pabėgėliai

Ne kartą minėjau ir dar kartą pasakysiu: dabartinė pabėgėlių kvotų sistema – ydinga ir skaldo visą Europos Sąjungą. Jei nieko nedarysime, Lietuvos ir ES laukia didelės problemos, todėl privalome ne stebėti situaciją sudėję rankas, o ieškoti būdų, kaip tų problemų išvengti. Todėl kviečiu koalicijos partnerius peržiūrėti skirtas kvotas, o Vyriausybę Europos Komisijoje pasisakyti už visai kitokį pabėgėlių krizės suvaldymo planą. Tikiu, kad toks tikrai egzistuoja.

Išmokos Lietuvoje integruojamiems pabėgėliams jau nuo gruodžio mažės pusiau, trumpės jų integracijos laikas. Pirmadienį pasirašytu socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės įsakymu, pirminė integracija Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre trumpėja nuo dabar buvusių 6 iki 3 mėnesių. Pabėgėliams persikėlus į savivaldybes, taip pat nebeliks galimybės pratęsti integracijos laiko - jis nustatytas tik 12 mėnesių.

Pagal ES ir Turkijos bendrų veiksmų planą Europos Sąjunga įsipareigojo teikti skubią ir tęstinę humanitarinę pagalbą Turkijoje. ES suteiks naujų finansinių išteklių, kad padėtų Turkijai priimti sirus, kuriems suteikta laikina apsauga. Todėl Europos Komisija kuria Pabėgėlių priėmimo Turkijoje priemonę. Pagal ją bus koordinuojami veiksmai ir teikiama papildoma pagalba sirams, kuriems suteikta laikina pagalba, ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turi padėti žmonėms, kurie išties bėga nuo karo ir persekiojimo, tačiau labai svarbu pasiųsti aiškią žinią, kad nebus toleruojama nelegali migracija, sako Lietuvos ir Vengrijos premjerai. Migracijos iššūkius Algirdas Butkevičius iš Viktoras Orbanas aptarė pirmadienį susitikę Kinijoje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Premjerai pabrėžė, kad privalu užtikrinti asmenų, kurie atvyko į ES, bet neturi teisės į tarptautinę apsaugą, grąžinimą.

Du iš trijų mirtininkų, susisprogdinusių prie Prancūzijos nacionalinio stadiono per lapkričio 13-osios atakas Paryžiuje, savaite anksčiau kirto Graikijos teritoriją, apsimetę pabėgėliais iš karo apimtos Sirijos, penktadienį paskelbė prokurorai. Anksčiau buvo žinoma, kad vienas iš tų vyrų spalio 3 dieną buvo užregistruotas Graikijoje, per kurią į Europą patenka daugiausiai migrantų.

Angela Merkel dabar susiduria su didžiausiu politiniu iššūkiu. Tačiau Europai jos reikia labiau nei bet kada, rašo economist.com. Pažiūrėjus į Europą yra visiškai aišku, kad yra tik vienas senojo žemyno lyderis – Angela Merkel. Prancūziją valdantis Francois Hollande'as jau atsisakė pretenzijų, kad jo šalis valdo kontinentą. Davidas Cameronas, kuris buvo perrinktas, Didžiąją Britaniją verčia mažąja Anglija. Matteo'as Renzis yra užsiėmęs pavargusia Italijos ekonomika.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina tikina, kad Lietuvoje terorizmo pavojus nėra didelis, tačiau žvalgybos tarnybos nuolat stebi dalies visuomenės radikalėjimą. Vis dėlto, pareigūnas atkreipia dėmesį, kad potencialiems teroristams Baltijos šalys gali būti ideali vieta savo veiklai vykdyti vienu aspektu.

Daugiau kaip pusė - 61,3 proc. - visuomenės nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius, o 67,6 proc. respondentų blogai vertina ir visą ES politiką pabėgėlių klausimu, rodo spalį atlikta apklausa. Nepritariančių teigimu, Lietuva yra nepajėgi pabėgėlių integruoti (25,2 proc.). Apklaustieji taip pat tikino esantys išsigandę migracijos mastų į Europą (20,9 proc.), buvo atkreipiamas ir dėmesys, kad tikrų pabėgėlių tarp jais prisistatančių – mažuma (15,2 proc.

Pirmosiomis dienomis po Kruvinojo Penktadienio Paryžiuje paaiškėjus, jog vienas iš teroristų į Prancūziją iš Sirijos atvyko kaip pabėgėlis ir netgi buvo išgelbėtas iš skęstančios valties, už plačiai atvertas Europos sienas pabėgėliams agituojantys kairieji liberalai buvo gerokai pritilę. Dabar jie vėl atkuto. Antrą dieną džiugiai platinama žinia, jog vieno iš skerdynes Paryžiuje surengusių musulmonų teroristų Sirijos pasas Ahmado al-Mohammado vardu veikiausiai suklastotas.

Garantijos, kad teroristai į Lietuvą atvyks su pabėgėlių srautu, nėra, tačiau reikia dėti pastangas tam užkirsti kelią, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas. „Šimtaprocentinės garantijos nėra, bet turime dėti pastangas, kad taip neatsitiktų“, - antradienį Žinių radijui sakė V.Sarapinas. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Lietuva laikysis įsipareigojimo per dvejus metus šalyje priimti 1105 pabėgėlius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad po išpuolių Paryžiuje būtų neteisinga dėl terorizmo grėsmės kaltinti pabėgėlius ar iš esmės keisti migracijos politiką, bet teigė manantis, jog reikėtų skatinti glaudesnį žvalgybų bendradarbiavimą.

Šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos, plūstančių į Europą, galėtų būti apmokyti kautis, sudaryti armiją ir grįžti „išvaduoti savo tėvynės“, sekmadienį pareiškė Lenkijos naujasis užsienio reikalų ministras. Witoldas Waszczykowskis taip pat sakė visuomeninei televizijai, kad pabėgėliai verčiau pasitarnautų tokiu būdu, užuot sėdėję ir gurkšnoję kavą Berlyno simboliu tapusioje alėjoje arba kituose Europos miestuose. „Šimtai tūkstančių sirų neseniai atvyko į Europą.

Į Lietuvą persikelsiantiems pabėgėliams skiriamos išmokos neturėtų būti tokios, kurios skatintų nesiieškoti darbo ir sukurtų prielaidą Lietuvoje kurtis getams, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai tai nebus didesnės išmokos, nei Lietuvos piliečiams, atvirkščiai - bus gal kiek ir mažesnės.

Lietuvos universitetai galėtų priimti 185 pabėgėlius, pusė šių vietų numatyta socialiniams mokslams. Pasak Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento Alfonso Daniūno, galimus skaičius labai sunku prognozuoti, nežinant, kiek gali atsirasti norinčių studijuoti pabėgėlių ir kokių sričių studijas jie būtų linkę rinktis. „Sąlygos priėmimo bus kaip ir visiems studentams – nebus jokių išlygų, jokių išimčių. (...) Priimame tuos, kuriuos galime, o kiek jų tokių bus – mes nežinome.

Dabar Rygai neatrodo įmanoma papildomai priimti pabėgėlių, po šeštadienį įvykusio Nacionalinės saugumo tarybos posėdžio paskelbė prezidentas Raimondas Vėjuonis. Valstybės vadovas sakė, jog tiek pabėgėlių, kiek Latvija įsipareigojo priimti, ji priims, bet jai neatrodo įmanoma prisiimti papildomus įsipareigojimus. Šis sprendimas buvo priimtas dėl teroristinių atakų, kurios penktadienį vakare buvo įvykdytos Paryžiuje.

Kadangi Graikijos ir Italijos pareigūnai dar nėra parengę perkelti siūlomų asmenų sąrašų, pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą greičiausiai prasidės tik kitąmet, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. „Visas šitas procesas nusikels į kitus metus. Mes, aišku, nieko neskubiname, esame namų darbus atlikę, priėmę visus nutarimus, kuriuos reikėjo priimti, esame visiškai pasirengę.

Svarbiausia pabėgėliams pasijausti laukiamiems – tai yra pagrindinė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) tyrimų Europoje išvada, kurią konferencijoje apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje pristatė JTVPK atstovė iš Švedijos Karin Davin. Ji pasidalino viena istorija, puikiai iliustruojančia šias išvadas: „Aš dirbu vertėju. Žinau, ką turi išgyventi šie žmonės. Mano šeima pabėgo iš Afganistano todėl, kad talibanas norėjo nužudyti mano tėvą. Atvykau į Graikiją prieš 15 metų.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad gali atsinaujinti ginkluoti konfliktai Balkanų šalyse, per kurias migrantai mėgina pasiekti turtingesnes Europos valstybes, jeigu Vokietija uždarytų savo sieną su Austriją, sakoma antradienį paskelbtuose komentaruose.

 Daugiau nei 218 tūkst. migrantų spalį per Viduržemio jūrą pasiekė Europą, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos. Tai rekordinis per mėnesį atvykusių migrantų skaičius, kuris yra beveik toks pat, kaip atvykusiųjų per visus praėjusius metus.

Prie Bulgarijos sienos su Turkija automobilyje refrižeratoriuje šeštadienį buvo rasta maždaug 130 migrantų, kurių dauguma, kaip manoma, atvyko iš Sirijos, pranešė Bulgarijos vidaus reikalų ministerija, kuri pridūrė, kad to sunkvežimio vairuotojas buvo areštuotas. Ministerijos atstovė sakė, kad 38 vyrai, 33 moterys ir 58 vaikai, kurie slėpėsi už gazuoto vandens butelių, buvo rasti prie Kapitan Andrejevo sienos perėjos. Atstovė pridūrė, kad migrantų sveikatos būklė susirūpinimo nekelia.

Per naują tragediją prie Graikijos Lesbo salos sekmadienį nuskendo 11 migrantų, tarp jų – šeši vaikai, įskaitant keturis kūdikius, pranešė pakrančių apsaugos pareigūnai. 10 žuvusiųjų buvo rasti laivo, kuris apvirto per pavojingą kelionę iš netoliese esančios Turkijos, kajutėje. Dar viena auka, maža mergaitė, bangų buvo išmesta į salos krantą. Bandydami pasiekti Europą, prie Lesbo salos pastarosiomis dienomis žuvo dešimtys pabėgėlių.

Graikijos vyriausybės penktadienį pranešė, kad mažiausiai 22 žmonės, tarp jų 13 vaikų, žuvo praeitą naktį, kai du migrantų ir pabėgėlių laivai nuskendo pakeliui iš Turkijos į Graikijai priklausančias salas Egėjo jūros rytinėje dalyje. Komercinės laivybos ministerija nurodė, kad 19 žmonių, tarp jų šešios moterys ir 10 vaikų, žuvo, o dar 138 buvo išgelbėti netoli Kalimno salos. Dar trys žmonės žuvo, o šeši buvo išgelbėti per atskirą incidentą anksti penktadienį netoli Rodo salos.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Austrijos kancleris Werneris Faymannas trečiadienį perspėjo, kad tvoros prie Europos Sąjungos sienų nėra pageidaujamos, kai Viena užsiminė galinti atsitverti nuo Slovėnijos, siekdama kontroliuoti migrantų antplūdį. „Pirmininkas ir kancleris pakartojo savo bendrą poziciją, kad tvoroms Europoje ne vieta“, – abu veikėjai nurodė savo pranešime, paskelbtame po pokalbio telefonu dėl naujausios padėties pabėgėlių krizėje.

 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį planuoja svarstyti, kiek Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančių asmenų jų mieste galės sulaukti socialinės integracijos.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai antradienį paragino Bendrijos valstybes laikytis savo įsipareigojimų, sprendžiant didžiausią pabėgėlių krizę pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, nes kitaip Europai gresia „tektoninės permainos“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pabrėžė, kad negalima suversti atsakomybės kitiems, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši krizė kelia grėsmę pagrindiniams 28 valstybių Bendrijos pasiekimams.

Jau daugiau negu 700 tūkst. pabėgėlių ir migrantų šiais metais pasiekė Europą per Viduržemio jūrą, tęsiantis didžiausiai migrantų krizei šiame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra. Apie 562 355 žmonės, trokštančių pabėgti nuo karo ir skurdo, daugiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano, pasiekė Graikijos krantus, o dar apie 140 tūkst.

Vyriausybė posėdyje pirmadienį skyrė 300 tūkst. eurų Europos Tarybos (ET) vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondui, Sirijos „Madad“ patikos fondui bei patikos fondui Afrikai. Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime dėl nepanaudotų asignavimų perskirstymo, minėta suma skiriama įnašui į ET vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondą ir Lietuvai solidariai prisidėti prie migracijos problemų sprendimo per vadinamuosius patikos fondus.

Slovėnijos pasienis. Čia į šalį dideliu būriu traukia apie 2000-iai pabėgėlių. Jų laukia paskutiniai penki kilometrai iki pirmojo registracijos centro šioje nedidelėje, vos du milijonus gyventojų turinčioje šalyje. Kitas žingsnis – kelionė į priėmimo centrus prie Slovėnijos – Austrijos sienos. Dauguma šių pabėgėlių iš Sirijos ir jie jau ima kaltinti ekonominius migrantus, kad dėl jų noro pasipelnyti iš Vakarų valstybių sirams bus gerokai apsunkinta prieglobsčio prašymo procedūra.

Pabėgėlių antplūdžio į Europą kontekste Lietuva, lyginant su tomis Europos šalimis, per kurias tiesiogiai eina pabėgėlių srautai, yra žymiai geresnėje situacijoje, bet mes vis tiek susiduriame su trimis pagrindiniais iššūkiais – tai klausymuose apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Tomas Janeliūnas. „Pirmasis Lietuvos iššūkis – administracinis ir techninis nepasirengimas juos priimti.

 Kepti picas, plauti indus, tvarkyti virtuvę – tokius ir kitus darbus kavinės ir restoranai norėtų pasiūlyti į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams. Darbdaviai pabėgėlių laukia išskėstomis rankomis ir sako pasiruošę mokėti tokį patį atlyginimą kaip lietuviams, mat vietinės darbo jėgos katastrofiškai trūksta. Štai didžiausias Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklas tvirtina galintis įdarbinti iki 50-ies žmonių.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį teisino savo griežtą poziciją pabėgėlių atžvilgiu, sakydamas, kad „70 proc. migrantų yra jauni vyrai, kurie atrodo kaip armija“. „Tai, su kuo susiduriame, nėra pabėgėlių krizė“, – jis sakė per Europos liaudie partijos, vienijančios Europos Sąjungos konservatyvias politines grupes, suvažiavimą Madride. „Tai migracinis judėjimas, sudarytas iš ekonominių migrantų, pabėgėlių, taip pat užsieniečių kovotojų.

 Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį pranešė apie naujus nenustatytų ginkluotų asmenų išpuolius Egėjo jūroje prieš migrantus, mėginančius pasiekti Europą.

Pabėgėliai gyvens Lietuvoje, nes važiuoti į užsienį jiems neapsimokėtų – jie ten negautų jokių pabėgėliams skirtų pašalpų. Tokią nuomonę galima susidaryti, pasiklausius vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio. Jis nurodė, kad į Lietuvą perkeltas pabėgėlis, kuris išvyks laimės ieškoti į kitas Vakarų šalis, ten galės būti tik svečio ar turisto statusu, o norėdamas legalia jis turės grįžti į Lietuvą. „Gavęs čia pabėgėlio statusą, jis (pabėgėlis – red.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

Kada bus perkelti pirmieji pabėgėliai į Lietuvą, priklausys nuo Graikijos ir Italijos sprendimų, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Anot jo, po vizitų į abi šalis sutarta, jog graikai ir italai galimų perkelti pabėgėlių sąrašus pateiks „artimiausiu metu“, galbūt lapkričio mėnesį. „Nei į dantis, nei į batų dydį mes nežiūrėsime. Atranka prasidės, kai graikai pradės vykdyti standartinę procedūrą. Graikai kol kas dar nevykdo, italai vykdo pilotinius projektus.

 Kauno centre – pirotechninių šūvių lydimas protestas prieš pabėgėlius. Prie protesto akciją surengusių tautininkų norėjo prisijungti ir skandalingais pasisakymais pagarsėjęs Vytautas Šustauskas. Tiesa, policijos pareigūnai buvusį Kauno merą iš renginio išprašė. Apie šimtas žmonių šeštadienio vakarą nešdami plakatus ir skanduodami patriotinius šūkius patraukė Vienybės aikštės link. Laisvės alėjos prieigose mitingą prieš imigrantus stebėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Vokietijoje peiliu smarkiai sužalota kandidatė į Kelno merus. Pareigūnai ne tik sulaikė užpuoliką, bet ir išsiaiškino jo motyvą. Politikė užpulta dėl pagalbos pabėgėliams. Sekmadienį Kelne vykstančius mero rinkimus aptemdė išvakarėse įvykdytas žiaurus nusikaltimas. Henrietė Reker - viena pagrindinių kandidačių į mero postą ir nepriklausoma politikė, remiama Angelos Merkel partijos, buvo sunkiai sužalota peiliu į kaklą.

 Keturi pabėgėliai, norėdami patekti į Jungtinę Karalystę, nusprendė įsilaužti į sunkvežimį. Tačiau jie nežinojo, kad jame vežamas poliarinis lokys. Vis dėlto lokio išsigando tik vienas migrantas. Trys į beviltišką padėtį patekę nelaimėliai kelionę tęsė su suirzusiu lokiu.   Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kalė mieste iš nedidelio sunkvežimio išlaipino tris pabėgėlius. Vyrai su lokiu praleido apie dešimt minučių, kol prisistatė juos per vaizdo kameras pastebėję pareigūnai.

Ruošiantis priimti pabėgėlius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą savivaldybėse ir parengti įvairių sričių pedagogus mokyti lietuvių kalbos atvykėlių vaikus. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė penktadienį sakė, kad šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos.

Per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose, ypač sostinėje, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo.

Slovakija trečiadienį pranešė siųsianti 50 policininkų į Vengriją dalyvauti sienos su Serbija apsaugoje, kai Europos Sąjungoje stengiamasi susidoroti su milžinišku migrantų antplūdžiu pietrytiniame pasienyje. Slovakų policininkai spalio 20 dieną atvyks patruliuoti palei pietinę sieną, sakė trečiadienį vidaus reikalų ministras Robertas Kalinakas, pažymėjęs, kad visi siunčiami policininkai kalba vengriškai.

Pabėgėlių klausimas Lietuvoje juda nuo vienos radikalios pozicijos prie kitos: pradinį pasipriešinimą dėl atvykėlių skaičiaus keičia susirūpinimas, jog gali nebūti norinčiųjų atvykti. Pradėta kalbėti ir apie motyvacinę sistemą. Tačiau šioje diskusijoje dažniausiai trūksta labai svarbios informacijos. Naujoji Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė tvirtina, kad neverta kelti pabėgėlių motyvacijos atvykti klausimo.

35-erių metų muzikantė Sarah Connor gyvena kartu su pabėgėlių šeima. Vokiečių žurnalas „Closer“ rašo, kad dainininkės namuose apsigyveno sirų motina su keturiais vaikais. Paparacai užfiksavo pop žvaigždę einant kartu su savo ir pabėgėlių vaikais. Sarah Connor interviu sakė: „Aš rūpinuosi pabėgėliais. Bandau tai perteikti visai šeimai. Taip pat kalbuosi su vaikais, kad užaugę jie žinotų – mes privalome padėti“. Beje, Sarah Connor turi du vaikus. PlayRadio.

Vyriausybė žada dalyti lankstinukus apie Lietuvą pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Italijoje. Esą taip bus motyvuojami pabėgėliai atvykti į Lietuvą, apie kurią jie nieko nežino. „Tokia informacija yra pateikta, kad apie Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas šalis, mažai turi informacijos, nežino, kur tokios šalys yra. reikėtų daugiau informacijos, kas yra Lietuva, kur yra, koks čia gyvenimas“, - įsitikinęs premjeras Algirdas Butkevičius.

 Pabėgėlių antplūdis, sukėlęs Europoje politinę krizę, turi ne tik pasekmių, apie kurias mes daug kalbame, bet ir priežasčių, apie kurias nedaug žinome ar norime žinoti. Šiandien girdime, kaip Europa ieško būdų kovoti su nevaldoma trečiųjų šalių emigrantų banga, tačiau pasigirsta tik viena kita idėja, kaip reikėtų pradėti kovoti su priežastimis, kurios iki šiol miglotai įvardytos. Nepašalinus krizės priežasčių, problemos tik augs, pabėgėlių skaičius tik didės.

Pabėgėlių nenoras integruotis į mūsų bendruomenę yra turbūt daugiau susijęs su tuo, kad žmonės neturi informacijos apie mūsų valstybę, „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.    „Reiktų vadovautis turbūt ta praktika, kurios turi ir kitos šalys. Sakykime, Danija platina informaciją apie savo valstybę, apie padėtį Danijoje, ką gali rasti pabėgėliai, kokios yra jų gyvenimo sąlygos ir panašiai.

 Gerb. Premjere, esu stipriai sunerimęs ir niekaip negaliu suprasti, kas pastaruoju metu vyksta Vyriausybėje? Užuot lengviau kvėptelėjęs, kad pabėgėliai nedega noru atvykti į Lietuvą, o veržiasi į dosnias pašalpas lengvesne ranka dalinančias šalis, Jūs užsimojote juos „motyvuoti“ atvykti pas mus.

 Juo labiau, kad premjeras jau planuoja, kad propagandai už pabėgėlius, taigi - ir rinkimams, reikės valdiškų pinigų. “Kviečiu, kad ir žurnalistai šioje srityje galėtų padirbėti, bet aišku pirmiausia valdžia turi paruošti komunikavimo kampanijas ir jas viešinti per įvairias visuomenės informavimo priemones“, - taip prabilo premjeras A. Butkevičius. Apie dūstančią nuo pabėgėlių Europą. Jei nebus valdžios programų, visuomenė bus nuteikta pries pabėgėlius.

Lietuvos gyventojams baimintis pabėgėlių iš Sirijos antplūdžio – nereikėtų. Pasirodo, kad pabėgėliai net ir nenori važiuoti į Lietuvą. Premjeras Butkevičius mano, kad pabėgėliams trūksta žinių apie gyvenimą Lietuvoje, todėl jie nenori. Tačiau pabėgėlio duona mintantys Pabradės gyventojai sako, kad žinios apie Lietuvą ne prie ko.