orlen lietuva

Antradienį sudaryta „Orlen Lietuva“ ekspertų komisija, į kurią įtraukti vamzdynų, fizinės saugos, ekologijos, techninės analizės, mechanikos ir kiti specialistai, pradėjo tyrimą dėl antradienį įvykusios avarijos produktotekyje Polockas-Ventspilis. Dėl šios avarijos į aplinką išsiliejęs dyzelinas pasklido po maždaug 20 arų teritoriją. Komisija nustatys avarijos priežastis, įvertins padarinius ir likvidavimo nuostolius, numatys visapusiškas priemones, kad tokios avarijos ateityje neįvyktų.

Naktį naftos produktotekio Polockas–Ventspilis 201 kilometre (Rokiškio raj.) įvyko avarija, dėl kurios į aplinką išsiliejo dyzelinas. 17.30 val. Šiuo metu išsiliejęs dyzelinas yra surenkamas į specialias talpas, kurios bus gabenamos į naftos perdirbimo įmonę utilizavimui. Avarijos priežastys tiriamos, tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad tai galėjo būti neteisėtas prisijungimas.

Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo statusą turinti „Inter Rao  Lietuva“ 2011 metams pratęsė elektros energijos  elektros energijos tiekimo sutartį su didžiausiu Baltijos šalių elektros energijos vartotoju – Lietuvoje veikiančia naftos perdirbimo įmone  „Orlen Lietuva“. „Džiaugiamės, kad ir toliau tieksime elektros energiją vienai žinomiausių ir itin didelę įtaką Lietuvos ekonomikai darančių bendrovių“, – teigia  „Inter Rao Lietuva“ komercijos direktoriu...

Dar lapkričio pabaigoje litras populiariausio A95 benzino Lietuvos degalinėse vidutiniškai kainavo 4,14 lito. Prasidėjus gruodžiui šio benzino kaina šoktelėjo 10 centų aukštyn. Penktadienį vidutinė A95 benzino kaina jau siekia 4,24 lito už litrą. Dyzelino kaina nuo lapkričio 30 iki gruodžio 3 dienos pakilusi 11 centų, nuo vidutiniškai 3,69 lito iki 3,8 lito už litrą, rodo kuro-kainos.lt duomenys. Statistiškai didžiausias benzino kainų šuolis užfiksuotas „Statoil“ degalinių tinkluose.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ niekaip nebaigia ginčo dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos ir krovinių vežimo tarifų. Ketvirtadienį Vilniuje susitikę abiejų įmonių derybininkai tik sutarė kalbėtis toliau, praneša LTV „Panorama“. Vyriausybei pažadėjus Mažeikių naftos perdirbimo į monei „Orlen Lietuva“ padėti spręsti jos produktų išvežimo problemas, „Lietuvos geležinkeliai“ vėl imasi ieškoti abiem įmonėms naudingų sprendimų.

Pasak lenkų spaudos, mažiausiai septynios įmonės yra susidomėjusios „Orlen Lietuva“. Mažeikių įmonės savininkas - koncernas „PKN Orlen“ šiuo metu sprendžia dilemą: ar likti "Orlen Lietuva" akcininku ir toliau investuoti į įmonę, ar pasistengti kaip nors atgauti į naftos perdirbimo įmonę investuotus 3,7 mlrd. dolerių. Kaip rašo "Puls biznesu", antrasis scenarijus sulaukia vis daugiau palaikymo.

Lenkų investuotojai nusivylė Baltijos šalimis, todėl ketina gręžtis į Rusijos rinką. Apie tai viešai prabilo lenkų ambasadorius Lietuvoje Jerzy Marekas Nowakowskis. Ambasadorius neneigė, kad už gerą kainą lenkų “PKN Orlen" parduotų jiems priklausantį naftos kompleksą “Orlen Lietuva", rašo rosbalt.ru. “Jei tik rusų koncernas “Gazprom" arba koks nors kitas investuotojas pasiūlytų gerą kainą, mes pasiruošę parduoti Mažeikių naftos įmonę.

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ su potencialiais pirkėjais nesutaria dėl jo valdomos Lietuvos naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ kainos, skelbia Rusijos interneto portalas vedomosti.ru. Galimos pirkėjos Rusijos bendrovės TNK-BP ir „Surgutneftegaz“ nusprendė kol kas sustabdyti derybas. „PKN Orlen“ pageidauja už Lietuvos bendrovę gauti 2,3 - 2,5 mlrd. JAV dolerių, tačiau siūloma kaina svyruoja tik tarp 1 - 1,5 mlrd. JAV dolerių. Vedomosti.

„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ kartu ieškoti, kaip geriau išspręsti jos produktų išvežimo problemas. Tačiau iš karto perspėja ketinantys tartis tik dėl abiem pusėms naudingų sprendimų.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ likimas žada tapti dar vienu punktu mūsų su Lenkija geros kaimynystės santykių ginčų sąraše. „Ginču“ todėl, kad vieni ieško, kur nepametė, kiti susapnavo įmonės strateginę reikšmę. Jei, tarkim, staiga išgirstume, jog Lietuvos vyriausybė nusprendė statyti šalyje naftos perdirbimo įmonę – skaniai pasijuoktume iš tokio sumanymo.

Nepalankios makroekonominės ir rinkos tendencijos, vis dar neišspręsti produktų logistikos klausimai bei gamyklos sustabdymas remontui turėjo esminės įtakos bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklos ir finansiniams rezultatams. Konsoliduotiems šių metų šešių mėnesių bendrovės rezultatams lemiamos įtakos turėjo nepalankios makroekonominės, rinkos ir logistikos sąlygos. Dėl to bendrovė per pirmąjį pusmetį patyrė 42 mln. JAV dolerių konsoliduoto grynojo nuostolio.

„Niekas iš „PKN Orlen“ nesutiks parduoti Mažeikių įmonės, jeigu prieš „milijardus dolerių“ neatsidurs skaičius 2“, - tokias kalbas iš koncerno atstovų teigia išgirdę „Rz“ žurnalistai. Pasak leidinio pašnekovų, Rusijos kompanijos Lietuvos naftos bendrovę vertina ne didesne kaip 750 mln. dolerių suma. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad Mažeikių bendrovė „Orlenui“ verta mažiau, nei pirkėjui. Naftos bendrovė yra modernizuota, tačiau ji turi daugybę problemų dėl žaliavos ir naftos produktų tiekimo.

„Klaipėdos naftoje" užvakar prisišvartavo tanklaivis, atgabenęs bandomąją 80 tūkst. tonų Venesuelos naftos siuntą, skirtą Baltarusijai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis anksčiau yra sakęs, kad Baltarusija numato per Klaipėdą įsivežti apie 2 mln. tonų naftos iš Venesuelos – maždaug 160 tūkst. tonų per mėnesį.

"PKN Orlen"  vis dėlto ieško Mažeikių įmonės pirkėjo: „Dar rugsėjį „Nomura“ gali pateikti potencialių pirkėjų sąrašą“, remdamasi šaltiniais Lenkijos vyriausybėje rašo lenkų „Dziennik Gazeta Prawna.“ Tas pats šaltinis teigia, kad greičiausiai tai bus Lietuvos įmonė, už kurios nugaros stovės Rusijos kapitalas. Laikraštis pažymi, kad tai gali būti Bronislovo Lubio „Achema“. „PKN Orlen“, kuris už „Mažeikių naftą“ mokėjo 2,8 mlrd. litų ir vėliau investavo dar 0,9 mlrd.

Prezidentė sako išgirdusi iš Lenkijos vadovo Bronislawo Komarowskio patikinimą, kad kol kas apie „Orlen Lietuva“ pardavimą nėra kalbama. Valstybės vadovė nesureikšmina ir pačių kalbų apie galimą įmonės pardavimą ir primena, kad ji jau buvo parduota ir amerikiečiams, ir rusams, dabar priklauso lenkams. „Jų (tokių įmonių – ELTA) pelningumo klausimai yra gana sudėtingi, taigi yra objektyvios priežastys, kodėl „Orlen“ nėra taip lengva būti pelninga.

Noro parduoti įmonę „Orlen Lietuva" jau neslepiantys lenkai jos vertę siekia padidinti iš valstybei priklausančios įmonės „Klaipėdos nafta" išsiderėję teisę kuo pigiau krauti naftos produktus, rašo "Lietuvos rytas". Pagal 2002 metais tarp „Klaipėdos naftos" ir tuometės „Mažeikių naftos" pasirašytą sutartį, ji automatiškai pratęsiama iki 2024 metų. Tačiau kasmet vyksta derybos dėl krovos tarifų. Anksčiau šios derybos būdavo tik formalumas.

Premjeras Andrius Kubilius ir toliau gandais vadina pranešimus apie galimą Lenkijos koncerno valdomos naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose pardavimą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Pusantrų ar beveik dvejus metus girdžiu panašius gandus, bet nematau jokių realių faktų, kuriuos reikėtų komentuoti. O į gandus mes nereaguojame", – vakar kalbėjo po atostogų į darbą sugrįžęs A.Kubilius.

Rusijos naftos koncernas „LUKoil“, laikytas vienu iš favoritų perimant Lenkijos kompanijos „PKN Orlen“ aktyvus Lietuvoje, oficialiai paneigė norįs investuoti į bendrovę „Orlen Lietuva“, rašo trečiadienio numeryje dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“. Koncernas pastaruoju metu įsigijo įmonių Europoje ir pirkti naujų neplanuoja, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak „Lietuvos ryto“, Vladimiras Semakovas iš „LUKoil“ centrinės būstinės Maskvoje antradienį Lenkijos leidinį patikino, kad koncernas ...

Naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva" gali dominti nebent Rusijos bendroves. O lenkų pasitraukimas iš Mažeikių kirs koncerno reputacijai. Atrodo, kad Lenkijos koncernas „PKN Orlen" galutinai apsisprendė atsikratyti Mažeikių įmonės. Iki šių metų pabaigos Japonijos banko „Nomura" patarėjų grupė bendrovės „PKN Orlen" valdybai turėtų pateikti potencialių investuotojų pasiūlymus.

Apie galimą "PKN Orlen" pasitraukimą iš Mažeikių kalbama jau seniai. Tačiau šįsyk didžiausias Lenkijos naftos koncernas žengė konkretų žingsnį - nusisamdė Japonijos kompaniją „Nomura Holdings Inc“ konsultacijoms dėl savo padalinio Lietuvoje pardavimo, rašo lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. Kokie akcijų pardavimo scenarijai galimi?„PKN Orlen“ teigia svarstanti galimybę parduoti dalį arba visas savo „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos akcijas.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ per septynis šių metų mėnesius krovos apimtis ir pajamas praneša padidinusi 7 proc. Vienas moderniausių Europoje naftos produktų terminalas perkrovė 4,7 mln. tonų krovinių ir gavo 72,9 mln. litų pajamų. Pernai per tą patį laikotarpį „Klaipėdos naftos“ krovos apimtys siekė 4,4 mln. tonų, pajamų gauta 68,1 mln. litų. „Svarbu, kad šiemet pavyksta išlaikyti stabilias krovos apimtis – vienintelis vasaris buvo kiek prastesnis.

Žemos naftos perdirbimo maržos, euro kurso kritimas JAV dolerio atžvilgiu bei gamyklos sustabdymas remontui turėjo neigiamos įtakos Bendrovės 2010 metų pradžios finansiniams rezultatams. Padidinus žaliavos perdirbimo apimtis AB „ORLEN Lietuva“ grupė per šių metų pirmąjį ketvirtį gavo 222 mln. JAV dolerių didesnes pajamas nei per tą patį laikotarpį 2009 metais. Vis dėlto dėl nepalankių makroekonominių ir rinkos sąlygų Bendrovė patyrė 14,3 mln.

Konkurencijos Taryba (KT) šiuo metu atlieka tyrimus, susijusius su dabartine situacija degalų rinkoje. Net dvejuose tyrimuose nagrinėjami „Orlen Lietuvos“ darbo metodai, be to, bandoma išsiaiškinti, ar būta neleistinų susitarimų tarp degalinių tinklų. Vakar KT vadovas Jonas Rasimas lankėsi Vyriausybėje – pasitarime priekaištai dėl rekordines aukštumas pasiekusių degalų kainų skriejo į „Orlen Lietuvos“ vartus.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) derybos su potencialiu nauju generaliniu rėmėju artėja prie pabaigos. Kaip skelbiama LKF interneto svetainėje, parašai ant bendradarbiavimo sutarties turėtų būti padėti jau kitą savaitę. "Galiu atskleisti, kad tai bus Lietuvos bendrovė. Sutartį pasirašysime artimiausiu metu, o oficialus naujo LKF generalinio rėmėjo pristatymas bus surengtas gegužės pradžioje", - sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Generalinė Lietuvos krepšinio rėmėja „Orlen Lietuva“ traukiasi iš Lietuvos krepšinio. Šiandien paskelbta, kad lenkų valdoma organizacija nepratęsė bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Teigiama, kad finansavimas nutrauktas dėl sumažėjusio įmonės pelno bei prastų Lietuvos rinktinių rezultatų praėjusią vasarą. „Orlen Lietuva“ su Lietuvos krepšinio federacija rėmimo kontraktą vieniems metams, su galimybe jį pratęsti, pasirašė praėjusią vasarą.

Du vyriškiai pretenduoja tapti metų didvyriais Klaipėdoje. Nepagailėję dviejų butelių alaus jie sekmadienio naktį Minijos gatvėje užgesino po avarijos užsidegusį automobilį ir taip galbūt išgelbėjo žmogaus gyvybę. Po 4 val. ryto Minijos gatvėje, netoli "Orlen Lietuva" degalinės, į priešingos krypties eismo juostą išvažiavo minivenas "Renault Espace". Kurį laika mašina judėjo palei kelkraštį, tačiau po to užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą.

Atsakydama į „PKN Orlen“ reikalavimą padidinti jų įtaką „Klaipėdos naftoje“ Lietuva pasiūlė palengvinti „Orlen“ bėdas krovinius gabenant geležinkeliais. Lenkų naftos koncerno vadovai derybomis nepatenkinti, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos iždo ministerijos, kuri yra viena iš naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančio koncerno „PKN Orlen“ akcininkių, atstovai paneigė kalbas apie galimą įmonės Lietuvoje pardavimą Rusijos bendrovėms.

"Lietuvos geležinkeliai" atmeta oficialių bendrovės "Orlen Lietuva" atstovų žiniasklaidoje skleidžiamą klaidinančią informaciją apie arbitražo teismo sprendimą. Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pranešime teigiama, kad reikšmingas įvykis šalies geležinkelių veiklai buvo nuo 1999 metų galiojusios sutarties su AB "Mažeikių nafta" (šiuo metu AB "Orlen Lietuva") dėl geležinkelio paslaugų teikimo nutraukimas.

Premjeras Andrius Kubilius pranešimus apie lenkų koncerno "PKN Orlen" derybas su rusais dėl Mažeikių bendrovės "Orlen Lietuva" pardavimo vadina gandais. Ketvirtadienį lenkų žiniasklaida pranešė, kad "PKN Orlen" ieško strateginio partnerio, kuriam parduotų iki 25 proc. Mažeikių naftos įmonės akcijų. "Strateginiu partneriu" gali tapti Kremliaus valdoma "Rosneft". Skaičiuojama, kad už Mažeikių naftos įmonės mažumos akcijų paketą "PKN Orlen" gali gauti 1,25 mlrd.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Lietuvos valdžios pareigūnams jau turėtų būti žinoma, kad "Orlen Lietuva" vadovybė galėjo derėtis su Rusijos atstovais dėl įmonės pardavimo. Užsimenama, kad jau yra ir vienas konkretus, tačiau neviešinamas pirkėjas. Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius nesiima komentuoti trečiadienį pasirodžiusių Rusijos premjero Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžių, kad „Orlen Lietuva“ pirkėjas yra aiškus.

Jei buvusią "Mažeikių naftą" perimtų rusai, bendrovė galimai atsigautų, atgytų Būtingės terminalas, o Lietuvos biudžetas pasipildytų. Tokias idėjas penktadienį per spaudos konferenciją Seime dėstė socialdemokratai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Justinas Karosas. "Mes matome aiškią ūkinę problemą. Jei "Mažeikių nafta" pradės žymiai efektyviau dirbti, mokėti daugiau mokesčių į šalies biudžetą, o per Būtingės terminalą bus galima eksportuoti žalią naftą, nuo to Lietuvos ekonomika tik pagerės.

Bendrovės "Orlen Lietuva" generalinis direktorius Kristianas Pateris (Krystian Pater) neigia kalbas apie "PKN Orlen" planus derėtis su Rusijos įmonėmis dėl "Orlen Lietuva" pardavimo. "Nevedamos jokios derybos dėl "Orlen Lietuva" pardavimo Rusijos kompanijoms", - penktadienį po susitikimo su Seimo Pirmininke Irene Degutiene užtikrino K. Pateris. Žurnalistams jis sakė nenorįs komentuoti tokių kalbų. "Nenoriu komentuoti tokių kalbų, aš komentuoju tik faktus.

Pernai gruodžio 31-ąją suėjus terminui, po kurio Mažeikių naftos perdirbimo įmonė turi teisę nutraukti arba pratęsti sutartį su AB "Klaipėdos nafta", prasidėjo intensyvios abiejų pusių derybos. Abiejų įmonių atstovai tvirtina, kad nori ir toliau bendradarbiauti, tačiau kiekviena siekia sau palankesnių sąlygų. "Ieškome optimalaus vidurkio", - konstatuoja "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra.

Naftos perdirbimo įmonė prieš 6 metus piktnaudžiavo monopoline padėtimi, nustatė Konkurencijos taryba ir skyrė daugiau kaip 8,2 mln. litų baudą. Lrt.lt primena, kad dar 2005 metų pabaigoje Konkurencijos taryba nustatė, kad tuometė „Mažeikių nafta“, dabar valdova lenkų, piktnaudžiavo dominuojama padėtimi Lietuvos rinkoje, naftos produktus pardavinėdama brangiau nei kitose Baltijos šalyse. Už tai įmonei skirta 32 milijonų litų bauda.

Per 2009 m. trečiąjį ketvirtį krito naftos perdirbimo maržos bei mažėjo naftos produktų gamybos apimtys, o tai turėjo neigiamos įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams. „ORLEN Lietuva“ grupė per 2009 metų trečiąjį ketvirtį patyrė 33 mln. litų veiklos nuostolį (veiklos pelnas EBIT buvo neigiamas). Nepaisant neigiamų tendencijų, bendrovė praneša pasiekusi gerų finansinių rezultatų, jai pavyko išsaugoti savo pozicijas pagrindinėse rinkose ir sėkmingai parduoti visus gaminamus degalus.

Naktį į šeštadienį kaukėti ir ginkluoti nusikaltėliai apiplėšė „Orlen Lietuva“ degalinę Kryžkalnyje, Raseinių rajone. Pagrobta nedidelė pinigų suma. Nusikaltimo metu degalinėje nebuvo klientų, dirbo tiktai 2 operatoriai-pardavėjai. Apiplėšimo metu niekas nenukentėjo. Degalinės darbuotojams buvo suteikta psichologinė pagalba.

AB „Mažeikių nafta“ antradienį tapo generaline Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) rėmėja. Naftos perdirbimo bendrovė per metus krepšinio federacijai skirs 1,1 mln. litų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia nuo 100 iki 300 litų, penktadalis (20 proc.) nuo 300 iki 500 litų, o 5 proc. vairuotojų sumoka daugiau nei 500 litų. Degalams išleidžiančių iki 100 litų yra apie 19 proc. – parodė degalinių tinklo „ORLEN Lietuva“ savininko koncerno PKN ORLEN šių metų pradžioje Lietuvoje inicijuota vairuotojų apklausa.

Pildamiesi degalus „ORLEN Lietuva“ degalinių tinkle vairuotojai galės mokėti mažiau. Nuo šiandien į tinklo degalinėse galima nemokamai gali įsigyti nuolaidų kortelę, su kuria nuolaida suteikiama kiekvienam litrui degalų. „Didžioji vairuotojų dauguma degalų pilasi kartą ar kelis kartus per savaitę, o dažnai besipilant degalų patogu gauti momentines nuolaidas.

Šalies didmiesčių gyventojai, vairuojantys automobilius, į juos pila skirtingos rūšies degalus. Kokius degalus jie renkasi priklauso nuo konkrečios vietovės, parodė praėjusių metų „ORLEN Lietuva“ degalų pardavimai privatiems klientams. Sostinės ir jos apylinkių gyventojai dažniau perka A 95 benziną, o suskystintos dujos praėjusiais metais populiariausios buvo pajūrio regione. „Populiariausi tarp privačių vairuotojų degalai yra A 95 benzinas ir suskystintos dujos.

Tyrimai rodo, kad žiemos metu automobilių plovyklose lankytojų skaičius padidėja trečdaliu, bet tik mažiau nei pusė vairuotojų visapusiškai paruošia savo automobilius žiemai. Automobilį nuolat veikia aplinkoje esančios cheminės medžiagos, kurios kenkia automobilio dažams. Aplinkoje esantys suodžiai, rūgštys ir kitos lakiosios medžiagos lengvai prilimpa prie automobilį dengiančių dulkių ir kenkia automobilio dangai.

Nors didmeninės benzino ir dyzelino kainos susilygino, degalinės to, rodos, nepastebi Vakar didmeninės A-95 markės benzino ir dyzelino kainos beveik susilygino. Tačiau degalinėse už dyzeliną vis dar mokame keliolika centų brangiau. Litro populiariausio benzino ir litro dyzelino kaina didmeninėje rinkoje vakar skyrėsi tik maždaug puse cento. Tačiau degalinėse dyzelinas tebėra 14 centų brangesnis.

Dėl pingančios naftos Lietuvos degalinėse jau trečia savaitė pinga benzinas ir dyzelinas. Tačiau skirtinguose degalinių tinkluose degalai pinga nevienodai. Tarkime, net tam pačiam tinklui priklausančiose degalinėse skirtinguose miestuose benzino kainos skiriasi net iki 8 ct už litrą, o dyzelino – 10 ct. Pigiausia degalų kaina dažniausiai gali džiaugtis mažesnių miestų gyventojai.

Praėjusį šeštadienį Palangoje pasibaigusių „Omnitel 1000 km lenktynių" dalyviai per 3 varžybų dienas sunaudojo daugiau kaip 17 400 litrų degalų. Lenktynių dalyviai daugiausiai – apie 16 000 litrų sunaudojo A-98 „Verva“ benzino. Sunaudotas dyzelinas su „Verva“ priedais viršijo 1000 litrų. Didžiausias kiekis degalų – daugiau kaip 11 000 litrų – buvo sunaudotas šeštadienį, kai vyko pagrindinės lenktynės. Iš viso Palangoje vykusiuose važiavimuose dalyvavo 76 lenktynininkų komandos.

Šiandien pradedama vairuotojų švietimo kampanija „Taupai ne tik kurą“, kurią iniciavo Europos naftos pramonės asociacija (EUROPIA) ir Europos Komisija, atstovaujama energijos komisaro Andris Piebalgs. Projektą Lietuvoje įgyvendina degalinių tinklai „Neste“, „Orlen“ ir „Statoil“. 29 Europos valstybėse vykstančios kampanijos metu vairuotojai bus raginami keisti savo vairavimo įpročius, efektyviai ir taupiai naudoti degalus ir saugoti aplinką.

Trečiadienį degalinėse užfiksuotas naujas kainų šuolis, rašo „Respublika“. Per dieną degalai pabrango 5-7 centais. Dyzelinas grįžo į rekordines aukštumas, o populiariausias A 95 markės benzinas priartėjo prie simbolinės 3,80 Lt/l ribos. Dar vakar ryte litras dyzelino „Statoil“ degalinėse kainavo 4 Lt, „Lukoil“ ir „Orlen Lietuva“ - 3,97 Lt.

Vakar dyzelinio kuro kaina prie 4 litų už litrą priartėjo ir „Lukoil“ degalinių tinkle. Tačiau manoma, kad savaitgalio dienomis dyzelinas pigs. „Konkurencija daro savo“, - tokiais žodžiais „Respublikai“ padėtį rinkoje apibūdino UAB „Lietuva Statoil“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas. Anot jo, dyzelinas kituose tinkluose savaitgalį veikiausiai neperžengs 4 Lt/l ribos, bet jau pirmadienį kainos vėl kils.

Vakar degalų kainos šalies degalinėse pasiekė naujas aukštumas.  Baiminamasi, kad dar vienas kainų smūgis vairuotojų kišenes sukrės jau po trijų savaičių. Vakar mažmeninei dyzelino kainai iki simbolinės 4 litų ribos tetrūko vieno cento, tačiau popiet ją jau pasiekė ir perkopė „Statoil“ degalinės. Populiariausio A-95 markės benzino kainos tvirtai artėja link 3,80 Lt/l žymos. Tačiau prognozuojama, kad neprireiks nė mėnesio, ir litras populiariausio benzino taip pat pabrangs iki 4 litų.

Velykų laikotarpiu šalies degalinėse įsivyravo ramybė - bent jau kol kas degalų kainos rekordų negerina, rašo „Respublika“. Populiariausio A 95 markės benzino kainos laikosi ties nemalonia 3,60 Lt už litrą riba, dyzelinas ir A 98 markės benzinas vietomis atpigo, o automobilinių dujų kainos išliko nepakitusios. Prieš savaitę populiariausias benzinas šalies degalinėse kainavo iki 3,51-3,62 Lt už l. Tačiau vakarykščiai duomenys jau liūdnesni.