pandos

Du gražuoliai pandų jaunikliai jau sustiprėjo ir netrukus juos galės stebėti vieno Pietų Korėjos pramogų parko lankytojai. Pasak specialistų, pandų mažyliams, kurių gyvenimu domėjosi tūkstančiai korėjiečių, sukako pusė metų, ir gyvūnai jau gali drąsiai vaikščioti. Gražuoliams pandos dvynukams gyvenantiems viename Pietų Korėjos pramogų parke suėjo pusė metų. Gyvūnų gimimą akylai sekė ne tik specialistai, bet ir parko lankytojai, kurie mažyliams pasiūlė net 40 tūkstančių vardų variantų.

Pirmąkart vieno Pietų Korėjos zoologijos sodo lankytojams pasirodė dvi pandų jauniklės. Artėjant jų šimto dienų sukakčiai, zoologijos sodas joms suteikė ir vardus. Dvi pandų jauniklės džiugina Pietų Korėjoje, prie sostinės Seulo, esančio zoologijos sodo „Everland“ lankytojus. Netrukus joms sukaks 100 dienų, ir zoologijos sodas oficialiai paskelbė jų vardus.

Net šeši pandų jaunikliai – tiek jų pasaulį išvydo žymiajame jų centre Kinijoje. Grožis, kuriam atsispirti neįmanoma – net šeši pandų jaunikliai. Visi jie pasaulį išvydo šiais metais. Džiugu pranešti ir apie rekordą. 20 metų gyvuojančiame Kinijos Činlingo pandų tyrimų centre tiek jauniklių per metus dar nebuvo gimę. Be to, šiame mielame būryje net dvi dvynukų poros. „Retai pasitaiko, kad čia gimsta dvi dvynukų poros, ypač tokios, kuriose yra po vieną patelę ir vieną patinėlį.

Kinijoje keturios didžiosios pandos džiaugiasi naujais namais rezervate. Iš pažiūros gan tingios didžiosios pandos žiemą yra daug judresnės nei vasarą – jos smagiai vartosi sniege. Kol vieni gyvūnai žiemą saldžiai miega, kiti – kaip tik smagiai žaidžia. Kaip kad didžiosios pandos Šaansi provincijoje Kinijoje. Ten jos ir bambukus griaužia, ir džiaugiasi iškritusiu sniegu.

Vos šiąnakt Prancūzijoje gimė pandos dvynukės. Jas apžiūrėję veterinarijos gydytojai sako, kad mažylių sveikata – puiki, o ir jų mamai motinystės instinktas atbudo iškart – ji mažylių neatstūmė. Buvalio zoologijos sodo darbuotojai įsmeigę žvilgsnius į ekranus. Jie stebi didžiąją pandą Huan Huan, kuriai prasidėjo gimdymas. Dar kelios įtemptos akimirkos ir kambaryje nuaidi džiaugsmo šūkiai – panda tapo dvynukių mama. „Du jaunikliai – tai tiesiog nuostabu.

Neabejotinai esate girdėję apie šunų ar kačių prieglaudas. O apie gyvačių? Jums nepasigirdo. Mianmare vienas budistų vienuolis įkūrė namus ir milžiniškiems pitonams, ir nuodingosioms kobroms. Budistų vienuolis Wilatha prie savęs glaudžia milžinišką pitoną. Tačiau rūpinasi jis ir daugybe kitų gyvačių – net nuodingosiomis kobromis. Vienuolis prieš penkerius metus įkūrė gyvačių prieglaudą, tad jei ne Wilatha, šios gyvatės tikriausiai jau būtų nebegyvos.

Aktyvistai aptiko beveik 170 siaubingomis sąlygomis laikytų šunų. Jie įtaria, kad neprižiūrimi keturkojai kankinosi metų metus. Išsekusių šunų vaizdai šiek tiek primena tuos, kurie drebino Lietuvą prieš porą mėnesių. Tačiau gyvūnų nepriežiūros ir kankinimo atvejų, deja, netrūksta ir kitur. Japonijos gyvūnų teisių aktyvistai aptiko net 164 šunis, kurie gyveno viename, vos 30-ies kvadratinių metrų kambaryje. Jie sako, kad tai – labiausiai sukrečianti gyvūnų pragaro istorija šalyje.

Vokietijoje savo pirmąjį gimtadienį paminėjo Berlyno zoologijos pasididžiavimu laikomos dvynukės pandos. Taip pat įdomus įvykis, kaip laukinė meška įsiveržė į prekybos centrą Jungtinėse Valstijose. Berlyno zoologijos sode ypatinga diena. Dvynukės pandos Pit ir Paule švenčia savo pirmąjį gimtadienį. O kaip gi šventė, be torto. Tiesa, didelis cukraus kiekis, mažylėms pandoms tikrai ne į sveikatą, tad vieneto formos specialus delikatesas padarytas iš burokėlių, saldžiųjų bulvių ir bambukų.

Tai – pirmoji pandų Ru Yi ir Ding Ding žiema Maskvos zoologijos sode. Ir nors ji nei šaltuku, nei gausybe sniego šiemet nepasižymi, net ir negausus sniegas pandoms sukėlė daug džiaugsmo. Štai viena jų voliojasi po sniegą ir galynėjasi su medžio šaka, kol galiausiai nusirita žemyn. Kita panda ropščiasi į medį, purtydama nuo jo sniegą. Nors šakos gležnos, panda sugeba įsitaisyti pačioje viršūnėje. Problemų atsiranda tik kai reikia nulipti.

Ko tik verslininkai nesiima, norėdami privilioti daugiau klientų – pavyzdžiui, yra kavinė, kurioje slampinėja ir su klientais žaidžia visame pasaulyje itin saugomos pandos. Tiesa, ne viskas taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neįprasta povyza, ilgos uodegos… Dar labiau įsižiūrėjus tampa visiškai akivaizdu, kad tai tik pandomis prisidengę šunys slampinėja ir su klientais pramogauja Kinijos pietvakariuose esančioje kavinėje. „Tai mūsų nacionalinis turtas – panda.

Pūkuoti pandų dvynukai Vokietijos zoologijos sode. Mažyliams vos du mėnesiai, ir jie ką tik atmerkė akis. Vos 30 cm ilgio ir sveriantys po maždaug 3 kg. Du mieli juodai baltų pūkų kamuoliukai nerangiai juda Berlyno zoologijos sode. Šie pandų mažylių dvynukai pamažu tampa populiariausiais dvynukais Vokietijoje, mat tai pirmieji šioje šalyje pasaulį išvydę didžiųjų pandų mažyliai. Didžioji panda Meng Meng juos atsivedė prieš du mėnesius, tada jie nesvėrė ir poros šimtų gramų.

Nė vieno juodo plaukelio nei ant letenų, nei aplink akis ir ausis. Pandos mažylis į visų puikiai atpažįstamas juodai baltas pandas dar visai nepanašus. Bet jam vos savaitė. Ką tik gimusio mažylio vaizdus paviešino Tokijo Ueno zoologijos sodas. Mažasis padarėlis tesveria 180 gramų, vos keliomis dešimtimis gramų daugiau nei svėrė prieš savaitę, kai išvydo pasaulį birželio 12 d. Vos gimusio pandos mažylio svorį galima būtų prilyginti įprasto išmaniojo telefono svoriui: 120-150 gramų.

Didžiosios pandos išties užburia viso pasaulio gyvūnų mylėtojus savo mielumu. Turbūt ne veltui šių dvynukių pandų Atlantos zoologijos sode Džordžijos valstijoje vardus rinko daugiau nei 23 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Beveik pusė balsavusių – 11 tūkst. pasisakė už Ya Lun ir Xi Lun. Ya ir Xi išvertus reiškia „elegantiška“ ir „laiminga“. O Lun – lyg pavardė – mažylių mamos Lun Lun vardo dalis. Dvynukės pandos – jau antra Lun Lun atsivesta dvynukų vada.

Malaizijos zoologijos sode su pandomis nuo šiol gali dirbti visi savanoriai. Pagal specialią programą juos apmoko profesionalūs gyvūnų prižiūrėtojai. Tai ir didelė pagalba prižiūrint pandas jiems, ir galimybė žmonėms geriau šiuos gyvūnus pažinti. Daugelis sako, kad į pandas jiems nepabostų žiūrėti valandų valandas. Tai rodo ir šis būrys malaiziečių, kurie būriais traukia prie jų aptvaro ir spokso į šias tingias meškutes.

Ar norėtumėte kasdien leisti laiką su minkštomis pandomis ir gauti įspūdingas sumas? Manote, kad tai atrodo tiesiog neįtikėtinai? Vis dėlto Kinijoje pandų auklė yra labai tikra ir svarbi profesija, tad darbuotojai per metus gauna daugiau nei 30 tūkstančių dolerių. Tokių darbuotojų labiausiai reikia Didžiųjų pandų apsaugos ir tyrimų centre. „Tavo darbas turi vieną misiją – visus metus būti geriausiu pandų draugu“, - „China Daily“ sako vienas darbuotojas.

Kinijos liaudies respublikoje, regis įvyko naminių gyventojų prekybos revoliucija. Šunys, panašūs į pandas, tapo pačiais populiariausiais šalyje. Mintis veisti pūkuotus juodai baltus šunis kilo vienam kinų verslininkui. Norint suteikti gyvūnams „prekybinės išvaizdos“ juos tereikia šiek tiek padažyti, praneša „Metro“. „Vos prieš 10 metų pamatęs šunį eilinis kinas galvojo tik apie tai, kaip jį suvalgyti.

Žmonės, kurie visuomet svajojo namuose auginti pandą, nudžiugs. Kinijoje gimę šuniukų mažyliai labai panašūs į šiuos nykstančius gyvūnus. Džiangsu regione gimę mažyliai nustebino ir jų savininkus, kurie negali atsiginti pirkėjų prašymų, plūstančių į jų namus iš viso pasaulio.

Žmonės visame pasaulyje žavisi lėtomis ir kiek nerangiomis, bet labai mielomis pandomis. Šie „akiniuoti“ meškučiai iš Kinijos ypatingo dėmesio sulaukia ne tik todėl, kad yra nykstanti rūšis, bet ir dėl išskirtinės išvaizdos, romaus charakterio bei… panašumo į mus pačius! Netikite? Pažvelkite į šiuos pandų mažylius, kurie su sūpynėmis, čiuožynėmis ir supamaisiais arkliukais žaidžia lygiai taip pat, kaip žmonių vaikai.

Didžiosios pandos jauniklio gimimas – svarbus įvykis mokslo pasaulyje, kuris dažnai baigiasi tragiškai. Mokslininkai daro viską, kad penktadienį Vašingtono zoologijos sode gimęs mažylis išgyventų. Nors, anot zoologijos sodo darbuotojų, mažylė jaučiasi puikiai, o motina ja labai rūpinasi, tolimesnis pandos likimas kelia daug klausimų. 2012 m. rudenį tame pačiame zoologijos sode gimęs jauniklis buvo visiškai sveikas ir netikėtai nugaišo po šešių dienų.

Mokslininkai nustatė, kad didžiosios pandos, kurių laisvėje tėra 1600, savo kraujyje gamina stiprų antibiotiką, naikinantį bakterijas ir grybelius. Gydytojai tiki, kad šis antibiotikas gali būti naudojamas kuriant naują medžiagą, naikinančią vaistams atsparias infekcijas ir kitus susirgimus, rašo The Telegraph. Didžiųjų pandų kraujyje esantis antibiotikas leidžia apsaugoti šių gyvūnų imuninę sistemą nuo infekcijų. Ši medžiaga – katelicidinas-AM (ang.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad dėl klimato kaitos per ateinančius 70 metų daugiau nei pusė pandų buveinių gali išnykti. Šiuo metu laisvėje gyvena mažiau nei 1 tūkst. 600 pandų, skelbia foxnews.com. Norėdami apsaugoti šiuos gyvūnus, zoologai siekia išsiaiškinti, kaip būtų galima pagerinti pandų gyvenimą nelaisvėje. Mokslininkai, atlikę dar vieną tyrimą, išsiaiškino, kad pandų patinai, priešingai nei patelės, gali poruotis daugiau nei šešis mėnesius per metus.

Šį antradienį, balandžio 3-iąją, 20.30 val. Robertas Petrauskas „Baimės akyse“ į apleistas gamyklines patalpas ir jose įrengtus slaptuosius kambarius pakvies kirpėją Audrių, studentą Artiomą ir dvi neišskiriamas drauges moksleives Simoną ir Ievą, kurios emocijų šou kūrėjams dar prieš laidą iškėlė sąlygą: „Arba žaidime dalyvausime abi, arba nė viena!“ Nors nėra dvynukės, merginos perkasi vienodus drabužius, sėdi viename suole ir vadinasi įtūžusiomis pandomis.

Kinijoje nurinktas pirmasis „Pandos arbatos“ derlius. Arbatos, kuri tręšiama pandų išmatomis, gamintojas tai vadina brangiausia arbata pasaulyje. Pandos – nacionalinis Kinijos turtas, bet nuo šiol ir jų išmatos – neįkainojamos. Pietvakarių Kinijoje buvęs kaligrafijos mokytojas nusprendė pandų išmatas panaudoti gaminant žaliąją arbatą – ne bet kokią, o pačią brangiausią ekologišką arbatą. An Yanshi auginti vadinamąją pandos arbatą pradėjo prieš metus.

Kinų biologas ruošiasi gaminti pačią brangiausią pasaulyje arbatą – iš pandų fekalijų. Jis yra įsitikinęs, kad turtingi naudingomis medžiagomis šių gyvūnų ekskrementai padės jam sukurtį nepakartojamą aromatą. Tai bus visiškai naujos rūšies arbata, kurią jis ruošiasi pardavinėti po 50 000 svarų už kilogramą (beveik 200 000 litų). Laukinės gamtos specialistas pavardė Janši, dirbantis koledž0 dėstytoju, jau surinko apie penkias tonas pandų fekalijų šių gyvūnų centre.

Mokslininkus jau seniai stebino tai, kaip pandos sugeba išgyventi misdamos tik sunkiai virškinamu bambuku. Pasirodo, kad joms padeda bakterijos. Nors iki 160 kilogramų sveriančios pandos yra artimai susijusios su mėsėdžiais, didžiąją dalį jų maisto sudaro augalai, o tiksliau - bambukai. Bambukas – tai aukšti, sumedėję augalai. Jo, kaip ir daugelio kitų augalų, ląsteles jungia celiuliozė. Didžioji dalis žinduolių nesugeba celiuliozės suvirškinti.

Nugaišo seniausia pasaulyje panda. Patelei Ming Ming buvo 34 metai. Ji nugaišo gegužės 7–ąją, pranešė Kinijos pandų globos centras, kurį cituoja agentūra AFP. Likus penkioms dienoms iki mirties Ming Ming šlapime buvo rasta kraujo. Veterinarų teigimų, dėl garbaus amžiaus sutriko patelės inkstų veikla. Ming Ming buvo sugauta 1977 metais ir 1998–aisiais apgyvendinta zoologijos parke Gvangdongo provincijoje, rašo valstybinis laikraštis „Global Times“. Ji gyveno gerokai ilgiau už kitas pandas.

Apsilankę Kinijos Sičuano provincijos zoologijos sode, galite pastebėti labai jau „žmogišku“ būdu jauniklius nešančias pandas. Taip yra dėl to, kad jos ir yra žmonės, - juokauja užsienio spauda. Pasirodo, pandomis „Hetaoping" didžiųjų pandų tyrimų ir išsaugojimo centre Sičuanyje persirengė mokslininkai, norėdami, kad mažuosius gyvūnus žmonių įtaka paveiktų kuo mažiau. Vėliau jauniklius, kaip pranešama, planuojama paleisti į laisvę.

Apsilankę Kinijos Sičuano provincijos zoologijos sode, galite pastebėti labai jau „žmogišku“ būdu jauniklius nešančias pandas. Taip yra dėl to, kad jos ir yra žmonės, - juokauja užsienio spauda. Pasirodo, pandomis „Hetaoping" didžiųjų pandų tyrimų ir išsaugojimo centre Sičuanyje persirengė mokslininkai, norėdami, kad mažuosius gyvūnus žmonių įtaka paveiktų kuo mažiau. Vėliau jauniklius, kaip pranešama, planuojama paleisti į laisvę.