obligacijos

SEB bankas nuo šių metų vasario 26 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo Azijos ir Australijos įmonių akcijų kainų indekso vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais ir eurais iki šių metų balandžio 15 dienos. „Azijos šalių ekonomika ir toliau sparčiai auga, o jų skolos yra mažesnės, palyginti su euro zonos šalimis.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Panevėžio apygardos teisme po metų pertraukos pradėta nagrinėti precedento šalyje neturinti penkiolikos asmenų byla prieš Norvegijos DNB banką. Susigundę banko lėšomis įsigyti to paties banko obligacijų ir taip uždirbti, jie dabar priversti mokėti palūkanas arba atiduoti įkeistą turtą, todėl žmonės kaltina banką nuslėpus informaciją. Penkiolika vilniečių ir kauniečių iš banko siekia prisiteisti per 11 mln. litų, nes jaučiasi apgauti.

Šiandien Finansų ministerija vidaus rinkoje išplatino 600 mln. litų nominaliosios vertės obligacijų emisiją, kurios pelningumas - 1 proc. Dvišalių derybų būdu išplatinta emisija bus išperkama po pusantrų metų - 2014 m. rugpjūtį. Siekdama didinti skolinimosi vidaus rinkoje dalį ir didelius tarptautinius įsipareigojimus (pvz.

Nuo sausio 23-iosios į NASDAQ OMX Baltijos Skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukiama Latvijos valstybinės bendrovės "Latvenergo" pirmoji obligacijų emisija. Nuo šios dienos visi potencialūs investuotojai galės pirkti ir parduoti šių obligacijų reguliuojamoje rinkoje. Latvijos energetikos infrastruktūros bendrovė "Latvenergo", kurios pagrindinė veikla - elektros ir šilumos energijos gamyba ir pardavimas, išleido pirmąją penkerių metų trukmės, 20 mln.

Portugalija trečiadienį mažesnėmis palūkanų normomis išleido tris serijas trumpalaikių ir vidutinės trukmės obligacijų už 2,5 mlrd. JAV dolerių. Iždo vekseliai, kurių terminas yra trys mėnesiai, parduodami už 300 mln. eurų. Jų paklausa 3,8 karto viršijo pasiūlą, o pelnas sudarė 0,667 proc., palyginti su 1,936 proc. ankstesnio obligacijų platinimo pelnu. Tuo pat metu už 1,2 mlrd. eurų išleista obligacijų, kurių terminas yra 12 mėnesių.

Jei Lietuva nuspręs parduoti savo tarptautines obligacijas, jos sulauks didelės paklausos, nes taip nauja šalies Vyriausybė parodys, kad ketina laikytis fiskalinės drausmės, teigia „Royal Bank of Scotland“.  Lietuva gali pasiūlyti apie 500 mln. JAV dolerių vertės obligacijų, tačiau dar neaišku, kuria valiuta, skelbia „Bloomberg News“. Taip bus siekiama apmokėti 2,5 mlrd.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Šią savaitę AB „Latvenergo“ baigė platinti pirmąją obligacijų emisiją už 20 mln. eurų (69 mln. litų). Paklausa viršijo pasiūlą 4,6 karto – bendrovei pateikta daugiau nei 90 mln. eurų (310 mln. litų) vertės obligacijų pirkimo pavedimų. Obligacijų pajamingumas platinimo pabaigoje siekė 2,8 proc. „Investuotojai iš visų Baltijos šalių įvertino „Latvenergo“ stabilumą ir ateities augimo perspektyvas. Emisijos rezultatai pranoko lūkesčius ir tai rodo, kad priėmėme teisingą sprendimą.

Žaidimo taisyklės didžiosiose vertybinių popierių biržose tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams. Tiesa, šios tendencijos iki Baltijos šalių regiono dar neatėjo. Finansų rinkos, kuriose milisekundžių tikslumu prekiauja kompiuteriai remdamiesi sudėtingais algoritmais, užsakymą pirkti ar parduoti galima pateikti 100 skirtingų būdų, smulkiajam investuotojui gali pasirodyti per sudėtingos. Bent jau taip mano Amy Butte, buvusi biržos NYSE finansų vadovė.

Graikijos žiniasklaida šeštadienį skelbia, kad šalies obligacijų atpirkimo programa buvo sėkminga ir pavyko pasiekti 30 mlrd. eurų planinį rodiklį, informuoja AFP. Finansų dienraštis "Naftemboriki" rašo, kad užsienio investuotojai sutiko parduoti obligacijų už maždaug 15 mlrd. eurų, o Graikijos bankai pardavė obligacijų dar už 15 mlrd. eurų.

Finansų ir kapitalo rinkos komisija užregistravo bazinį Latvijos energetikos kompanijos „Latvenergo“ obligacijų emisijos programos prospektą ir leis platinti viešą obligacijų emisiją. Planuojama, kad obligacijų vertė sieks 50 mln. latų (248 mln. litų) arba atitinkamai eurais. „Bazinio prospekto paskelbimas rodo, kad „Latvenergo“ Grupė pasirengusi išleisti obligacijas artimiausiu metu palankiomis rinkos sąlygomis.

Kaip ir tikėtasi, Japonijos centrinio banko monetarinės politikos komitetas antradienį vieningai balsavo už esamų trumpalaikių palūkanų normų išlaikymą ir nepadidino obligacijų išpirkimo programos masto, informuoja MNI. Bankas paliko galioti 0-0,1 proc. palūkanų normas ir nepadidino 91 trln. jenų (1,118 trln. JAV dolerių) obligacijų išpirkimo programos. Bankas taip pat išlaikė atsargią ekonomikos prognozę.

Graikija antradienį surengė sėkmingą trumpalaikių vertybinių popierių pardavimą ir pritraukė 4,06 mlrd. eurų. Šie pinigai padės susitvarkyti su savaitės pabaigoje numatomu labai svarbiu skolos grąžinimu, informuoja AP. Kadangi 31,5 mlrd. eurų išmoka iš gelbėjimo paketo jau ilgai atidėliojama, šalies finansų būklė smarkiai suprastėjo. Be sėkmingo antradienio pardavimo Graikijos vyriausybei būtų buvę neįmanoma grąžinti 5 mlrd. eurų už vertybinius popierius, kurių galiojimas baigiasi penktadienį.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) padidino ilgalaikį Latvijos skolinimosi reitingą vienu punktu iki BBB. Kaip pastebima reitingų agentūros pareiškime, tokiam sprendimui įtakos turėjo prognozuojamas mažesnis įsiskolinimas. "Didindami reitingą tikimės, kad Latvijos valstybės skola sumažės, ir tai padės sustiprinti šalies ekonomiką, - teigiama pranešime.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ atstovai paskelbė, kad kompanija nori pasiskolinti 750 mln. eurų, kad galėtų grąžinti senas skolas ir padidinti sparčiai senkančias lėšų atsargas, informuoja YLE. 2014 metais „Nokia“ turi grąžinti daugiau nei 1 mlrd. eurų už paskolas, kurias gavo 2009 m. Kompanijos lėšų atsargos per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 1,5 mlrd. eurų. Dabar „Nokia“ atsargos siekia maždaug 3,6 mlrd. eurų.

Neramiais laikais investuotojų akys krypsta į saugias investicijas, tačiau vertinti investicijų saugumą ir riziką darbas ne iš lengvųjų. Pastarųjų metų duomenys aukso rinkoje rodo, jog daugelis tikisi išvengti nuvertėjimo investuodami į šį brangųjį metalą, rašo „Business Insider“. Dėl išaugusio susidomėjimo aukso kaina nesiliauja skinti naujų istorinių rekordų, tuo pat metu išrankaus skonio investuotojai tikisi apsaugoti savo pinigus pirkdami kolekcinį viskį bei meno vertybes.

Kembridžo universitetas pirmą kartą per savo 800 metų istoriją pardavė 40 metų trukmės obligacijų už 350 mln. svarų sterlingų, rašo „The Guardian“. Vos prieš savaitę tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ nustatė aukščiausiąjį šio universiteto AAA reitingą su stabilia perspektyva. Kaip praneša universiteto atstovai, gautos lėšos bus skirtos moksliniams tyrimams, akademinei veiklai ir darbuotojų būsto poreikiams tenkinti.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Dažnas bent teoriškai supranta, kas yra investavimas. Vis dėlto praktiškai tai įgyvendinti drįsta ne visi – nesijaučia turintys pakankamai kompetencijų. Šis nepasitikėjimas savimi nėra racionalus, nes investavimas – veikla, kurios pagrindinius principus galima greitai ir nesunkiai perprasti. Į klausimus apie investavimą atsako Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento prekybos agentas.

Seras Johnas Templetonas (1912–2008 m.) buvo legendinis investuotojas bei investicinių fondų pradininkas. 2007 m. „Time“ išrinko jį vienu įtakingiausių žmonių pasaulyje. Ritholts.com pateikia šešiolika jo patarimų pradedantiems ar jau patyrusiems investuotojams. Investuokite taip, kad gautumėte didžiausią realų pelną Realus pelnas skaičiuojamas atsižvelgus į mokesčius ir infliaciją. Tai vienintelė protinga ilgalaikių investuotojų strategija.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

Lietuvių kilmės JAV ekonomistas, bestselerių apie finansus autorius Douglas Casey, dalyvaudamas „Global Lithuanian Leaders“  rengtuose verslo pusryčiuose prisipažino esantis ne tik spekuliuotojas, ateistas ir anarchistas, bet ir įspėjo investuotojus apie kilsiančią pasaulio valiutų paniką. „Manau, kad pasaulis sugrįš prie aukso kaip piniginės valiutos naudojimo. Kai kur tai jau vyksta. Pavyzdžiui, tarp kinų ir rusų.

Lietuva Šveicarijos finansų rinkoje išplatino penkerių su puse metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 2,0 proc. metinės palūkanos. Sandoriui tarpininkavo „Credit Suisse“ ir „BNP Paribas“ bankai. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, mūsų šaliai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.

Turbūt visi pamenate pasaką apie Alisą stebuklų šalyje, kurioje iš pirmo žvilgsnio nelogiškos vaikiškos fantazijos turi visai logiškų pasekmių. Stebuklų šalies paraleles galėtumėme pritaikyti ir dabartinėms pasaulio finansų sistemos realijoms, kurioje pinigai po truputį praranda vieną iš savo esminių funkcijų – kaupti vertę. Palūkanų normos yra ne tik istorinėse žemumose – jos yra visiškai arti nulio, o kai kur jau ir apvalus nulis.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Kasmet finansų pasaulio genijai sukuria naujų investicinių instrumentų. „Business Insider“ siūlo susipažinti su keisčiausiomis rinkoje esančiomis investavimo priemonėmis. Išvestiniai orų instrumentai Išvestiniai finansiniai instrumentai, susieti su orais, gali skambėti beprotiškai, tačiau ši priemonė įvairaus verslo atstovams leidžia apsidrausti nuo nepageidaujamos rizikos.

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas „Financial Times“ teigė, kad Vokietija turi du kelius: privalo arba išvesti euro zoną iš recesijos skatindama ekonomikos augimą, steigdama bendrą fiskalinės priežiūros instituciją bei inicijuoti zonai bendras obligacijas, arba palikti bendros valiutos sąjungą, tam, kad būtų išgelbėta Europos ateitis, rašo CNBC.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

DNB bankas, kaip ir jo gimtoji šalis, neseniai sulaukė pinigų srauto iš amerikiečių investuotojų, kurie ieško saugumo laukdami, kol pasibaigs skolų krizė Europoje ir lėtas ekonomikos augimas Amerikoje ir Kinijoje, rašo „The New York Times“. Beveik kasdien DNB administratorė sulaukia skambučių iš investuotojų norinčių pirkti Norvegijos obligacijų ar kitokio turto, susieto su Skandinavijos sveika ekonomika.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

Skęstančioje Europoje darosi vis sunkiau rasti valstybę, kuri būtų priimtina saugumo ieškantiems investuotojams. Net ir Vokietija praranda pasitikėjimą, rašo „Businessweek“. Investuotojams itin sunku pripažinti šią tiesą, pakanka atkreipti dėmesį į rinkų reakciją, kuomet reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą. Kaip ir buvo galima tikėtis, po šio žingsnio Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo, tačiau tik 0,07 proc.

Vengrija rengiasi antradienį prasidėsiančioms sudėtingoms deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos, informuoja AFP. TVF ir ES atstovų delegacijos į Budapeštą atvyks antradienį ir pradės iki liepos 25 d. truksiančias derybas. Ankstesnis bandymas susitarti gruodį baigėsi nesėkmingai, nes ES ir TVF ekspertai pasitraukė iš derybų dėl naujų šalies vyriausybės reformų, dėl kurių, anot jų, sumažėtų centrinio banko nepriklausomybė.

Artėja aukso eros pabaiga, įspėja ekonomistai. Investuotojai raginami būti budrūs – pirkti auksą „ne popieriuje“, o grynąja forma, t.y. metalu. Apie 75–80 proc. aukso, kuriuo neva disponuoja pasaulis, iš tiesų neegzistuoja, tokias išvadas daro organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas.

Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“. Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd.

Ispanijos skolinimosi kaina ketvirtadienį pasiekė dar vieną euro eros rekordą, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas ketvirtadienį išaugo iki 7 proc. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

Ispanijos skolinimosi kaina antradienį pakilo iki aukščiausio lygio nuo euro įvedimo 1999-aisiais, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijas pasiekė 6,81 proc., nes optimizmas dėl savaitgalį paskelbto Ispanijos bankų sektoriaus gelbėjimo išsisklaidė. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą trimis padalomis iki BBB, nes mano, kad šalies gebėjimas tvarkytis su savo skolomis sumenko, informuoja BBC. Ispanija per ketvirtadienį vykusį vyriausybės obligacijų aukcioną sėkmingai pritraukė 2,1 mlrd. eurų, tačiau palūkanos išaugo, nes nerimas dėl šalies bankų sektoriaus išliko. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas siekė 6,044 proc., palyginti su 5,7 proc.

Europos Komisija trečiadienį pristatys planą, skirtą užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų naudojami gelbėti žlugusius bankus, informuoja BBC. Plano tikslas yra užtikrinti, kad nuostolius padengtų akcininkai ir kreditoriai, o mokesčių mokėtojų išlaidos būtų sumažintos iki minimumo. Norima apsisaugoti, kad sunkumų slegiami bankai keliose šalyse, kaip Ispanija ar Graikija, nenutemptų žemyn visos sistemos.

Šių metų vasara gali tapti „klaikiu“ 2008-ųjų atgarsiu, tačiau šį kartą būsto paskolas pakeis euro zonos valstybių skola, įsitikinęs Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas. „Europos centrinis bankas (ECB), panašiai kaip JAV Federalinių rezervų bankas 2008-aisiais, bandė įtikinti rinkas suteikdamos didelį kiekį likvidumo“, – teigė jis.

Pranešama, kad sunkiai besiverčianti Japonijos vyriausybė parduoti vyriausybės obligacijas bandys su populiarios merginų muzikos grupės AKB48 pagalba. „The Wall Street Journal“ rašo, kad grupė AKB48 bus vasaros kampanijos, skirtos paskatinti susidomėjimą „atstatymo obligacijomis“, lyderės. Šios obligacijos yra skirtos finansuoti projektus regionuose, kurie nukentėjo po praėjusių metų žemės drebėjimo ir cunamio. AKB48 yra vienas iš pelningiausių muzikos projektų pasaulyje.

Šiuo metu yra du galimi Graikijos pasitraukimo iš euro zonos keliai, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Mantvydas Štareika. Vienas iš jų –bendradarbiaujant, t.y. Graikijai sutinkant priimti Europos institucijų ir valstybių narių pagalbą. Šiuo atveju, galima abejoti, ar perėjimo procesas būtų kontroliuojamas.

Šių metų pavasarį auksas prarado savo „blizgesį“ – daugelis analitikų mažino šio metalo kainų prognozes. Padidėjęs finansų rinkų dalyvių rizikos apetitas buvo žalingas aukso rinkai. Tačiau net ir akcijų rinkoms gegužės mėnesį pasukus žemyn, auksas, kaip alternatyvi investicija, neatrado paspirties brangimui. Nepaisant neigiamų šio metalo kainos pokyčių pastaruoju metu, aukso nereikėtų nurašyti kaip neperspektyvios investicijos.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Prabėgus trečdaliui 2012 metų pradeda ryškėti šiųmetiniai pasaulio akcijų rinkų laimėtojai ir nevykėliai, rašo „The Telegraph“. Žinoma, daugelis aukščiausiai pakilusių pradėjo nuo žemai, kas ypač akivaizdu Kaire. Egiptiečių akcijų vertė pernai nukentėjo nuo suirutės, kurią sukėlė prezidento nuvertimas.