norvegija

Norvegijos princesė Martha Louise atsisakė karališkųjų pareigų, kad galėtų visą dėmesį skirti savo alternatyviosios medicinos verslui su šamanu prisistatančiu sužadėtiniu Dureku Verrettu, antradienį paskelbė karališkieji rūmai. 51 metų princesės santykiai su populiariu Holivudo dvasiniu guru D. Verrettu sukėlė bangų Norvegijoje, kai šis afroamerikietis „šeštos kartos šamanas“ savo knygoje „Spirit Hacking“ parašė, esą vėžys yra žmogaus pasirinkimas.

Mirtis – neišvengiamai kiekvieno laukianti lemtis. Tačiau kad ir kaip keistai skambėtų, kai kuriose pasaulio šalyse žmonėms neleidžiama mirti. Pasaulis yra išties keista vieta. Yra pasaulio kampelių, į kuriuos plūsta keliautojai ir tyrinėtojai, tačiau šiose penkiose pasaulio vietose mirti draudžiama, rašo in.musafir.com. 1. Longjyrbienas, Norvegija Norvegijos Svalbardo salose esančiame Longjyrbiene, gražioje ir šaltoje vietoje, žmonėms draudžiama mirti.

Vakarų Norvegijoje antradienį sudužus sraigtasparniui, du žmonės žuvo, o trečias buvo sunkiai sužeistas, pranešė policija. Nelaimingas atsitikimas įvyko ryte Verdalo savivaldybėje į šiaurės rytus nuo Trondheimo. Avarijos priežastis kol kas nėra žinoma. Norvegijos žiniasklaidos pateiktose nuotraukose matyti, kad sudaužytas orlaivis guli lauke, tvyrant tirštam rūkui.

NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, padidins savo karinę parengtį, pirmadienį pareiškė jos ministras pirmininkas, tačiau pabrėžė, kad jokios tiesioginės grėsmės nenustatyta. „Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

Didžiausias pasaulyje Norvegijos suverenus turto fondas penktadienį pranešė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį jo nuostoliai siekė daugiau nei 43 mlrd. JAV dolerių. Fondą valdantis Norvegijos centrinis bankas pranešė apie neigiamą 4,4 proc. grąžą – 449 mlrd. kronų (43,4 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, susijusius su turimomis įmonių akcijomis. „Trečiasis ketvirtis pasižymėjo augančiomis palūkanų normomis, aukšta infliacija ir karu Europoje.

Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų 2023 metams, pranešė Oslas, šalims pasiekus retą susitarimą karo Ukrainoje fone.  Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.

Trumsėje (Norvegija) sulaikytas vienas vietos universiteto mokslininkas. Leidinio NRK duomenimis, į mokslo įstaigą jis atvyko 2021-aisiais, prisistatęs tyrinėtoju iš Brazilijos. Norvegų spec. tarnybos nustatė, kad iš tiesų gali būti rusų šnipas, kuris taikėsi sužinoti Norvegijos nacionalinio saugumo informaciją. Vienas Brazilijos piliečio dokumentus atvykdamas į šalį pateikęs vyras buvo sulaikytas Norvegijos Trumsės mieste, einantis į darbą Norvegijos Arkties universitete. Norvegų spec.

Norvegijos kapitalo valdomas „Fjord Bank“ pradėjo veiklą Estijoje, kuri tapo antrąja jo užsienio rinka po Lietuvos. Pasak „Fjord Bank“ pranešimo, bankas paslaugas Estijoje pradeda teikti tik skaitmeniniu būdu, o pirmoji jų – nedidelės, iki 20 tūkst. eurų dydžio, paskolos be užstato. Realias skolinimo operacijas Estijoje „Fjord Bank“ pradėjo rugsėjo mėnesį. Bankas tikisi iki šių metų pabaigos gerokai padidinti depozitų ir paskolų portfelius, siekdamas patrigubinti pardavimų apimtis.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store trečiadienį apkaltino „užsienio žvalgybos“ tarnybas dėl sąsajų su pastaruoju metu šalyje įvykusiais „nepriimtinais“ dronų skraidinimais, netiesiogiai besdamas pirštu į Maskvą. Anksčiau trečiadienį Norvegijos policija paskelbė sulaikiusi rusą – prezidento Vladimiro Putino artimo patikėtinio sūnų – ir apkaltino jį neteisėtu drono skraidinimu Svalbardo salyne, esančiame geopolitiškai svarbiame Arkties regione.

Norvegijai nerimaujant dėl galimo sabotažo prieš itin svarbius infrastruktūros objektus, šalies policija pirmadienį pranešė suėmusi keturis rusus, kurie, kaip įtariama, pažeidė draudimą fotografuoti. Norvegija pastaruoju metu yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. „Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Norvegija apribos Rusijos žvejybinių laivų galimybes patekti į šalies uostus, kad Maskva negalėtų jais pasinaudoti siekdama apeiti sankcijas, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. „Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

NATO narės Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė beveik 10 proc. padidinti kitų metų gynybos biudžetą kaimyninės Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Skandinavijos šalis, turinti 198 km sieną su Rusija Arktyje, planuoja papildomus išteklius panaudoti karinės žvalgybos tarnyboms stiprinti, šaudmenų atsargoms papildyti ir nacionalinei gvardijai stiprinti. 2023 metų biudžeto projekte centro kairiųjų vyriausybė pasiūlė išleisti 75,8 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd.

Dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pažeidimų į atmosferą pateko didžiulis kiekis metano dujų, rašoma Integrated Carbon Observation System (ICOS) pranešime spaudai. Apskaičiuota, kad šis nuotėkis prilygsta metano emisijai, kurią per visus metus išmeta Paryžiaus dydžio miestas arba tokia šalis kaip Danija. Išmetamo metano kiekį patvirtina ICOS antžeminiai stebėjimai iš kelių stočių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Osle per ketvirtadienį prie Irano ambasados surengtą demonstraciją kilus susirėmimams, nesunkiai nukentėjo du žmonės, o dar 90 buvo sulaikyti, pranešė Norvegijos policija. Išreikšti protestą dėl Irano kurdės Mahsos Amini mirties po liūdnai pagarsėjusios moralės policijos sulaikymo, taip pat prieš Irano smūgius Irako Kurdistanui, prie ambasados susirinko kelios dešimtys protestuotojų. Kai kurie iš jų buvo apsigaubę pečius kurdų vėliava.

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Norvegijos policija pirmadienį pranešė, kad suėmė du įtariamojo dėl birželio mėnesį įvykusių šaudynių, pareikalavusių dviejų gyvybių netoli gėjų baro Oslo centre, galimus bendrininkus. Sekmadienį Osle buvo suimti du įtariamieji, įtariami „bendrininkavimu vykdant teroro aktą“, sakoma Oslo policijos pranešime. Vienas jų – į penktą dešimtį metų įžengęs somalietis, kitas – į ketvirtą dešimtį metų įžengęs norvegas. Abu jie žinomi policijai. Įtariamųjų tapatybės neskelbiamos.

Lenkijos valstybės kontroliuojama angliavandenilių įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė su Norvegijos „Equinor“ pasirašiusi 10 metų sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo „Baltic Pipe“ vamzdynu per Baltijos jūrą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti spalio 1-ąją. Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu.

Norvegijos bankas ketvirtadienį ketvirtadaliu procentinio punkto iki 2,25 proc. padidino bazinę palūkanų normą, pasekdamas kitų pasaulio centrinių bankų kovos su infliacija pavyzdžiu. „Norges Bank“ pareiškė, kad infliacija, kuri rugpjūčio mėnesį metiniu palyginimu siekė 6,5 proc., „pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo ir yra daug didesnė nei prognozuota“. „Infliacija gerokai viršija mūsų siekiamą 2 proc.

Norvegijos nepriklausomas turto fondas – didžiausias toks pasaulyje – antradienį paskelbė ketinantis reikalauti, kad maždaug 9 tūkst. įmonių, į kurias jis investavo visame pasaulyje, iki 2050 metų pasiektų nulines anglies dioksido emisijas.  „Visoms įmonėms nustatome nulinių emisijų tikslą vėliausiai iki 2050 metų“, – pareiškė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho, paskelbdama apie naują fondo klimato veiksmų planą.

Norvegijos maisto pramonės grupės „Orkla“ valdoma bendrovė „Orkla Foods Latvija“, gaminanti „Spilva“ prekės ženklo produkciją, kuri realizuojama ir Lietuvoje, pernai pasiekė 22,327 mln. eurų apyvartą -  21,7 proc. kuklesnę nei užpernai. 2021-aisiais patirtas 706,8 tūkst. eurų nuostolis, palyginti su 2,22 mln. eurų pelnu 2020 metais, nurodoma Latvijos įmonių registrui pateiktoje bendrovės ataskaitoje.

Norvegija, aplenkusi Rusiją pagal gamtinių dujų tiekimą Europai, pirmadienį pareiškė „skeptiškai“ žiūrinti į daugumos ES narių pasiūlymą dėl viršutinių dujų kainų ribų. „Esame pasirengę atviroms diskusijoms, tačiau skeptiškai vertiname maksimalios dujų kainos idėją“, – pažymėjo Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store pokalbio telefonu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Maksimali kaina nekeičia esminės problemos, kad Europoje trūksta dujų“, – sakė jis.

Dvi Norvegijos ir Vokietijos energetikos įmonės antradienį paskelbė apie projektą, kurį įgyvendinus Vokietijoje surinktas anglies dioksidas dujotiekiu bus gabenamos į jūroje esančią saugyklą Norvegijoje.  Norvegijos naftos ir dujų milžinės „Equinor“ ir Vokietijos „Wintershall Dea“ partnerystė apims 900 kilometrų ilgio dujotiekį, kuris sujungs anglies dioksido surinkimo terminalą Šiaurės Vokietijoje ir saugyklas Norvegijoje.

Norvegija tapo gamtinių dujų tiekimo Europos Sąjungai lydere, perimdama šį titulą iš Rusijos, kuri jį drastiškai sumažino, kaip agresorė reaguodama į Vakarų akcijas dėl invazijos į Ukrainą bei paramos Kijevui šiame kare, rašo „Business Insider“. Leidinys cituoja Norvegijos Karalystės naftos ir energetikos ministrą Terję Aslandą, kuris pabrėžė, jog jo šalis pasiryžusi išlaikyti dabartinį aukštą gamtinių dujų gavybos lygį, kol Europa kovoja su energetikos krize, kuri gali pakenkti jos pramonei.

Norvegijos teismas skyrė daugiau nei 8 tūkst. eurų baudą 40-metei, sulaikytai, kai važiavo elektriniu paspirtuku būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Moteris buvo pastebėta ir sulaikyta vieną birželio vakarą, kai važiavo ištuštėjusia gatve pietvakarinio Stavangerio miesto centre.

Norvegijos teismas kol kas nenagrinės bylos, kurioje vienos didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos grupių „Girteka“ įmonė „Girmeta“ kaltinama nelegaliu krovinių vežimu Norvegijos viduje (kabotažu). Pasak portalo tungt.no, bylos nagrinėjimas nutrauktas paaiškėjus, jog kaltinimai buvo pareikšti ne tam juridiniam asmeniui. Norvegijos pareigūnai kaltina „Girteka Logistics“ ir jos antrinę įmonę „Girmeta“ pažeidimais vykdant kabotažinius pervežimus.

Norvegijos pietuose anksti pirmadienį sugriuvus mediniam tiltui per upę, į vandenį įkrito lengvasis automobilis, o sunkvežimis įstrigo ant pakelto konstrukcijos ruožo. Policija pranešė, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai buvo išgelbėti ir jaučiasi gerai. Pareigūnai paryčiais gavo pranešimą, kad tiltas sugriuvo, kai juo važiavo sunkvežimis ir lengvasis automobilis.

Norvegijos karalius Haraldas V pirmadienį buvo išrašytas iš ligoninės, kur buvo paguldytas dėl infekcijos, ir dabar jo „sveikata gera“, nurodė karališkieji rūmai. 85 metų monarchas, soste esantis jau 31 metus, ketvirtadienį buvo paguldytas į ligoninę sostinėje Osle dėl karščiavimo ir buvo gydomas antibiotikais. „Karaliaus sveikata gera“, – sakoma trumpame rūmų pranešime, kuriuo buvo informuota, kad Haraldas išrašytas iš ligoninės.

Norvegijos kruizinių reisų bendrovė „Hurtigruten“ penktadienį pranešė, kad vienas jos laivų užplaukė ant seklumos šios šiaurės šalies vakarų pakrantės viename iš fiordų. „Hurtigruten“ nurodė, kad laivą „Richard With“ avarija ištiko ne per įprastą kruizinę kelionę ir kad keleivių tuo metu jame nebuvo. Incidentas įvyko penktadienį netoli įplaukimo į Sągnefjordeno fiordą, kuris yra ilgiausias ir giliausias Norvegijoje.

Vyriausybė teikia naujus Lietuvos ambasadorius Norvegijoje, Estijoje, Moldovoje ir Nyderlanduose. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė keturių diplomatų skyrimui vadovauti šioms atstovybėms, kandidatūros pateiktos prezidentui Gitanui Nausėdai. Į ambasadorius Norvegijoje teikiamas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje – Raimonda Murmokaitė.  Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską.

Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pasmerkė „piktinamą“ Norvegijos konsulinės darbuotojos elgesį, kai apsaugos vaizdo kamera nufilmavo ją įžeidinėjant rusus vieno viešbučio registratūroje.

Užsienio reikalų ministerija teikia naujų Lietuvos ambasadorių Norvegijoje, Estijoje, Moldovoje, Nyderlanduose kandidatūras. Diplomatai pakeis pareigas baigiančius kolegas. Į ambasadorius Norvegijoje siūlomas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje teikiama Raimonda Murmokaitė.  Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską.

Norvegijos Karališkasis jūrų laivynas prie šalies krantų susekė du Rusijos povandeninius laivus, pranešė „Sky News“. Karinio jūrų laivyno atstovas teigė, kad du povandeniniai laivai „Vepr“ ir „Severodvinsk“ buvo pastebėti Šiaurės jūroje, į šiaurės vakarus nuo Bergeno, Norvegijoje. Rusų povandeniniai laivai buvo susekti jiems plaukiant po vandeniu į pietus palei Norvegijos pakrantę.

Lenkijos vyriausybės kontroliuojama dujų monopolininkė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pasirašė sutartį dėl 5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų importo iš Norvegijos šiais metais, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas vyriausybės vadovą Mateuszą Morawieckį. Pasak jo, kitąmet naujuoju dujotiekiu „Baltic Pipe“ iš Norvegijos į Lenkiją bus tiekiama 10 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Norvegijos teismas nutarė, kad įtariamasis dėl šaudynių, per kurias Osle du žmonės žuvo ir dar 21 buvo sužeistas, bus paguldytas į psichiatrinę ligoninę, kur jam bus atlikta ekspertizė. „Teismas mano, kad ištyrimas įstaigoje yra būtinas, siekiant įvertinti kaltinamojo psichikos būklę“, – sakoma Oslo apygardos teismo nutartyje.

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suradusi sprendimą, kaip leisti gabenti Rusijos krovinius į Svarbardo salyną Arktyje, blokuotus dėl sankcijų Maskvai. Ministerija nurodė, jog krovinių konteinerių vežimas buvo blokuotas todėl, kad jie buvo vežami rusų transporto priemonėmis, o joms draudžiama vežti krovinius per sieną. Dabar konteineriai bus vežami norvegų transporto priemonėmis. „Pozityvu tai, kad dabar... surastas sprendimas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje  apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store. 10 mlrd. Norvegijos kronų (960 mlrd. eurų) suma, papildysianti anksčiau Oslo skirtus pagalbos paketus, bus skirta „humanitarinei pagalbai, šalies atstatymui, ginklams ir Ukrainos institucijų funkcionavimui“, sakoma Norvegijos vyriausybės pranešime. „Esame išvien su Ukrainos žmonėmis, – sakoma J. G. Store pranešime.

Norvegijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą dėl kibernetinės atakos šalyje laikinai sutriko valstybinių įstaigų ir verslo interneto svetainių veikla.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Novergijos laikinąją įgaliotinę šalyje dėl Oslo draudimo rusams gabenti krovinius į Špicbergeną. Iš Norvegijos buvo pareikalauta „kuo skubiau išspręsti problemą“ bei pareikšta, kad „nedraugiški veiksmai prieš Rusiją neišvengiamai sulauks atsako“. Anksčiau buvo skelbiama, kad Norvegija neįsileido į rusų krovininių į Svalbardo archipelagą.

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos. Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės. „Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Įtariamasis, policijos sulaikytas po praeitą naktį dviejų žmonių gyvybių nusinešusių šaudynių Oslo centre, yra iraniečių kilmės Norvegijos pilietis, šeštadienį pranešė policija. Šis vyras anksčiau buvo patekęs į Norvegijos kontržvalgybos tarnybų ir teisėsaugos akiratį dėl nesunkių nusižengimų, tokių kaip peilio ar narkotikų turėjimas, policija nurodė per spaudos konferenciją. Įtariamojo vardas nebuvo atskleistas.

Norvegijos institucijos nustatė pirmąjį paukščių gripo atvejį Svalbardo salyne, esančiame maždaug už 1 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės ašigalio. Žinia sukėlė nerimą, kad virusas gali išplisti į kitas paukščių populiacijas šiame atokiame regione. Labai patogeniškas paukščių gripas (HPAI) šį mėnesį nustatytas poliarinei žuvėdrai, kurios gaišena rasta salyno sostinėje Longjyrbiene, sakoma ketvirtadienį paskelbtame gubernatoriaus biuro pranešime.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Norvegijos kolega Jonas Gahras Store penktadienį nuotoliniame susitikime kalbėjosi apie Rusijai taikomas sankcijas, jų plėtrą bei regiono saugumą. Šalių ministrai pirmininkai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo plėtros potencialą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje, būtinybę tęsti ir stiprinti spaudimą autoritariniams Rusijos ir Baltarusijos režimams, pranešė Vyriausybė.

Pietryčių Norvegijoje mažiausiai trys žmonės penktadienį buvo sužaloti, iš jų vienas – sunkiai, per šaltuoju ginklu ginkluoto užpuoliko ataką, pranešė policija. Įtariamasis buvo sulaikytas, sakoma vietos policijos „Twitter“ pranešime, bet išpuolio motyvai neįvardijami. Pasak pareigūnų, užpuolikas atrodė atakavęs aukas „nesirinkdamas“. „Šiuo metu sužeisti trys žmonės, vienas žmogus kritiškai sužeistas“,  – nurodė policija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis Norvegijos paramos dėl NATO batalionų plėtros Lietuvoje. Tą jis ketvirtadienį Vilniuje pareiškė bendrame pasisakyme žiniasklaidai drauge su norvegų gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu. „Artėjančiame Madrido viršūnių susitikime mes tikimės esminių sprendimų, kurie stiprins NATO rytinės dalies gynybą. Manyčiau, kad tai yra bendras interesas, kartu turime siekti bendrų tikslų, – teigė Lietuvos ministras.

Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad NATO batalione Rukloje tarnaujantis seržantas buvo užtiktas vykdantis nusikaltimą – duše slapta filmavo 25 metų karę.  Karinė stovykla Rukloje yra viena iš dviejų vietų, kur seržanto pavaldinė Julie Sandanger buvo perkelta tarnybai. Kaip rašo norwaytoday.com, norvegų kariuomenės seržantas galimai savo pavaldinę slapta filmavo jau ne vieną kartą ir ne tik tarnaujant Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Vienai Oslo automobilių parodoje dalyvavusiai mašinai sekmadienį įsirėžus į minią buvo sužeisti šeši žmonės, juos teko vežti į ligoninę, pranešė  policija. „Šeši [žmonės] nuvežti į ligoninę tolesniam patikrinimui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oslo policija, nepateikdama jokių detalių apie nelaimės priežastį ir sužeidimų sunkumą.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.