palydovas

Nepaisant tradicinio Rusijos valdžios didžiavimosi vis naujais pasiekimais kosmose ir grandiozinių planų statyti bazę Mėnulyje bei skristi į Marsą, reali jos kosminių technologijų padėtis, ko gero, yra labiau nei apverktina. Tai leidžia manyti šalies dienraščio „Kommersant“ paskelbtas pranešimas apie tai, kad Rusijos gynybos ministerija neteko paskutinio geostacionaria orbita skriejusio balistinių raketų startų aptikimo sistemos „Oko-1“ palydovo.

Birželio 9 d. organizacija AMSAT (Radijo mėgėjų palydovų korporacija) Vilniaus universiteto palydovui „LituanicaSAT-1“ suteikė tarptautinio radijo mėgėjų palydovų registro OSCAR numerį LO-78. Į šį registrą įtraukiami tik tie dirbtiniai Žemės palydovai, kuriuose sėkmingai veikia mėgėjiška radijo retransliavimo įranga ir galima užmegzti užtikrintą palydovinį ryšį su Žemėje esančiomis radijo stotimis, pranešė Vilniaus universiteto atstovai.

Grupė JAV mokslininkų sugebėjo užmegzti ryšį su seniai nebenaudojamu NASA palydovu „ISEE-3“, skirtu kometoms tyrinėti. Jis buvo paleistas į kosmosą dar 1978 metais. Pranešama, kad gegužės mėnesį šiam nebenaudojamam palydovui „reanimuoti“ skirto projekto „ISEE-3 Reboot“ vykdytojai, pasitelkę kolektyvinio finansavimo portale surinktas lėšas, sugebėjo užmegzti radijo ryšį su aplink Saulę skriejančiu senu palydovu ir pradėjo siųsti jam valdymo komandas.

Vakar vakare amerikiečių gynybos sistema NORAD nustojo atnaujinti Kauno technologijos universitete (KTU) sukurto palydovo „LitSat-1“ orbitos duomenis. Su palydovu užmegzti ryšio jau nuo trečiadienio nebepavyksta ir Kauno mokslininkams. Misijos protokole oficialiai konstatuota: gegužės 22 d. palydovas pateko į Žemės atmosferą ir sudegė, sakoma KTU pranešime. Paskutinį kartą „LitSat-1“ į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. 15 min.

Trečiadienį visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų "LituanicaSAT-1". Šių metų balandžio 8 dieną 23 val. 46 min. 34 sek. padarytoje fotografijoje pavyko užfiksuoti Saulę, Žemę ir paties palydovo 3 antenas, matyti Saulės atspindžiai objektyve, susidarantys fotografuojant objektus prieš Saulę atitinkamu kampu.

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. Jo kūrėjai pirmosios lietuviškos kosminės misijos protokoluose jau konstatavo: visi iškelti uždaviniai 100 proc. įvykdyti ir svarbiausia – pasiruošta kitam svarbiam žingsniui, 2015 m. pjezoreakcijos įrangos eksperimentui.

Trečiadienį, 15 val., iš VU bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. Nufotografuoti Žemę iš kosmoso ir atsiųsti nuotrauką į palydovo valdymo stotį Vilniaus universitete – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos užduotis, kurios sudėtingiausias etapas – duomenų atsisiuntimas ir dekodavimas – sėkmingai baigtas.

Europos kosmoso agentūra paleido pirmąjį iš šešių Koperniko programos palydovų, kurie gali daug veiksmingiau sekti Žemės paviršių, studijuoti klimato kaitą, prognozuoti gamtos nelaimes ir padėti susitvarkyti su jų padariniais. Europos sąjungos lyderiai šią programą vadina didžiausiu užmoju pasaulyje ištirti Žemės paviršių.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė, kad hidrometeorologinis palydovas „Elektro-L“ jau kelias paras nebeperduoda į Žemę jos paviršiaus nuotraukų. Pasak „Roskosmos“ atstovo, kovo 31 dieną 15.30 val. šis palydovas padarė Žemės paviršiaus nuotrauką ir persiuntė ją į valdymo centrą normaliu režimu, tačiau po to nuotraukose buvo matyti tik juodas kosmoso fonas.

Balandžio 28 dieną į Žemę gali nukristi seniai nebeveikiančio sovietinio palydovo „Kosmos-1242“ liekanos, pranešė Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“. Šis radioelektroninės žvalgybos palydovas į kosmosą buvo paleistas 1981 m. sausio 21 d. Pasak Rusijos kariškių, naujausiais šio karinės paskirties palydovo orbitos stebėjimo duomenimis atmosferoje nesudegę jo fragmentai turėtų nukristi į Žemę balandžio 28 dieną, tačiau galima jo kritimo vieta ir laikas dar nėra žinomi ir esą priklauso ...

Žinią apie Lietuvą paskelbti iš kosmoso – toks buvo “Misija Lituanica80” komandos, kūrusios LitSat-1 palydovą, pažadas Lietuvos žmonėms. Šiandien, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 11 val. 4 min. Lietuvos laiku jis įvykdytas ir to liudininkais galėjo tapti kiekvienas. Trys tautos išrinkti žodžiai – LIETUVA MYLI LAISVĘ – garsiniu signalu pirmą kartą oficialiai ištransliuoti iš kosmoso, Kauno technologijos universiteto palydovo LitSat-1 pagalba.

Istoriniam įvykiui – pirmojo lietuviško palydovo paleidimui į kosmosą – abejingi neliko ir Lietuvos šou verslo atstovai. Inspiruotas palydovo „LituanicaSat-1“ vibracijos bandymų metu girdimų garsų, dainų autorius ir atlikėjas Tautrimas-Onsa sukūrė muzikos kūrinį pavadinimu „Space Cowboy“. Anot kūrinio autoriaus Tautrimas-Onsa, jis nuo pat vaikystės domėjosi aviacija ir astronomija, todėl visi procesai, susiję su pirmojo lietuviško palydovo kūrimu, jam buvę nepaprastai įdomūs.

Lietuva turi pirmąjį iš Žemės valdomą dirbtinį palydovą: antradienį 15:30:26 val. vietos laiku Kauno technologijos universiteto (KTU) palydovinio ryšio stotis užmezgė pirmąjį dvipusį ryšį su penktadienį į orbitą paleistu „LitSat-1” palydovu. Pagal išsiųstą komandą palydove įsijungė GPS imtuvas, sakoma KTU pranešime. „Palydovo valdymas iš Žemės buvo vienas sudėtingiausių misijos uždavinių.

„Lietuva myli laisvę,“ – šiuos tris tautos išrinktus žodžius iš lietuviško palydovo „LitSat-1” priėmė palydovinio ryšio stotys visame pasaulyje. Nuo penktadienio ryto, kai Kauno technologijos universitete kurtas palydovas pradėjo savarankišką kelionę kosmine orbita, jo signalą jau priėmė ir iškodavo 18 palydovinių stočių iš visų penkių pasaulio kontinentų.

Jungtinės Valstijos iškėlė į orbitą naujos kartos Globalinės pozicionavimo sistemos (GPS) palydovą 2F. Jis buvo iškeltas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje paleista „Delta-4“ raketa. Pranešama, kad palydovas GPS 2F buvo pagamintas korporacijos „Boeing“, jo apytikslė kaina viršija 120 mln. dolerių. Pasak bendrovės atstovų, šis palydovas ir kariškiams, ir civiliams naudotojams siųs tikslesnius padėties nustatymo signalus.

Vinas Armani – profesionalus žigolo ir pagrindinis televizijos laidos tokiu pačiu pavadinimu herojus. Mixstuff.ru pateikia pokalbį su juo, kuriame vyras pasakoja apie save ir darbą, kuriam pašventė savo gyvenimą: Daugelis vyrų, dirbančių eskorto paslaugose, naudoja terminą „žigolo“. Daugeliu atveju tai reiškia tik tai, kad mūsų klientės – moterys, kad mes – heteroseksualai.

Eskorto paslaugos vienu ar kitu pavidalu visuomenėje figūravo nuo pat senų laikų. Konservatyvių pažiūrų žmonės tokias paslaugas vadina be užuolankų – prostitucija. Eskortą mūsų laikais priimta laikyti tiesiog palyda, bet jau seniai nusistovėjusi nuomonė, kad vien palyda eskortas neapsiriboja. Internete galima rasti galybę skelbimų, kuriuose vyrai ir moterys siūlo savo draugiją, su dviprasmiškais intarpais apie masažą, atsipalaidavimą.

LRT radijas, LRT.lt Į kosmosą pirmuosius lietuviškus palydovus „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ gabenantis erdvėlaivis sekmadienį pasiekė Tarptautinę kosminę stotį. Ten palydovai išbus apie mėnesį, kol stotyje esantys astronautai įvertins sąlygas ir kosminį eismą. Tada lietuviški ir kitų šalių palydovai bus išmesti į atvirą kosmosą, kuriame išbus apie pusmetį. Raketa „Anters“ erdvėlaivį „Cygnus“ iš NASA skrydžių centro Volopo saloje su palydovais iškėlė ketvirtadienio vakarą.

JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė naują raketos nešėjos „Antares“ planuojamą paleidimo laiką – šiandien vakare, 20:07 val. Pasak NASA specialistų, atsižvelgiant į naujausius tyrimus, raketos „Antares“ kilimo trajektoriją ir orų prognozes Valopo saloje esančioje NASA raketų bazėje, „Antares“ paleidimo komanda nusprendė ruoštis „Orbital-1“ misijai šiandien.

Iš Vilniaus su palydovu „LituanicaSAT-1“ jo komanda bendraus keturis kartus per dieną po šešias minutes, sako palydovo misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis. „Per tą laiką bandysime išgirsti iš palydovo signalą, siųsti vadinamąsias telekomandas, kuriose bus užkoduota informacija , ką palydovas turi atlikti“, – teigia jis.

Pirmuosius lietuviškus palydovus turinčio gabenti erdvėlaivio skrydis į kosmosą trečiadienį buvo atidėtas dar kartą, šįsyk – dėl Saulės žybsnio, pranešė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA. „(Raketos) „Antares" paleidimas šiandien buvo atidėtas dėl Saulės aktyvumo“, – rašoma NASA Valopo skrydžių centro paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“. Apie naują skrydžio datą ketinama paskelbti vėliau. Buvo planuota, kad erdvėlaivis pakils pusę devynių vakaro Lietuvos laiku.

Rytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėje įsisiūbavusi pūga, kuri, kaip skelbiama, nusinešė bent 16 žmonių gyvybes, koreguoja ir kompanijos „Orbital“ planus. Erdvėlaivio „Cygnus“ paleidimas, su kuriuo į Tarptautinę kosminę stotį bus nugabenti pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1” ir „LituanicaSat-1”, perkeltas bent vienai dienai – iš sausio 7 į 8 dieną, o sąlygoms nepagerėjus – ir iki sausio 9 d. „Mums, lietuviams, žiemos nebaisios.

Galima ginčytis, ar į kosmosą iškeltas nanopalydovas su mokslo populiarinimo funkcinėmis galimybėmis reiškia naujos kosminės valstybės atsiradimą, ar ne. Kai kurie mano, jog tam reikia „normalaus“ mokslinio ar komercinio palydovo, o daugelis įsitikinę, kad kosminė valstybė privalo pati disponuoti kosminių aparatų iškėlimo į orbitą galimybėmis.

Gruodžio 19 d. turėjęs įvykti privačios JAV bendrovės „Orbital Sciences“ raketos „Antares“ su krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ startas atidedamas mažiausiai vieną mėnesį, bent iki kitų metų sausio vidurio, pranešė NASA atstovai. Kosminis laivas turėjo pakilti gruodžio 19 d. 4 val. 42 min. ryto Lietuvos laiku iš NASA skrydžių bazės Valopso saloje (JAV). Susijungti su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) „Cygnus“ turėjo gruodžio 21 dieną.

 Gruodžio 18 dieną į Žemę nukris dar Sovietų Sąjungos laikais į kosmosą paleistas išankstinio perspėjimo sistemos „Oko“ palydovas, pranešė Rusijos TV kanalas „NTV“. Apie tai informavo Rusijos tarpvalstybinės akcinės korporacijos „Vimpel“ atstovai, sakoma pranešime.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų duomenimis, Antarktidos ir Grenlandijos ledynai tirpsta maždaug 15 proc. greičiau, nei buvi numatoma mokslininkų prognozėse. Žemės ašigalių sričių ledo dangos tyrimus vykdantis ESA palydovas „CryoSat“ nustatė, kad ledo dangos tirpimas Vakarų Antarktidoje paskutiniuoju metu viršijo 150 kubinių kilometrų per metus. Pasak mokslininkų, Antarktidos ir Grenlandijos ledynų tirpimas yra viena pagrindinių jūros lygio kilimo priežasčių.

Likus vos kelioms dienoms iki raketos su pirmuoju lietuvišku palydovu „Lituanica SAT-1“ paleidimo į kosmosą, jo kūrėjai lankosi įvairiose Lietuvos mokyklose, kur supažindina vaikus su istorine palydovo misija ir siekia paskatinti juos domėtis tiksliaisiais mokslais ir kosmoso tyrimais apskritai. „Siekiame parodyti, kad kosmosas nėra toks tolimas ir nepasiekiamas Lietuvai, kad kosminės technologijos jau yra naudojamas čia ir dabar.

Privati JAV kosminių skrydžių bendrovė po 3 bandymo sėkmingai iškėlė į orbitą pirmąjį savo komercinį palydovą. „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, pakilusi iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) iškėlė Nyderlandų bendrovės „SESWorld Skies“ ryšių palydovą SES-8, sakoma bendrovės pranešime. Iš pradžių dviejų pakopų raketos „Falcon 9“ startas buvo numatytas lapkričio 25 dieną, tačiau dėl techninių problemų buvo atidėtas.

Vienas sėkmingiausių verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių – tai numatomas dviejų lietuviškų palydovų paleidimas į kosmosą. Tokią nuomonę turi Kauno technologijos universiteto Inovacijų ir verslo centro vadovas Almantas Danilevičius.   „Pačių palydovų idėjos atsiradimas ir tos mini varžybos, kurios atsirado tarp dviejų palydovų, yra puikus pavyzdys, kuomet neįdedant didelių investicijų, atsiranda noras būti geresniems.

Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai padės JAV palydovo „TechEdSat-3p” projekto vystytojams gauti jų palydovo skrydžio duomenis. Vilniaus universitete įkurtoje „LituanicaSAT-1“ žemės stotyje gauti duomenys padės amerikiečiams surinkti daugiau duomenų, leisiančių tiksliau atlikti eksperimentus kosmose.

Šiandien 20.28 val. Lietuvos laiku iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje (JAV) pakilusi raketa „Atlas 5“ turėtų iškelti į kosmosą NASA kosminį aparatą MAVEN („The Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN)“. Tai naujas NASA Marso palydovas, kuris turėtų įminti vieną didžiausių Raudonosios planetos mįslių, skelbia „Space.

Penktadienį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“, rašoma pranešime spaudai. Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, dar nėra aišku – tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad yra saugu paleisti mažuosius palydovus.

Lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ gamintojai pranešė, kad jis atitinka visus NASA skrydžio saugumo reikalavimus ir jau yra parengtas skrydžiui. Tai patvirtino skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį besirengianti „Nanoracks“ kompanija. „LituanicaSAT-1“ kartu su kitais „Cubesat“ tipo palydovais sėkmingai integruotas į konteinerį, iš kurio bus paleistas į orbitą, sakoma palydovo kūrėjų pranešime. „Iš palydovų sudėjimo į konteinerį sekos matome, kad mūsų palydovas į jį integruotas pirmasis.

Prieš savaitę Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) į kosmosą paleistas Marso palydovas „Mangalyaan“ (MOM) nesugebėjo taisyklingai atlikti ketvirtosios savo orbitos korekcijos, kuri yra būtina kelionei į Marsą pradėti. Pasak ISRO atstovų, šiuo metu aplink Žemę skriejantis kosminis aparatas „Mangalyaan“ turi tolydžio aukštinti savo orbitą, kol galiausiai būtų paleistas pagrindinis raketinis variklis, turintis nuskraidinti jį į Marsą.

Iš orbitos nuslydęs Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas šiąnakt netrukus po vidurnakčio pasiekė Žemės atmosferą ir nukrito Ramiajame vandeneyne. Kosminio stebėjimo stotys atmosferoje suirusio palydovo fragmentus, pralėkusius virš Antarktidos, užfiksavo krentančius į Ramųjį vandenyną. Tai pirmasis per kelerius pastaruosius metus nekontroliuojamas didelio kosminio aparato kritimas.

Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) pranešė antradienį iš Šriharikotos kosmodromo paleidusi pirmąjį šalies istorijoje Marso palydovą. Indijos raketa „Polar Satellite Launch Vehicle“ su „Mangalyaan“, dar vadinamu MOM (Mars Orbiter Mission) palydovu, pakilo 14.45 val. vietos laiku (10.15 val. Lietuvos laiku). Praėjus 16 minučių po starto ISRO atstovai konstatavo, kad raketos paleidimas įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia normaliai.

Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1” atitinka bendruosius mažiesiems palydovams keliamus NASA saugumo reikalavimus. Tai šiandien  Hjustone besilankančiai „Misija Lituanica 80” komandai patvirtino kompanijos „NanoRacks“ atstovai, išanalizavę Kauno technologijos universiteto pateiktus bandymų protokolus. Pirmadienį, lapkričio 4-ąją, palydovo laukia paskutinis išbandymas – jis bus įdėtas į paleidimo įrenginio kamerą ir patikrintas, ar atitinka jo mechaniniai išmatavimai.

Lietuviškas palydovas „Lituanica-SAT1“ įdėtas į transportavimo dėžę su policijos palyda iš LRT iškeliavo į Vilniaus oro uostą. Kita palydovo stotelė – JAV, kur jis bus perduotas NASA ir raketa išsiųstas į Žemės orbitą. 10 cm dydžio kubas, padengtas saulės elementais, apie šešis mėnesius skries 400 km aukštyje ir ne tik atliks eksperimentus, bet ir siųs radijo signalą, kurį galės išgirsti ir mėgėjišką radijo imtuvą turintys Lietuvos gyventojai.

Pasibaigus raketiniam kurui maždaug po 2 savaičių nekontroliuojamo slydimo iš orbitos į Žemę nukris beveik 1 tonos masės dirbtinis Žemės palydovas GOCE.

Į skaitmeninę atminties kortelę jau įrašyti lietuviški žodžiai, kurie nuskambės iš kosmoso, pranešė Vilniaus universiteto atstovai. Per Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybų pradžios ceremoniją su palydovo kūrėjais bendravusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paėmusi raciją į rankas ir pasinaudodama „LituanicaSAT-1“ retransliatoriaus funkcija, ištarė: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje.

Mėnulis nuo Žemės nutolęs vidutiniškai 384 tūkst. km. O kas būtų, jei gamtinis Žemės palydovas aplink mūsų planetą skrietų tik 420 km atstumu – t.y., nutolęs tiek, kiek Tarptautinė kosminė stotis (TKS)? Nors „UniverseToday.com“ pabrėžia, kad tai – absoliučiai neįmanoma, visgi tokia perspektyva skamba viliojančiai. Ne tik skamba, bet ir atrodo. Šio vaizdo siužeto autorius siūlo trumpam pamiršti apie Rošė ribą (angl.

Vilniaus universitetas, gruodžio 8-ąją ketinantis į kosmosą iškelti pirmąjį lietuvišką palydovą, paskelbė jo iškėlimo į erdvę konkursą. Konkursas paskelbtas ketvirtadienį, pasiūlymų jam laukiama iki spalio 22 dienos. Jo sąlygose numatyta, kad palydovo - kubo formos dėžutės - tūris be ryšio antenų sieks 1000 kubinių centimetrų, svoris - iki 2 kilogramų.

Pirmą kartą daugiau nei po 20 metų astronomai vėl aptiko arčiausiai Neptūno skriejantį šios planetos palydovą Najadę, pranešė space.com. Šis itin mažas, maždaug 100 kilometrų skersmens dangaus kūnas buvo atrastas pro Neptūną 1989 m. praskriejusio NASA kosminio aparato „Voyager-2“ padarytose nuotraukose. Nuo to laiko astronomai Najadės nematė, sakoma pranešime.

Liepiškių technologijų parke įvyko pirmasis oficialus lietuviško palydovo „LitSat-1“ ryšio seansas. Bandymas organizuotas norint gauti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimą eksploatuoti palydovo dažnius ir ryšio sistemą kosmose, sakoma „Misijos Lituanica 80“ pranešime.

Šiandien pirmą kartą viešai pademonstruotas lietuvių palydovas „LituanicaSAT-1“, pranešė Vilniaus universitetas. VU Matematikos ir informatikos fakultete įrengtoje laboratorijoje esantis palydovas jau šį mėnesį bus išsiųstas į JAV, kur gruodžio 8 d. iš Volopo salos skrydžių centro bus paleistas į kosmosą. „LituanicaSAT-1“ iškeliavus į Žemės orbitą, palydovo ryšio priemonėmis bus perduoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso. „Palydovas skrydžiui parengtas.

Spalio 3 d., ketvirtadienį, 11.00 val. VU Matematikos ir informatikos fakultete (Didlaukio g. 47, Vilnius) įrengtoje laboratorijoje bus demonstruojama, kaip veikia „LituanicaSAT-1“ palydovas. Tai pirmasis viešas veikiančio palydovo modelio pristatymas – dar šį mėnesį palydovas bus išsiųstas į JAV, sakoma Vilniaus universiteto pranešime.

Vilniaus universiteto (VU) ekspertų komisija teigiamai įvertino palydovo „LituanicaSAT-1“ esamą projekto stadiją. Jau gruodžio pradžioje šis VU mokslininkų ir kolegų bendro darbo rezultatas bus paleistas į Žemės orbitą, sakoma VU pranešime „Vilniaus universitete atlikta kritinė projekto peržiūra. Tai vienas esminių projekto etapų prieš pradedant paskutiniuosius misijos darbus.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Amerikoje kalbama apie projektą siųsti erdvėlaivį į asteroidą, kažkaip jį pagauti ir nusiųsti į Mėnulio orbitą, kad astronautai galėtų ten nukeliauti ir ištirti“, – pasakoja NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos vyriausiasis technologas Jonas Žmuidzinas. Jo žiniomis, NASA šiuo metu svarsto, galbūt tokį projektą iš tikrųjų reikėtų vykdyti.

Giedrė Sankauskaitė Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija.