nuotolinis ugdymas

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Dėl šios priežasties Jurbarko gimnazija jau pradėjo nuotolinį mokymą.

Epidemiologinei situacijai prastėjant, Akmenės rajono ugdymo įstaigos savaitei pereina prie nuotolinio ugdymo. Savivaldybė taip pat iki kovo uždraudžia renginius uždarose patalpose. Pasak mero, sprendimai priimti atsižvelgus į pastarųjų dienų užsikrėtimų skaičius. Apie tai pranešama savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime nurodoma, kad sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Dar nespėjus įsibėgėti profilaktiškai sveikatą turinčių pasitikrinti vaikų srautui, gydytojai jau konstatuoja per nuotolinio ugdymo metus stipriai pablogėjusią vaikų sveikatą. Ypač daug nerimo kelia moksleivių akių sveikata. Medikai perspėja – jei vaikai rudenį negrįš į mokyklas, pasekmės laukia labai liūdnos. Vaikų gydytojai įspėja, jog lygiagrečiai su COVID-19 pandemija vyksta didžiulė trumparegystės epidemija.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skatina didžiuosius miestus bent dalį pamokų 5–11 klasių moksleiviams vykdyti lauke. Taip, anot ministrės, pavyktų išvengti mokinių testavimo, kuriam didmiesčiams trūksta pajėgumų. J. Šiugždinienės manymu, pamokos moksleiviams lauke vyktų nedažnai ir neprimintų tų, kurios vyksta klasėse.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, abiturientų grįžimo į mokyklas dar teks palaukti. Švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad tai bus įmanoma, kai sergamumas Covid-19 visoje šalyje nukris iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje Covid-19 pandemijos metu.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos dvi pradinukų klasės grįžta į nuotolinį mokymąsi, nes abiejuose pakartotiniuose kaupinių testuose rasti teigiami mėginiai, praneša LRT televizija.  Tai atnauijntame feisbuko įraše patvirtino progimnazijos mokinių tėvų atstovas Arūnas Penkaitis.  „Daliai asmenų buvo patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Klasės atskiru pranešimu informuotos ir abi grįš į nuotolinį ugdymą“, – rašė A. Penkaitis.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Vasario pabaigoje į bandomajam projektui pasirinktos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases sugrįš apie 800 pradinukų. Tikimasi, kad pasibaigus dviejų savaičių bandomajam laikotarpiui, pasekti progimnazijos pavyzdžiu ir atsisakyti nuotolinio mokymo galės ir daugiau ugdymo įstaigų. Laidoje „Dienos pjūvis“ kalbintas bandomajam projektui pasirinktos progimnazijos direktorius Rimantas Remeika tikino, kad įstaigos darbuotojai entuziastingai laukia, kada galės grįžti į klases.

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Nuo gruodžio 9 d. šalyje dar labiau griežtinamas karantinas, pirmadienį pranešė Vyriausybė. Be kitų ribojimų, teikiama rekomendacija ir darželinukai bei pradinių klasių moksleiviai mokytis namuose, išskyrus atvejus, kai tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.  Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga posėdžio metu įvardijo pasikeitimus, kurie nuo trečiadienio įsigalios švietimo veiklos organizavimo ir vykdymo srityje.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kada nuspręsta nebelaukti centrinės valdžios sprendimų ir nuotolinį mokymą įvesti jau nuo pirmadienį. Apie tai jis pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. Kaip nurodoma, moksleiviai nuotolini būdu mokysis iki kalėdinių atostogų. „Nebegalime laukti, todėl imamės veiksmų. Nuo pirmadienio, gruodžio 7 d., iki pat žiemos atostogų (gruodžio 23 d. imtinai) visi Palangos bei Šventosios moksleiviai, įskaitant ir pradinukus, bus ugdomi nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė neankstinti moksleivių žiemos atostogų bei neįvesti visuotinio nuotolinio ugdymo. Vis dėlto laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad pačios ugdymo įstaigos ir jų bendruomenės turi spręsti, ar taikyti nuotolinį, ar mišrų ugdymą. ŠMSM kartu su epidemiologais trečiadienį nusprendė nekeisti mokinių žiemos atostogų laiko. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną.

Kelmės rajone siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą nuo ketvirtadienio 5–12 klasių mokiniai pereina prie nuotolinio ugdymo, planuojama steigti mobilųjį patikros punktą. Tokius sprendimus pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas priėmė antradienį posėdžiavusi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, patvirtino jai vadovaujantis administracijos direktorius Stasys Jokubauskas.

Šalies ugdymo įstaigose daugėjant naujų viruso plitimo atvejų, mokyklos vis aktyviau ruošiasi galimam nuotoliniam mokslui. Anot švietimo ekspertų, sklandžiam pasirengimui mokymui namuose koją kiša vėluojantis skaitmeninio turinio finansavimas, rašoma pranešime spaudai. Mokyklos ruošiasi iš anksto Tris mėnesius trukusio nuotolinio ugdymo metu mokytojai labai greitai prisitaikė prie naujų darbo sąlygų. Pamokų vedimas, užduočių skyrimas, bendravimas elektroninėse platformose tapo nauja realybe.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. Netrukus ir vyresniųjų klasių moksleiviai galės būti mokomi nebe tik nuotoliniu, o mišriu būdu.  Portalas tv3.lt skelbia sąrašą mokyklų, kurios nuo pirmadienio, gegužės 25-osios vykdo pradinį ugdymą mišriuoju būdu. Duomenis iš viso pateikė 652 mokyklos, turinčios pradines klases.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Dėl karantino Lietuvoje įvedus nuotolinį ugdymą, moksleiviai, kuriems mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, gauna sausus maisto davinius. Tačiau sostinėje maisto davinius dviejose skirtingose mokyklose gaunanti šeima stebisi, kodėl davinių sudėtis tokia skirtinga. Pasirodo, kad kiekviena mokykla laisva spręsti, kokį maistą teikti savo moksleiviams, atsižvelgiant į valstybės skirtas lėšas.

Lietuvoje nuo kovo pabaigos įvestas nuotolinis ugdymas įnešė daug sumaišties į pedagogų, moksleivių ir jų tėvų kasdienybę. Mokinių tėvai iš pedagogų pasigenda sistemos ir metodikos, stebisi, kodėl jų atžaloms skiriama mažai laiko, o mažiesiems duodamos spręsti užduotys – prastos kokybės ir veikiausiai parsisiųstos iš interneto.