nuošliauža

Nuo sekmadienio Lietuvoje siautusi audra pridarė žalos Gedimino kalnui. Čia pirmadienio vakarą užfiksuota nauja nuošliauža. Nuošliaužą pietvakariniame Gedimino kalno šlaite apie 20 val. užfiksavo TV3 žurnalistas. Pažeistas gana didelis plotas. Ar yra pavojus pačiam kalnui, kol kas neaišku.  Tvirtino, kad pavojaus Gedimino kalnui nėra Dar prieš kelias valandas specialistai tvirtino, kad Gedimino kalno būklė yra stabili.

Pietryčių Šveicarijoje dėl liūčių sukeltos žemės nuošliaužos žuvo du žmonės, o trečias dingo be žinios, sekmadienį pranešė policija. Šį savaitgalį Alpių šalį užklupo smarkios audros su liūtimis, o Ronos upei ir jos intakams išsiliejus iš krantų, vakaruose buvo evakuota šimtai žmonių. „Gelbėtojai rado dviejų žmonių kūnus, susijusius su nuošliauža Fontanos regione“, – sakoma italakalbio Tičino kantono policijos pranešime.

Praėjus dviem savaitėms po pražūtingos nuošliaužos Papua Naujojoje Gvinėjoje, nutraukta aukų ir kūnų paieška. Katastrofos teritorija bus paskelbta masine kapaviete, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi žiniasklaida. Vietos institucijos kalba apie 2 000 po nuošliauža palaidotų žmonių. Iki šiol ištraukta tik 11 kūnų. Naujų griūčių pavojus išlieka didelis. Dėl to rengiamos tolesnės evakuacijos akcijos. Jau anksčiau ekspertai pareiškė, kad praktiškai nėra vilčių rasti gyvųjų.

Labai mažai tikėtina, jog bus rasta daugiau gyvų Papua Naujojoje Gvinėjoje įvykusios mirtinos nuošliaužos aukų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Jungtinių Tautų pareigūnas. „Tai ne gelbėjimo, o atkūrimo misija, – sakė UNICEF Papua Naujosios Gvinėjos atstovas Nielsas Kraaieris. – Labai mažai tikėtina, kad jie būtų išgyvenę.“ Baiminamasi, kad nuošliauža, kuri praėjusį penktadienį anksti ryte nuniokojo atokią kalnų bendruomenę, jau palaidojo apie 2 tūkst. žmonių.

Manoma, kad Papua Naujojoje Gvinėjoje didžiulei nuošliaužai nuniokojus kaimą, žuvo daugiau kaip 670 žmonių, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų pareigūnas. „Apskaičiuota, kad dabar palaidota daugiau kaip 150 namų“, – sakė JT migracijos agentūros pareigūnas Serhanas Aktoprakas, pridūręs, kad manoma, jog žuvo daugiau kaip 670 žmonių. „Padėtis baisi, o žemė vis dar slenka. Vanduo teka, o tai kelia didžiulį pavojų“, – pridūrė Port Morsbyje įsikūręs pareigūnas.

Tauragėje nugriuvus daliai šlaito, merui bus teikiamas pasiūlymas skelbti ekstremalią situaciją, sako Tauragės rajono savivaldybės vicemeras Donatas Dirginčius. „Situaciją nuolat stebime. Matėme poreikį susirinkti antrą kartą ekstremaliųjų situacijų centrui, pasidaryti posėdį ir nusprendėme teikti merui pasiūlymą skelbti ekstremalią situaciją. Pagal punktą (...) kai yra grėsmė turtui ir gyvybei. Gyvybei nėra grėsmės, bet turtui tikrai yra“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Dirginčius.

Tauragėje – didžiulė nuošliauža. Kelias dienas į jūros upę slenka šlaitas, griaudamas tauragiškių mėgiamą Meilės alėją. Šalia gyvenantys žmonės baiminasi, kad nuo šlaito nuslinks ir jų gyvenamieji namai. Ir priduria, kad dėl šios problemos į savivaldybę neva kreipėsi dar prieš kelias dienas, tačiau niekas veiksmų nesiėmė.  „Gamtos išdaigos. Nuostoliai, kaip matote, už nugaros“, – rodė Tauragės rajono vicemeras Donatas Dirginčius.

Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas. Bet tam nepritaria Nausėda – sako mažiausiai uždirbantiems tai būtų papildoma našta ant pečių.

Tauragėje nugriuvus daliai šlaito, jis bus nukasamas, bus ieškoma nepažymėto nuotekų vamzdžio, kuris galėjo sukelti nuošliaužą. Taip pat ketinama atlikti viršuje esančio takelio ir paties šlaito ekspertizę. Apie Meilės alėjoje prie Jūros upės kranto nuslinkusią didelę dalį šlaito rajono meras Dovydas Kaminskas pranešė trečiadienį, ketvirtadienį savivaldybės atstovai BNS informavo, jog įlūžo ir šlaito viršuje buvęs pėsčiųjų takas.

Tauragėje prie Jūros upės kranto nugriuvo didelė šlaito dalis, rajono meras Dovydas Kaminskas šaukia ekstremalių komisijos posėdį. „Meilės alėjoje tai jau antra šlaito nuošliauža. Šį kartą prie Versmės gimnazijos. Situacija labai rimta, nugriuvo didelė šlaito dalis su ilgamečiais medžiais, o nučiuožęs gruntas net įtakojo Jūros upės vagą. Viršutinė tako dalis uždaryta, apatinė – nepraeinama“, – feisbuke trečiadienį rašė D. Kaminskas.

Pirmadienį po nuošliauža Kinijos pietrytinėje Junanio provincijoje buvo palaidoti keturiasdešimt septyni žmonės, praneša valstybinė žiniasklaida. Nuošliauža įvyko 5.51 val. (sekmadienį 21.51 val.

Kolumbijos šiaurės vakaruose penktadienį, kelyje tarp dviejų miestų, įvyko baisi nelaimė – purvo nuošliauža, kurios aukų skaičius nuo 18-os per keletą dienų išaugo iki 34-rių. Nuošliauža Čoko departamente, kuris yra prie Ramiojo vandenyno ir kuriame auga didžiuliai atogrąžų miškai, nuslinko po daugiau kaip 24 valandas trukusio intensyvaus lietaus.

Tanzanijos šiaurėje esančioje kasykloje per nuošliaužą žuvo 22 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Nelaimingas atsitikimas įvyko Simijo regiono Bariadžio rajone, daugiau kaip už 500 km į šiaurę nuo sostinės Dodomos, per žemės nuošliaužą kalnakasių darbo vietoje.  „Baigdami gelbėjimo operacijas, galime pasakyti, kad žuvo 22 žmonės, visi – vyrai“, – sekmadienį žurnalistams sakė regiono ugniagesių ir gelbėtojų pajėgų vado pareigas einantis Faustine'as Mtitu.

Kolumbijos šiaurės vakaruose per nuošliaužą vienoje čiabuvių bendruomenėje žuvo mažiausiai 33 žmonės, daugiausia vaikai, šeštadienį pranešė šalies viceprezidentė. „Giliai apgailestauju dėl, kaip preliminariai pranešama iš teritorijos, 33 žmonių, daugiausia vaikų, mirties per šią tragediją“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“), parašė viceprezidentė Francia Marquez.

Šiaurės vakarų Sakartvelo kurortinį miestelį mėnesio pradžioje sukrėtusios nuošliaužos aukų skaičius išaugo iki 26, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vyksta septynių žmonių, vis dar laikomų dingusiais be žinios po rugpjūčio 3 dieną Šovio apylinkėse įvykusios nuošliaužos, paieškos operacijos. Šovis – nedidelis kurortas Kaukazo šalies šiaurės vakaruose, garsėjantis didžiuliais miškais ir mineralinio vandens šaltiniais.

Žmonių, žuvusių Sakartvelo Račos regione nuslinkus nuošliaužai, skaičius padidėjo iki 16, dar dešimtys tebėra dingę, šeštadienį pranešė pareigūnai. Nuošliauža nuslinko ketvirtadienį, nedidelėje kurortinėje vietovėje Šovyje kalnuotuose Sakartvelo šiaurės vakaruose, už maždaug 140 km nuo Tbilisio. Regionas garsėja miškais ir mineralinio vandens šaltiniais. „Nelaimės rajone surasti 16 žmonių palaikai, jie identifikuojami“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Teimurazas Mghebrišvilis.

Pietų Korėjos prezidentas pirmadienį pažadėjo visiškai peržiūrėti šalies poziciją dėl klimato kaitos lemiamų ekstremalių meteorologinių reiškinių, neseniai per potvynius ir žemės nuošliaužas žuvus mažiausiai 40 žmonių. Gelbėtojai toliau sausina per staigų potvynį užlietą tunelį centriniame Čongdžu mieste ir ieško aukų, dar galinčių būti įstrigusiuose automobiliuose, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Visoje šalyje dingusiais dar laikomi devyni žmonės.

Vienas žmogus žuvo per nuošliaužą, o šimtai tūkstančių žmonių buvo paraginti evakuotis iš savo namų Pietvakarių Japonijoje, sinoptikams pirmadienį perspėjus apie stipriausią istorijoje liūtį regione. Patvirtinta, kad 77 metų moteris žuvo per nuošliaužą, naktį užgriuvusią jos namus viename Fukuokos kaime, naujienų agentūrai AFP pranešė vietos ugniagesių tarnyba. Jos vyras surastas ir nuvežtas į ligoninę, jis buvo sąmoningas.

Gelbėtojai ir kaimynai pirmadienį ieškojo beveik 50 žmonių, paskelbtų dingusiais be žinios po to, kai Ekvadoro pietuose dėl pražūtingos purvo nuošliaužos, kurią sukėlė smarkios liūtys, žuvo mažiausiai septyni žmonės. Pasak pareigūnų, purvo nuošliauža įvyko vėlų sekmadienio vakarą, palaidojo dešimtis namų ir sužeidė 23 žmones.

Kalifornijos valstijoje, JAV, dėl stiprių liūčių ir potvynių sugriuvo dalis Peskadere esančio kelio. Šį procesą gelbėtojai spėjo nufilmuoti. Vienas Kalifornijos ugniagesių dalinys pasidalijo nufilmuotu vaizdo įrašu ir pranešė, kad dėl nelaimės kelias yra nepravažiuojamas. Vaizdo įraše matyti, kaip dalis kelio tiesiog nušliaužia kalnu žemyn. Ši nelaimė įvyko sausio 14-ąją, po kelias dienas besitęsusių liūčių ir potvynių. Vaizdo įrašas – straipsnio pradžioje.

Kolumbijos šiaurės vakaruose nuošliaužai užgriuvus kelią ir įkalinus žmones autobuse bei kitose transporto priemonėse, žuvo mažiausiai 27 žmonės, pirmadienį pranešė Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro. „Su liūdesiu turiu pranešti, kad mažiausiai 27 žmonės, įskaitant tris nepilnamečius, žuvo per tragediją“, sekmadienį įvykusią atokioje Pueblo Riko savivaldybės vietovėje, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė G. Petro.

Įspėjus apie smarkias liūtis, Italijos Iskijos salos valdžios institucijos penktadienį pasirengė evakuoti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių iš pavojaus zonų. Tai vyksta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai pietų Italijoje esančioje saloje nuslinkusi nuošliauža nusinešė 11 žmonių gyvybes. Nuo Iskijos iki Neapolio ir Vezuvijaus ugnikalnio „tikimasi intensyvaus lietaus, dėl kurio gresia nuošliaužos, didelės purvo upės, uolienų griūtys ir potvyniai“, pranešė Kampanijos regiono institucijos.

Gelbėtojai pirmadienį ištraukė aštuntosios Pietų Italijos Iskijos saloje šeštadienį nuslinkusios nuošliaužos aukos kūną. Ankstų šeštadienio rytą per nedidelį Kazamičola Termės miestelį nusirito purvo ir nuolaužų banga, sugriovusi ne vieną namą ir nubloškusi ne vieną automobilį į jūrą. Paskutinė rasta nuošliaužos auka – 15-metis paauglys, žuvęs kartu su savo jaunesniuoju broliu bei seserimi. Pasak vietos pareigūnų, keturi žmonės tebėra dingę.

Italijos Iskijos saloje dėl liūčių nuslinkus nuošliaužai, šeštadienį dingo apie dvylika žmonių, pareiškė šalies vidaus reikalų ministras, paneigęs ankstesnius pranešimus apie aštuonis žuvusiuosius. Pasak žiniasklaidos ir gelbėjimo tarnybų, Kazamičiola Termės miestelyje paryčiais nuslinkusi purvo nuošliauža palaidojo mažiausiai vieną namą ir nubloškė į jūrą jos kelyje buvusius automobilius.

Centriniame Venesuelos regione dėl liūčių patvinus vienai upei ir nuslinkus nuošliaužai žuvo mažiausiai 22 ir dingo dar per 50 žmonių, sekmadienį pranešė viceprezidentė Delcy Rogriguez. „Padaryta labai reikšmingos žalos, yra netekčių... Jau suradome 22 žuvusius žmones, yra daugiau kaip 52 dingusieji. Ieškome šių žmonių“, – nelaimės vietoje žurnalistams sakė D. Rodriguez. „Kaimas dingo.

Į Gedimino kalną nuo antradienio patekti galima tik keltuvu. Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, iki pastarosios nuošliaužos buvęs atviras istorinis takas liks uždarytas iki liepos vidurio. Funikulierius iš Senojo arsenalo vidinio kiemo Arsenalo gatvėje lankytojus kelia kasdien nuo 10 iki 20 valandos, keltuvo kaina į abi puses – 2 eurai. Praėjusią savaitę po intensyvaus lietaus kalne vėl nuslinkus nuošliaužai, jis buvo uždarytas lankytojams.

Praėjusią parą bene stipriausiai gamtos stichija smogė pietinei šalies daliai – po gausaus lietaus Alytaus rajono sodo bendrijoje „Dobilas“ nuslinko didžiulė nuošliauža ir matosi, kaip pavojingai ant skardžių stovi keli sodo namai. „Sunku patikėti, bet tai yra tikras vaizdas iš Pietų Lietuvos. Pietinio ciklono ilgai trukę lietūs padarė savo juodą darbą. Upeliai pavirto riaumojančiomis upėmis, o ežerėliai – tikrais ežerais.

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams. Kaip BNS informavo muziejus, grėsmės kalno stabilumui nėra, bet sprendimas priimtas siekiant specialistams detaliai įvertinti jo būklę. „Grėsmė kalno stabilumui nėra fiksuojama, tai daroma prevenciškai, kol specialistai baigs vertinti jo būklę po intensyvaus praėjusios nakties lietaus. Atidaryti kalną lankytojams planuojama birželio 28 dieną“, – teigia muziejus.

Trečiadienio rytą Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota nuošliauža. Įvykusi paviršinio grunto nuošliauža nekelia grėsmės kalno stabilumui, o avarijos likvidavimo darbai jau yra pradėti. Istorinis takas į Gedimino kalną nuo Vilnios upės pusės kurį laiką bus uždarytas lankytojams, tačiau patekti į jį galima keltuvu iš Senojo arsenalo vidinio kiemo.

Vakarų Lietuvą pastarąsias savaites be gailesčio talžančios audros, lietūs nepasigailėjo ir vieno įspūdingiausių šiame regione kuršių Kartenos piliakalnio (Kretingos r.). Savaitgalį (vasario 19-20 d.) buvo pastebėta didžiulė nuošliauža šio archeologinio paminklo rytiniame šlaite, todėl pirmadienį apžiūrėti piliakalnio vyko delegacija kompetetingų atstovų. Įdomiausia yra tai, kad prie šlaito slinkimo galėjo prisidėti ir... lapės, kurios jame yra išraususios olų tinklą.

Tvarkoma Gedimino kalno nuošliauža pietrytiniame šlaite, kalno būklė toliau intensyviai stebima, penktadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Pasak muziejaus, nuošliaužos, užfiksuotos vasario 7-ąją, tvarkymo darbai pradėti jau po dviejų dienų: pirmiausia nuo pagrindinio tako išvežtas nušliaužęs gruntas, šią savaitę sunkiąja technika išvalomas atitrūkęs paviršinis gruntas pačioje nuošliaužoje. Darbus atlieka įmonė „Rekreacinė statyba“, sudariusi sutartį su muziejumi.

Po penkių metų pertraukos ir milijoninių investicijų tvarkant Gedimino kalno šlaitus – vėl nauja nuošliauža. Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus tikina, kad dėl to kalti orai. Vis tik specialistai teigia, kad nuošliaužos kenkia tik vizualinei kalno išvaizdai, tačiau ne jo stabilumui. Yra gąsdinančių signalų – vandens kiekis kalne padidėjęs. O tai, esą, gali pridaryti daugiau žalos.

Gedimino kalno Vilniuje pietrytiniame šlaite pirmadienį užfiksuota nauja nuošliauža, Lietuvos nacionalinis muziejus sako, kad kalnui grėsmės nėra, tačiau nerima kelia besikaupianti drėgmė. „Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža.

Kanados Britų Kolumbijoje beveik 300 žmonių, naktį įstrigusių savo automobiliuose dėl purvo nuošliaužų greitkelyje, pirmadienį sraigtasparniais buvo nuskraidinti į saugią vietą. Vietos tarnybos dar aiškinasi, ar purvo srautai, sukelti smarkių liūčių, nepasiglemžė žmonių. Geltonas sraigtasparnis „Cormorant“ išlaipino išgelbėtus žmones netoli bendruomenės centro Agasi miestelyje, o paskui pakilo kito gelbėjimo reiso.

Indijos šiauriniame Himalajų regione penktadienį buvo evakuota mažiausiai 2 tūkst. žmonių, šioje šalies dalyje nuslinkus milžiniškai žemės nuošliaužai, užblokavusiai didelę vietos upę, pranešė pareigūnai. Dėl kilusio staigių potvynių pavojaus Himačal Pradešo valstijos Lahaulo rajone „atsargumo dėlei“ buvo evakuoti 13 kaimų gyventojai, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango rajono pareigūnas.

Po galingo lietaus susidariusi nuošliauža Japonijoje laidojo kelius, griovė namus. Apie 80 žmonių laikomi dingusiais, yra ir žuvusių. Gelbėtojai pluša be atokvėpio. Daugiau nei tūkstantis japonų gelbėtojų pluša pajūrio mieste Atamyje. Gelbėjimo operacijos vyksta ir dieną, ir naktį, bandant surasti 80-imt dingusių žmonių. Trys paskelbti žuvusiais. Prieš dvi dienas po gausaus lietaus atsiradusi nuošliauža laidojo gatves, kelius ir namus.

Kinijoje 100 km lenktynių kalnuose bėgikus užklupus krušai, lijundrai ir stipriam vėjui, žuvo 21 žmogus, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Į itin prastas oro sąlygas dalyviai pateko šeštadienį aukštai virš jūros lygio esančioje lenktynių maršruto atkarpoje. Ultramaratonas vyko Geltonosios Upės Akmens Miško nacionaliniame geoparke netoli Bajino miesto šiaurės vakarinėje Gansu provincijoje. Tarp žuvusiųjų yra elitinių Kinijos ilgųjų nuotolių bėgikų, pranešė šalies žiniasklaida.

Gruodžio 30-ąją po purvo nuošliaužos Norvegijoje dingusios lietuvės Rasos Lasinskienės artimieji sulaukė atsakymo – ekspertai patvirtino, kad  pirmadienį rasti dingusiosios palaikai. Pirmadienį Lasinskų šeima po kelių mėnesių nežinios gavo žinią, kad galimai rasti dingusios R. Lasinskienės palaikai. Trečiadienį jos vyras Ramūnas Lasinskas buvo pakviestas atpažinti palaikų ir nors jam abejonių neliko, tačiau ekspertų išvados sulaukė tik ketvirtadienio vakarą.

Praėjus beveik 3 mėnesiams po nelaimės Norvegijoje, kai nuslinkus kalvos šlaitui be žinios dingo 10 žmonių, o tarp jų ir lietuvė Rasa Lasinskienė, dingusiųjų paieška baigėsi. Pirmadienį buvo pranešta, kad galimai rastas dingusios lietuvės kūnas, o šiandien abejonių nebeliko – tą patvirtino jos vyras Ramūnas Lasinskas. Pirmadienį Lasinskų šeima po kelių mėnesių nežinios gavo žinią, kad galimai rasti dingusios R. Lasinskienės palaikai.

Nuo Norvegijoje, Asko miestelyje, įvykusios nuošliaužos praėjo du mėnesiai, o Lasinskų šeima vis dar gyvena nežinioje, nes iki šiol nieko nežino apie nelaimės metu dingusią mamą ir žmoną Rasą Lasinskienę. Gruodžio 30-ąją, Rasa Lasinskienė 4 ryto išėjo pavedžioti šuns ir tuo metu telefonu kalbėjosi su savo vyru. Niekas nesitikėjo, kad vos po kelių minučių įvyks katastrofa. Ramūnas Lasinskas savo akimis matė, kiek tonų žemės krito žemyn.

Praėjus šešioms savaitėms po vienos didžiausių nuošliaužų šiuolaikinės Norvegijos istorijoje žuvusiųjų paiešką vykdančios komandos tarp nuolaužų aptiko dar du kūnus, pranešė pareigūnai. Maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančioje Asko gyvenvietėje gruodžio 30-osios paryčiais nuslinkusi purvo nuošliauža palaidojo virtinę namų. Iš viso jau rasti devynių žuvusių žmonių palaikai. Dar vieno žuvusiojo tebeieškoma.

Praėjusių metų gruodžio 30 dieną, Norvegijoje, netoli Oslo esantį miestelį ištiko nelaimė – milžiniška purvo nuošliauža pasiglemžė ne tik žmonių namus, bet ir gyvybes. Iki šiol lietuvės Rasos Lasinskienės likimas nežinomas, tačiau jos vyras Ramūnas, vilčių į tai, kad pavyks išvysti žmoną gyvą nebededa.

Norvegijos gelbėtojai antradienį pranešė netekę vilties rasti gyvų žmonių, dingusių po virtinę namų palaidojusios purvo nuošliaužos, nuslinkusios prieš šešias dienas.   Nors trys dingę žmonės iki šiol nerasti, pareigūnai sako, kad jie dabar laikomi žuvusiais. Bendras oficialus žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10, nors iki šiol rasti tik septynių žuvusiųjų kūnai. Policija policijos anksčiau paskelbtame dingusiųjų sąraše minima ir 49 metų Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.

Norvegijoje gelbėtojai penktadienį rado pirmosios aukos kūną ir tebeieško devynių kitų žmonių, įskaitant du vaikus, po purvo nuošliaužos, nušlavusios keletą namų viename kaime, pranešė pareigūnai. Norvegijoje žemės nuošliaužos vietoje tarp dingusiųjų yra ir 49 metų Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė, BNS informavo užsienio reikalų ministro atstovė. „Norvegijos policija oficialiai paskelbė dingusiųjų asmenų sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.

Žemė slysta iš po kojų – tikriausiai taip galima apibūdinti vieno vyro šiaurinėje Airijos dalyje užfiksuotą vaizdo įrašą. Liudininkas įamžino, kaip jo akyse dalis žemės kartu su medžiais ėmė slysti žemyn nuo kalno ir artėti šalia esančios upės link.  Marko Rooney draugas jam atsiuntė vaizdelį, kuriame įamžino kaip šiaurinėje Airijos dalyje, Donegalo grafystėje, netoli vieno vėjo jėgainių parko, nuo kalno žemyn iki upės ėmė judėti žemė – durpės su kartu ant jų augančiais augalais.

Galinga nuošliauža Nepale po purvu ir žemėmis palaidojo ištisus tris kaimus. Skelbiama apie mažiausiai 11 žuvusiųjų, o dar mažiausiai dvi dešimtys žmonių yra dingę be žinios. Gelbėjimo darbus itin apsunkina nesiliaunantis lietus, tačiau nepaisant ekstremalių sąlygų, gelbėtojai sako gyvųjų paieškas tęsiantys. Kalnuotame Nepalo Katmandu regione dėl lietaus kilusi purvo nuošliauža po purvu palaidojo beveik 30 namų. Išsigelbėję žmonės atrodo tiesiog netekę žado.

Neeilinis vaizdas iš Šiaurės Norvegijos. Mažame miestelyje galinga purvo nuošliauža šlavė viską, kas pasitaikė jos kelyje – vandenyje atsidūrė net aštuoni pastatai. Visą įvykį užfiksavo liudininkai. Ant kalno stovintis žmogus filmuoja mažą Šiaurės Norvegijos Krokneso miestelį. Ir staiga – negali patikėti savo akimis – namai su visa žeme ima judėti. Negailestinga purvo nuošliauža į vandenį neša keturis namus. Bet tai dar, pasirodo, ne pabaiga.

Mianmaro šiaurinėje Kačinų valstijoje nuslinkus purvo nuošliaužai vienoje nefrito kasykloje tikriausiai žuvo daugiau nei pusšimtis žmonių, antradienį pranešė vietos policija. Tai naujausia nelaimė daugiamilijardinį pelną nešančioje, bet menkai reguliuojamoje ir korupcijos persmelktoje Mianmaro mineralų kasybos pramonėje. „Purvas prarijo 54 žmones“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hpakanto policijos nuovados Kačinų valstijoje budintis pareigūnas.

 Brazilijos pietryčiuose gelbėtojai penktadienį iki išnaktų ieškojo apie 300 žmonių, dingusių sugriuvus užtvankai prie vienos kasyklos Minas Žeraiso valstijoje, bet vietos gubernatorius sakė, kad juos rasti gyvus „tikimybė minimali“. Maždaug 13 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku galingas purvo srautas prasiveržė neatlaikius nebenaudojamai užtvankai prie geležies rūdos kasyklos netoli Belo Orizontės miesto. Per kelias valandas po nelaimės buvo rasti septynių žmonių kūnai.