organų donorystė

Saugirdas Vaitulionis – žinomas Lietuvos žurnalistas, renginių vedėjas ir komunikacijos specialistas, garsėja ne tik savo iškalba, aštriu protu, bet ir jautriu požiūriu į visuomenės problemas. Kai prieš 12 metų Nacionalinio transplantacijos biuro komanda pakvietė jį į vieną iš organų donorystę populiarinančių renginių, jis nė sekundei nesudvejojo – sudalyvavo renginyje ir pritarė organų donorystei, taip parodydamas pavyzdį ir skatindamas visuomenę kalbėti apie šią gyvybiškai svarbią temą.

Balandžio 15 d. Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu dėl skubaus donoro organo pergabenimo buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, apie 9.30 val. KOP sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto ir pasiekė Pajuosčio aerodromą, kur buvo paimta gydytojų komanda kartu su donoro organu ir atskraidinta į 2-ąjį paieškos ir gelbėjimo postą.

Vis daugiau šalies gyventojų sąmoningai palaiko organų ir audinių donorystę, rodo Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, organų donorystei pritaria 83 proc. tyrimo dalyvių, o tai yra 11 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Tuomet donorystei pritarė 72 procentai.

Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę  įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi. „Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui.

Nors Lietuvoje savo organus paaukoti kitiems pasiryžta nedažnas, tačiau tai gali būti vienu iš būdų išgelbėti kitiems gyvybes. Apie šią temą „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėjo asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. Laidoje kalbėjusi A. Degutytė skatino visus artimųjų rate pradėti pokalbį apie organų donorystę. Pokalbis nieko nekainuoja Nors kasdienybėje apie organų donorystę su artimaisiais kalbamasi nedažnai, tačiau šis pokalbis gali paskatinti kitus imtis svarbaus žingsnio.

Šį savaitgalį Kauno klinikose užregistruotas multiorganinis donoras, iš kurio paimti keli skirtingi organai.​ Mirusiojo artimieji, sutikę paaukoti organus, išgelbėjo net  4 žmonių gyvybes. Socialinio tinklo „Facebook“ Kauno klinikų puslapyje rašoma, kad vasario 10 d. Kauno klinikose vyko net kelios organų transplantacijos: širdies, plaučių ir dviejų inkstų.

Jau netrukus Lietuvos televizijos žiūrovus pasieks neeilinis režisieriaus ir prodiuserio Dominyko Kubiliaus darbas – unikaliam donorystės ir transplantacijos procesui skirtas realybės dokumentikos keturių filmų ciklas „Prisikėlimas“. Pristatydamas neįprastai daug laiko ir dvasinių jėgų pareikalavusį projektą, talentingasis kūrėjas sakė, kad šie filmai – tai „sekundžių tikslumu atpasakotos stebuklų istorijos,  apimančios didžiausią emocijų amplitudę – nuo didžiausio beviltiškumo iki ašaras ...

Nerijus Maskolaitis – neeilinis Lietuvos medikų pacientas. 38-erių metų vyrui per jo gyvenimą širdis buvo persodinta net du kartus. Nerijus sutiko papasakoti savo istoriją ir atskleidė, kodėl nebuvo susisiekęs su širdies donorų artimaisiais. Pokalbio metu Nerijus papasakojo, kaip, rodos, eilinis susirgimas gripu baigėsi širdies transplantavimo operacija. Įvyko gripo komplikacija Pirmąją širdies transplantavimo operaciją Nerijus patyrė dar 2006 metais.

Atėnų AEK šiuo metu atstovaujantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės puolėjas Mindaugas Kuzminskas paskelbė apie savo asmeninį sprendimą ne aikštėje. Krepšininkas nusprendė tapti organų donoru. „Per savo gyvenimą esu pasirašęs daug sutarčių su klubais(foto - sutartis su "Knicks"), reklamos užsakovais ir t.t. Tačiau "sutartis" su Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM vienareikšmiškai - prasmingiausia.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalijasi viltį teikiančiomis žiniomis. Spalio mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 14 pranešimų apie potencialius donorus, 11 šeimų sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus reikiamus medicininius tyrimus 7 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir/ar audinys transplantacijai, ir vilties gyventi ir pasveikti sulaukė net 23 recipientai.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ žvakučių uždegimu 10 kartą pagerbė organų donorus, pranešė asociacija.  „Mums šis jubiliejus ypatingai svarbus, nes jis parodo, kad žmonės vis aktyviau įsitraukia, prisideda idėjomis ir, svarbiausia, mes jaučiame, kad domėjimasis organų donoryste auga,“ – pranešime sakė asociacijos prezidentė Aušra Degutytė. Šįkart akcija vyko 54 miestuose ir miesteliuose.

Lietuvoje ruošiamasi keisti organų donorystės modelį – pagal numanomo sutikimo modelį visi žmonės būtų laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai to atsisakiusiuosius. Vis tik nestinga siūlančių su šia idėja neskubėti, mat organų donorystė šiemet ir taip jau patyrė didelį smūgį – dėl pasklidusios netikslios informacijos žmonės puolė atsisakyti būti donorais, sumažėjo transplantacijų skaičius.

Rugsėjo mėnesį 24 pacientams persodinti donorų organai, trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš viso atliktos dvi širdies, viena kasos-inksto komplekso, keturios kepenų, 13 inkstų ir keturių ragenų transplantacijos.  „Rugsėjo mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 15 pranešimų apie potencialius donorus, devynių šeimos sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad praėjusią savaitę buvo užregistruoti 6 potencialūs donorai iš Lietuvos bei 3 donorinių organų siūlymai iš užsienio.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo. Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

Praėjusią savaitę Kaune šeima, netekusi mylimo žmogaus, neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Šis sprendimas viltį grįžti į pilnavertį gyvenimą dovanojo 5 žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo registruotas efektyvus organų donoras. Šio Donoro artimųjų kilnus sprendimas paaukoti organus donorystei, sugrąžino viltį pasveikti 5 žmonėms.

Prieš beveik pusantrų metų, 2021-ųjų lapkritį, vyro netekusi Birštono rajone įsikūrusi Vaida priėmė kilnų sprendimą – paaukojo vyro organus donorystei. Jai tai buvo tarsi išsigelbėjimas – kiekvieną dieną ji gyvena su mintimi, kad dalelė vyro vis dar gyva, tik jau kitame kūne.  34-erių moteris savo amžinatilsį vyrą prisimena pačiais gražiausiais žodžiais, su juo sukurti prisiminimai visada liks atmintyje.

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose ėmė plisti melagingas įrašas, kuriame skatinama atsisakyti organų donorystės esant gyvam. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad skleidžiama informacija apie gyvąją donorystę yra melaginga. Plintančiame „Facebook“ įraše skelbiama, kad galima atsisakyti organų donorystės esant gyvam ir atsisakyti organų donorystės už savo vaikus jiems esant gyviems.

Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkami abu donoro inkstai, abi ragenos, plaučiai ir kepenys. Pastarosios transplantuotos Santaros klinikose. Šis pacientas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą pateko vos dieną anksčiau. Iš viso donoro organai viltį pasveikti suteikė šešiems recipientams.

Praėjusią savaitę Vilniuje sunkią netekties akimirką mirusiojo artimieji priėmė sprendimą padėti nepažįstamiems žmonėms ir pritarė organų donorystei. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) buvo užregistruotas efektyvus organų donoras.

Vyriausybė pritaria numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. „(...) numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę“, – sakoma išvadoje, kurią šią savaitę patvirtino Ministrų kabinetas.

29-erių Agnės iš Kauno rajono ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje – dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimas, o kūno temperatūra būdavo kiek aukštesnė, nei įprasta. Kai Agnei buvo vos 7-eri, gydytojai nustatė, kad šiuos simptomus sukelia inkstų veiklos sutrikimas. Vis dėlto, ligai užkirsti kelią buvo per vėlu ir net pilnametystės nesulaukusiai Agnei buvo pripažintas lėtinis inkstų nepakankamumas. Nepraėjo nė dešimt metų ir Agnė buvo įrašyta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

Praėję metai buvo rekordiniai organų donorystei. Vien Kauno klinikų medikai 19 pacientų persodino kepenis ir 7 pacientams širdį. Pasak medikų, keičiasi ir požiūris į donorystę: žmonės vis dažniau ryžtasi paaukoti mirusių savo artimųjų organus. Vis dėlto laukiančių transplantacijos skaičiai dideli – sąraše 317 lietuvių, 4 iš jų vaikai. Dabar optimizmu trykšta kaunietis Nerijus: „Gyvenu įprastą gyvenimą, po transplantacijos susituokiau, dukrą turiu.

Praėjusi savaitė organų donorystės koordinatoriams buvo itin darbinga – per vieną parą Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai. Šie donorai galimybę pasveikti suteikė 6 sunkiai sergantiems pacientams.

Kauno klinikose mirusio Pravieniškių kalėjimo nuteistojo organai paaukoti donorystei, pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba. Pravieniškių 1-asis kalėjimas informavo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje, mirė nuteistasis, gimęs 1974 metais.

Seime nuskambėjo siūlymas padaryti taip, kad visi Lietuvos žmonės taptų potencialiais organų donorais. Nesvarbu, kad jokio sutikimo nepasirašėt. Atvirkščiai, priėmus šias įstatymo pataisas, nesutikimo raštą reikėtų rašyti visiems nenorintiems tapti donorais. Organai mirusiajam paliekami būtų ir tuo atveju, jei to nenorėtų artimieji. Toks sumanymas jau dabar kelia audras visuomenėje. Donoro kortelę Lietuvoje turi virš 40 tūkstančių žmonių.

Pasiūlymas potencialiais organų donorais tapti visiems, nebent to raštu iš anksto būtų atsisakyta, Seime sukėlė tikrą audrą. Prieš įstatymo projektą sukilusi opozicija vieną jo teikėjų išvadino „organų prekybos lobiste“ ir puolė tikinti, kad nauja tvarka atvers Pandoros skrynią ir kaip tik paskatins atsisakyti būti donorais.

Organų donorystei nėra savaitgalių ar šventinių dienų – Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinatoriai, kartu su organų donorystę Lietuvos ligoninėse koordinuojančiais gydytojais, kilnų darbą atlieka ištisus metus, o donorystės koordinavimo proceso nesustabdo net pūga ir patirta avarija. Kaip atrodo NTB transplantacijų koordinatoriaus darbas, išsamiau pasakojo NTB transplantacijų koordinatorė Kristina Grigaitė.

Organų donorystė suteikia galimybę, pasibaigus vieno žmogaus gyvenimui, išsaugoti gyvybę net keliems kitiems sergantiems žmonėms. Nors organų transplantacija yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tačiau dėl žinių trūkumo apie organų donorystę žmonės ima tikėti įvairiais mitais. Šiandien pateikiame 8 faktus apie organų donorystę ir transplantaciją. Kalbėti apie organų donorystę yra sudėtinga, nes kartu kalbama apie mirtį ir artimų žmonių netektį.

Organų donorystė – labai jautri sritis, kuri apjungia netektį ir viltį. Reanimacijoje dirbantys gydytojai kovoja dėl kiekvieno paciento gyvybės, tačiau kartais, nepaisant didelių jų pastangų, to padaryti nepavyksta. Tuomet galimybė išgelbėti kito žmogaus gyvybę atitenka mirusiojo artimiesiems – jiems pritarus organų donorystei, sunkūs ligoniai sulaukia vilties pasveikti.

Socialinių tinklų žvaigždė Paul de Miko (Paulius Mikolaitis) priėmė itin rimtą sprendimą – vyras sutiko tapti organų donoru. Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. „Paul de Miko organų donorystei taria TAIP ir pasirašė sutikimą po mirties tapti potencialiu organų donoru. „2016-ais metais amerikiečių reklamos agentūra The Martin Agency išleido reklamą pavadinimu Coleman Sweeney.

Žinia apie sunkią ligą visuomet yra netikėta ir nelaukta. Liga gali iš esmės pakeisti gyvenimą, todėl svarbu suprasti, kokie jausmai užplūsta jos užkluptą žmogų. Sunkus yra ne tik gydymo procesas, bet ir laukimas. Susirgus organams ir jiems nebeatliekant savo funkcijų, žmonėms tenka laukti tinkamo donoro ir transplantacijos. Kartais donoro sulaukiama per metus, tačiau kartais laukimas užsitęsia ir tenka laukti ne vienerius metus.

Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybė ir mirtis. Ketvirtadienį Vilniuje užgesus potencialaus organų donoro gyvybei jo šeima priėmė kilnų sprendimą – nusprendė pritarti organų donorystei. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas efektyvus donoras.

Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė registravo pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės. Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikę reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad šis donoras gali padėti šešiems žmonėms. Organų transplantacijai tiko mirusiojo širdis, abu inkstai, ragenos ir kepenys. Tai jau 25 efektyvus organų donoras šiais metais.

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai. Įtariant smegenų mirtį gydytojų laukia nelengva užduotis – ne tik pranešti artimiesiems apie mylimo žmogaus netektį, bet ir juodžiausią gyvenimo akimirką kreiptis į juos dėl organų dovanojimo kitiems.

Grupė parlamentarų siūlo pereiti prie numanomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisos nustatytų, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.

Paciento mirtis visuomet skaudi ne tik jo artimiesiems, tačiau ir jį gydantiems gydytojams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai anesteziologei reanimatologei Gabrielei Slunksnienei tenka itin sunki užduotis – diagnozuoti smegenų mirtį. Smegenų mirtis reiškia, kad už žmogaus organų koordinavimą ir aplinkinio pasaulio suvokimą atsakingas smegenų kamienas yra miręs.

Ir visuomenėje, ir Seime bręsta dar vienas iečių laužymo maratonas. Lietuvos vyskupų konferencija skelbia, kad priešinasi naujam organų donorystės modeliui, kurio siekia ir Transplantacijos biuras, ir valdantieji. Jei Seimas priimtų naują tvarką, potencialiu organų donoru taptų kiekvienas, kuris raštiškai to neatsisakė. Kunigai tai vadina prievarta, esą tokiu būdu organus žmonės galimai dovanotų iš nežinojimo, o ne laisvos valios.

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.

Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirką artimiesiems apsispręsti bus lengviau, jie įvykdys paskutinę mirusiojo valią. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet artimieji atsisako paaukoti artimojo organus donorystei – tokių atsisakymų Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 proc.

Trijų vaikų mama Inesa, prabėgus beveik trejiems metams, nepamiršta savo šviesaus atminimo vyro, kurio gyvybę pasiglemžė baisi nelaimė. Tačiau vilties suteikia žinojimas, kad priimtas kilnus sprendimas išgelbėjo net šešių žmonių gyvybes. Ukmergiškė su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasidalinti savo jaudinančia istorija ir sako nė sekundės nesigailėjusi priėmusi sprendimą paaukoti vyro organus donorystei, nes kažkam tai suteikė šansą gyventi.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį, gegužės 12 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Tai jau 16 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje. Atlikus visus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkamos donoro kepenys ir vienas inkstas – tai šansą į gyvenimą suteiks dviems žmonėms.

Medikai kiekvieną dieną padeda žmonėms silpniausiomis jų gyvenimo akimirkomis – o tai daro jų darbą itin prasmingu ir sudėtingu. Medikams neretai tenka didelė atsakomybė ne tik gelbėti kito žmogaus gyvybę, bet taip pat pranešti artimiesiems ir apie žmogaus mirtį, jei vis dėlto gyvybės išsaugoti nepavyko.

Dovanojančiųjų žuvusių artimųjų širdį, plaučius, inkstus ar kitus organus vis dar katastrofiškai mažai. Nacionalinis transplantacijos biuras paskaičiavo, kad daugiau kaip ketvirtadalis tinkamų organų palaidojami į žemę. Jų taip ir nesulaukia kiekvieną dieną dėl įvairių ligų silpstantys pacientai. Specialistai tikisi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ims veikti numanomo sutikimo donorystė, kai žmogus automatiškai taptų organų donoru po mirties ir giminės kištis negalės.

Vienas sunkiausių momentų medikų darbe – pranešti artimiesiems apie žmogaus mirtį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbantis gydytojas anesteziologas reanimatologas Šarūnas Judickas tą plonytę ribą tarp gyvybės ir mirties mato kasdien. Svarbi jo darbo dalis yra ne tik perduoti liūdnas žinias, bet ir kalbėtis su mirusiojo artimaisiais apie organų donorystę.

Kauno klinikų medikai nuogąstauja, kad teks stabdyti planines operacijas, mat donorinio kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą. O jos pildosi sunkiai, mat donorų per pandemiją sumažėjo beveik 4 kartus. O kone kasdien pasitaiko ligonių, kuriems tenka sulašinti ir ne vieną maišelį kraujo. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė rodo pustuštes lentynas, sparčiai senka taip reikalingos ligoniams kraujo atsargos. O kai kurių kraujo grupių belikę vos keli maišeliai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos ministerijos informuoja, kad vasario 8 dieną buvo registruoti du potencialūs donorai – vienas Kaune, kitas – Vilniuje. Antradienį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose mirusio žmogaus artimieji sutiko donorystei paaukoti jo inkstus. Toks kilnus šeimos narių sprendimas padės dviem inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Jiems transplantacijos bus atliktos Vilniaus Santaros klinikose.