pajūris

Palangos policija primena, jog būnant pliažuose prie jūros, kaip ir kitose viešosiose vietose, privalu paisyti tam tikrų viešosios tvarkos ir elgesio taisyklių, o padėčiai paplūdimiuose kontroliuoti pasitelkiami ne tik pareigūnai, bet ir naujai gauta technika. Palangos policijos komisariatas primena tiek kurorto svečiams, tiek ir miestiečiams, jog būnant pliažuose prie jūros, kaip ir kitose viešose vietose, privalu paisyti tam tikrų viešosios tvarkos ir elgesio taisyklių.

Smėlis ir paplūdimys – neatsiejami dalykai, tik ne tada, kai reikia eit namo. Smėlio pilna ant rankšluosčių, paplūdimio krepšyje, o daugiausia – ant pėdų! Laimei, atsikratyti smėlio ne taip jau ir sunku, kaip gali pasirodyti. Naudokite kūdikių pudrą – atsikratysite drėgmės ir smėlio Smėlis yra hidrofilas – jis myli vandenį, o vanduo myli jį. Vandens molekulės sukimba su smėliu, tad jį tikrai nelengva nukrapštyti nuo šlapios odos.

Klaipėdoje entuziastai švenčia tarptautinę banglenčių dieną. Specialistai veda grupines ir individualias treniruotes visiems norintiems pažaboti bangas stovint ant banglentės. Kai kurie pirmą kartą tokią pramogą išbandyti į pajūrį atvyksta net iš sostinės. Paminėti tarptautinę banglenčių dieną sutuoktinių pora Donatas ir Gintė į Klaipėdą atvyko net iš sostinės.

Šventosios paplūdimyje sutikti poilsiautojai sako nesuprantantys, kodėl pliaže tiek mažai tualetų, o ir tie patys keli arba užrakinti, arba mokami. Žmonės neslepia, kad gamtinius reikalus atlikti tenka eiti arba į išnuomotus namelius, arba tiesiog į jūrą. Šventosios seniūnija pripažįsta, kad vienas paplūdimyje esantis tualetas dėl techninių kliūčių neveikia, tačiau sako, kad tualetų šalia paplūdimio pakanka – tereikia nueiti už kopų.

Saulės vonios – vienas iš didžiausių šiltojo sezono malonumų. Daugelis nori ne tik papildyti vitamino D atsargas, bet ir džiaugtis įdegusia oda. „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė sako, kad sveikata ir vasariškas įdegis tikrai suderinami, tačiau reikia nepamiršti ne tik reguliariai naudoti priemonių nuo saulės, bet ir po dienos jas kruopščiai nuplauti.

Pajūryje poilsiautojai nustebo, kai išvydo neįprastą vaizdą. Nidos pakrantė iki pietų meto buvo apniukusi ir apgaubta rūko, nors kitose pajūrio kampeliuose kuo puikiausiai švietė saulė ir jokios ūkanos. „Prie jūros labai keistas vaizdas, dar nesu tokio mačiusi gyvenime. Lyg ir rūkas, bet čia visi stebisi“, – dalinosi Nidoje viešinti moteris. Sinoptikai paaiškino, kaip kilo toks neįprastas reiškinys Sinoptikų teigimu, toks reiškinys kilo dėl vandens ir oro temperatūrų skirtumo.

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Mobiliojo būrio, Kinologų grupės, Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Kelių policijos tarnybos pareigūnais, bei Klaipėdos apylinkės Klaipėdos apygardos prokuratūra, gegužės 28 d. Klaipėdoje sulaikė penkis asmenis, įtariamus vagystėmis iš automobilių. Dar šių metų gegužės mėn.

Seniausią Lietuvoje Klaipėdos švyturį norima atverti visuomenei, tačiau konkreti data, kada į jį galės patekti lankytojai, dar nežinoma. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad bus ieškoma sprendimų, kaip švyturį atverti kuo greičiau, tačiau, jo teigimu, tai užtruks.  „Man atrodo, kad tai labai svarbus dalykas, tiek dėl turizmo, tiek apskritai dėl objekto, kuris pirmiausia asocijuojasi su uostamiesčio atvėrimu“, – penktadienį Klaipėdoje sakė M. Skuodis.

Nepaisydami vėjuoto ir lietingo oro į Palangą plūsta žmonės iš visos Lietuvos. Beveik visi veikiantys viešbučiai savaitgaliui jau užpildyti. Poilsiautojų laukia ir trigubai didesnės policijos pajėgos, kurios žada ieškoti rengiančių vakarėlius ir juos bausti. O užkrato išsigandę vietiniai plūsta į parduotuves pirktis savaitgaliui maisto ir slepiasi namuose, o nosies į miestą artimiausiomis dienomis kišti net neketina. Pailsėti į Palangą Aušra atvyko iš Rumšiškių.

Savivaldybes atvėrusi Vyriausybė trečiadienį dėl tolimesnio karantino švelninimo persigalvojo. Parduotuvių atidarymą prekybos centruose atidėjo neribotam laikui. Mat per dieną po ilgos pertraukos per parą laboratorijos Lietuvoje vėl aptiko daugiau nei 1000 naujų COVID-19 infekciją pasigavusių žmonių. Tiesa, pavojus susirgti gąsdina ne visus. Palanga trečiadienį sulaukė pirmųjų turistų iš kitų savivaldybių. Didžiųjų prekybos centrų prieigos dabar primena labirintus.

Po trečiadienį pasirodžiusios informacijos apie tai, kad prie jūros atklystančių pajūrio gyventojų judėjimą kontroliuos pareigūnai, policija suskubo raminti žmones. Nors judėjimo srautų didėjimas matomas, ribojimų imtis nežadama. Klaipėdos apskrities policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo ramina visuomenę.

16 tūkst. gyventojų turinti Palanga nusprendė šį skaičių ženkliai padidinti. Kurorto valdžia pirmoji Lietuvoje nusprendė jaunus žmones iki 29-nerių metų ar jaunas šeimas vilioti pinigais. Jei tokie asmenys išgyvens Palangoje ne mažiau nei metus, gali tikėtis gauti kone tūkstantį eurų. Nors jaunuolius toks pasiūlymas sužavėjo, politologai kurorto valdžios siekius vadina priešrinkiminiu triuku.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Pajūrio pliažuose vėl pasirodė iškrypėliai. Nors dažniausiai tokie patenkinę savo lytinę aistra spėja pabėgti, šią vasarą poilsiautojai 63-ejų blaivų vyriškį sučiupo. Iškrypėlis smaginosi žiūrėdamas į besideginančią dvidešimtmetę, tačiau savo darbo nebaigė – buvo suriestas į ožio ragą atskubėjusio merginos vaikino. Šis vyrą perdavė policininkams. Už tai iškrypėliui gresia net dveji metai kalėjimo. Kitą iškrypėlį prieš du mėnesius uostamiesčio pliaže nufilmavo dvi nepilnametės mergaitės.

Penktadienį į pajūrį vėl pradėjo plūsti poilsiautojai, todėl kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) jau susidarė kelių kilometrų spūstys. Panašu, kad vakarėjant jos tik ilgės. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas informavo, kad keliaujant iš Vilniaus spūstis jau prasideda ties Elektrėnais ir tęsiasi kelis kilometrus. Kita spūstis prasideda jau prie prekybos centro „Mega“. Ji taip pat driekiasi kelis kilometrus.

Pagerėjus orų prognozėms, daugelio lietuvių akys nukrypo į pajūrį. Trumpalaike nuoma Palangoje užsiimančios Aušra ir Kristina atskleidė, kad jau nuo pat pirmadienio, pasipylė norinčių apsistoti lietuvių skambučiai. Naujienų portalui tv3.lt jos papasakojo, kaip šią vasarą pasikeitė Lietuvos pajūrį besirenkančių lietuvių įpročiai ir ko jie ieško dažniausiai.

Vasarą stengiantis maksimaliai išnaudoti poilsio laiką, ištisos dienos praleidžiamos saulėkaitoje – net ir per patį saulės piką. Pats nesaugiausias metas saulės vonioms yra laikas tarp 11 ir 16 val., tačiau net ir tada paplūdimiai yra pilni žmonių, gaudančių įdegį.

Vasaros saulė visus vilioja galimybe gražiai įdegti, tačiau specialistai ragina nuo 11 iki 16 valandos būti pavėsyje – iš mados neišeinantis įdegusios odos kultas gali padaryti neatitaisomą žalą. Kaip degintis, kad oda liktų ir graži, ir sveika? Saulės spinduliai – tai elektromagnetinės bangos, kurių spektras skirstomas pagal bangos ilgį.

Nenumaldomai artėjant paskutiniam vasaros mėnesiui, nemaža dalis žmonių dar tik planuoja savo atostogas ir ruošiasi kur nors vykti. Pailsėti prie jūros neseniai nusprendė ir kauniečių šeima, kuri neslepia, kad ši patirtis gerokai apkarto – jie iš nuomotojos ne tik neatgavo viso užstato, bet ir sulaukė įžeidinėjimų. Tuo metu nuomotoja sako, kad šeima nesilaikė susitarimų ir dabar ją viešai šmeižia.

Kol lietuvaičiai liepos mėnesį apgulė lietuviškąjį pajūrį, kiti tautiečiai verčiau renkasi poilsį kaimyninėse šalyse. Štai plungiškė Karolina dalijasi įspūdžiais iš savaitgalio, praleisto Latvijos mieste Liepojoje ir drąsiai sako: „Nuo šiol atostogausiu tikrai ne Lietuvoje.

Po karantino atsigaunantys kurortų viešbučiai sulaukė didesnių poilsiautojų srautų. O daugiau lankytojų reiškia, kad reikia ir papildomų rankų juos aptarnauti. Sezoninių darbuotojų šiemet ieškoma šiek tiek mažiau nei anksčiau, tačiau atlyginimai jiems siūlomi panašūs kaip pernai. Visgi norintys padirbėti vasarą prie jūros turėtų suskubti – sezoninių darbo skelbimų greitai pradės mažėti. Gegužės pabaigoje viešbučiai neskubėjo prisiimti sezoninių darbuotojų.

Lietuvos pajūryje uždraudus prekiauti alkoholiu, Palangos miesto svečiai sistemą bando apeiti paplūdimyje paslapčia gurkšnodami parduotuvėje pirktus gėrimus. Tokie įžūlus poilsiautojai kelia problemų Palangos gelbėtojams, todėl tramdyti girtuokliaujančius atostogautojus tenka pasitelkti ir policiją.

Ne paslaptis, kad daugelis gyventojų šiemet atostogoms užsienio pramogas iškeis į Lietuvos pajūrį. Dėl poilsiautojų antplūdžio Palangos pareigūnai pripažįsta turintys daugiau darbo, o pajėgas reikia stiprinti ir pasitelkiant kitų Lietuvos regionų pareigūnus. Policijos teigimu, vasaros sezono metu daugiausiai nusikaltimų įvyksta dėl ilgapirščių, kurie savo taikiniais pasirenka neapdairius miesto svečius.

Vasaros sezonas – darbymetis ne tik pajūrio verslininkams ir gelbėtojams, bet ir medikams. Šie pastebi, kad šiemet sulaukia vis daugiau traumų po pasivažinėjimų paspirtukais ar dviračiais. Taip pat į medikų rankas pakliūva ir nemažai alkoholio padauginusių gyventojų, kurių kraujyje fiksuojamos net 4 promilės alkoholio.

Nors lietuviai mėgsta vasarą leisti tolimuose kraštuose, keletą mėnesių trukęs karantinas įžiebė baimę keliauti svetur net jam pasibaigus. Gyventojų nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ apklausos rezultatai rodo, kad prieš prasidedant pandemijai, Lietuvos kurortuose, stovyklavietėse bei kaimo turizmo sodybose atostogauti planavo vos 24 proc. gyventojų, tačiau ekspertai tikina – nutraukus karantiną, gimtinėje poilsiaus kur kas daugiau žmonių.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Palangoje prasidėjo vasaros sezono pikas ir užplūdo poilsiautojai. Kaip rodo Palangos turizmo centro duomenys, absoliuti dauguma atvykusiųjų – Lietuvos gyventojai, bet po truputį daugėja ir užsienio turistų. Vietiniai verslininkai ir jų atstovai pastebi, kad mūsų tautiečiai yra įnoringi ir kartais net pikti bei pasakoja, dėl ko jie lieja savo nepasitenkinimą.

Poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja ne dienomis, o valandomis. Ypač daug žmonių plūstelėjo šią puikaus oro ir mažiau darbo dienų turinčią savaitę. Kurorto viešbučiuose liko vos keletas laisvų kambarių, o kavinių savininkai skaičiuoja, kad beveik atsigriebė už karantino metu patirtus nuostolius. Tuo metu gelbėtojams ir policininkams darbo netrūksta.

Kuršių Nerijoje turistai viliojami knygomis. O, kad dar labiau pritraukti svečių akį, jas suguldė į tris skulptoriaus sukurtas išskirtines lauko bibliotekas trijose gyvenvietėse. Kiekvienas statinys simbolizuoja to miestelio istoriją ir išskirtinumą. Vienas jų – švyturys net naktimis šviečia ir rodo kelią knygų link. Tad pasigrožėti sustoję turistai ne tik knygą pasiima, o ir išvykdami palieka savo iš namų atsivežtą. Jaunasis Nidos poilsiautojas renkasi knygą.

Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ir kažkiek pinigų pavyktų užsidirbti. Dažniausia dirbti jau galinčių nepilnamečių akys krypsta į Lietuvos kurortus, tiesa, susirasti darbą neturint 18 metų nėra taip paprasta. Mat vienas dažniausių sezoninį darbą siūlančių darbdavių keliamų reikalavimų, turėti bent jau 18 metų.

Geras oras, saulė ir veikiančios kavinės – Palanga pirmą vasaros dieną pulsuoja gyvybe. Kurorto svečiai jau ir į Baltijos bangas lenda, tiesa, vanduo dar šaltokas, tik 14 laipsnių, tačiau ne visus tai gąsdina. Vis dėlto, kurorto gelbėtojai baiminasi, kad šalies valdžia užraudusi prekiauti alkoholiu paplūdimio kavinėse, paskatino poilsiautojus mėgautis ne maudynėmis, o pigiai parduotuvėse įsigytu alkoholiu, kurį jie vartos paslapčia tiesiog kopose. Pirmą vasaros dieną Palanga pulsuoja gyvybe.

Nors sinoptikai ir meteorologai pateikti kelių mėnesių į priekį orų prognozes vengia, tačiau visiems maga sužinoti, kokia vasara šiais metais mūsų laukia. Juo labiau, kad skirtingai nei įprastai, mūsų judėjimas po egzotiškas ir šiltas šalis dėl koronaviruso bus apribotas, o atostogas turėsime leisti savoje šalyje. Tiek Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius, tiek ir etnologas profesorius dr.

Palanga poilsiautojus pasitinka išplėsdama zonas, kuriose reikės mokėti už automobilių stovėjimą. Valdininkai aiškina, esą taip siekia sureguliuoti automobilių srautus ir skatina svečius vaikščioti po kurortą pėsčiomis. Tiesa, nuo artimiausios nemokamos stovėjimo zonos iki jūros atvykusiems automobiliu teks paėjėti pora kilometrų. O jei to nenori, už valandą sumokėti iki pusantro euro.

Lietuvoje dar tęsiasi karantinas, bet pajūryje jau verda pasiruošimo vasaros sezonui darbai. Ruošiami paplūdimiai, tvarkomi pajūrio takai, ieškomi darbuotojai gelbėtojų pareigoms. Poilsiautojų jau laukia ir paslaugų teikėjai, kurie tikisi atvykstant ne tik lietuvių, bet ir latvių su lenkais. Pažiūrėjus į kurias kainas, neatrodo, kad dar gyvename karantine.

Paskutinė pigi vasara Šventojoje? Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika vyriausybei pateikė siūlymą nugriauti net 260 valstybinėje pajūrio zonoje nuo sovietmečio trūnijančių medinių namelių. Jei vyriausybė šį sprendimą palaimins, kompensacijos medinukų savininkams valstybei atsieis kiek daugiau nei 2 milijonus eurų. Namelių savininkai su tokiu planu nesutinka ir, esą jei toks nutarimas vyriausybėje bus priimtas, žada bylinėtis iki Strasbūro teismų.

Savaitgalį Lietuvos pajūryje siaubusi audra Neringoje atidengė istorijos reliktus – pajūryje įtvirtintas, seno sudužusio laivo kadaise gabentas, statines. Kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka dalinasi neįprasto vaizdo Neringoje nuotraukomis ir pastebi, kad tokius kadrus pavyksta padaryti gal tik kartą per dešimtmetį. „Kiekviena stipresnė ar ilgiau trunkanti audra pajūryje pažeria įvairiausių staigmenų. Šiandien man pasisekė, nes teko išvysti tikrai labai retą vaizdą.

Lietuvos pajūryje vėjas jau stiprėja. Šiąnakt čia jo gūsiai gali siekti net 25 m/s greitį, o tai reiškia, kad pajūris gali sulaukti itin stiprios audros. Kartu atkeliauja ir smarkus lietus. Slinkdamas nuo Žemaitijos vidurio į rytus jis virs šlapiu sniegu ir dėl stipraus vėjo primins seniai regėtą pūgą. Gali būti net ir perkūnijos. Kauną, Uteną, Vilnių įsisiautėjęs ciklonas pasieks kaip tik rytinėmis piko valandomis, drėbs sniegą.

Brazilijoje į pietus nuo Rio de Žaneiro vienas lietuvių turistas buvo nužudytas, o jo partnerė, kaip įtariama, išžaginta per užpuolimą netoli vieno populiaraus pajūrio miestelio, ketvirtadienį pranešė policija. Pasak pareigūnų, vienas įtariamasis buvo sulaikytas. Kaip praneša žiniasklaida, policija nurodė, kad Adamo Žindul lavonas buvo rastas jo išsinuomotuose apartamentuose, o jo partnerė pareigūnams sakė buvusi išprievartauta. Moteris buvo nuvežta į ligoninę.

Unikaliu kraštovaizdžiu ir kainomis garsėjanti Neringa nuo vasaros dar pabrangs. Miesto valdžia brangina įvažiavimą į kurortą: nuo liepos įvažiavimo bilietas atsieis nebe 20-imt, o 30-imt eurų. Norėdama sumažinti transporto srautus, kurorto valdžia naikina ir kai kurias lengvatas. Tiesa, valdininkai giriasi – geltonieji, mokykliniai autobusai nuo šiol tam tikromis dienomis į Neringą įvažiuoti galės nemokamai, tačiau iš 36 Klaipėdos mokyklų, tokius turi tik trys.

TV3 laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ kūrėjai lankėsi Palangoje, kur pastaraisiais metais pastebima išaugusi būsto paklausa. Vis dažniau žmonės didmiesčiuose parduoda savo būstą ir ieško jo Palangoje ar pajūryje. NT projektų „Gintarinė kopa“ ir „Birutės parko vilos“ pardavimų vadovė Aurelija Gricienė pastebi, kad tokią tendenciją lemia ir tai, kad žmonės vis dažniau yra pririšti prie konkrečios darbo vietos.  „Būstas pajūryje visais laikais buvo gera investicija, taip yra ir dabar.

Prasidėjus rugsėjui Lietuvos pajūris tuštėja. Tačiau vagims sezonas nesibaigė – jie taip ir tyko ką nugvelbti. Štai praėjusį savaitgalį ilgapirščiai nusitaikė į poilsiautojų dviračius bei rankines. Policijos pareigūnai pastebi, kad ilgapirščiai paplūdimiuose siaučia gaujomis. Šią vasarą pajūryje fiksuotos ir itin dažnos prabangių automobilių detalių vagystės. Nidos bendrame nudistų paplūdimyje savaitaglį prieš pat mosklų pradžią buvo pavogti du dviračiai.

Palangos gelbėtojams – paskutinės darbo dienos. Skaičiuojama, kad šį sezoną jie gyvybę išgelbėjo 36 asmenis, tarp jų – 5 vaikus. Deja, viena moteris Baltijoje nuskendo. Gelbėtojai tikina, kad pagrindinė skendimo priežastimi išlieka alkoholis. Skaičiuojama, kad karščiausiais vasaros savaitgaliais Palangos pliažuose gulinėjo kone pusė milijono poilsiautojų. „Būna tokių dienų, kada sausuma mes negalime tiesiog judėti, – pasakoja Palangos pajūrio gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Per atostogas šalies pajūryje Vilnietis nukentėjo du kartus: nuo užpuolikų, o vėliau ir nuo galimai aplaidžių medikų. Palangoje šiauriai sumuštas vilnietis iš ligoninės Klaipėdoje išėjo tikėdamas, kad jam lūžusi tik nosis, tačiau medikų diagnozė pasirodė klaidinga ir net pavojinga – po kelių dienų Vilniuje vyras išsiaiškino, kad nuo smūgių sutrupinta ir jo kaukolė. Dėl galimo medikų aplaidumo, kuris vos nesibaigė tragedija vyras grąsina paduoti medikus į teismą.

Nors kalendorinė vasara baigiasi, Palangoje vėl kone pats sezono įkarštis. Užplūdę karščiai vilioja turistus į pliažą, juolab kad ir Baltijos vandens temperatūra muša metų rekordus. Vanduo įšilo iki 21-o laipsnio. Verslininkai prognozuoja, kad aktyvus šiltasis sezonas kurorte tęsis iki rugsėjo vidurio. Nors vasara baigiasi, Palangos pliaže regis – pats sezono įkarštis.

Rugpjūtis – vienas mėgstamiausių lietuvių mėnuo atostogauti. Tiesa, naujausia tarptautinė statistika rodo, kad pasimėgauti poilsiu pajūryje, kurortuose ar užsienyje gali toli gražu ne visi tautiečiai. Skaičiuojama, kad daugiau nei 40 procentų tautiečių sau negali leisti bent savaitės atostogų už savo namų ribų. ir ne tik svetur, bet ir Lietuvoje – turizmo sodyboje ar vasarnamyje. Štai, ką apie atostogas kalba žmonės: „Dar nebuvau, bet ruošiausi.

Ilgasis Žolinės savaitgalis pajūryje buvo kaip niekada audringas. Čia tris paras vykstant muzikos festivaliui „Karklė”, dirbę pareigūnai sulaikė neįprastai daug jaunuolių, turėjusių narkotikų ar galimai juos platinusių. Iš viso pradėta net 15-a ikiteismInių tyrImų. Vienas festivalio dalyvis lagamine atsivežė kone 100 galimai amfetamino tablečių, kitas kvaišalus užkasęs slėpė po palapine. Klaipėdos rajono valdžia jau svarsto, ką teks daryti ruošiantis festivaliui kitąmet.

Siekdami nustatyti erkių paplitimą poilsiautojų labiausiai lankomose vietovėse, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai š. m. liepos 18–25 d. atliko erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Nidoje (prie Thomo Manno memorialinio muziejaus), Juodkrantėje (Raganų kalne), Palangoje (Palangos botanikos parke) ir Šventojoje (šalia poilsiui skirtų namelių). Į Lietuvos pajūrio kurortus atvykę poilsiautojai laisvalaikį leidžia ne ...

Trečiadienis pajūrio paplūdimiuose budintiems gelbėtojams buvo itin įtemptas. Baltijos jūra atrodė negrėsminga, bangos nedidelės, tačiau buvo stipri trauka į jūrą. Žmonės skendo ir Klaipėdoje, ir Palangoje, ir Nidoje. Pirmosios Melnragės paplūdimyje Klaipėdoje tik per plauką išvengta skaudžios nelaimės - jūroje skendo vaikas, o jo gelbėti šoko mama, kuri nemoka plaukti. Šiek tiek po 19 valandos į paplūdimį lėkė greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai.