pacientai

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiami vaistų kompensavimo tvarkos pokyčiai toliau kelia aistras. Pacientai nuogąstauja, kad tai tik atneš daugiau žalos žmonių sveikatai ir nuostolių valstybei. Vaistų gamintojai irgi mato prielaidas, kad vaistų pasirinkimas gali mažėti. Ministerija gi sako siekianti, kad gyventojai vaistams išleistų mažiau.

Skandalas Širvintų ligoninėje – į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris tikina, kad rugpjūčio 22-ąją, kartu su kojos trauma patyrusiu vyru atvykusi į Širvintų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, rado neblaivius medikus. Tai patvirtina ir policijos informacija. Pasak jų, tą dieną keliems ligoninėje budėjusiems medikams buvo nustatytas neblaivumas.

Niekas visiškai tiksliai nežino, kas atsitinka, kai mirštame, nors daugelis žmonių turi teorijas, kurias grindžia savo įsitikinimais. Be klausimo „koks yra gyvenimo tikslas?”, tai, kas iš tikrųjų nutinka mums mirus, yra viena iš gyvenimo paslapčių. Kai kurie žmonės tiki gyvenimu po mirties, kiti tiki reinkarnacija, o kai kurie net tiki, kad mes visiškai nebeegzistuojame, kai mirštame, rašo dailystar.co.uk. Ši tema buvo ir vis dar yra daugelio mokslinių tyrimų šaltinis.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra. Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.  Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat.

Dar daugiau didelės rizikos pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės įsigyti kompensuojamųjų kraujo krešėjimą stabdančių vaistų (antikoaguliantų). Tai pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patikslinus šių vaistų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išlaidos antikoaguliantams sumažės beveik 9 tūkst. žmonių, kurie dabar šiuos vaistus įsigyja savo lėšomis.

J. McFadden – slaugytoja, kuri daugiau nei dešimtmetį dirbo intensyviosios terapijos skyriuje. Dabar moteris dalinasi neįtikėtinomis istorijomis, kurios priverčia suklusti ne vieną žmogų. Pavyzdžiui, ar esate girdėję ką nors apie tokį reiškinį, pavadinimu „mitingas“? Jeigu ne, J. McFadden paaiškins, kuo jis yra toks ypatingas. „Yra vienas reiškinys, kuris įvyksta mirties ir mirimo proceso metu. Jo negali paaiškinti, kaip ir aš, net medikai“, – atvirauja Julie McFadden.

Susidūrimas tiesiogiai su karu bei bendravimas su jo paliestais žmonėmis – iš esmės pakeičia laisvų žmonių gyvenimą. Taip nutiko ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų slaugytojams bei gydytojams, kurie visai neseniai į Lietuvą sugrįžo po trijų savaičių praleistų Ukrainoje, kur slaugė ir gydė sužeistus karius bei niekuo dėtus nuo kulkų ar raketų sužeistus civilius. „Šiandien jaučiuosi kitaip nei būdama Ukrainoje“, – sako slaugytoja Ina.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Tik kas antras (50 proc.) vaistus vartojantis Lietuvos gyventojas visada laikosi gydytojo paskirto gydymo režimo, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė (47 proc.) gyventojų nederina vartojamų vaistų tarpusavyje, o trečdalis (33 proc.) vaistų vartojimą nutraukia vos pasijutę geriau, nors medikai rekomenduoja gydymą tęsti.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka žudikas numeris vienas Lietuvoje. Tą konstatuojantys gydytojai pažymi, kad neretai žmonės linkę iškentėti skausmą, jį nutylėti, o tada infarktas, atrodo, kerta kaip žaibas iš giedro dangaus. Apie kraujotakos ligų specifiką ir jų varginamus pacientus „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbinta gydytoja kardiologė, docentė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė.

Dėl savaitgalį įvykusio elektros tiekimo sutrikimo Kauno klinikose vis dar neveikia informacinės sistemos, informavo gydymo įstaiga. Įspėjama, kad dėl tokio incidento ligoninės procesai šią savaitę gali vykti lėčiau nei įprastai. Ligoninė atsiprašo pacientų dėl galimų nepatogumų ir ilgesnio laukimo laiko, prašome kantrybės bei supratimo. „Informacinių technologijų specialistai intensyviai dirba, stengdamiesi sistemas atkurti kaip įmanoma greičiau.

Vyriausybė pritarė gydymo įstaigų reformai, kuri taikosi į tai, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos ambulatoriškai, tai reiškia, kad beveik visos sveikatos paslaugos būtų suteikiamos nelaikant pacientų ligoninių lovose, o esant rimtesnėms sveikatoms bėdoms jie turėtų įvykti į didesniuose miestuose esančius stacionarus.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Ligoninėms darosi sunku susidoroti su virusu užsikrėtusiais pacientais ir gydyti kitomis ligomis sergančius žmones. Pastarąsias kelias savaites kiekvieną darbo dienos rytą, medicinos centro „Universitair Ziekenhuis Brussel“ („UZ Briussel“) chirurgijos planavimo komanda susiduria su dilema – kuriems pacientams bus atlikta operacija, o kuriems ne. Lemiamas veiksnys? Pusės intensyviosios terapijos (ICU) lovų reikia koronavirusu sergantiems pacientams, rašo politico.eu.

Kompensuojant pacientų patirtas išlaidas įsigyjant insulino pompą, nuo kitų metų turėtų nebelikti amžiaus apribojimo, BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Pompos kompensavimo tvarką, Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, numatyta ir suplanuota keisti, nuimant amžiaus apribojimą“, – teigė Julijanas Gališanskis. Anot jo, tam numatyta 4,4 mln. eurų.

Žmonėms, užsikrėtusiems omikron atmainos koronavirusu, tikimybė pakliūti į ligoninę dėl sunkios infekcijos yra iki 70 proc. mažesnė negu susigriebus anksčiau dominavusį delta varianto virusą, ketvirtadienį pranešė viena Jungtinės Karalystės agentūra.

Siūloma, kad sveikatos priežiūros paslaugos nepilnamečiams asmenims iki 18 metų būtų teikiamos tik su tėvų sutikimu. Tokias įstatymo pataisas įregistravo grupė Seimo narių. Šiuo metu nepilnamečiams nuo 16 m. į medikus galima kreiptis savarankiškai.

Išgirdusi įvairiausius mitus, kuriais yra apipinta Rokiškio psichiatrijos ligoninė, čia jau 46 metus dirbanti slaugytoja Marija Baronienė juokiasi ir pasakoja, kad nei tramdomų marškinių, nei keturių baltų sienų be durų nėra mačiusi. Kas slypi už psichiatrinės durų ir su kokiais pacientais tenka dirbti, Marija sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. Iš Suvalkijos kilusi Marija Baronienė (67) į Rokiškio kraštą atvyko su paskyrimu dirbti.

Ligoninių Odos ir venerinių ligų skyriuose pacientai gydosi sirgdami infekcinėmis odos ligomis bei lytiniu keliu plintančiais susirgimais, paūmėjus lėtinėms odos ligoms, atsiradus ūmioms alerginėms reakcijoms. Specialistai pabrėžia, kad dažnas pacientas ligoninės galėtų išvengti, jei laiku kreiptųsi pagalbos ar odos problemų nebandytų gydyti liaudiškais metodais.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Prieš septynerius metus įkurti „Kauno hospiso namai“ sergantiesiems yra paskutinė viltis, o čia dirbantys žmonės nemažai daliai pacientų yra vieninteliai, su kuriais jie gali pasišnekučiuoti. Hospiso direktorė Kristina Krasko pasakoja, kad svarbiausia šiame darbe ne tik suteikti pagalbą, bet skirti žmonėms laiko ir išpildyti paskutinius jų norus. Kiekvienas nusipelnėme ne tik gyventi, bet ir palikti šį pasaulį oriai, tačiau nei vienas nežinome, kada išmuš mūsų paskutinioji minutė.

Vokietija įves naujus griežtus apribojimus, neleisiančius neskiepytiems gyventojams dalyvauti tam tikruose viešuosiuose renginiuose, siekdama suvaldyti didžiulį COVID-19 atvejų šuolį, ketvirtadienį po skubių derybų su regionų vadovais pareiškė kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, vadinamoji 2G taisyklė – leidžianti į patalpas įleisti tik vakcinuotus ir persirgusius žmones – bus taikoma vietovėse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei trys hospitalizuoti COVID-19 pacientai.

Kėdainių rajono padangėje bręsta nauja nemaloni situacija. Gruodžio 1-ąją baigiasi ilgus metus trukusi hemodializę teikiančios įmonės „Diaverum klinikos“ patalpų nuomos sutartis su ligonine. Kėdainių ligoninės paskelbtą viešąjį konkursą laimėjo kita tokias pačias paslaugas teikianti įmonė ir, kaip jau tampa įprasta, pralaimėjusioji pusė, apsiginklavusi advokatais, siekia įrodyti, jog jai nepalankus sprendimas buvo priimtas neteisėtai.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka komplikuota. Ligoninės ir toliau praneša apie didinamą COVID-19 pacientų lovų skaičių, o atvejų kasdien fiksuojama tūkstančiais. Specialistai vis garsiau kalba apie ligoninėse matomus vaizdus, tačiau dalies lietuvių skiepytis tai neįtikina.

Kauno ligoninėje gydoma apie 200 COVID-19 sergančių pacientų, Šilainių padalinio Priėmimo-skubios pagalbos skyrius nuo trečiadienio priims tik šia liga sergančius pacientus, praneša ligoninė. Be kita ko, pažymima, kad šiame padalinyje pirmą kartą bus skirta tiek lovų COVID-19 pacientams. Šilainiuose įsikūręs ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius toliau dirbs prastu režimu.

Blogėjant epidemiologinei situacijai pacientų lankymą nuo spalio 17 d. stabdo ir LSMU Kauno ligoninė. Apie tai įstaiga pranešė socialinio tinklo paskyroje. „Dėl epidemiologinės situacijos nuo spalio 17 d. esame priversti keisti pacientų lankymo tvarką LSMU Kauno ligoninėje: Lankyti leidžiama tik terminalinės būklės pacientus, gimdyves, vaikus iki 14 metų. Vienu metu pacientą gali lankyti tik vienas asmuo, lankymo trukmė – iki 15 minučių.

Rugsėjo pradžioje Jungtinės Karalystės vyriausybės SAGE patarėjų protrūkio modeliavimas parodė, kad hospitalizacijų dėl COVID-19 skaičius gali išaugti. Jei žmonės suskubtų grįžti į darbą ir vėl pradėtų artimai bendrauti, per šešias savaites Anglijoje kasdien į ligonines priimamų žmonių skaičius pasiektų 7 000. Tiesą sakant, tai buvo blogiausias scenarijus, apimantis drastišką imuniteto sumažėjimą ar naujo varianto atsiradimą. Optimistiškas scenarijus atrodė visai kitaip.

Kai tik prasidėjo pandemija ir patekimas pas gydytojus tapo apsunkintas, dar labiau išaugo vaistininkų darbo svarba. Vaistinės dirbo net ir COVID-19 sergamumo piku, tad pasikonsultuoti dėl sveikatos problemų galima greitai ir patogiai. Vaistininkai pastarąjį mėnesį pastebi, kad patekimas pas gydytojus vėl tapo apsunkintas, todėl įvairiais sveikatos klausimais dar aktyviau kreipiamasi į juos.

Sakoma, kad pokyčiams reikia pribręsti. Pasikeitimai dažniausiai gąsdina, sukelia nerimo, tad paprastai yra daromi palaipsniui, palengva, iš anksto įspėjant. Tačiau koronaviruso pandemijos akivaizdoje sveikatos priežiūros sistema buvo priversta pokyčių imtis greituoju būdu.

Kitą mėnesį Anglijoje nuo 2000 iki 7000 žmonių per dieną gali būti paguldomi į ligoninę dėl koronaviruso, nebent vyriausybė skubiai įgyvendintų „priemonių krepšelį“, perspėjo vyriausybės moksliniai patarėjai.

Pandemijai į gydymo įstaigas įnešus išbandymų, priėmimo tvarka neretai piktinasi dauguma pacientų. Vieniems sunku pas gydytojus patekti registruojantis internetu, o kiti piktinasi, kad atvykus į gydymo įstaigas tenka pralaukti ilgas valandas. Panašiai nutiko ir panevėžietei Ingai (tikras moters vardas ir pavardė tv3.lt redakcijai žinomas), kuri kartu su mažamečiu vaiku tiek poliklinikoje, tiek laboratorijoje buvo išvaryta laukti už durų.

Lietuvoje koronaviruso situacija sparčiai prastėja. Trečiadienį užfiksuota virš 1 tūkst. naujų atvejų, o medikai siunčia perspėjimą, kad ligoninių skyriai sparčiai pildosi COVID-19 pacientais. Savo mintimis apie prastėjančią situaciją „Facebook“ paskyroje pasidalijo ir gydytojas anesteziologas, reanimatologas. Vyras pasakoja, kad situacija darosi vis prastesnė, o kai kurių pacientų nebegelbėja net deguonies kaukės.

Vos prasidėjus grybavimo sezonui, daugelis lietuvių traukia į miškus ieškoti laimikių ir keliauja namo pilnomis pintinėmis. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai grybautojai ima nežinomus grybus ir juos ragauja namuose, kiti grybų mėgėjai jų tiesiog padaugina ir tenka kreiptis į specialistus dėl apsinuodijimo. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr.

Krauju apsipylusi pacientė Biržų ligoninės priimamajame iš aptarnaujančio personalo sulaukė ne pagalbos ir supratimo, bet įžeidinėjimų. Kraujas lašėjo pro pirštus Biržų ligoninėje reikalų turėjusi Širvėnos seniūnijos Kratiškių kaimo gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) sakė pasistengsianti, kad su šia įstaiga daugiau neturėtų nieko bendra.

Susidūrę su Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo, artimųjų įsitikinimu, aplaidžiu elgesiu po močiutės mirties šeima nusprendė netylėti. Jie sako pasibaisėję dalies įstaigos medikų darbu po to, kai įtarimą apie moterį ištikusį insultą pareiškė jos dukra, o ne ją tuo metu prižiūrėję specialistai. Ligoninė gi tvirtina, kad artimųjų skundai yra subjektyvūs, o sunkiai sirgusiai pacientei jau niekuo nebuvo galima padėti.

Kaišiadorių ligoninėje COVID-19 užsikrėtė 15 pacientų, manoma, kad infekcija į įstaigą pateko per pacientų artimuosius. „Nuo šiandien mes atsidarėme 15 lovų COVID poskyrį Vidaus ligų skyriaus, šiuo metu turime 12 ligonių“, – BNS ketvirtadienį sakė Kaišiadorių ligoninės vadovė Edita Skarakodienė. Pasak jos, įstaigoje griežtai laikomasi infekcijų kontrolės, todėl menkai tikėtina, kad pacientai į ligoninę būtų galėję patekti jau sirgdami ir tai liko nepastebėta.

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ruošiamasi gydyti COVID-19 sergančius neteisėtus migrantus, pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. Atskiroje, aptvertoje teritorijoje ketinama gydyti lengvomis ar besimptomėmis COVID-19 formomis sergančius užsieniečius. „Pirmą kartą susiduriame su tuo, kad reikia taip greitai paruošti vietas 60-iai ligonių  papildomai. Tai yra iššūkis“, – teigė ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daugeliui vaistų atsparus paslaptingos kilmės „super grybelis“, pasaulyje jau spėjęs sukelti tūkstančius keistų infekcijų. Panašu, kad kai kurios pandemijos apimtos ligoninės, pripildytos koronaviruso pacientų su nusilpusia imunine sistema, tapo patraukia terpe neseniai atrastam „super grybeliui“ plisti.

Kai buvo pagreitinti mRNR vakcinų tyrimai ir šis vakcinos tipas atsidūrė dėmesio centre dėl kovos su COVID-19, prasidėjo spėlionės, kaip šios naujovės galėtų paveikti kitas medicinos sritis. Dabar buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas – pirmasis pacientas, dalyvavęs II fazės „BioNTech“ mRNR vakcinos nuo vėžio tyrime, gavo pirmąją skiepo dozę. Kandidatas tapti vakcina „BNT111“ bus derinamas su esamu imunoterapijos vaistu ir bus siekiama kovoti su tam tikros rūšies progresavusia melanoma.

Paparčio žiedo paieškos kiekvienais metais neišvengiamos be įvairių nelaimių. Didžiųjų Lietuvos miestų ligoninių duomenimis, žmonės, per Jonines kreipęsi pagalbos į ligonines, dažniausiai skundėsi lūžiais, saulės smūgiais, raumenų patempimais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) duomenimis, žmonės daugiausia kreipėsi dėl galūnių lūžių, patempimų ir kaulų išnirimų.

Nuo birželio 14 dienos Santaros klinikose vėl bus galima lankyti sergančius artimuosius, tačiau lankytojai turės ir toliau laikytis taisyklių, užtikrinančių epidemiologinę saugą. Lankymas leidžiamas turintiems Galimybių pasą arba Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuriuos reikia pateikti apsaugai prieš patenkant į Santaros klinikų patalpas.  Neturint šių dokumentų, būtina gauti gydančio gydytojo leidimą.

Dar pernai pradėjęs veikti vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis sudaro geresnes sąlygas pacientams tikėtis sveikatai patirtos žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad ne visos įstaigos laiku susimoka įmokas į tam skirtą fondą, pastebima, kad jis yra gerokai didesnis nei pacientams numatomos išmokos. Manoma, kad dėl to turėtų būti numatytos didesnės sumos žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo birželio 7 d. (pirmadienio), Kauno regiono gydymo įstaigose mažinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo kitos savaitės Kauno regione naikinamos 122 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc.