickas duodamas interviu leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino nenustebęs dėl Kipro krizės, nes istorinė patirtis rodo, kad atsigavimas po finansų krizių vidutiniškai trunka 10 metų, todėl euro zona šiuo metu tėra tik pusiaukelėje. Ekonomisto įsitikinimu kol kas ECB priimtos krizės sprendimo priemonės neišsprendė esamų problemų iš esmės, o tik suteikė daugiau laiko sunkumų kamuojamoms šalims pamatyti teigiamus griežtos fiskalinės politikos rezultatus.

2013 metais pasaulio ekonomika kiek plėsis, nors situacija ir toliau liks nestabili. Tokią prognozę antradienį savo pranešime pateikia Pasaulio bankas (PB). Pranešime pristatomo tyrimo rezultatai rodo, kad pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis 2012 metais sudarė 2,3 proc. (praėjusių metų birželį prognozuotas 2,5 proc. prieaugis). PB prognozuoja, kad 2013 metais pasaulio ūkio plėtra sudarys 2,4 proc., 2014 m. - 3,1 proc., o 2015 m. - net 3,4 proc.

Šiandien pranešėme, kad Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos finansų ministerija patikino, kad tai nėra naujai skirti pinigai.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per ateinančius metus sulėtės, ir ragina vyriausybę pinigus, kaip ir planuota, leisti taupiai. Bankas numato, kas Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo 4,3 proc. pernai iki 3,5 proc. šiemet, o kitąmet sieks 3,6 proc. Ūkio augimas sulėtės dėl nepalankių pagrindinių veiksnių, sausros žemės ūkio sektoriuje, augančios infliacijos ir visame pasaulyje sumažėjusio pasitikėjimo.

Naujoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Europa turi pažaboti šešėlinę ekonomiką, kad atsilaikytų prieš siaučiančią Europos skolų krizę ir skatintų augimą, informuoja AFP. "Per daug Rytų Europos darbuotojų ir bendrovių užsiima šešėline ekonomika.

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, lyginant su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC remdamasi Pasaulio banku (PB). Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje. Organizacijos duomenimis, kukurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojos pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc. Nepadidėjo tik ryžių kainos, kurios, lyginant su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.