pajamos

Jungtinės Valstijos iki kovo pradžios pristigs lėšų savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins valstybės skolinimosi ribos, ketvirtadienį pranešė iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu). Laiške Kongresui J.Lew ragina įstatymų leidėjus imtis „skubių veiksmų“, kad dar kartą būtų padidinta skolinimosi riba.

Besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų jau buvo geresni, o kiti metai bus dar sotesni ir tai pajus didesnė dalis žmonių, pastebi „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Pasak jos, pirmą kartą nuo 2008 mtų realus darbo užmokestis augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o namų ūkių išlaidos pasiekė iki recesinį lygį.  „Visą laiką yra svarbiausi du dėmenys: pajamos ir išlaidos. Per šiuos metus gyventojų išlaidos didėjo.

Viena turtingiausių valstybių pasaulyje – Šveicarija, tiesiog nerimsta dėl piniginių klausimų, rašo BBC. Vien šiemet pajamų klausimu jau vyko du referendumai. Vieno jų baigtis lėmė perdėm didelių premijų ribojimą ir milžiniškų išeitinių kompensacijų draudimą. Ir tai dar ne viskas. Šveicarų laukia dar du referendumai susiję su pajamų reguliavimu. Pirmuoju bus siekiama nustatyti šalyje dar neįvestą minimalaus atlygio dydį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 72 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Po finansų krizės šis rodiklis Lietuvoje stabiliai auga: 2011 metais jis siekė 68 proc., 2010 metais - 62 procentus. Kitų Baltijos šalių rodikliai per metus taip pat didėjo: Latvijos - iki 64 proc. (2011 metais - 60 proc.), Estijos - iki 71 proc. (2011-aisiais - 69 proc.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad dažniausiai versle sukčiauja įmonių darbuotojai, kurie neretai turi pagalbininkų pačioje įmonėje ar už jos ribų. Siekdami sudaryti tipiško „nusikaltėlio darbo vietoje“ portretą, KPMG komercinių ginčų ir sukčiavimo atvejų tyrimų padalinio specialistai išnagrinėjo 596 piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, įvykdytus per pastaruosius dvejus metus 78 pasaulio šalyse.

 Finansų ministerijos duomenimis, per 11 šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 19 mlrd. 595 mln. litų, t. y. 395,8 mln. litų arba 2,1 proc. daugiau nei buvo prognozuota. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2013 m. vienuolika mėnesių įplauks 19 mlrd. 199,2 mln. litų. Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-lapkričio mėnesius gauta 16 mlrd. 607,1 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 16 mlrd. 316,2 mln. litų pajamų, t.y. faktiškai gauta 290,9 mln.

Lietuvoje iš tradicinio amato išgyventi galima, tačiau reikia atrasti tai, ko reikia rinkai, tvirtina skulptorius, pedagogas, medžio drožėjas ir dailės studijoje Varėnoje savininkas Algimantas Juškevičius. „Skulptoriui, medžio meistrui, išgyventi galima, tačiau reikia daryti tuos gaminius, kurie ras pirkėją. Jeigu darysi rimtas, parodines skulptūras, tai jau yra sudėtinga (išgyventi – red.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Tik 10 proc. šalies gyventojų jaučia gyvenimo pagerėjimą, kiti mano, kad padėtis blogėja arba nejaučia jokių pokyčių. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mano, kad situacija pagerėtų, jei šalyje vis dėlto būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda labai tuo abejoja.   „Kur nėra progresinių mokesčių? Lūzerių šalyse. Nu tai tarp tų lūzerių šalių yra ir Lietuva“, - drąsiai kalbėjo A. Sysas.

Šią savaitę Vyriausybė beveik 100 mln. litų padidino planuojamas kitų metų pajamas ir išlaidas. Taip pat šioje korekcijoje buvo pažymėta, kad mažės biudžeto pajamos iš dividendų – 57 mln. litų. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, nieko nebuvo galima pakeisti šioje situacijoje.

Vyriausybė teikia Seimui patikslintą 2014 metų biudžeto projektą - palyginti su pirmuoju jo variantu, asignavimai be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų didėja 103,3 mln. litų, su ES parama - 152 mln. litų, o pajamų dalis didėja 177 mln. litų. Pasak Finansų ministerijos, beveik 50 mln. litų papildomos ES paramos numatoma gauti iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos, kai kurioms ministerijoms pareiškus, kad jos įsisavins daugiau pinigų.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Gyvendami valstybėje, kurios gyventojai gauna vienas mažiausių pajamų Europoje, kartais paniškai vengiame karčių naujienų ir paskęstame beprasmėse rašliavose. Deja, atėjo laikas pažiūrėti tiesai į akis – absurdiška mokesčių reformų stoka į dugną traukia šalies ateitį. Iš pradžių pasidžiaukime.

 Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos šiemet ir toliau didėja. Šiemet per dešimt mėnesių jos buvo dešimtadaliu didesnės, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Per šių metų sausį – spalį į „Sodros“ biudžetą surinkta 7 mlrd. 972,6 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai 735,2 mln. Lt arba 10,2 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 92,7 proc. (7 mlrd. 394,9 mln.

Vilnius, lapkričio 14 d. Finansų ministerijos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 17 mlrd. 796,4 mln. litų, t. y. 202,3 mln. litų arba 1,1 proc. daugiau, nei buvo prognozuota. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2013 m. dešimt mėnesių įplauks 17 mlrd. 594,1 mln. litų. Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-spalio mėnesius gauta 15 mlrd. 138,7 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 14 mlrd. 986,3 mln.

Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, jauna šeima, kuri neturi būsto ir nori išlaikyti 2 vaikus, be 5000 Lt Vilniuje sunkiai išsivers. Anot ekonomistės, ši suma reikalinga būtinoms reikmėms.   „Jeigu manęs paklaustų, kiek turi uždirbti jauna šeima, norinti auginti du vaikučius ir neturinti būsto, tam, kad pragyventų Vilniuje, atsakyčiau, kad jiems reikia 5000 Lt.

„Dar prieš statant Šiaulių areną neturėjau tokios iliuzijos, kad ji galės gyventi iš krepšinio. Žinojome, kad reikės koncentruotis į kur kas platesnį renginių ir veiklos spektrą“, – apie ne pačią geriausią kasdienybę naujienų portalui Etaplius.lt pasakojo Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos „Pramogų sala“ generalinis direktorius Gintaras Radavičius. Prieš Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą išdygusi arena dabar dėl kai kurių krepšinio varžybų patiria nuostolių.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", nustatė apie 2,35 mln. litų neapskaitytų pajamų iš veiklos elektroninėje erdvėje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", pastebi, kad bendrovės, siekdamos išvengti mokesčių mokėjimo, dalį pajamų slepia naudodamosi transakcijų tarpininkų paslaugomis (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.

Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

Išparduotuvių prekybos centras „Parkas Outlet“ per devynis šių metų mėnesius pasiekė 25 proc. didesnę apyvartą nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. Tokį apyvartos augimo tempą išparduotuvių centrui pavyksta išlaikyti jau septintą ketvirtį iš eilės.

Suomijoje įsikūrusio mobiliųjų telefonų gamintojo „Nokia“ pardavimai per tris šių metų ketvirčius siekė 5,7 mlrd. eurų (19,6 mlrd. litų), rašo CNBC. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpių, fiksuojamas 22 proc. pardavimų mažėjimas. Kompanijos EBITDA per tris metų ketvirčius sudarė 118 mln. eurų (407 mln. litų), tuo tarpu pernai buvo patirta 564 mln. eurų nuostolio (1,9 mlrd. litų). CNBC duomenimis, „Nokia“ grynojo pelno vis dar neuždirba ir patyrė 104 mln. eurų nuostolių (359 mln.

Taivanio kompanijai „ASUS“ paskelbus eilinę atskaitą apie gautas pajamas, paaiškėjo, jog rugsėjo mėnuo buvo kaip niekada sėkmingas – pasiektas 42.1 milijardų JAV dolerių lygis sumušė iki šiol buvusius rekordus.   Ypač sėkmingą rudeninę prekybą lėmė atnaujintas antrosios kartos planšetinis kompiuteris „Nexus 7“, gaminamas pagal „Google“ užsakymą.

Preliminariais duomenimis, per tris 2013 metų ketvirčius AB SEB bankas uždirbo 159,4 mln. litų (46,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 167,5 mln. litų (48,5 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per tris 2012 metų ketvirčius bankas uždirbo 103,1 mln. litų (29,9 mln. eurų), o banko grupė – 137,0 mln. litų (39,7 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis AB DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbo 36,4 mln. litų grynojo pelno. Tuo pačiu laikotarpiu pernai banko grynasis pelnas buvo 75,98 mln. litų.

Giedrė Sankauskaitė „Filmavimai stabdys eismą kai kuriose Vilniaus gatvėse“, „Vilniuje pirmą kartą filmuojama...“ – tokias antraštes lietuviai žiniasklaidoje pastebi vis dažniau. Ar išmoksime iš to pasipelnyti?   Neseniai Vilniuje pirmą kartą savo reklaminį klipą filmavo ir vienas vertingiausių prekės ženklų pasaulyje „Coca-Cola“. Lietuva tapo pirmąja Baltijos ir Europos šalimi, kurią šiai reklamos kampanijai pasirinko gaiviųjų gėrimų milžinė.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

Remdamasis prieš porą savaičių viešojoje erdvėje pasirodžiusiais siūlymais, jog darbo dieną reikėtų trumpinti iki 6 valandų, specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko apklausą, kurioje dalyvavo 664 respondentai. Jų buvo klausiama, ką šie veiktų su likusiu nuo darbo laiku. Paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų ilsėtųsi ir užsiimtų savo mėgstama veikla, o dar trečdalis skirtų tą laiką šeimai.   Tik 11 proc. respondentų teigė, kad susirastų antrą darbą, o 7 proc.

Seimui antradienį pateikiamas 2014 metų biudžeto projektas - kitais metais į biudžetą pajamų numatoma surinkti apie 800 mln. litų daugiau negu šiais metais. Tačiau maždaug trečdaliu planuojamo pajamų augimo teks padengti išlaidas, atsirasiančias didinant algas valstybės tarnautojams, politikams ir pareigūnams - vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, jiems numatoma išmokėti papildomai apie 250 mln. litų.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ pajamos per tris 2013 metų ketvirčius mažėjo beveik 8 proc., o trečiąjį šių metų ketvirtį mažėjimas siekė 10 proc. Kompnaijos pajamos šiemet sudarė 345 mln. litų, iš jų trečiąjį ketvirtį – 116 mln. litų (atitinkamai praėjusių metų tais pačiais laikotarpiais – 374 mln. litų ir 128 mln. litų).    „Omnitel“ pajamos iš mobiliųjų duomenų paslaugų per tris 2013 metų ketvirčius augo 15 proc. „Omnitel“ tinkle šiuo laikotarpiu buvo perduota net 61 proc.

 „Švyturys – Utenos alus“ jau nuo spalio 10 dienos nutraukė visas esamas ir planuotas reklamos transliacijas „Pirmajame Baltijos kanale“ (PBK). Tokį sprendimą didžiausias šalies aludaris priėmė dėl šio televizijos kanalo antivalstybinių laidų, niekinančių Sausio 13-osios įvykius. „Gerbiame pamatinį žiniasklaidos principą – laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, kitąmet turėtų siekti 25,84 mlrd. litų, o asignavimai – 26,692 mlrd. litų, o deficitas - 851,708 mln. litų, skelbiama pirmadienį Finansų ministerijos viešai paskelbtame 2014 metų biudžeto projekte. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos yra 0,6 proc. (143,828 mln. litų), o išlaidos – 1 proc. (255,225 mln. litų), deficitas – 15 proc. (111,397 mln.

Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo darželius lankančių vaikų tėvų dėl nekorektiško prašymo pateikti savivaldybei informaciją apie Gyventojų pajamų mokestį. Šiuo metu Vilniaus mero pavedimu savivaldybėje yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, kuris iš specialistų paskleidė klaidingą informaciją su prašymu pateikti informaciją apie GPM. Pabrėžiame, kad Vilniaus miesto savivaldybę domina tik tėvų deklaruota gyvenamoji vieta.

Svarbiausias naujos Seimo rudens darbų sesijos uždavinys yra susitarti dėl tokio 2014 metų biudžeto, kuris leistų padidinti žmonių pajamas. Turime pakelti gyventojų perkamąją galią ir rasti lėšų, kad atlyginimai pradėtų augti. Tai ir moralinis reikalas, kad pademonstruotumėme požiūrį į žmones, kurie liko Lietuvoje gyventi ir dirbti.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad vykdant projektą „Baltieji chalatai“ mokesčių specialistai nustatė vieną veterinarijos kliniką, kuri nedeklaravo beveik 300 tūkst. Lt pajamų. Į valstybės biudžetą baigiama sumokėti beveik 60 tūkst. litų pelno, gyventojo pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, o nuo rugsėjo 1-osios dviem klinikos darbuotojams atlyginimas padidintas nuo 800 iki 1,5 tūkst. litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba išaiškino du mėsos prekybos didmenininkus iš Šakių, kurių nelegali apyvarta per pusantrų metų siekė daugiau nei 7,8 mln. litų. Pirminiais duomenimis, du vyrai, iš neteisėtos veiklos gavę milijonines pajamas, valstybei galimai nesumokėjo 1,5 mln. litų mokesčių.

Į nusikalstamas grupuotes susibūrę jaunuoliai nebando išrasti dviračio, todėl, siekdami įtvirtinti savo įtaką, jie mėgdžioja filmuose matytus ar knygose aprašytus gaujų veikimo scenarijus. Neseniai per visą Lietuvą itin garsiai nuskambėjo įvykis, nutikęs Biržuose. Miesto gatvėje buvo nušautas 17-metis. Už ką? Tai turi išsiaiškinti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Vos tik ši istorija nuvilnijo per šalį, prabilo vienas Biržų ūkininkas.

Reklamos analizės paslaugas teikiančios bendrovės „PageFair“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad reklamas blokuojančią programinę įrangą, kaip gerai žinoma „AdBlock“, naudoja beveik 23 proc. interneto naudotojų, rašo qz.com. „PageFair“ taip pat pastebėjo, kad reklamas blokuojančios programinės įrangos naudotojų kasmet padaugėja 43 procentais. Ironiška, tačiau „AdBlock“ kūrėjai visai neseniai paskelbė pradėsiantys reklaminę savo programos akciją.

Rekonstruotą "Girstučio" baseiną valdantis plaukimo centras tikisi pirmaisiais veiklos metais gauti pusantro milijono pajamų, pirmadienį sakė centro vadovas Mindaugas Špokas, pristatydamas pirmųjų mėnesių veiklos rezultatus. "Faktas - 190 tūkst. litų buvo surinkta per du mėnesius. Tai yra panašūs skaičiai, kiek trys plaukimo mokyklos per visus metus", - spaudos konferencijoje sakė M.Špokas. Vis dėlto jis pripažino, kad šildymo laikotarpiu baseinui nepavyks dirbti pelningai.

Elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Lesto“ grupės veiklos rezultatus gerina reikšmingai sumažintos grupės veiklos sąnaudos, efektyvios investicijos, didėjantis persiunčiamos elektros energijos kiekis – per pirmą pusmetį AB „Lesto“ konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 22,85 mln. Lt, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus grupė patyrė 14,29 mln. Lt nuostolį. Grupės apskaitomos pajamos šiemet per pusmetį sudarė 1,22 mlrd. Lt, tai yra 5,5 proc. daugiau, lyginant su 2012 m. I pusm.

2013 m. rugpjūčio 26 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) informuoja, kad bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais po kruopštaus tyrimo buvo išaiškintas prekybos čeburekais Palangoje organizatorius, tiekdavęs antisanitarinėmis sąlygomis keptus čeburekus ir galimai slėpęs iš prekybos pliažuose gautas pajamas.

Kad ir kaip norėtųsi pasidžiaugti pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai proga nušveistomis gatvėmis riedančiais oranžiniais dviračiais ar netoli IKEA salono sparnus į dangų keliančiais raudonai baltais „Air Lituanica“ lėktuvais, tenka pripažinti – Vilnius skęsta skolose. Jei Vilnius būtų ne miestas, o fizinis asmuo – šiuo metu jis negalėtų nė telefono išsimokėtinai pasiimti. Finansų ministerijos tinklalapyje skelbiama statistika rodo, kad šių metų balandį Vilniaus miesto skola siekė 112 proc.

Panašu, kad visi ženklai, kreipiantys žvilgsnį į Kinijos ekonomiką, šį kartą neklysta – Kinija didelėje bėdoje. Kinijos režimas jau sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 8% iki 7,5% (II-jį šių metų ketvirtį, lyginant su praeitais metais, tokiu tempu augo Kinijos ekonomika), tačiau ekspertai pradeda abejoti, kad pavyks pasiekti ir tokį augimo tempą. II-sis š.m. ketvirtis jau devintasis per pastaruosius dešimt ketvirčių, kai Kinijos BVP augimas mažėja.

Pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. apklausoje dalyvavusių ir artimųjų emigracijoje turinčių gyventojų. Tuo metu didžioji dalis emigrantų giminaičių, kurie liko Lietuvoje, verčiasi be finansinių injekcijų iš užsienio, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa. Į klausimą, ar gauna finansinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, teigiamai atsakė 21,4 proc.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo ir sūrio gamybos bendrovių Vilkyškių pieninės grupė sausį-liepą gavo 192,1 mln. litų konsoliduotų pajamų - 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien konsoliduotos pajamos liepą siekė 34,1 mln. litų - 44 proc. daugiau nei 2012 metų liepą, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. „Pagrindinės priežastys, dėl kurių apyvarta augo, buvo dvi. Tai didesni gamybos pajėgumai ir aukštesnis kainų lygmuo eksporto rinkose.

Antrąjį 2013 m. ketvirtį kompanijos „Henkel“ rezultatai toliau augo. Bendrovės pardavimai palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu išaugo 1,9 proc., o pelnas – 8,2 proc. ir pasiekė 660 mln. eurų. „Nepaisant besitęsiančios sudėtingos ekonominės situacijos rinkose antrąjį šių metų ketvirtį mums pavyko padidinti tiek pardavimus, tiek pajamas visuose verslo sektoriuose. EBIT marža augo net iki 15,4 procentų, – sakė „Henkel“ generalinis direktorius Kasper Rorsted.

Atsižvelgiant į nemokamų mobiliųjų programėlių skaičių, pastarųjų kūrėjai turi rasti kitus būdus, kaip iš jų užsidirbti, rašo qz.com. Mobiliųjų programėlių rinkos vertė 2012 metais siekė 53 mlrd. JAV dolerių. Tik 11 proc. programėlių yra mokamos, prognozuojama, kad iki 2016 metų šis skaičius turėtų sumažėti iki 7 proc. Naujausioje tyrimų kompanijos „VisonMobile“ ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kiek daug minėtieji kūrėjai užsidirba iš šaltinių, nesusijusių su programėlių pardavimais.

Moteriškų viršutinių drabužių siuvimo įmonė AB „Kauno Baltija“ paskelbė apie 2013 m. pirmojo pusmečio apyvartą. Ji siekia 8,5 mln. litų. „Apyvarta šiais ir praeitais metais išlieka stabiliai vienoda. Pusės šių metų duomenys yra 8,5 mln. litų, pernai taip pat buvo 8,5 mln. litų tuo pačiu laikotarpiu. Taigi visiškai identiška“, – sakė įmonės generalinis direktorius Vidas Butkus. Pagrindiniai AB „Kauno Baltija“ užsakovai yra užsienio kompanijos ir prekių ženklai.

Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ šių metų antrojo ketvirčio pajamos augo daugiau nei du kartus – iki 58,2 mln. litų. Pernai tuo pačiu metu bendrovė gavo 25,7 mln. litų pajamų. Praėjusį ketvirtį „Enefit“ klientų skaičius, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, augo daugiau nei triskart – nuo 260 iki beveik 900 bendrovių. „Labiausiai pajamas augino tai, kad pritraukėme vidutinių bei stambių klientų, Jiems suteikiame stabilumą, saugumą ir ilgalaikę kainų garantiją.