pajamos

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos 2023 metais, preliminariais duomenimis, siekė 208 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei 2022 metais. Pernai aptarnauta maždaug 259 tūkst. klientų, kai 2022 metais jų buvo apie 267 tūkst., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.   Vien gruodį „Novaturo“ pajamos siekė 8,2 mln. eurų arba 14 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2022 metais (9,5 tūkst.), paskutinį praėjusių metų mėnesį aptarnauta apie 8 tūkst.

Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų (fintech) įmonės trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 353 mln. eurų pajamų – penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu (289 mln. eurų), pranešė Lietuvos bankas.  Anot jo, 70 proc. sektoriaus pajamų uždirbo 10 įmonių, tuo metu 65 įstaigų pajamos iš šios veiklos buvo mažesnės nei 5 mln. eurų.  Per ketvirtį atliktų mokėjimo operacijų suma sumažėjo 6,2 proc. – nuo 110 mlrd. iki 103 mlrd. eurų. Beveik 70 proc.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Primenama, kad 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išeinant iš darbo.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos šiemet sausį-lapkritį siekė 201,6 mln. eurų – 8,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 7,9 mln. eurų ir buvo vienas geriausių grupės istorijoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ 2024 metais planuoja pasiekti 350 mln. eurų apyvartą (su PVM) – 8 proc. didesnę nei planuojama šiemet.  Kitais metais grupė taip pat planuoja rekonstruoti ar atidaryti 12-15 parduotuvių, o investicijos sieks apie 5-7 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Aprangos“ apyvarta šiemet sausį-lapkritį siekė 292,8 mln. eurų – 10,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ valdoma Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ pernai gavo 83 mln. eurų pajamų – 3,5 karto daugiau nei 2021 metais (24 mln. eurų).  Įmonė teigia, kad dėl dabartinių sąlygų rinkoje – nestabilumo dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų bei ekonominio sąstingio – investicijos neplanuojamos, o šių metų rezultatus prognozuoti sunku, nors siekiama išlaikyti 2022-ųjų lygį. „Prognozuoti 2023 ir vėlesnių metų pardavimus dėl šiandieninių aplinkybių sudėtinga.

Lietuvos gyventojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo – augimas buvo spartesnis negu infliacija, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc. Kas lėmė augimą? Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc.

Dabartinė Vyriausybė nesukūrė žadėtų naujų ir tvarių pajamų šaltinių, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 28 proc. iki 70,8 mln. eurų, o pajamos – 22 proc. iki 1,64 mlrd. eurų. „Avia Solutions Group“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 31 proc. ir siekė 316 mln. eurų, pranešė grupė.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 15,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Grupės pelnas augo 1,9 karto iki 1 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Vien bendrovės „Kauno energija“ pajamos šiemet augo 15 proc. iki 56,2 mln. eurų, o pelnas siekė 533 tūkst. eurų, kai prieš metus įmonė patyrė 443 tūkst. eurų nuostolį.

„Vilniaus baldai“ per finansinius metus (nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos iki šių metų rugpjūčio 31 dienos) gavo 97 mln. eurų pardavimo pajamų – 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais (100 mln. eurų) ir uždirbo 3,1 mln. eurų grynojo pelno (175 tūkst. eurų nuostolis), pranešė „Vilniaus baldai“. Šie metai „Vilniaus baldams“ buvo pirmieji, kai įmonė savo veiklą sutelkė naujoje gamykloje Trakų rajone, Guopstų kaime.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

 Lietuvoje padalinį turintis Latvijos bankas „Citadele“ per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse uždirbo 100,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 34,1 mln. eurų. Bankas šiemet gavo 174,3 mln. eurų pajamų – 48,6 proc. daugiau, skelbiama banko ataskaitoje. Vien trečiąjį ketvirtį  „Citadele“ pajamos Baltijos šalyse augo 49,6 proc. iki 60,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,3 karto iki 35,7 mln. eurų.

Kipre registruoto „Domimax Holding“ valdomos minkštų baldų, čiužinių, antklodžių ir pagalvių gamintojos „Dominari“ grupės, veikiančios daugiausia Panevėžio rajone, pajamos per 2022 metus sumažėjo 4 proc. iki 113,8 mln. eurų (2021 metais – 114,2 mln. eurų).  Grupė patyrė 574 tūkst. eurų nuostolį, kai 2021 metais jos grynasis pelnas siekė 243 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.

Didžiosios Britanijos valdžia planuoja keisti pašalpų mokėjimo tvarką žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali dirbti. Pakeitimai, kurie nuo 2025 metų palies šimtus tūkstančių žmonių, padės sutaupyti 4 mlrd. svarų sterlingų iš socialinio aprūpinimo biudžeto. Pagal pateiktus pasiūlymus daug daugiau žmonių būtų priversti susirasti darbą, nors kenčia nuo įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, skelbia BBC. Darbo ir pensijų departamentas teigė, kad reforma bus laipsniška.

Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ pajamos per devynis šių metų mėnesius sumenko 15 proc. iki 355,1 mln. eurų.  Įmonės teigimu, dėl mažėjusių energijos kainų reikšmingai išaugo konsoliduotas grynasis pelnas – jis siekė 53,9 mln. eurų, kai 2022 metais įmonė patyrė 38 mln. eurų nuostolį, pranešė „Epso-G“. Grupės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 78,2 mln. eurų, kai 2022 metais buvo minus 16,4 mln. eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiųjų pajamų augimas per metų ketvirtį balandį-birželį sulėtėjo iki 0,5 proc. nuo 1,4 proc. sausį-kovą, pirmadienį skelbia organizacija. Jų didėjimas užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu sukurto bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui EBPO šalyse paaugo nuo 0,2 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 0,4 proc. antrąjį.

Automobilių dalių, jų remonto ir priežiūros, informacinių technologijų bei nekilnojamojo turto verslus Baltijos šalyse vienijančios grupės „Baltic Automotive DC“ konsoliduotos pajamos 2022–2023 finansiniais metais augo 9 proc. iki 87,4 mln. eurų, 2021–2022 finansiniais metais jos siekė 79,9 mln. eurų.  Per finansinius metus, kurie prasideda kovo 1-ąją ir baigiasi vasario 28 dieną, grupė uždirbo 974 tūkst. eurų grynojo pelno – perpus mažiau (1,99 mln.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos piktinasi, kodėl Lietuvoje ilgiau nei 10 metų skursta tiek pat žmonių – maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas. Į bėdą patekusiems žmonėms bando padėti Lietuvos Raudonasis Kryžius – atidarė naują humanitarinės pagalbos liniją 111. Neringa pasakojo savo istorija, kaip staiga liko be nieko ir bet kokia pagalba buvo labai reikalinga. Paskambinus šiuo numeriu skurstantys gali gauti būtiniausius daiktus: drabužius, higienos priemones.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius gavo 353,3 mln. eurų pajamų – 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės grynasis pelnas padidėjo 20,7 proc. iki 50,3 mln. eurų, pranešė „Telia Lietuva“. Bendrovės EBITDA padidėjo 14 proc. iki 126,9 mln. eurų, o EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, padidėjo 15,7 proc. iki 129,1 mln. eurų. Vien trečiąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8,4 proc. iki 122,8 mln. eurų.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 86,9 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir pritaikius IFRS 16 efektą (EBITDAaL) siekė 36,5 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė bendrovė.   Teigiama, kad trečiojo ketvirčio rezultatus lėmė nuosekliai didėjantis verslo klientų skaičius bei augantis duomenų vartojimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Klaipėdos žuvies ir žuvies produktų didmeninės prekybos įmonės „Seafishtrade“ pajamos praėjusiais metais augo 34 proc. iki 91,9 mln. eurų (2021 metais – 68,7 mln. eurų). Bendrovės grynasis pelnas per metus sumažėjo 3,7 karto iki 1,1 mln. eurų (2021 metais – 4 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos. „Seafishtrade“ teigia, kad produkciją parduoda Vakarų Afrikos regione, kuriame didelės konkurencijos nėra.

Lietuvių įkurtą kibernetinės saugos sprendimų bendrovę – Lietuvos „vienaragį“ „Nord Security“ valdančios bendrovės „360 IT“ pajamos pernai augo 53 proc. iki 66,9 mln. eurų (2021 metais – 43,8 mln. eurų), ji patyrė 22,7 mln. eurų grynųjų nuostolių (72,5 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktos ataskaitos. Pasak „360 IT“, nuostolius lėmė apskaitos politika, pagal kurią pajamos, priešingai nei sąnaudos, pripažįstamos ne iš karto.

Dėl susprogdintos jungties dujų kaina europiečiams iškart pašoko penktadaliu. Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti tokie incidentai ir ar naujas valstybės biudžetas tautiečiams žada sotesnius ateinančius metus, klausiame ekonomisto Nerijaus Mačiulio. Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi? Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 153,8 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį pajamos siekė 17,75 mln. eurų – 19,7 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group. „Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

„Swedbank” atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą, teigia banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Taip pat, pasak jos, 2017–2023 m. periodu smarkiai sumažėjo dirbančių papildomai ir šiais metais 39 proc. lietuvių. „Mūsų apklausa atskleidžia, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie dirba papildomai, tam skiria labai nedaug laiko, apie 5–10 val.

Vieno didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ pajamos šiemet sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, augo 8,2 proc. iki 139,6 mln. eurų, o vien rugpjūtį – 5 proc. iki 18,9 mln. eurų  (18 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“.  „Novaturo“ grupės vadovas Vitalijus Rakovskis sako, kad bendrovė šiuo metu stebi susidomėjimo išankstinėmis žiemos kelionėmis augimą.

Atliekų tvarkymo grupė „Ekonovus“ pernai uždirbo 2,4 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei 2021 metais (apie 1,1 mln. eurų), jos pajamos padidėjo 37 proc. iki 35,2 mln. eurų (25,7 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Visoje Lietuvoje veikianti „Ekonovus“ planuoja, kad šiemet jos pajamos sumažės 3,6 proc. iki 33,9 mln. eurų, ji ketina toliau plėsti veiklos geografiją ir paslaugas bei išlaikyti lyderės pozicijas šalies atliekų tvarkymo rinkoje.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą nuo pernai gruodžio iki šių metų rugpjūčio pabaigos sumokėjo 11,708 mln. eurų perteklinių pajamų, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ rugpjūčio 31 dienos ataskaita. Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia.

Elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 221,1 mln. eurų pajamų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (230,2 mln. eurų). Per šešis mėnesius grupė uždirbo 31,5 mln. eurų, kai praėjusiais metais sausį–birželį patirtas 4,5 mln. eurų nuostolis, ketvirtadienį pranešė „Epso-G“. Anot grupės vadovo Mindaugo Keizerio, gerus rezultatus lėmė energijos išteklių kainos bei bendrovės „GET Baltic“ 66 proc.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ sausį–birželį uždirbo 1,79 mln. eurų grynojo pelno – 3,2 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 5,78 mln. eurų.  Konsoliduoti grupės pardavimai siekė 148,1 mln. eurų – 12 proc. mažiau (168,2 mln.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) pirmąjį šių metų pusmetį, neaudituotais duomenimis, gavo 955 mln. eurų, arba 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (780,6 mln. eurų). Grupė per šešis mėnesius patyrė 3 mln. eurų nuostolį, kurį, anot ASG, lėmė aktyvi plėtra pirmąjį ketvirtį. Pernai tuo pačiu metu ASG uždirbo 5,1 mln.

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas sako apgailestaujantis, kad Vyriausybė mokesčių reformos pakete nesiūlo keisti mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarkos. Pasak jo, šių įmonių dabar yra labai daug, jos steigiamos dėl mažesnių mokesčių, todėl valstybė negauna nemažai pajamų.   „Labai gaila, kad nieko nedaroma su mažosiomis bendrijomis. O jų pagal juridinių asmenų skaičių šiandien yra turbūt daugiausia ir tai yra vien tiktai dėl mokesčių ir „Sodros“ išimčių.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ konsoliduotos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 1,4 proc. iki 43,6 mln. eurų (2022 metais – 43 mln. eurų). Didžioji dalis – 33,8 mln. eurų – pajamų gauta už gamtinių dujų transportavimą, tai kompensavo sumažėjusį jų vartojimą Lietuvoje, sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 23 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 9,2 mln. eurų nuostolį.  Grynojo pelno didėjimą daugiausia lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl sumažėjusių elektros kainų mažesnės technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, pranešė bendrovė. „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 166,9 mln. eurų – 14,9 proc. daugiau.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 14,6 mln. eurų grynojo konsoliduotojo pelno – 92 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (7,6 mln. eurų). Sausį–birželį grupė gavo 103,2 mln. eurų pajamų – 1,4 proc. daugiau nei prieš metus (101,8 mln. eurų), ketvirtadienį per per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Grupės pusmečio pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) padidėjo 64 proc.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ iš dalies valdomas didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB) pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 32,9 mln. eurų (657,8 mln. Moldovos lėjų) grynojo pelno – 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Banko grynosios palūkanų pajamos siekė 59,2 mln. eurų (1,18 mlrd. MDL) ir buvo 27 proc. didesnės. Grynosios komisinių pajamos augo 23 proc. iki 11 mln. eurų (220 mln. MDL), pranešė INVL.

Švedijos sodo ir daržo technikos milžinės „Husqvarna“ padalinys Lietuvoje 2022 metais gavo 24,2 mln. eurų pajamų – 16 proc. daugiau nei užpernai (20,9 mln. eurų) bei uždirbo 0,7 mln. eurų grynojo pelno – 40 proc. daugiau (0,5 mln. eurų).  „Tam daugiausia įtakos turėjo gerėjanti bendra šalies ekonominė situacija ir išaugusi paklausa vidaus rinkoje“, – teigia bendrovė Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą 2022 metais siekė 0,86 mln.

Automobilių ir jų dalių prekybos bei techninio aptarnavimo bendrovė „Inchcape Motors“ 2022 metais gavo 82,3 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 34,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Konsoliduotas grynasis įmonės pelnas siekė 2,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2021-aisiais, nurodoma įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  „Inchape Motors“ teigimu, šiemet ji tęsia veiklą, kuri atitinka ilgalaikę strategiją.

Lietuvoje veikiančios Latvijos finansinių technologijų bendrovės „Eleving Group“ koreguotas grynasis pelnas prieš valiutų keitimą pirmąjį šių metų pusmetį siekė 13,6 mln. eurų – 51,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (9 mln. eurų).  Įmonių grupės pajamos pirmą šių  metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo apie 1 proc. iki 90,6 mln. eurų (90 mln.

Banko „Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 113,4 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien antrąjį ketvirtį jis buvo 53,2 mln. eurų – 81 proc. didesnis nei prieš metus, pranešė bankas. Banko teigimu, antrąjį ketvirtį pelno augimą lėmė dėl išaugusių bazinių palūkanų normų smarkiai padidėjusios grynosios palūkanų pajamos.

Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 6,1 mln. eurų grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o pajamos augo 42 proc. iki 29,6 mln. eurų. Finansinių rezultatų augimui įtakos turėjo ir itin aktyviai prasidėjęs vasaros skrydžių sezonas, ir sėkmingai suvaldytos augančios sąnaudos, pranešė bendrovė. Apie du trečdalius Lietuvos oro uostų pajamų šiemet sudarė aviacinės veiklos pajamos, jos šiemet augo 59 proc. iki 19,97 mln. eurų.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 29,6 mln. eurų pajamų – 48 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (20 mln. eurų). Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) per šešis mėnesius siekė 11 mln. eurų, kai 2022-ųjų pernai sausį–birželį šis rodiklis buvo 3,5 mln.

JAV informacinių technologijų bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) pagrindinis partneris Lietuvoje – įmonė „Sophela“ – praėjusiais metais gavo 27,8 mln. eurų pajamų arba 33 proc. mažiau nei 2021 metais (41,5 mln. eurų). Pagrindinė mažėjimo priežastis – pasitraukimas iš Rusijos ir Baltarusijos dėl karo Ukrainoje, taip pat smarkiai mažėję pardavimai pastarojoje šalyje, teigia įmonė. Bendrovės grynasis pelnas 2022 metais mažėjo dvigubai iki 853 tūkst. (2021 metais – 1,7 mln.

Pajamų iš individualios veiklos kasmet į biudžetą įplaukia vis daugiau, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas.  „Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.  Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų.

Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų.