pasas

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmą kartą įpareigojo užsieniečio pavardę nelietuviškais rašmenimis įrašyti pagrindiniame paso puslapyje. Pagal teismo nutartį, migracijos pareigūnai Lietuvos ir Prancūzijos piliečiui, pavarde Jacquet, turi išduoti pasą, kur pagrindiniame paso puslapyje būtų užrašyta jo pavardė tiek lietuviškais rašmenimis, tiek originaliai. Nutartis per mėnesį dar galės būti apskųsta.

Vidaus reikalų ministerija siūlo panaikinti vairuotojams prievolę su savimi vežiotis vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus, užteks tik asmens dokumento. Seimas, po pateikimo, pritarė tokiai iniciatyvai. Ministerijos siūlymu, patikrinimo metu pakaks policijos pareigūnui pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kitų dokumentų vežiotis nereikės.

Kanados piliečiai, kurie nelaiko savęs nei vyrais, nei moterimis, netrukus savo pasuose ir kituose asmens dokumentuose galės žymėti ženklą „X“, ketvirtadienį paskelbė vyriausybė. Nuo rugpjūčio 31 dienos piliečiai į savo pasus galės įtraukti „pastabą“, kad jų lytis turėtų būti „identifikuojama kaip „X“, sakoma vyriausybės pareiškime. Tai reikš, kad jų lytis „neapibrėžta“. Tokia galimybė padės kanadiečiams gauti dokumentus, kurie „geriau atspindi jų lyties tapatybę“, nurodė vyriausybė.

Lenkijos vidaus reikalų ministerijos pasiūlyto Vilniuje esančių Aušros vartų atvaizdo ant būsimų lenkiškų pasų populiarumas smunka, rodo ketvirtadienio duomenys iš balsavimo internetu. Iš 13 pasiūlytų grafinių motyvų Aušros vartai su 63681 balsu šiuo metu užima aštuntą vietą. Iš siūlomų atvaizdų pasams bus atrinkti šeši. Prieš porą savaičių Aušros vartų motyvas iki rugsėjo 10 dienos vyksiančiame balsavime buvo antras.

Kaliningrado srities prokuratūra padėjo vietos gyventojui pasiekti, kad iš jo asmens duomenų būtų išbraukta informacija, kad dar 2004 metais jis esą mirė. Kaip ketvirtadienį pranešė srities prokuratūra, į šią žinybą kreipėsi 41 metų vyriškis. Jis papasakojo, darbindamasis sužinojo, kad jo asmeninė sąskaita Rusijos pensijų fonde buvo uždaryta prieš 13 metų, gavus civilinės metrikacijos įstaigos aktą apie jo mirtį.

Seimo valdančiųjų siūlomas įsteigti Lietuvos pasas emigrantams neatstotų šalies pilietybės, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jis BNS antradienį teigė, kad toks beveik visas piliečio teises suteikiantis dokumentas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“. „Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos.

Vilniuje antradienį viešėjęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis sako nesieksiantis Lietuvos pilietybės, nors dėkoja už tokį kai kurių šalies politikų siūlymą. „Ne, aš turiu atgauti savo Ukrainos pilietybę, ji buvo atimta nelegaliai. Daugybė ukrainiečių yra pikti ir jaustųsi apleisti, jei aš dėl jos nekovočiau“, – sakė M.Saakašvilis, BNS paklaustas, ar nesieks Lietuvos pilietybės.

Premjeras Saulius Skvernelis skeptiškai vertina Seime registruotą iniciatyvą steigti Lietuvio paso institutą, anot jo, problemą reikia spręsti iš esmės ir pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę. „Aš manau, išspręskime klausimą, kuris susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu, ir nereikės galvoti kažkokių naujadarų“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje Seime registruotą projektą komentavo Vyriausybės vadovas.

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą, jis būtų kaip alternatyva Lietuvos pilietybei. Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose. VLKK posėdžio darbotvarkėje numatyta aptarti išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu siūloma lotyniškos abėcėlės raides x, w, q leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kitu originali pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje.

60 procentų Lietuvos gyventojų pritaria, kad naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę, penktadalis lietuvių yra nusistatę prieš tokią galimybę, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Apklausoje gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie pritaria, ar nepritaria, kad Lietuvos pilietybę būtų leidžiama turėti asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pritartų siūlymams leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu tam pritartų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). „Bet kuris įstatymas, kuris apie tai kalbės ir mėgins spręsti rašybą visų tautybių žmonių Lietuvoje esančių, ir lietuvių tame tarpe, turi būti pasitikslintas lietuvių kalbos komisijos išvadomis ir tokiu atveju, jeigu lietuvių kalbos komisija pritars, aš taip pat prita...

Siūlymas leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis perėjo pirmąjį etapą Seime. Kartu imtasi svarstyti ir alternatyvų variantą, siūlantį originalią pavardę rašyti papildomame paso puslapyje. Už Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, leidžiantį „w“ pagrindiniame paso puslapyje, balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 13 parlamentarų.

Šiauliuose 24 metus su senu sovietiniu ir kiek naujesniu Rusijos valstybės pasu gyvenanti 79 metų Tamara praėjus 26-eriems metams nuo Lietuvos valstybės įkūrimo pagaliau nusprendė oficialiai gauti teisę gyventi Lietuvoje. Su tokiu prašymu moteris atėjo pas Seimo narį. Šis tik skėsčioja rankomis, nes tokia atvejo dar nebuvo matęs. Moteris dabar teisinasi, esą kažkada jai siūlyta tvarkytis leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau ji sako tuomet tiesiog neturėjusi pinigų.

Provakarietiškai nusiteikusi Gruzija įsigaliojus susitarimui su Europos Sąjunga antradienį švenčia „istorinę“ pirmąją bevizio režimo su ES dieną. Naujosios taisyklės leidžia gruzinams keliauti po ES ne darbo tikslais iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Vis dėlto norintieji keliauti į Jungtinę Karalystę ar Airiją vis dar turės gauti vizą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priims sprendimus dėl dviejų nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Pauwels ir Wardyn šeimoms teisme atstovaujanti Europos žmogaus teisių fondo vadovė Evelina Baliko sako, kad ypač laukiama sprendimo Wardyn byloje, nes čia teismas pirmąkart turės pasisakyti dėl vaiko, Lietuvos piliečio pavardės rašybos nebe pase, o asmens tapatybės kortelėje.

Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė Albanijos pilietį, kuris pasinaudodamas suklastotais itališkais dokumentais bandė išskristi į Airiją. Penktadienį Vilniaus oro uoste Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai tikrino reisu į Belfastą susiruošusių keleivių dokumentus. Vienas jų pateikė seno pavyzdžio itališką asmens tapatybės kortelę, esą išduotą 23-ejų metų šios šalies piliečiui. Dokumentas VSAT pareigūnams pasirodė įtartinas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės  pirmininkė Dalia Henke nesitiki greitų sprendimų dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, anot jos, šis siekis dabar – teisiniuose spąstuose.

Estijos teismas atmetė teisininko Mstislavo Rusakovo apeliaciją dėl draudimo rašyti tėvavardį rusų tautybės Estijos piliečio pase. Pirmadienį Valstybės teismas nepriėmė nagrinėti kasacinio skundo dėl Talino apygardos teismo sprendimo pripažinti teisėtu Policijos ir pasienio apsaugos departamento draudimą į Estijos piliečio pasą įrašyti ir jo tėvavardį. Mstislavas Rusakovas pranešė, kad sprendimą pradėti teismo procesą dėl oficialaus tėvavardžio pripažinimo Estijoje jis priėmė 2014 metais.

Monika Šalčiūtė – viena aktyviausių lietuvaičių socialinėje erdvėje. Mergina skaičiuoja po daugiau nei šimtą tūkstančių sekėjų „Facebook“ ir „Instagram“. Tačiau jos veikla domimasi ne tik šiuose socialiniuose tinkluose. Paauglių pamėgtame „Ask fm“ M. Šalčiūtė taip pat nevengia atsakinėti į gerbėjų klausimus. Šįkart jie žvaigždutės paprašė parodyti paso nuotrauką. Tad mergina nufotografavo savo asmens tapatybės kortelę ir pateikė ją fanams.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga svarsto naują idėją dėl nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose. Galvojama pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abi pavardės versijas – lietuviškais rašmenimis ir lotyniškais rašmenimis, bet registruose būtų galima naudoti tik lietuviškąjį variantą.

Teismas įpareigojo Vilniaus policijos Migracijos valdybą išduoti naują pasą poeto Adomo Mickevičiaus proprovaikaitei Alexia'ai Gorecki-Mickiewicz (Aleksijai Gorecki-Mickevič) su originalia vardo ir pavardės rašyba.

Programišių grupė „DC Leaks“ internete paskelbė dokumentus, neva gautus įsilaužus į buvusio Baltųjų rūmų darbuotojo elektroninio pašto paskyrą, pranešė Amerikos žiniasklaida. Tarp paviešintų dokumentų buvo ir pirmosios šalies ponios Michelle Obamos paso kopija. Žiniasklaida paskelbė, kad programišiai įsilaužė į asmeninę buvusio administracijos darbuotojo pašto paskyrą.

Sveikatos apsaugos ministerija palaiko dalies visuomenės pasipiktinimo sulaukusią iniciatyvą, kai perkant alkoholį gyventojai nepriklausomai nuo amžiaus turi rodyti asmens dokumentą.

Penktadienį įsigaliojo prieš pusmetį priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kurios leis turėti dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę nusipelniusiems asmenims. Tose pataisose taip pat numatyta galimybė netekusiam Lietuvos pilietybės, bet ypatingai šaliai nusipelniusiam žmogui ją susigrąžinti, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Nuo kovo 15 dienos bevizio režimo programos valstybių piliečiams, taip pat ir Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Kanadą, bus reikalingas elektroninis kelionės leidimas. Šios šalies ambasada pranešė, kad prašymą dėl elektroninio kelionės leidimo reikia užpildytu prieš užsakant skrydį į Kanadą. Elektroninis kelionės leidimas leidžia kontroliuoti atvykstančius į Kanadą ir tuo pat metu supaprastina keliautojų atvykimą į šalį ir gali sumažinti riziką būti neįleistiems pasienyje.

Kai ateina laikas kirsti tarptautines sienas, vienas keliautojo dokumentas atveria daugiau kelių nei bet kuris kitas dokumentas. Taip, mes kalbame apie pasus. Dauguma tikriausia pagalvojote, kad Jungtinių Amerikos Valstijų pasas atveria daugiausiai kelių į užsienį, tačiau tokiu atveju jūs klystate. Vokietijos piliečiai atrodo turi didžiausias galimybes laisvais keliauti po pasaulį. Būtent su Vokietijos pasu galima laisvai keliauti į 177 valstybes iš 218 be jokios vizos.

Pasaulyje egzistuoja vienas dokumentas, kuris reikalingas kiekvienam žmogui, nes gali atverti kelią į daugelį užsienio valstybių. Tiesa, ir čia ne visiems vienodai pasisekė. Remiantis CNN, Vokietijai pasisekė labiausiai. Šios šalies mobilumas keliaujant į užsienio šalis turi didžiausią potencialą. Atsižvelgiant į vizų apribojimo interneto tinklalapį, su Vokietijos pasu beviziu režimu keliautojai gali patekti į 177 iš 218 pasaulio valstybių.

Aukštyn kojomis apversti namai ieškant asmens dokumento – šį pratimą bent kartą gyvenime turbūt esame atlikę daugelis. Laimei, tokios improvizuotos namų kratos dažniausiai baigiasi laimingai.

Jungtinės Karalystės gyventoja Faye Wilson (28) buvo neįleista į Tailandą, nes jos pase trūko kelių puslapių – moters pasiaiškinimas nustebino oro uosto darbuotojus. Tailando šalies imigracijos tarnybai britė pasakojo, jog asmens dokumente gali trūkti kelių puslapių dėl neįprastos priežasties – vieno vakarėlio metu moteris pasą panaudojo vietoj tualetinio popieriaus, rašo mirror.co.uk.

Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Antanas Guoga skelbia atsisakantis Australijos pilietybės. Pasak politiko, jis tai daro ne dėl galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose, nes iki numatyto termino procesas tikriausiai nebus baigtas. „Atsisakau Australijos pilietybės ne dėl rinkimų, o gerbdamas Lietuvos teisinę santvarką.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyris išduoda asmens tapatybės korteles ir pasus piliečiams, praradusiems asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Pastaruoju metu pastebėta, kad asmenys, radę pamestus dokumentus, dažnai nežino, kaip pasielgti. Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 str.

Seimą pasiekė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kurias pasirašė daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos piliečių. Susitikusi su iniciatyvinės grupės nariais, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė sakė sveikinanti tokias piliečių iniciatyvas ir vertinanti atliktą milžinišką darbą. Pasak parlamento vadovės, dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba diskutuojama jau ne vienerius metus, šiuo metu Seime svarstomi du su šiuo klausimu susiję projektai.

Pasas, rastas prie vieno mirtininko, susisprogdinusio šalia Prancūzijos nacionalinio stadiono, galėjo priklausyti Sirijos režimo kariui, žuvusiam prieš kelis mėnesius, sakė vienas tyrimui artimas šaltinis. Tas pasas buvo išduotas Ahmadui al Mohammadui, gimusiam 1990 metų rugsėjo 10 dieną Sirijos šiauriniame Idlibo mieste. Prancūzijos tyrėjai sakė, kad visi faktai rodo, jog tas žmogus buvo Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ištikimų pajėgų karys.

Sebų portalas „Blic“ paviešino nuotrauką paso, esą priklausiusio vienam iš teroristų, kurie įvykdė kruvinus išpuolius Paryžiuje. Portalo teigimu, tai 25-erių Ahmedas Almuhamedas, kuris spalio 7 dieną peržengė Makedonijos ir Serbijos sieną Miratovco mieste. Grakijos pareigūnai skelbia, kad Almuhamedas į Graikijos teritoriją atvyko spalio 3 dieną.

Būtent visuotiniu skardines priduodančiųjų surašymu galima pavadinti naująjį Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymą. Nuo spalio pirmosios supirkimo punktuose žmonės privalės pateikti ne tik savo vardą ir pavardę, bet ir adresą. Šiuo metu užsirašomi net asmens kodai, nors Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tai vadina neteisėta veikla.

  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsisakė išduoti asmens dokumentą su raide „w“ pavardėje lietuvei, kuri susituokė su belgu ir gavo santuokos liudijimą su originaliai įrašyta naująja pavarde. Šis sprendimas apskųstas teismui.   Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius BNS antradienį sakė, kad atsisakymas grindžiamas šiuo metu galiojančiais įstatymais.

Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje sulaukė Rusijos piliečio paso, kuriame gimimo vieta nurodyta Ukrainos Odesos sritis kaip Rusijos dalis. Tai jau antras panašus atvejis, su kuriuo susidūrė Lietuvos pareigūnai.

Užsienio lietuviai pritaria siūlymui įteisinti Lietuvio kortą stiprinti ryšius su tėvyne, tačiau akcentuoja, kad pagrindinis jų tikslas - dviguba pilietybė, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigė, kad šalyje garantuojamos lengvatos prisidėtų prie ryšio išlaikymo. „Tai vienas būdų“, - sakė ji.

 Užsienio reikalų ministerijos nebuvo prašoma pagelbėti dėl užsienio uostuose įstrigusių „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) jūrininkų, iš dalies kurių paimti asmens dokumentai ir dėl to jie negali grįžti namo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad pasų paėmimas yra „nenormali praktika“. „Manau, kad tai yra nenormali praktika, tačiau įmonė yra Susisiekimo ministerijos įtakos zonoje ir, kaip suprantu, jie sprendžia situaciją.

 Tarptautinio audito rezultatai parodė, kad Lietuvoje asmens dokumentų išdavimo procesas yra vienas iš geriausių, lyginant su kitų šalių, tokių kaip Belgija, Latvija, Norvegija, Portugalija, Šveicarija institucijomis, koordinuojančiomis ir valdančiomis asmens tapatybės dokumentų gamybos procesus.

 Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuva savo pilietybę suteikia mažiausiam skaičiui asmenų, rodo statistikos agentūros Eurostato duomenys. Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 2013-aisiais Lietuva iš viso suteikė pilietybę 185 asmenims - šis skaičius yra mažiausias iš visų 28 ES valstybių. Daugiausiai asmenų ES 2013-aisiais įgijo Ispanijos (225 793), Jungtinės Karalystės (207 496), Vokietijos (115 118) ir Italijos (100 712) pilietybę.

 Asmens dokumente įrašyta pavardė su „dviguba V“ gali tapti realybe. Valdančioji koalicija pritarė originaliai pavardžių rašybai pasuose ar tapatybės kortelėse.  Apsispręsti lieka Seimui. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo leisti asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Vadinasi, pasuose ar tapatybės kortelėse galėtų atsirasti W, X ar Q raidės. Tam priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose turėtų apsispręsti patys politikai, nesidangstydami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis BNS sakė palaikantis nuomonę, jog asmenvardžius originalo kalba lietuviškuose pasuose ar tapatybės kortelėse, įtraukiant ir lotyniško alfabeto raides q, w ir x, būtų leista rašyti ne tik susituokusiems su užsieniečiais, bet ir kitiems Lietuvos piliečiams.

Suskubęs pasikeisti tapatybės kortelės, komikas Paulius Ambrazevičius negalėjo atsistebėti nuotraukų skirtumais. Per keturis metus jis pasikeitė neatpažįstamai. Savo facebook paskyroje komediantas pasidalino kadru, kuriame – dviejų nuotraukų palyginimai. Dešinėje pusėje – dabartinis jo įvaizdis, kairėje – ankstesnis. Nusimetęs akinius, „Humoro klubo“ pažiba pusę veido paslėpė po barzda.

„Šimtaprocentinio palaikymo Seime nėra“, - teigia socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kalbėdama apie galimybę įteisinti Lietuvoje dvigubą pilietybę. „Jeigu referendumas išvengiamas, kaip teisingai suformuluoti klausimą, kad mes neužstrigtume su konstitucinėmis pataisomis“, - klausė ji diskusijoje, kuri vyko kitą dieną po to, kai Seimas plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė liberalų inicijuojamam referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Seimas ėmėsi Liberalų sąjūdžio inicijuoto siūlymo kartu su 2016 metų Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Antradienį 58 balsais už, devyniais - prieš, 30 susilaikius po pateikimo pritarta nutarimo projektui, kad būtų rengiamas privalomasis referendumas pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvakos komitetas, Konstitucijos komisija, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti 2016 metų pavasario sesijoje.