palūkanų norma

Nuo birželio 1 d. Baltarusija didins bazinę palūkanų normą nuo 14 proc. iki 16 proc. ir taip bandys kovoti su infliacija, informuoja BBC. Baltarusijos centrinis bankas teigia, kad padidinus bazinę palūkanų normą padidės investicijų Baltarusijos rubliais vertė, o žmonių santaupos bus apsaugotos nuo infliacijos. Antradienį Baltarusijos vyriausybė išplėtė sąrašą „socialiai jautrių“ prekių, kurių kainos bus laikinai reguliuojamos.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Kaip tikėtasi, Europos centrinis bankas (ECB) padidino euro zonos palūkanų normą nuo rekordiškai žemo 1 proc. iki 1,25 proc.Palūkanų norma buvo rekordiškai žema dvejus metus dėl ekonominės krizės ir nuosmukio, todėl šio žingsnio buvo jau ilgai laukta. Europos Komisija neseniai atnaujino infliacijos euro zonoje prognozę iki 2,2 proc., tai viršija ECB nustatytą rodiklį.

Šią savaitę pasiūlyta 250 proc. riba parlamente kol kas sulaukia palaikymo. Seimo komitetai šįryt galutinai apsispręs, kokią palūkanų ribą pasiūlyti plenariniame posėdyje, kur bus priimtas galutinis sprendimas, rašo „Lietuvos rytas“. „Manau, 250 proc. riba artima tam dydžiui, kurį turėtume nustatyti, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas. – Siūlomą dydį paremsime apskaičiavimais, o ne burtais.

Sąžiningos prekybos tarnyba įspėja Britanijos gyventojus vengti imti paskolas iš nelegalių skolintojų, vadinamų „paskolų rykliais“. Manoma, kad artėjant šventėms vis daugiau žmonių gali susigundyti paimti trumpalaikes kelių šimtų svarų paskolas, už kurias pirktų kalėdines dovanas, skelbia BBC. „Paskolų rykliai“ veikia be licencijos ir dažnai skolina už itin aukštas palūkanas. Viena skolintojų auka sutiko papasakoti britų nacionaliniam transliuotojui apie jų veiklos schemą.

Korėjos bankas liepos 9 dieną pirmą kartą nuo finansinės krizės pradžios pakėlė bazines palūkanų normas, sprendimą argumentuodamas tuo, kad infliacijos augimas turėtų būti prislopintas, o ekonomikos – išlaikomas. Nors, banko analitikų teigimu, Europos piniginės problemos ir kelia pavojų ekonominiam augimui, jie sako, kad Pietų Korėjos ekonomika vystymosi tempą turėtų išlaikyti.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą SEB bankui skyrė 12 tūkst. litų baudą. Tyrimą dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pradėjo savo iniciatyva, gavusi informacijos, jog SEB bankas vienašališkai padidino pirkimo išsimokėtinai kortelių su kredito limitu palūkanų normą.

Valiutų palūkanų normų augimą ar mažėjimą įtakoja daug įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių, gana didelės įtakos tam turi ir politiniai sprendimai, įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) finansų katedros vedėjas, profesorius Arvydas Paškevičius. Jis primena, kad pasaulyje Centrinių bankų nustatomos bazinės palūkanų normos šiuo metu yra istoriškai žemos.

Augančios būsto kainos Kinijoje gali paskatinti Centrinį banką jau šį mėnesį padidinti palūkanų normą, teigia vyresnysis vyriausybės ekonomistas Zhu Baoliangas. Z. Baoliangas anksčiau tikėjosi, kad Centrinis bankas palūkanų normos nekeis iki liepos mėn., tačiau, anot jo, tai gali įvykti jau ir šį mėnesį, nes nekilnojamojo turto sektorius nerodo jokių nusistovėjimo ženklų. Ekonomistas prognozuoja, kad vartotojų kainų infliacija kovo mėn. gali būti žemesnė nei 2,7 proc.

Penktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje prekeiviai buvo labiau linkę keisti JAV dolerius į kitas valiutas. Tik Didžiosios Britanijos svaras sterlingas liko nukentėjusiojo vaidmenyje ir pigo prieš JAV dolerį jau aštuntą dieną paeiliui. JAV akcijų biržos indeksai Dow Jones ir S&P 500 penktadienį atitinkamai pasistiebė 0.0.4 proc. ir 0.14 proc. Per vasario mėnesį indeksai pakilo 2.56 proc. ir 2.85 proc. Prieaugiai būtų buvę solidesni, jei ne paskutinė mėnesio savaitė.

Finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo kreditų ir vartotojiško lizingo paslaugas, kreditus imančius šalies gyventojus ragina domėtis ne kreditams taikomomis palūkanomis ir kitais mokesčiais, o prašyti pateikti siūlomos paslaugos metinę kredito grąžinimo normą (toliau MKGN). Būtent MKGN yra tas dydis, kuris leidžia, nesigilinant į skirtingas kreditorių taikomas paslaugų kainodaras, paprastai ir tiksliai palyginti kelis kredito teikimo pasiūlymus ir išsirinkti pigiausią.

Ketvirtadienį pasaulinėje valiutų rinkoje vyko labai permaininga prekyba. Galutinį akordą nulėmusį valiutų kursų pokyčius uždėjo Federalinis rezervų bankas (FED), kuris jau pasibaigus prekybai Volstrite pranešė, kad padidino diskonto normą. FED sprendimas padidinti diskonto normą (palūkanos, už kurias komerciniai bankai moka skolindamiesi tiesiogiai iš FED) 0.25 proc. punktais iki 0.75 proc. stipriai teigiamai paveikė JAV dolerį, kuris ženkliai pabrango visų pagrindinių valiutų atžvilgiu.

Nuo metų pradžios euro zonos vyriausybės iš rinkų pasiskolino rekordinius 110 mlrd. eurų, taip padidindamos skolinimosi išlaidas toms šalims, kurios susiduria su viešųjų finansų problemomis,  praneša „Financial Times“. Investuotojai perspėja, kad palūkanų norma skolinant Graikijai ir kitoms su panašiomis problemomis susidūrusioms ekonomikoms, pavyzdžiui, Portugalijai, Ispanijai, Italijai ir Airijai, augs ir toliau, kol investuotojai nebus įsitikinę, kad šalys išsprendė savo finansines pro...

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino Rusiją riboti išlaidas ir mažinti palūkanų normas tam, kad išvengtų didėjančio biudžeto deficito, silpnėjančio rublio ir spartėjančios infliacijos. TVF atstovų vizito Maskvoje metu, TVF teigė, kad ekonominės ir finansinės sąlygos šalyje pagerėjo ir tikisi 3,5 proc. augimo ateinančiais metais.

„Moody's Investors Service“ pranešė neketinantys mažinti JAV ir Jungtinės Karalystės skolinimosi reitingų. Šių dviejų šalių perspektyva išlieka „stabili", teigia „Moody's Investors Service“ atstovas Tomas Byrne'as. Pagal blogiausią scenarijų šalių reitingai gali būti sumažinti 2013 metais. Analitikai teigia, kad jie nesitikėjo, kad šalys praras turimus Aaa reitingus, tačiau jiems grėsmę kelia palūkanų normų kilimo tempai per ateinančius kelerius metus.

Jungtinės Karalystės bendrovių, susiduriančių su bankrotu, skaičius gali išaugti apie dvidešimt kartų dėl to, kad bankai ir didėjančios palūkanų normos gali prispausti turimą kapitalą, tegia kompanijos „Better Capital“ įkūrėjas Jonas Moutlonas. „Skaičiai bus labai dideli, aš manau, kad jie išaugs gerokai daugiau nei dvigubai ir nei kiek nenustebčiau, jei bendrovės būtų priverstos gelbėti finansus" , - teigė J. Moultonas.

Laiku gyventojų negrąžinamos 
skolos viršija milijardą litų, “blogų” skolininkų - daugiau nei 100 tūkst. Kam reikėtų už tai padėkoti? 
Gal sakykime 
“ačiū” ne tik 
paskolas brukusiems bankams, 
bet ir politikams, kurie nė necyptelėjo apie pučiamą 
būsto kainų burbulą? Vienas komercinis bankas šiomis dienomis ėmė viešai verkšlenti, kad nepavyksta paklupdyti žinomo aktoriaus Ramūno Rudoko.