nobelio premija

Nobelio fondas, organizuojantis kasmetinę Nobelio premijų įteikimo ceremoniją ir banketą Stokholme, šeštadienį paskelbė atšaukiantis pasipiktinimą sukėlusį savo sprendimą į šiemetinį pokylį pakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius. „Renkamės pakartoti praėjusių metų išimtį (...) Tai yra, nepakviesti Rusijos, Baltarusijos ir Irano ambasadorių į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme“, – sakoma fondo pareiškime.

Lietuvoje veikianti Baltarusijos žmogaus teisių organizacija tremtyje „Mūsų namai“ nominuota Nobelio taikos premijai, pirmadienį informavo organizacija. Apie nominaciją praėjusią savaitę pranešė Tarptautinis taikos biuras. Pasak pranešimo, „Mūsų namai“ premijai siūlomi už organizacijos vykdomą veiklą, paramą baltarusiams, esantiems šioje šalyje ir Europos Sąjungos valstybėse. Šiuo metu vyksta visų nominacijai reikalingų dokumentų rengimo procesas.

Ukrainos Nobelio taikos premijos laureatė trečiadienį paragino Pietų Afrikos Respubliką neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvauti rugpjūtį šalyje vyksiančiame BRICS bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, aukščiausiojo lygio susitikime.

Sulaukęs 88 metų mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Kenzaburo Oe, pagrindinis liberalų atstovas, gynęs nuskriaustuosius ir kvestionavęs šiuolaikinės visuomenės konformizmą. „Jis mirė nuo senatvės ankstyvosiomis kovo 3-iosios valandomis“, – pirmadienį pareiškė leidykla „Kodansha“ ir pridūrė, kad laidotuvės, kurias surengė šeima, jau įvyko.

Norvegijos Nobelio institutas trečiadienį pranešė, kad šių metų Nobelio taikos premijai gauti iš viso pateiktos 305 kandidatūros, tačiau apie šiame sąraše esančius asmenis išsamesnės informacijos nepateikė.  Norvegijos sostinėje Osle įsikūręs institutas savo interneto svetainėje nurodė, kad iš viso nominacijoms gauti buvo pateikta 212 asmenų ir 93 organizacijos, o tai yra mažiau nei 2016-aisiais, kai buvo užregistruoti rekordinis 376 kandidatų skaičius.

Nuo NATO generalinio sekretoriaus iki Ukrainos prezidento – karas Ukrainoje dominuoja tarp iki šiol žinomų pavardžių, kurios iki antradienio turėjo būti pateiktos 2023 metų Nobelio taikos premijai gauti. Pagal Nobelio statutą komitetui pateiktas kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje mažiausiai 50 metų.

Ukrainos žmogaus teisių advokatė, praėjusiais metais apdovanota Nobelio taikos premija, ketvirtadienį paragino sutelkti daugiau tarptautinės tyrėjų ir teisininkų pagalbos, kad būtų išnagrinėta daugybė karo nusikaltimų bylų nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį.

Nobelio taikos premijos laureatė iš Filipinų Maria Ressa trečiadienį buvo išteisinta dėl vengimo mokėti mokesčius bei dėl daugybės kitų kaltinimų, kuriuos ji ilgą laiką laikė politiškai motyvuotais, ir nuosprendį pavadino „tiesos“ pergale.

Vokietija penktadienį pasmerkė Baltarusiją už tai, kad ji teisia įkalintą Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį ir du jo bendražygius. Išvakarėse prasidėjęs teismas, A. Bialiackio šalininkų nuomone, yra bandymas susidoroti su jo įkurta pagrindine šalies teisių gynimo grupe „Viasna“. „Federalinė vyriausybė griežtai smerkia politiškai motyvuotą parodomąjį teismo procesą Baltarusijoje prieš Bialiackį, taip pat Valianciną Stefanovičių bei Uladzį Labkovičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pra...

Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos šeštadienį atsiimdama apdovanojimą per ceremoniją Osle pareiškė, kad jos šalis negali pasiekti taikos „sudėdama ginklus“ prieš Rusiją. „Ukrainos žmonės labiau nei bet kas kitas pasaulyje nori taikos. Tačiau taikos negalima pasiekti užpultai šaliai sudedant ginklus, – sakė Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (CCL) vadovė Oleksandra Matvijčuk. – Tai būtų ne taika, o okupacija.“ Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją.

Perspektyvos susiderėti dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra, pareiškė Irina Ščerbakova, padėjusi įkurti Nobelio taikos premiją gavusią Rusijos žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“. „Esu absoliučiai įsitikinusi, kad nėra diplomatinio sprendimo su [Vladimiro] Putino režimu, kol jis vis dar čia“, – sekmadienį Vokietijos Hamburgo mieste sakė I. Ščerbakova. Tai ji sakė atsiimdama kitą apdovanojimą už savo daugelio metų darbą kataloguojant stalinizmo nusikaltimus ir ginant teises Rusijoje.

Kalinamam baltarusių aktyvistui Alesiui Bialiackiui, vienam iš šių metų Nobelio taikos premijos laureatų, gresia iki 12 metų laisvės atėmimas dėl kaltinimų kontrabanda, pirmadienį pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“. Vienas „Viasna“ įkūrėjų A. Bialiackis ir keli kiti politiniai aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją „didelę grynųjų pinigų sumą“, tariamai skirtą opozicijos grupėms finansuoti, sakoma organizacijos pranešime.

Irano ambasadorius nebus laukiamas gruodį vyksiančioje Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje, penktadienį paskelbė šio iškilmingo renginio organizatoriai, praėjus kelioms dienoms po to, kai analogišką sprendimą priėmė rusų ir baltarusių diplomatų atžvilgiu. „Atsižvelgiant į rimtą ir aštrėjančią padėtį.

Švedijos kraštutinių dešiniųjų partijos, pagrindinės naujosios dešiniųjų vyriausybės sąjungininkės, vadovas yra vienintelis šalies partijų lyderis, nepakviestas į šių metų iškilmingą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, antradienį pranešė organizatoriai. Jimmie Akessono antiimigracinė ir nacionalistinė Švedijos demokratų (SD) partija ilgą laiką buvo laikoma politiniu pariju, bet per rugsėjį įvykusius visuotinius rinkimus surinko 20,5 proc. balsų ir tapo antra pagal dydį šalies partija.

Nobelio taikos premijos laureatė iš Filipinų Maria Ressa šalies Aukščiausiajam Teismui apskųs apkaltinamąjį nuosprendį dėl kibernetinio šmeižto, antradienį pranešė jos advokatas, žurnalistei veteranei kovojant už tai, kad nebūtų įkalinta.

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Kyjive įsikūręs „Pilietinių laisvių centras“ sėkmingai vykdo politinių kalinių gynimo kampanijas, seka priverstinių dingimų atvejus ir daug dėmesio skiria Rusijos karo nusikaltimams, tačiau Nobelio taikos premijos jo atstovai sako nesitikėję. Ši organizacija penktadienį tapo pirmuoju Nobelio taikos premijos laureatu iš Ukrainos.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, ginančius žmogaus teises nepaisant „bauginimo ir priespaudos“. „Šiemetinės Nobelio taikos premijos laimėtojai primena mums, kad net tamsiomis karo dienomis, susiduriant su bauginimu ir priespauda, bendražmogiško teisių ir orumo troškimo negalima nuslopinti“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus – teisių gynimo grupes iš Ukrainos ir Rusijos bei Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistą – teigdamas, kad laimėjimas „atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės galią kovojant už taiką“. „Pilietinės visuomenės grupės yra demokratijos deguonis ir yra taikos, socialinės pažangos bei ekonomikos augimo katalizatoriai“, – sakė A. Guterresas.

Lietuvoje gyvenantis žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ atstovas Pavelas Sapelko sako, kad šios organizacijos vadovui, baltarusiui Alesiui Bialiackiui skirta Nobelio taikos premija yra didžiulis jo nuopelnų žmogaus teisėms ir kovai už demokratiją pripažinimas.

Paskelbti labiausiai lauktos šių metų Nobelio taikos premijos laureatai. Jais tapo Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių organizacijos ir baltarusių žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis. Norvegijos Nobelio komitetas, skyręs premiją, tikino, kad būtent šios organizacijos ir Beliackis savo darbais atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją. „Norvegijos komitetas nusprendė, kad 2022-ųjų Nobelio taikos premija atitenka vienam asmeniui ir dviem organizacijom.

Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“ laimėjus Nobelio taikos premiją, Ukrainos prezidentūra paskelbė, kad ukrainiečiai, kurie nuo vasario patiria Rusijos agresiją, yra „taikos architektai“. „Ukrainos žmonės yra pagrindiniai taikos, kurioje mes turime egzistuoti be agresijos, architektai“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. „Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei. „Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

2022 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija.

Ketvirtadienį bus paskelbtas Nobelio literatūros premijos laimėtojas, o literatūriniuose būreliuose spėliojama, ar ji pagaliau atiteks bestselerių autoriui, ar santykinai nežinomam kūrėjui, ištrauktam į dienos šviesą. Švedijos akademija savo pasirinkimą paskelbs 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Stokholme. Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah, o 2020-aisiais – JAV poetei Louise Gluck.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. „2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Į Vilnių šią savaitę atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas lankysis Vilniaus universitete, kur susitiks su rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

Švedijos Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimas (Right Livelihood Award), neretai vadinamas alternatyvia Nobelio taikos premija, ketvirtadienį buvo paskirtas dviem Somalio žmogaus teisių aktyvistėms ir Ukrainos žmogaus teisių gynėjai. Apdovanojimą skiriantis Teisingo gyvenimo būdo fondas taip pat pagerbė socialines paslaugas teikiančią Venesuelos organizaciją CECOSESOLA ir Afrikos energetikos valdymo institutą.

Baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič sako, kad protestai prieš dalinę mobilizaciją Rusijoje gali iššaukti platesnius neramumus, bet jiems reikia lyderio. „Taip gali atsitikti. Tokiai judėjimo bangai trūksta tik vadovaujančios jėgos, partijos, judėjimo, kuri imtųsi vadovavimo. Dabar tai tiesiog stichiniai procesai, kurie savaime nuslopsta. Kaip jie prasideda, taip be vadovavimo jie pranyksta, ir čia pavojus“, – interviu BNS Kaune sakė S. Aleksijevič.

Trečiadienį Kaune Nobelio literatūros premijos laureatei Svetlanai Aleksijevič įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro regalijos. Kaip ceremonijos metu sakė VDU komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, garbės daktaro vardas rašytojai suteiktas įvertinus jos indėlį „dokumentinės, grožinės literatūros, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo srityse, išsaugant žmonių istoriją ir daugiabalsę atmintį bei reikšmingas pastangas ginant laisvės ir teisingumo vertybes“. Garbės d...

Rugsėjo pabaigoje Kaune lankysis Nobelio premijos laureatė rašytoja Svetlana Aleksijevič, antradienį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Ji dalyvaus universiteto organizuojamame renginyje „Šetenių skaitymai“, į kurį rašytojai ir intelektualai kviečiami gvildenti svarbiausių šiandienos Europos ir pasaulio klausimų. Baltarusijos rašytojai taip pat bus įteiktos VDU garbės daktaro regalijos.

Pirmadienį mirė Davidas Trimble'as, Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Šiaurės Airijos pirmasis ministras, kurio valstybinė veikla padėjo užbaigti dešimtmečius trukusį konfliktą. Jam buvo 77 metų. D. Trimble'as buvo vienas iš 1998 metų Šiaurės Airijos taikos susitarimo architektų. Šiuo paktu saloje buvo užbaigtas ne vieną dešimtmetį trukęs tarpkonfesinis smurtas.

Filipinų teismas atmetė Nobelio taikos premijos laureatės filipinietės Marios Ressos apeliaciją jai iškeltoje byloje dėl šmeižto internetinėje erdvėje, penktadienį apie dar vieną žurnalistikos veteranės nesėkmę pranešė jos naujienų svetainė „Rappler“. M. Ressai ir jos buvusiam kolegai Rey Santosui jaunesniajam šioje byloje gresia daug metų laisvės atėmimo, nors „Rappler“ valdanti bendrovė sako, kad žurnalistai „pasinaudos visomis jiems prieinamomis teisinėmis priemonėmis“, įskaitant kreipimąsi ...

Filipinietės Nobelio taikos premijos laureatės Marios Ressos naujienų kompanijai „Rappler“ trečiadienį, dieną prieš prezidento Rodrigo Duterte kadencijos pabaigą, buvo nurodyta užsidaryti, bet žurnalistė pažadėjo, kad svetainė veiks toliau. M. Ressa garsiai kritikuoja R. Duterte ir jo 2016-aisiais pradėtą kruviną karą su narkotikais.

Nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pirmadienį aukcione už įspūdingą 103,5 mln. JAV dolerių (98,4 mln. eurų) sumą pardavė savo Nobelio taikos premijos medalį, o gautus pinigus skirs padėti dėl karo Ukrainoje namų netekusiems vaikams.  Aukcionų namų „Heritage Auctions“ Niujorke surengtame aukcione auksinį medalį įsigijo neįvardijamas pirkėjas, varžytinėse dalyvavęs telefonu.

Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas ketvirtadienį traukinyje buvo užpultas asmens, kuris apipylė jį dažais, pranešė jo laikraštis „Novaja Gazeta“. „Nežinomas užpuolikas traukinio vagone užpuolė „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių ir Nobelio premijos laureatą“, – per „Telegram“ pranešė nepriklausomas leidinys. „Į kupė jis įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu.

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. „Gavome dar vieną perspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba.

Kovos už laisvę simboliu tapusio Ukrainos prezidento kandidatūrą pateikė grupė Europos politikų – buvę ir esami Europos šalių ministrai, parlamentarai. Savo laiške Nobelio premijos komiteto yra prašoma pratęsti šių metų Nobelio premijos kandidatų iškėlimo laiką iki kovo 31-osios, nes pagal dabar galiojančią tvarką paraiškų priėmimas yra baigtas. Primename, kad vasario 24-ąją Rusijos karinės pajėgos užpuolė kaimyninę Ukrainą, kuri jau tris savaites įnirtingai ginasi nuo agresoriaus puolimo.

Prancūzų mokslininkas Lucas Montagnier, pelnęs Nobelio medicinos premiją už tai, kad drauge su kolege atrado AIDS sukeliantį žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), mirė būdamas 89 metų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Paryžiaus priemiesčio, kur vyras buvo gydomas, meras.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja buvo nominuota šių metų Nobelio taikos premijai, penktadienį pranešė jos patarėjas Franakas Viačorka. „Norvegijos parlamentarai Olaug Bollestad (Olaug Bolestad) (Krikščionių demokratų partijos lyderė) ir Harekas Elvenesas (Horekas Elvenesas) (Konservatorių partijos atstovas) nominavo Sviatlaną Cichanouskają 2022 metų Nobelio taikos premijai.

Norvegijos Nobelio komitetas, skiriantis Nobelio taikos premijas, pasmerkė tris naujus nuosprendžius, pirmadienį paskelbtus nušalintai Mianmaro lyderei Aung San Suu Kyi. „Nobelio komitetas yra labai susirūpinęs dėl jos padėties“, – naujienų agentūrai AFP išsiųstame elektroniniame laiške nurodė Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen „Naujausias sprendimas dėl Aung San Suu Kyi yra paskatintas politinių motyvų“, – pridūrė ji.

Norvegijoje pagerbti du Nobelio taikos premijos laureatai – Rusijos ir Filipinų žurnalistai. Savo ruožtu Švedijoje, nors iškilmės ir vyko, laureatai į jas neatvažiavo jau antrus metus iš eilės. Stokholmo rotušėje įvyko iškilminga Nobelio premijos laureatų pagerbimo ceremonija, į kurią atvyko ir Švedijos karališkosios šeimos atstovai. Įprastai diplomą, auksinį medalį ir maždaug milijono eurų premiją nugalėtojams įteikia Švedijos karalius. Visgi šįkart pačių laureatų čia nėra.

Nobelio taikos premijos laureatai buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas stojo ginti autoritetingos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“, kuri Rusijoje yra paskelbta „užsienio agente“.  Praėjusią savaitę šalies prokurorai ėmėsi likviduoti šią grupę dėl įtariamų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo.

Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonija, pernai surengta internetu dėl pandemijos, šiemet vyks gyvai, o joje asmeniškai dalyvaus abu šių metų laureatai, antradienį pranešė Norvegijos Nobelio komitetas. Anksčiau šį mėnesį paskelbta, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko rusų žurnalistui Dmitrijui Muratovui, populiaraus nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiajam redaktoriui, ir žurnalistinius tyrimus atliekančiai filipinietei Mariai Ressai.