okupantai

Iki KLDR lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo liko vos kelios dienos, tačiau uždarosios valstybės žiniasklaida kol kas apie jį vengia kalbėti. Vietos gyventojų galimai laukia nemenkas sukrėtimas, sužinojus, kad jų vadas dėl kažko susitarė su „prakeiktu priešu“ Donaldu Trumpu. Šiaurės Korėjos valdžia stengiasi kontroliuoti informaciją, kuri pasiekia jos gyventojus, ir dažnai apskritai nepraneša apie svarbius įvykius, kol tie neišsispręs galutinai.

Rusijoje statomi paminklai propagandoje „žaliaisiais žmogeliukais“ vadinamiems okupantams pagerbti. Pernai toks paminklas, kurio pagrindu tapo nuotrauka su kariu, perduodančiu katiną mažamečiui, buvo pastatytas Belogorske (Amūro sritis, Rusija). Kovo 15-ąją, pagal tą patį projektą turėjęs būti sukurtas paminklas pristatytas susirinkusioms kelioms dešimtims aktyvistų ir pačiame Krymo pusiasalyje, Bachčisarajuje.

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 metų liepos 5 dieną priimtu Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu rugpjūčio 31-ajai – Laisvės dienai – suteiktas atmintinos dienos statusas (įstatymas įsigaliojo 2002 m. liepos 19 d.). Pagal LR Atmintinų dienų įstatyme pateiktą apibrėžimą, Atmintina diena – tai „reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos iš...

Kolegijos posėdyje aptarti klausimai dėl miesto plano ir užrašų sovietinių karių kapinėse eilinį kartą paliudijo rajono valdančiųjų politinės valios ir aiškios pozicijos nebuvimą. Ar ant paminklo liks padėka „Biržų išvaduotojams“, šį kartą spręs ne „Miesto dirbantieji“, o nepriklausomos Lietuvos Biržų rajono savivaldybės taryba.

Dėl pastarosios krizės visuomenė kaltina neatsakingus korporacijų ir bankų vadovus ir ieško atsakingesnio ekonomikos modelio. Dalis atsakymą randa senamadiškuose kooperatyvuose. Tačiau ar tikrai kooperatinis verslas yra pasaulio ateitis? Pernai prasidėjęs judėjimas „Okupuokime Volstritą“ kovoja su korporacijų kapitalizmu, kuriame valdžia (o su ja ir turtas) sutelkiama į mažas rankas. „Okupantai“ trokšta verslo, kuris būtų demokratiškesnis ir socialiai teisingesnis.

Lygiai prieš dvidešimt vienerius metus, 1991 metų rugsėjo 6 dieną buvo paskelbta Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) nepriklausomybė nuo Rusijos federacijos. Vėliau brutalia karine jėga išeivijon išvaryto IČR ministrų kabineto, reziduojančio Londone, vadovas Achmedas Zakajevas išplatino pareiškimą. „Daugiaamžė čečėnų tautos kovos už savo nepriklausomybę istorija pilna ne tik heroizmo. Joje ir daug genocidų bei deportacijų.

Per 23-iąsias sovietų pasitraukimo iš Afganistano metines vasario 15 dieną Talibanas pareiškė, kad besitraukiančių JAV pajėgų laukia toks pat likimas.

Minėdami  Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją – kaskart su nostalgija prisimename tautos vienybę, kurios šiandien labai trūksta. Kitaip negu prieš dvidešimt vienerius metus, kada tauta ir valdžia vieningai kovojo prieš okupantus, šiandien minint Sausio 13-ją padėtis Lietuvoje yra kardinaliai pasikeitusi. Įvyko tas, ko tada tauta, kovodama už laisvę, nesitikėjo – valstybę užvaldė godžios tamsios jėgos. Tauta skilo į privilegijuotą klasę  ir skriaudžiamą liaudį.

Prieš 70 metų Šiaulių centre sušaudyti keturi žmonės, pas kuriuos okupantai vokiečiai buvo radę... vielos. 1941-ųjų rugsėjo 13-ąją pažiūrėti kruvino reginio susirinko tokia didelė šiauliečių minia, kokios dabartinė Šiaulių arena nematė net per praėjusį Europos krepšinio čempionatą. Užėmę mūsų šalį vokiečiai hitlerininkai tądien Šiaulių centre surengė viešą keturių valstiečių sušaudymą. Apie tai „Akistatai“ prieš mirtį papasakojo tiesioginis šios egzekucijos dalyvis šiaulietis Leiba Lipšicas.

Ateitininkų stovykloje kiekviena malda prasidedanti diena gali būti turininga ir įdomi. Štai vakar Panevėžio rajone, Berčiūnuose,  vyko Tautų diena – pažintis su skirtingų šalių kultūromis. Dvidešimtmetė gruzinė Gvanca Kešelava – viena iš Tautų dienos viešnių – visus stovyklautojus sužavėjo savo pasakojimais apie gimtąją šalį. Iš pirmų lūpų Šiuo metu ateitininkų stovykloje „Aš myliu Lietuvą. Ar mylit ją jūs?“ dvidešimties vadovų prižiūrimi stovyklauja 130 vaikų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gyventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gyvenusių tautybių žmonės. Tai Seimo Pirmininkė sakė pradėdama iškilmingą Seimo minėjimą, skirtą laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. „Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspinais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgyvenimus.

Minint Sausio kruvinųjų įvykių 20-ąsias metines, Generalinė prokuratūra tikina daranti viską, kad Sausio 13-osios baudžiamoji byla teisme atsidurtų jau po kelerių metų. Žadama, kad pakeisti įstatymai, vieno iš įtariamųjų apklausa leis visus bylos dalyvius nuteisti už akių. Ar prokurorai padarė viską tiriant Sausio 13-osios bylą, aiškinsis parlamentarai.