oro tarša

Visoje Lietuvoje smarkiai padidėjo oro tarša. Sostinėje saugią normą užterštumas viršija daugiau nei du kartus. Specialistai sako, kad tai lemia Europą pasiekusi nešvari oro masė su Sacharos dulkėmis, taip pat mažas kritulių kiekis ir įspėja šiomis dienomis vengti pasibuvimų gryname ore.

Nuo pirmadienio įmonės gali teikti paraiškas mažiau taršiems kuro deginimo įrenginiams. Pagal šį kvietimą skiriama 2,24 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Paraiškas gali teikti turintieji 1-50 megavatų (MW) šiluminės galios katilus.  Maksimali subsidijos suma – 200 tūkst. eurų, tačiau ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Paraiškos priimamos iki kovo pabaigos.  Tai pakartotinis kvietimas teikti paraiškas.

COVID-19 pandemijai ir toliau plintant, pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tai rodo ir 2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui.

Spalio 1 d. duomenimis, oro tarša ir kietųjų dalelių kiekis ore visoje Lietuvoje normas viršija beveik 3 kartus. Aplinkosaugos ekspertai teigia, kad šios dienos yra vienos labiausiai užterštų per pastaruosius penkerius metus bei ragina saugotis ir, jei tik įmanoma, iš namų nekelti nė kojos.  Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą.

Po incidento „Achemoje“ ketvirtadienį atlikti papildomi tyrimai neparodė oro taršos Jonavoje ir Jonavos rajone, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiandien gauti pirmieji tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos oras (tiek lauke, tiek patalpose) nėra užterštas azoto monoksidu, azoto dioksidu, formaldehidu, sieros dioksidu.

Alytuje ir Miklusėnuose trečiadienio rytą oro tarša neviršija normų, teigia aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. „Turiu septintos valandos duomenis, tai nebuvo tarša fiksuojama nei mieste, nei rajone“, – žurnalistams po Aplinkos komiteto posėdžio Seime sakė viceministrė.

Kaune darbą pradėjo didžiausia kelių dešimtmečių investicija: 100-tą milijonų eurų kainavusi „Continental“ gamykla. Prezidentui G. Nausėdai paspaudus mygtuką, gamykla jau pradeda gaminti mašinų elektronikos detales visam pasauliui ir žada darbą pasiūlyti tūkstančiui kauniečių. Tačiau šalia gyvenantys žmonės jau skundžiasi, kad daugėjant kaimynystėje gamyklų, buvo nutiestas per miestelį geras kelias, ir gyventi prie jo darosi nebeįmanoma.

Užterštas oras, tikėtina, veikia psichinių ligų pasitaikymo dažnumą regionuose. Tokias išvadas pateikė mokslininkai iš Čikagos universiteto, atlikę tyrimą palyginus JAV ir Danijos žmonių sveikatą bei įvairių šių šalių regionų užterštumo lygį. Čikagos universiteto mokslininkai ištyrė daugiau nei 150 mln. žmonių duomenis, kuriuos jiems pateikė JAV draudimo organizacijos.

Penktadienį Kaune fiksuojamas didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, dėl šių priežasčių darželius ir mokyklas lankantys vaikai neturėtų būti vedami į lauką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kietųjų dalelių KD10 koncentracija Petrašiūnų oro kokybės matavimo stotelėje siekia 53,5 mikrogramo kubiniame metre.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinės oro taršos mažinimo planą. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės. Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.

Daugiau nei savaitę oro užterštumas vėžį sukeliančiomis kietosiomis dalelėmis Vilniuje buvo pasiekęs žmonėms pavojingą ribą, tačiau valdininkai nesugebėjo pasirūpinti, kad vaikai mokyklose negadintų savo sveikatos – bent jau nesportuotų lauke. Nors informacija apie užterštumą ore buvo skelbiama internete, visa eilė sostinės mokyklų fizinio lavinimo pamokas kaip niekur nieko vedė lauke. Kai kurie vilniečiai pajuto, kad oras neseniai visą savaitę Vilniuje buvo ypač užterštas kietosiomis dalelėmis.

Balandžio pradžioje Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir dalyje Vilniaus fiksuojamas didesnis nei normalus kietųjų dalelių kiekis ore per parą. Šių miestų gyventojams patariama praleisti mažiau laiko gryname ore. Kietosios dalelės – ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.

Taršių automobilių mokesčio Lietuva nesvarstys bent tol, kol matysime sėkmingai veikiant kitas priemones oro taršai mažinti, užtikrina Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl atnaujinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, kuriame numatomos finansinės paskatos vairuotojams, atsisakantiems savo taršių automobilių.

Trečiadienį Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Kėdainiuose fiksuota padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Panevėžyje užterštumas yra tris kartus didesnis už leistiną paros ribinę vertę, Kėdainiuose – dvigubai didesnis. Kitose vietovėse užterštumas normas viršija mažiau. Pasak NVSC, didesnę taršą daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.

Klaipėdos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje. „Vakar prieš darbo pabaigą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pakankamai didelį rezonansą ir gyventojų pasipiktinimą sukėlusios galimos taršos šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu“, – penktadienį žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Hamburgo miesto vadovybė paskelbė, jog netrukus į vieną didžiausių Vokietijos miestų bus draudžiama įvažiuoti su automobiliu, kuris turi dyzelinį variklį, o tiksliau – automobilių, kurie neatitinka „Euro 5“ arba „Euro 6“ taršos reikalavimų.  Iš pradžių „Euro 5“ ir „Euro 6“ taršos standartų neatitinkantys automobiliai su dyzeliniais varikliais nebus įleidžiami į dvi miesto gatves, tačiau laikui bėgant draudžiamų atkarpų sąrašas tik ilgės ir ilgės.

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

  Europos Teisingumo Teismas (ETT) ketvirtadienį paskelbė pripažįstantis Lenkiją kalta dėl oro kokybės normų pažeidimų ir paragino nedelsiant taisyti padėtį, nes priešingu atveju šalis gali sulaukti finansinių nuobaudų.   ETT sprendimas, kad Lenkija reguliariai pažeidinėdavo ES direktyvomis nustatytus oro taršos smulkiomis toksiškomis kietosiomis dalelėmis leistinuosius parametru žymi naują priešpriešą tarp Europos Sąjungos institucijų ir Varšuvos dešiniosios vyriausybės.

Klaipėdos Vitės kvartalo bendruomenė kreipiasi į aukščiausią šalies valdžią. Žmonės reikalauja nedelsiant imtis priemonių, kurios sumažintų oro taršą mieste. Ši problema neva nesprendžiama jau daug metų, o jos mąstai nuolat auga. Gyventojai priversti kęsti Klaipėdos jūrų uoste krovos darbus vykdančių įmonių skleidžiamus kvapus. Nuo jų kenčia ir šiame kvartale ugdymo įstaigas lankantys moksleiviai bei darželinukai.

Dažnai nė nesusimąstome, kokie cheminių medžiagų kokteiliai mus supa kasdien. Tai ir naudojama buitinė chemija, ir oro gaivikliai namuose, kvapnių medžiagų mišiniai automobiliuose, tualetuose, deginamos kvapiosios žvakės, smilkalai. Šių produktų sudėtyje esančios medžiagos – toksiškos, sukeliančios alergijas, vėžinius susirgimus. Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje atstovai teigia, kad buitinės chemijos sudėtimi domėtis būtina.

Pirmasis pasaulyje „miško miestas” šiuo metu yra statomas Liudžou, Guangsi provincijoje, Kinijoje. Jis skirtas kovoti su oro tarša ir klimato kaita. Miesto koncepsiją išplėtojo Stefano Boeri Architetti ir jo komanda. Šiame mieste galėtų apsistoti apie 30 tūkst. žmonių. Čia bus daugiau kaip 100 rūšių augalų, kurių būtų susodinta visas milijonas. Taip pat mieste būtų 40 tūkt. medžių, kurie galėtų sugerti apie 10 tūkst. tonų anglies dioksido ir 57 tonas teršalų.

Su tirpstančiu sniegu ir šiltėjančiu vėju ateina ne tik pavasaris, bet ir oro užterštumas. Tarša ore Vilniuje yra padidėjusi ir tai netruko pastebėti sostinės gyventojai. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai skuba raminti. „Yra šioks toks pavojus rizikos grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams iki 5 metų, žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kraujotakos ligomis.

Vokietijos ugniagesiai iš Hamburgo oro uosto evakavo šimtus žmonių, kai maždaug 50 žmonių nukentėjo nuo, kaip įtariama, nežinomo nuodo, pasklidusio per pastato oro kondicionavimo sistemą. Vokietijos naujienų agentūra dpa nurodė, kad 50 asmenų sekmadienį skundėsi kvėpavimo sutrikimu, perštėjimu akyse; ugniagesiai tikrina nukentėjusiuosius, ar būtina juos siųsti į ligoninę. Evakuotieji priversti laukti lauke, kai oro temperatūra yra žemiau nulio.

Kinijos sostinė, Pekinas, šios žiemos metu dienų dienas skendėjo tiršto smogo debesyje. Todėl valdžia ėmėsi veiksmų. Siekiama sumažinti anglies vartojimą 30 procentų. Valdžios manymų, tai pagerintų oro kokybę Pekine. Panašių užmojų turi ir Europos šalys.   Pekine siekiama sumažinti oro taršą, todėl norima anglies naudojimą nukirsti 30 procentų. Apie šiuos planus kalbėjo Pekino meras Cai Qi, kaip skelbia independent. Nepaisant nuolatinių pažadų, tai padaryti sunku.

2017 m. Londonui prasidėjo su itin nemalonia žinia – meras pirmą kartą paskelbė pavojų dėl pasiekto aukščiausio taršos lygio mieste. „Šiandien yra gėdinga būklė Londone dėl toksiškų dalelių kiekio ore. Todėl esu priverstas skelbti pirmąjį „labai aukštą“ oro taršos perspėjimą pagal naują įspėjimo sistemą“, – teigė miesto meras. Žmonės kenčia nuo kvėpavimo takų ligų, taip pat buvo įspėti lauke neužsiimti jokia intensyvia ir aktyvia fizine veikla, rašo indy100.com.

Paryžiaus, Atėnų, Madrido ir Meksiko merai Meksikos sostinėje vykstančiame susitikime susitarė iki 2025 metų uždrausti keleivinių ir krovininių automobilių su dyzeliniais varikliais eismą savo miestuose, praneša BBC. Šių miestų gyventojai bus raginami važinėti alternatyviomis transporto priemonėmis – elektromobiliais, hibridiniais ir vandeniliniais automobiliais. Be to, merai savo miestuose ketina plėtoti pėsčiųjų zonas ir dviračių infrastruktūrą.

 Žiemos sezonas Lietuvai atnešė dar vieną problemą – oro užterštumą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių metų sausio 6 d. visuose miestuose buvo užfiksuotas rekordinė oro tarša, kuri net tris kartus viršijo normą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsimojo netradiciniu būdu kovoti su oro tarša ir tam tikslui planuoja naudoti dronus.  Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę.

Daugelyje pasaulio miestų padidėjęs oro užterštumas skatina imtis ryžtingų priemonių kovai su šia globalia problema. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) analizė, beveik 90 proc. miestų gyventojų kvėpuoja oru, kurio tarša smarkiai viršija PSO rekomenduojamą ribą. Tačiau, pasak PSO, kovos būdų su šia problema tikrai yra. Kolumbijos sostinė Bogota ir Danijos – Kopenhaga yra tarp teigiamų pavyzdžių, kuriais galėtų sekti ir kitos šalys.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

Žinių radijas Atšalus orams ir suintensyvėjus šildymui, padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Trečiadienį Vilniaus mieste kietųjų dalelių koncentracija viršijo valandines ribines vertes po keletą kartų. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tvirtina, kad tokia oro tarša būdinga žiemai: „Kuo šalčiau, kuo silpnesnis nepastovios krypties vėjas, tuo mažesnė teršalų sklaida.

 Šį šiltą ir sausą rudenį didžiuosius Lietuvos miestus aplankė jiems nebūdingas reiškinys – smogas. Jis sukėlė daug klausimų gyventojams ir atkreipė dėmesį į oro taršą, jos priežastis bei prevenciją. Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 metais oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 metais. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.

 Paskutinėmis spalio dienomis virš Vilniaus pakibęs smogas atskleidė, kad net ištikus didelei nelaimei įspėjamosios SMS žinutės apie gresiantį pavojų galime negauti. Vieni siuntė, kiti negavo „Padidėjus oro taršai rekomenduojama mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke“, – tokios įspėjamosios žinutės, vadinamos ypatingojo statuso žinutėmis, skriejo į sostinės gyventojų telefonus. Deja, atskriejo tik į nedidelę jų dalį. 16 mln.

Tebesitęsiant sausiems orams, kai kur Lietuvoje kietųjų dalelių koncentracija yra didesnė nei saugios sveikatai ribos. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, sekmadienį vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija ribinę vertę viršijo Klaipėdoje centre, kai kuriuose kituose miestuose jų koncentracija buvo padidėjusi. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienį ir antradienį lietaus nenumatoma, pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, pietų krypčių vėjas.

 Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, pietų krypties vėjas), aplinkos ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo ribinę vertę.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Aplinkosaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kasdien naudodami daug gaminių, turinčių žalingų medžiagų, galime pakenkti sveikatai. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas savanorių namų ir darbo aplinkos dulkių tyrimas parodė, kad jose rasta kenksmingų sveikatai medžiagų.

Rytoj, Pasaulinę aplinkos dieną, nuo 9 val. iki 15 val. sostinės gyventojus ir svečius Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra kviečia į Europos aikštę (prie miesto savivaldybės), kur jie galės išsamiai susipažinti su oro taršos matavimais, tiesiogiai stebėti mobiliosios laboratorijos, matuojančios teršalų koncentraciją ore, darbą.

Rytoj, Pasaulinę aplinkos dieną, nuo 9 val. iki 15 val. sostinės gyventojus ir svečius Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra kviečia į Europos aikštę (prie miesto savivaldybės), kur jie galės išsamiai susipažinti su oro taršos matavimais, tiesiogiai stebėti mobiliosios laboratorijos, matuojančios teršalų koncentraciją ore, darbą.

Jau nuo vaikystės daugelis iš mūsų esame mokomi, jog jei norime įsigyti vieną ar kitą daiktą – turime išmokti taupyti. Vaikystėje taupome žaislams, paauglystėje - pramogoms, o suaugę – svarbiems pirkiniams arba atostogoms.

Labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių orą teršia Vokietija: 2013 m. anglies dvideginio emisijos 2013 m. čia išaugo 2 proc. iki 760 mln. tonų, pranešė naujienų agentūra AFP. Nors 2013 m. daugumoje ES šalių CO2 išmetimo į atmosferą apimtys sumažėjo vidutiniškai 2,5 proc., 6 valstybėse jos išaugo. Tai Danija (6,8 proc.), Estija (4,4 proc.), Portugalija (3,6 proc.), Prancūzija (0,6 proc.) ir Lenkija (0,3 proc.

Pigios kiniškos prekės, tiekiamos JAV ir kitų pasaulio šalių rinkoms, turi ir šalutinį poveikį, bent jau JAV vakarų pakrantės gyventojams. Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad šias prekes gaminančių fabrikų Kinijoje oro tarša per Ramųjį vandenyną pasiekia JAV ir atsiliepia šios šalies vakarinės dalies oro kokybei.

Žmonių sveikatai pavojinga oro tarša kietosiomis dalelėmis Europoje yra sumažėjusi, tačiau net 88 proc. miestų gyventojų yra veikiami teršalų koncentracijų, viršijančių Jungtinių Tautų (JT) nustatytas normas, rašoma antradienį paskelbtoje oficialioje ataskaitoje.

Naujausi tyrimai atskleidė, kaip žmogaus organizmą veikia transporto ir pramonės sukeliama tarša. Nustatyta, kad transporto ir pramonės tarša miestuose žmogaus sveikatai gali sukelti net mirtinų pasekmių – plaučių vėžį ir širdies sutrikimus, rašo guardian.co.uk.

JAV Miškų tarnybos (Forest Service) ir Davey instituto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad miestuose augantys medžiai kasmet vidutiniškai išgelbsti bent vieno žmogaus gyvybę šalindami iš oro mažos dispersijos teršalų daleles. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Environmental Pollution“. Pasak tyrimo autorių, tokio dydžio mieste kaip Niujorkas medžiai kiekvienais metais išgelbsti bent 8 žmonių gyvybę.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus. Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai.

Daugelis grūdų augintojų, ko gero, dar nežino, kad buvusios Aplinkos ministerijos vadovai nusprendė kontroliuoti grūdų džiovyklų oro taršą. Jei turite nedidelę grūdų džiovyklą ir net jei lietingiausiais metais ji dirba mėnesį ar du, o iš jos kamino tikrai neišrūksta 10 tonų teršalų, neskubėkite džiaugtis. Kad jums nereikėtų mokėti oro taršos mokesčio, gali tekti tai nuolat įrodinėti.

Britanijos mokslininkai ketvirtadienį sakė, kad jei tęsis karščio banga, dėl užteršto oro Londono olimpinių žaidynių dalyviams gali būti sunku siekti naujų rekordų. Ketvirtadienį oro tarša Londone pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006-ųjų. Londono universiteto mokslininkai pranešė, kad olimpinių žaidynių išvakarėse smarkiai pakilo oro temperatūra ir užterštumas ozonu viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą ribą.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes. Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija – antra.

Spalio 27 d. esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija didžiuosiuose miestuose liko padidėjusi, o Vilniuje Žirmūnuose ir Senamiestyje viršijo paros ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimui įtakos galėjo turėti įvairių šaltinių (kūrenimo, transporto) keliama tarša. Dalis teršalų oro masių galėjo būti atnešti iš piečiau esančių Europos valstybių, praneša aplinkos apsaugos agentūra.

Besivystančios valstybės visame pasaulyje neretai yra giriamos dėl spartaus ekonomikos augimo, tačiau mes nedažnai girdime apie tokios staigios plėtros keliamas problemas, rašo portalas CNBC. Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ataskaitą apie oro kokybę įvairiose pasaulio valstybėse, pagal kurį CNBC sudarė užterščiausių pasaulio valstybių dešimtuką.