nuteistieji

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį baigė nagrinėti už šnipinėjimą nuteistų buvusio Lietuvos karinių oro pajėgų karininko ir Rusijos piliečio skundus. Beveik po pusantro mėnesio – kovo 9 dieną – trijų teisėjų kolegija paskelbs, ar ilgos laisvės atėmimo bausmės šnipinėjimo byloje nuteistiesiems skirtos pagrįstai. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyko nuo liepos, apklaustas specialistas, atlikęs sprogmenų tyrimą, gauti reikalingi dokumentai.

Lietuvoje kartais mėgstama sakyti, kad visur geriau yra ten, kur mūsų nėra. Ta proga, nuvykome į Latviją ir apsilankėme Rygos centriniame kalėjime. Norėjome suteikti savo skaitytojams galimybę palyginti, kurioje šalyje kalinimo sąlygos yra geresnės.

Skirtinguose Lietuvos miestuose esančios įkalinimo įstaigos dažnam lietuviui sukelia smalsumą. Ir viskas vien tam, kad pavyktų sužinoti, kokiomis sąlygos gyvena įstatymams nusižengę asmenys. Suprantama, kad įkalinimo įstaigos nėra koks muziejus, kurį galima aplankyti įsigijus bilietą. Tačiau pamatyti galima ir be bilieto. Naujienų portalas tv3.lt šįkart savo skaitytojams siūlo palyginti gyvenimo sąlygas dviejose tokiose įstaigose. Pirmiausia, pasižvalgykite po Vilniaus pataisos namus.

Kas žino, o kam tai gal bus naujiena, bet įkalinimo įstaigose dažniausiai būna nuteistiesiems skirta parduotuvė. Suprantama, ji neprilygsta mūsų didiesiems prekybos centrams, bet ten galima rasti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistui apsilankius Rygos centriniame kalėjime buvo suteikta galimybė užsukti į ten esančią parduotuvę.

Šiuo metu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-jame korpuse dar vyksta baigiamieji darbai, kurie turėtų būti užbaigti gruodį. Jau nuo 2018-ųjų pradžios moderniai už 3,5 mln. eurų (Norvegų parama) renovuotose patalpose apsigyvens per 350 nuteistųjų.

Lietuvoje kartais mėgstama sakyti, kad visur geriau yra ten, kur mūsų nėra. Ta proga, nuvykome į Latviją ir apsilankėme Rygos centriniame kalėjime. Norėjome suteikti savo skaitytojams palyginti, kurioje šalyje kalinimo sąlygos yra geresnės. Įdomu tai, kad Rygos įkalinimo įstaigoje teko sutikti teismo nuosprendžio laukiantį lietuvį, kuris, nors ir nenorėjo prisistatyti, bet išsakė savo nuomonę dėl kalinimo sąlygos. Kaip paaiškėjo, vyras Lietuvoje yra sėdėjęs net keturiose įkalinimo įstaigose.

Rygos centrinis kalėjimas yra įsikūręs atokiau nuo Latvijos sostinės centro. Tad, priešingai nei Lukiškių kalėjimas Vilniuje, praeiviams akių per daug nebado. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas apsilankė šioje įkalinimo įstaigoje ir pabendravo su keliais nuteistaisiais bei turėjo galimybę pamatyti kalinių gyvenimo sąlygas. Nuteistųjų istorijos bus publikuojamos vėliau naujienų portale tv3.lt, o dabar siūlome pasižvalgyti po Rygos centrinį kalėjimą.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai per kratą rado nuteistųjų kruopščiai slėptus narkotikus – „vitaminų“ pakuotė buvo užkasta žemėje. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 7 d. įstaigos direktoriaus įsakymu buvo organizuotas sustiprintas šio sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų budėjimas.

Dauguma esate girdėję apie tai, kaip nuteistiesiems bandoma perduoti uždraustus daiktus. Arba apie tai, kokie neleistini daiktai surandami jų gyvenamose patalpose. Dominuoja mobiliojo ryšio telefonai, SIM kortelės, modemai, narkotinės medžiagos, šaltieji ginklai. Tarsi žinoma, kad nuteistieji turi draudžiamų daiktų, bet kaip visa tai pas juos pateko arba kur buvo surasta dažniausia neviešinama.

Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros darbuotoja paslėpusi avalynėje bandė nuteistiems atnešti mobiliųjų telefonų. Moteris buvo sulaikyta šeštadienį Alytaus pataisos namuose. Šiuos neteisėtus medikės veiksmus užkardė Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, bendradarbiaudamas su Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus bei Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais.

Gyvenimas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK) yra viešinamas pakankamai retai. O dažniausia visuomenei tenka girdėti tik apie nuteistųjų arba laikinai sulaikytų asmenų skundus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Kiek šie skundai yra pagrįsti, sprendžia teismas. Bet vien pats neseniai Teisingumo ministerijos paviešintas faktas, kad 2016-siais dėl netinkamų kalinimo/laikymo sąlygų skundų autoriams buvo sumokėta 1,3 mln. eurų, verčia sunerimti.

Lietuvoje esančios įkalinimo įstaigos daugeliui lietuvių sukelia smalsumą. Domina tautiečius tai, kokiomis sąlygos gyvena įstatymams nusižengę asmenys. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas jau apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Vilniaus pataisos namuose bei Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pavyko užfiksuoti įvairių akimirkų, kurios atskleidžia tikrąsias nuteistųjų gyvenimo sąlygas.

Nedidelis Pravieniškių miestelis daugelio žmonių akimirksniu tapatinamas su nuteistaisiais ir čia esančia įkalinimo įstaiga. Ir stebėtis tuo nereikėtų. Pakanka tik užsukti į šį miestelį ir gali pasijausti kitaip. Pirmiausia į akis krinta gatvėje vaikštantys žmonės. Atrodytų, kas čia keisto, bet... Yra vienas niuansas – dauguma žmonių vaikšto pasikabinę korteles ant kaklo. Tai – lengviausiu režimu bausmę atliekantys nuteistieji, kurių judėjimas nėra griežtai apribotas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (LTIK) yra ta vieta, kurią dauguma praeivių stengiasi aplenkti, bet netrūksta ir smalsuolių, kuriems itin rūpi, kaip gyvena žiauriausi Lietuvos nusikaltėliai. Apie šią išskirtinę, sostinės centre esančią, vietą naujienų portalo tv3.lt žurnalistas kalbėjosi su LTIK direktoriumi Viktoru Davidenko.

Skirtinguose Lietuvos miestuose esančios įkalinimo įstaigos dažnam lietuviui sukelia smalsumą. Ir viskas vien tam, kad pavyktų sužinoti, kokiomis sąlygos gyvena įstatymams nusižengę asmenys. Suprantama, kad įkalinimo įstaigos nėra koks muziejus, kurį galima aplankyti įsigijus bilietą. Tačiau pamatyti galima ir be bilieto. Naujienų portalas tv3.lt šįkart savo skaitytojams siūlo palyginti gyvenimo sąlygas dviejose tokiose įstaigose. Pirmiausia, pasižvalgykite po Vilniaus pataisos namus.

 Praėjus dviem mėnesiams, kai buvo paskelbtas nuosprendis Medininkų žudynių byloje, niekas iš proceso dalyvių nepateikė apeliacinių skundų. Kaltinimą byloje palaikę Generalinės prokuratūros prokuratūros prokurorai nuosprendžio neskundė, nes teismas priėmė tokį verdiktą, kokio jie prašė – teismas tris Rusijos piliečius nuteisė kalėti iki gyvos galvos, patenkino civilinius ieškinius.

Šiame kalėjime laikomi žmogžudžiai, žagintojai ir narkotikų prekeiviai. Čia tikrai nenorėtų atsidurti niekas. Vos prieš savaitę „Reuters“ fotografui teko išskirtinė galimybė pabuvoti vienoje pavojingiausių vietų Filipinuose. Fotografas Damiras Sagolj paviešino nuotraukas, kuriose įamžino pavojingų už narkotikų prekybą ir žudynes nuteistų žmonių kasdienybę. Su pavojingais nusikaltėliais jam teko pabūti ne tik dieną, bet ir naktį.

Pareigūnai perspėja, jog pastaruoju metu telefoniniai sukčiai suranda vis išradingesnių būdų nei gąsdinti žmones neva jų artimiesiems nutikusioms nelaimėmis. Tobulinamos ir sukčių schemos – šie, apgaulės būdu gavę žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, bankų kortelių kodus ar pačias korteles sugeba išsisukti, keisdami savo išvaizdą, įtraukdami į savo veiklą ir nieko dėtus žmones.

Kalėjimų departamentui (KD) paskelbus, jog keičiasi nuteistųjų ir jų artimųjų pasimatymų tvarka, sukilo nuteistųjų žmonos, kurios tikina, kad naujos taisyklės tik darko kalinių ir jų artimųjų socialinius ryšius. Tuo metu KD atkerta, jog yra atvirkščiai – pasimatymai su artimaisiais dažnės, nuteistieji įgis daug daugiau teisių.

Aukštos sienos, spygliuota viela, metalinės durys, grotos, apsaugos darbuotojai – tokie vaizdai lydi kelionėje per Vilniaus pataisos namus iki kambario kuriame – pliušiniai šuniukai, kiškučiai, papūgos, dėlionės, spalvotos kėdutės, gyvūnų piešinėliai ant sienų. Tai – pirmasis Lietuvos įkalinimo įstaigose atidarytas Vaiko ir tėvo kambarys, kuriame kaliniai galės susitikti su savo vaikais.

Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai šalia įstaigos sulaikė anksčiau čia bausmę atlikusį 30-metį su trejais metais jaunesne seserimi, ketinančius į teritoriją laidyne įmesti kamuoliuką su narkotikais. Pareigūnai apžiūrėjo ir automobilį, kuriame sėdėjo brolis ir sesuo. Buvo rasti du paketai  su, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis. Sulaikytas vyras pripažino, kad nuteistiesiems bandė perduoti heroino.

Alytuje Pusiaukelės namai, kuriuose bus apgyvendinti nuteistieji, duris turėtų atverti kovo 18 dieną, praneša radijo stotis „FM99“. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas pasirašė įsakymą dėl žemės sklypo adresu Ulonų g. 31 paskirties pakeitimo į gyvenamąsias. Ne paslaptis, kad šalia šio namo gyvenantys alytiškiai tokia draugija nesidžiaugia, nerimauja dėl saugumo bei nekilnojamojo turto kainos kritimo.

Marijampolės pataisos namuose – chaosas. Įkalinimo įstaigoje siaučia nekontroliuojama, karaliais besijaučiančių kalinių grupė: nuteistieji girtauja, vartoja narkotikus, smurtauja, terorizuoja kitus kalinius, atiminėja iš jų daiktus. Apie tai portalui tv3.lt atsiųstame laiške pasakojo trys Marijampolės pataisos namuose kalinčiųjų nuteistųjų motinos. „Kreipiamės dėl sveiku protu nesuvokiamų dalykų, kurie jau ne vieną savaitę vyksta Marijampolės pataisos namuose, Darbo būryje.

„Nuo nieko“, – netikėtai pareiškia Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacijos centro vadovė Milda Bliumenzonienė, paklausta, nuo ko prasideda į laisvę iš kalėjimo išėjusio nuteistojo socialinė integracija.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl draudimo už seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims dirbti su vaikais. Į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą būtų įrašyta, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje.

Nuteistųjų šeimos narės piktinasi vasarą Seimo priimtu Bausmių vykdymo kodekso įstatymu, kuriame numatoma trumpinti ilgalaikius pasimatymus, vaikus ir nuteistųjų tėvus bei brolius įleisti tik į trumpalaikius pasimatymus, nebeleisti kalinių artimiesiems atnešti jiems maisto. Nuteistųjų šeimos narių išplatintame pranešime teigiama, kad dėl šio įstatymo tėvai ir vaikai bendraus vienas su kitu kaip svetimi.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Už kalėjimo sienų dienas leidžiančios nuteistosios turi galimybę ne tik mokytis, lankyti būrelius, užsiimti daržininkyste, bet ir dirbti. Tačiau nemaža dalis nuteistųjų vengia darbo. Mat iš jų atlyginimų antstoliai nuskaičiuoja alimentus, skolas, ir net teismų priteistas aukų ar nukentėjusių artimiesiems žalas. Prie siuvimo mašinų palinkusios siuvėjos, čiužinių kimšėjos ir gintaro šlifuotojos – tai moterų pataisos namų patalpose įsikūrusios įmonės darbuotojos.

Žilvinas Vizgirda, Akistata Šiuo metu šalies kalinimo įstaigose gyvena beveik 9000 nuteistųjų, kurių ketvirtadalį sudaro nuteisti žudikai. Į šį rodiklį patenka ir keliolika Lietuvos nepilnamečių, vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis tapusių žudikais, ir tai sudaro apie 10 procentų visų už įvairius nusikaltimus kalinčių paauglių. Ir jų nemažėja.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų. Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė – valstybės atspindys.

Vasario 28 d. apie 16 val. 35 min. Vilniuje, Rasų g., į Vilniaus pataisos namų teritoriją du nenustatyti asmenys permetė du teniso kamuoliuko dydžio paketus. Viename iš jų rasti vienuolika folijos lankstinukų su rudos spalvos neaiškios kilmės, įtariama narkotine, medžiaga ir dvi adatos nuo vienkartinio švirkšto. Kitame - dvi mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“ baterijos.

 Pietų Korėjos konstitucinis teismas ketvirtadienį panaikino prieštaringai vertinamą daugiau nei 60 metų galiojusį neištikimybės įstatymą, pagal kurį už lytinius santykius už santuokos ribų buvo numatyta iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Septyni iš devynių teisėjų pritarė išvadai, kad 1953 metais išleistas įstatymas, kuriuo siekta apsaugoti tradicines šeimos vertybes, prieštarauja konstitucijai.

Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisas, kuriomis, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas, suimtiesiems ir nuteistiesiems bus sudaryta daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, sutrumpinamas terminas, kuomet suimtą asmenį galima perkelti iš tardymo izoliatoriaus į areštinę ir apribojamos tokių perkėlimų galimybės. „Turime laikytis europinių žmogaus teisių standartų, todėl šiomis parengtomis pataisomis gerinamos sąlygos nuteistiesiems.

 Panaikinus mirties bausmę, dabar griežčiausia bausmė Lietuvoje yra įkalinimas iki gyvos galvos. Šiuo metu Lukiškių kalėjime tokią bausmę atlieka 87 kalėti iki gyvos galvos nuteisti vyrai ir viena moteris. Dar 24 nuteistieji tokią bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) sektoriuje, kuriame gerokai laisvesnis režimas.

Po reportažo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo visi sutartinai klausia, ar nebuvo baisu. Baisu nebuvo, bet negaliu ir sakyti, kad patiko. Matyt, kiek keista būtų išgirsti iš žmogaus: „Lankiausi kalėjime, kaip ten smagu.“ Kalėjimas yra kalėjimas, ten niūru, tamsu ir slegia. Tačiau kalinių gyvenimo sąlygos gana geros, tiksliau, ne gana geros, o normalios kalėjimui.

Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.

Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Marijampolės pataisos namus (toliau – pataisos namai). Tokį posėdį nuspręsta surengti komitete gavus du grupės nuteistųjų pasirašytus pareiškimus dėl pataisos namų administracijos veiksmų, galimai pažeidusių nuteistųjų teises. Pavienių nuteistųjų skundų iš šios ir kitų laisvės atėmimo vietų komitetas gauna nuolatos.

Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vykdydamas nuteistųjų užimtumo programas Kalėjimų departamentas antrus metus bendradarbiauja su Lietuvos liaudies buities muziejumi. Čia nuteistieji padeda restauruoti eksponatus, tvarko aplinką. Rumšiškėse vyrai padeda keramikams, taip pat dirba su medžiu – drožia ir padeda restauruoti eksponatus.

LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo 3 asmenims, rašoma pranešime spaudai. Vienas nuteistųjų atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Jis turi tris mažamečius vaikus, serga lėtine liga, savanoriškai atlygino dalį žalos. Antrajam vyrui likusi laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais 6 mėnesiais. Priimant sprendimą atsižvelgta į turimus mažamečius vaikus bei sunkios sveikatos būklės tėvus.

Įsigaliojus naujai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkai bei įsteigus specialias komisijas, pernai pataisos įstaigose laikomų asmenų skaičius sumažėjo beveik puse tūkstančio, praneša Kalėjimų departamentas (KD). Pernai metų pabaigoje KD pavaldžiose laisvės atėmimo vietose buvo laikomas 9261 asmuo, iš kurių - 8143 nuteistieji ir 1111 suimtųjų. Per visus 2013 metus laikomų asmenų skaičius sumažėjo 468 asmenimis.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba mažiau kaip trečdalis nuteistųjų, kai kitose Europos šalyse – kelis kartus daugiau. Visa bėda – dešimtmečiais neatnaujinta gamybinė įranga, tad įdarbinti daugiau nuteistųjų tiesiog nėra kur. Verslininkai sako, kad, trūkstant darbuotojų, veiklos kaliniams jie turėtų.

 Šiaulių miesto savivaldybėje šiandien rengiamasi įtikinti gyventojus, jog miesto centras ir mokyklų kaimynystė – tinkama vieta atviriems pataisos namams. Gyventojai ir mokyklų vadovai tam nepritaria. Pasirašė kreipimąsi į valdžios institucijas. „Eisime į revoliuciją, jeigu projektui bus pritarta“, – sako žymus fotomenininkas Algirdas Musneckis.

Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose atsiras vadinamieji pusiaukelės namai, kuriuose likus pusmečiui iki paleidimo iš įkalinimo įstaigos laisvesnėmis sąlygomis galėtų apsigyventi dalis nuteistųjų. Projektu siekiama paleidžiamus iš kalėjimo asmenis labiau integruoti į visuomenę. Tokiuose namuose apgyvendinami asmenys privalėtų dirbti. Pasak Kalėjimų departamento atstovo Justo Kasparavičiaus, šie asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą, tačiau naktimis turėtų grįži į šiuos namus.

Aštuoni iki gyvos galvos nuteisti Lietuvos piliečiai Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre dėl kankinimo. Jie teigia, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatą, kuria uždraustas kankinimas, nes Lietuvoje negalima sušvelninti iki gyvos galvos skirto nuosprendžio.

Daugiau kaip metus galiojančio Probacijos įstatymo suteikta galimybe pirma laiko atsidurti laisvėje jau pasinaudojo beveik 100 nuteistųjų. Praėjusiais metais (nuo liepos 1 d.) 16 asmenų buvo taikomos elektroninio stebėjimo priemonės. O šiais – net 75 asmenims. Kalėjimų departamento patarėjas Antanas Laurinėnas portalui balsas.lt pasakojo, kad Lietuvoje kol kas veikia pati paprasčiausia kalinių stebėjimo sistema – vadinamasis namų areštas. Šios priemonės principas yra gana paprastas.

 Bausmių vykdymo įstaigose visais laikais egzistavo draudžiamų daiktų patekimo nuteistiesiems problema. Atsiradus elektroninio ryšio priemonėms, ši problema įgauna naują atspalvį - plinta telefoninis sukčiavimas. Per 2013 m. I pusmetį pataisos įstaigose perimta ir paimta iš nuteistųjų 5 228 mobilūs telefonai, 4 261 SIM kortelės, 390 modemų, tuo tarpu per 2012 m. iš viso buvo paimti 7 884 mobilūs telefonai, beveik 5 000 SIM kortelių.

Viena iš pagrindinių nuteistųjų pataisos priemonių yra nuteistųjų darbas. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.

Natalija KONDROTIENĖ Penktadienio rytą Šiaulių brūzgynus ir šiukšlynus tvarkė mokiniai, studentai bei nuteistieji. Vietoj pamokų – šiukšlių maišai Kelios minutės po aštuntos. Prie Pietinio rajono mokyklų, Šiaurės Lietuvos kolegijos ir kitų ugdymo įstaigų būriavosi moksleiviai bei mokytojai darbine apranga. Pirštinės, šiukšlių maišai, grėbliai – keli šimtai moksleivių ėmėsi darbo. Vaikai prieš tai buvo apipurkšti priemonėmis nuo erkių.

Marijampolės pataisos namuose, kur bausmę atlieka mažiausiai du kartus teisti vyrai – vagys, plėšikai, sukčiai, lytiniai nusikaltėliai, žudikai ir kiti, keturių būrių viršininkėmis dirba moterys. 2011 metais tai čia buvo naujovė – lyg eksperimentas. Dabar, kaip teigė įstaigos direktorius, tai jau vadinama gerąja patirtimi. Moterys nuteistų vyrų kasdienybę „reguliuoja“ ir kai kuriose kitose Lietuvos įkalinimo įstaigose.