neringa

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Neringa, nors ir geografiškai izoliuota (pasiekiama tik persikėlus keltu), vasarą tampa tikru traukos centru tiek tarp lietuvių, tiek tarp užsieniečių, kasmet vidutiniškai pritraukiančiu apie 400 tūkst. svečių. AB „Smiltynės perkėla“ duomenimis, šiemet birželio ir liepos mėnesiais į Neringos kurortą jau perkelta 373 220 keleivių ir 95 154 transporto priemonės. Pernai tais pačiais mėnesiais – 338 909 keleiviai ir 91 215 transporto priemonių.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Vasarą kai kuriuos itin kokybiškus Palangos ir Neringos paplūdimius vėl puoš Mėlynoji vėliava. Klaipėda šioje programoje nebedalyvauja keletą metų. Mėlynoji vėliava liudija, kad ją turintys paplūdimiai atitinka aukščiausius vandens, smėlio švaros, saugumo, paslaugų kokybės ir dar daugelį kitų reikalavimų. Palangoje tokia vėliava daugiau nei 10-metį puošia apie pusės kilometro ilgio Birutės parko paplūdimį.

 Žiniasklaidos priemonės ne kartą informavo apie ugnies apimtus plotus, išdegusio miško hektarų skaičių. Bet tikrąjį nelaimės mastą geriausia įvertinti, matant ir matuojant jo apimtį žemėlapyje, skelbiama pranešime spaudai. Vos išsisklaidžius gaisro dūmams, UAB „Hnit-Baltic“ specialistai paleido skrydžiui fotografuojantį robotą „eBee“ ir jo sukauptas ortofotonuotraukas įkėlė į debesyje veikiančią ArcGIS.com žemėlapių svetainę.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš kelerius metus Neringos savivaldybės planai sutvarkyti dalį šalia Juodkrantės esančios Gintaro įlankos žlugo pasipriešinus gamtos saugotojams. Dabar šių darbų ketinama imtis kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, kuris kurtų XIX amžiuje čia vykusios gintaro gavybos muziejų, o savivaldybė žada pasirūpinti žvejų darbo sąlygomis. Gintaro įlanka šalia Juodkrantės gana apleista.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors poledinė žūklė dar tik įsibėgėja – didžiausio žvejų antplūdžio Neringoje laukiama vasarį – žvejybos sezonui kurortas jau pasirengė. Ypatingą dėmesį šiemet žadama skirti žvejų šiukšlinimui, todėl žvejybos vietose sustatyti atliekų konteineriai, o žvejai įpareigoti susitvarkyti bent 5 metrus aplink savo žūklės vietą. Poledinė žūklė į Neringą sutraukia aistruolius iš visos Lietuvos.

Vienintelis Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus darbuotojas - aktorius Rimantas Giedraitis - daugiau kaip mėnesį nesirodo darbe, praneša "Lietuvos žinios". Kovo mėnesį į Kultūros skyriaus vedėjo pareigas paskirtas aktorius šiuo metu serga, tačiau, kaip teigiama, randa laiko dalyvauti šunų parodose bei filmuotis televizijos seriale. "Jis gavo nedarbingumo pažymėjimą birželio 4-17 dienomis. Dar paprašydavo laisvadienių dėl asmeninių priežasčių.

Seimo vadovai tikina nerandantys būdų, kaip iš parlamento pašalinti penkis mėnesius posėdžių nelankančią Neringą Venckienę, nors teisininkai teigia, kad parlamentarai turi visas galimybes atsisveikinti su savo pareigas ignoruojančia politike, antradienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Parlamento vadovas "darbietis" Vydas Gedvilas ir jo pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad pašalinti N.Venckienės iš parlamento negalima, kol jis pati negrįš ar nebus paskelbtas nuosprendis.

Šeštadienio vakarą (liepos 17 d.), 21 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre vyks meninis projektas „Vaizdas ir garsas Neringoje“. Renginio metu bus pristatoma menininkės Violetos Laužonytės vaizdo projekcija „Tai“ bei skambės bardo Vyganto Kazlausko romantinės baladės, sukurtos pagal lietuvių poetų eiles. V. Laužonytės vaizdo projekcija „Tai“ buvo sukurta Nidoje 2012 m. liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvoje švenčiama Žolinė – gera proga prailginti savaitgalį ir išvykti prie jūros. Šį savaitgalį svarstantys praleisti Palangoje dar turėtų rasti vietų nakvynei, tikina Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Giedrė Kvedaravičienė. Tačiau norintys pakliūti į Neringą turėtų paskubėti rezervuoti kambarius.

Lietuvos pajūris ieško būdų, kaip įveikti sezoniškumo rykštę, o Druskininkai ir Birštonas susižeria nelinkusiuosius klajoti po triukšmingą Palangos knibždėlyną. Neringos meras Darius Jasaitis „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad poilsį Nidoje ar Juodkrantėje renkasi tie turistai, kuriems patinka visiška ramybė. Deja, tokių mažėja. „Nežinau, ar Palangoje yra daug vokiečių, bet rusų turime ir mes. Mums labai svarbu, kad jie atvyksta vadinamuoju ne sezono metu. Tai aktualu tiek mums, tiek Palangai.

„Neringa FM“ ilgąjį Joninių savaitgalį visus Nidos gyventojus ir svečius kviečia į kasmetinį paplūdimio tinklinio turnyrą. Tiems, kam iki 30 laipsnių sinoptikų prognozuojama šilumą dieną atrodo per didelė, kamuolį galės mušinėti naktį. „Neringa FM Beachball Cup 2013“ turnyre gali dalyvauti kiekvienas tuo metu nuostabiame Lietuvos kurorte laiką leidžiantis poilsiautojas. Tereikia surinkti 4 asmenų komandą, kurioje būtų bent viena mergina. Naktiniame turnyre komandai suburti pakanka ir 3 asmenų.

Paparčio žiedas labiausiai į vakarus nutolusiame krašte – Neringoje šiais metais žydės tris naktis. Išskirtinę šventinę nuotaiką unikaliame Kuršių nerijos kraštovaizdyje birželio 21–23 dienomis kurs Neringos kurorte vykstanti folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“. Kaip rašoma Neringos savivaldybės pranešime spaudai, penkioliktąjį kartą vyksiantis festivalis bus skirtas šiemet minimiems Tarmių metams.

Iš Neringos savivaldybės tarybos pasitraukė buvęs šio kurorto meras, o dabar premjero patarėjas Antanas Vinkus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį paties A.Vinkaus prašymu nutraukė jo įgaliojimus taryboje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, premjero patarėjas socialdemokratas A.Vinkus nutarė, kad nebespės tinkamai atlikti tarybos nario pareigų. Taip pat VRK antradienį panaikino mandatus dar penkiems šalies savivaldybių tarybų nariams.

  Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neringoje apsilankę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nelegalių pastatų griovimą pavadino barbariškumu ir teigė ieškosiantys politinio sprendimo, kad juos būtų galima išsaugoti. Neringos meras sako, kad taikos sutartis būtų galima pasirašyti, pakeitus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Dar prieš mėnesį marių pakrantėje Juodkrantėje stovėjusio žuvies restorano vietoje dabar – pievelė.

Ilgai lauktos šiltos dienos jau pačioje vasaros pradžioje į Lietuvos kurortus priviliojo gausų poilsiautojų būrį. Vieniems pakanka jūros ir gero oro, kiti nori kuo daugiau ir kuo įvairesnių pramogų. Ką naujo ir ypatingo savo svečiams šią vasarą gali pasiūlyti Neringa, Druskininkai ir Birštonas, domėjosi balsas.lt žurnalistai.

Šalies advokatai teigia, kad valstybė turės kompensuoti visą žalą legaliai pastatytų namų savininkams Neringoje juos nugriovus, o žalos sumos gali perkopti ir dešimtis milijonų. Manoma, kad valdininkai turės atlyginti ne tik statybos, griovimo, bet ir visus kitus nuostolius, susijusius su planuota ar nutraukta veikla, šių statinių savininkams.

Šalies advokatai teigia, kad valstybė turės kompensuoti visą žalą legaliai Neringoje pastatytų namų savininkams, jei tie pastatai bus nugriauti, o žalos sumos gali perkopti ir dešimtis milijonų. Manoma, kad valdininkai turės atlyginti ne tik statybos, griovimo, bet ir kitus nuostolius, susijusius su planuota ar nutraukta veikla, šių statinių savininkams.

Ieškodama kompromiso, Neringos savivaldybės taryba kreipėsi į šalies Premjerą ir Vyriausybę prašydama dar kartą įvertinti situaciją dėl statinių griovimo Kuršių nerijoje bei ieškoti kitų problemos sprendimo būdų ir priemonių. "Neteisėtais pripažinti pastatai įsiliejo į Kuršių nerijos kraštovaizdį, tapo vietovės reprezentaciniais objektais ar gyvenimo dalimi.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Neringos valdžia planuoja daugiabučių renovaciją, bet kada ji prasidės – kol kas neaišku, nes dalį žmonių tenka įkalbinėti sutikti atnaujinti savo namą. Žmonės renovacijos kratosi, nes bijo finansinių sunkumų ir statybų triukšmo, kuris atbaidytų poilsiautojus. Kai kurie daugiabučiai Nidoje statyti daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius. Gyventojai sako, kad namai – netipiniai: daug stiklo, kampų ir labai imlūs šilumai.

Dabartiniam Neringos vadovui Antanui Vinkui išvykus dirbti į Vilnių Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, jo įpėdiniu bus siūlomas pedagogo išsilavinimą turintis 39 metų Darius Jasaitis. Realiausias kandidatas į merus yra Neringos savivaldybės tarybos narys, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadybininkas administratorius Neringoje.

 Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kūčių stalas neįsivaizduojamas be žuvies. O jeigu ji ką tik iš eketės – tai dešimteriopai skanesnė. Deja, šiomis dienomis ties eketėmis palinkę vyrai savo namiškių dideliu laimikiu nepradžiugins, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Šimtai poledinės žūklės aistruolių ant vieno didžiausių Lietuvoje dirbtinio vandens telkinio – Kupiškio marių – tikisi gero laimikio.

Jei dar neturite planų lapkričio kelionėms, nuvykite pasidžiaugti šalta, bet vis tiek pačia mieliausia mūsų Baltijos jūra, kopomis bei sudalyvauti Neringos įkūrimo 51 metų šventėje, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Kuršių nerijai skirtų parodų atidarymai, knygų pristatymai, Neringos meno kolektyvų, svečių koncertai, bendruomenės prisistatymai ir daugybė kitų renginių.

51-ąjį gimtadienį lapkričio 15-ąją minėsiantis Neringos kurortas vietos gyventojus ir svečius į renginius kvies beveik visą lapkritį. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, jau atidaryta paroda „Kuršių nerija. Žvejų moterų portretai“. Keliasdešimtyje nuotraukų – unikalūs, šimto metų ir senesni Kuršių nerijos vaizdai, atskleidžiantys to meto gyventojų buitį ir pagrindinio amato – žvejybos – subtilumus. „Tai vokiečių bendrijos archyvo kolekcija, kurią jie saugoja.

Rinkimų rezultatų belaukiantiems liberalams ši dieną – dviguba šventė: Seimo rinkimai šiemet sutapo su partijos pirmininko, susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio gimimo diena. „Nepabėkite, švęskime, „Neringos“ restoranas dar ne tokius tūsus yra atlaikęs“, – dar prieš vidurnaktį ragino svečius švietimo ministras Gintaras Steponavičius.

Partijos nepaliaujamai ruošiasi rinkimams ir nekantrauja sulaukti kuo didesnio rinkėjų palaikymo. Vienos rinkimų rezultatų kukliai lauks savo būstinėse, kitos – restoranuose, viešbučiuose, baruose. Balsas.lt aiškinosi, kur šio sekmadienio vakarą praleis politinės jėgos, į kurias dabar krypsta visų akys.

Seimas patikslino Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijų ribas, priėmęs tai reglamentuojančio įstatymo pataisas. Trečiadienį už jas balsavo 91, susilaikė 1 Seimo narys. Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijų ribos patikslintos išplečiant Neringos savivaldybės teritoriją Kuršių mariose. Tokiu būdu pašalintos kliūtys įregistruoti sklypus apie uostų statinius, kitą nekilnojamąjį turtą, taip pat suteikiant adresus.

Nors Vyriausybė dar sausio pradžioje nusprendė nuo žemės paviršiaus nušluoti šešis Kuršių nerijoje neteisėtai iškilusius pastatus, jie iki šiol stovi kaip stovėję. Atrodo, kad kol kas bus griaunama tiktai nedidelė medinė veranda. Klaipėdos apylinkės teismas prieš keletą dienų įpareigojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją nugriauti nelegalią verandą, pastatytą prie pirties šalia Gintaro įlankos Juodkrantėje.

Seimas skubos tvarka imasi svarstyti, ar keisti keturių pamario savivaldybių ribas. To prireikė, norint dalį Kuršių marių priskirti Neringos savivaldybei, kuri, neturėdama nė pėdos vandens, negali tvarkyti esamų uostų ar statyti naujų. Prieš 50 metų, kuriant Neringos savivaldybę, jos ribos nubrėžtos Kuršių marių pakrante, o vanduo liko Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių žinioje.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sumanytas renginys organizuojamas jau devintą kartą – 2012 m. rugsėjo 22 d. 19 val. Gintaro įlankoje, Juodkrantėje vyks Rudens lygiadienio šventė, ra6o kelioni7 tinklalapis Makalius.lt. Nendrinių ugnies skulptūrų liepsnos Gintaro įlanką nušviečia per Jonines ir Rudens lygiadienį, taip atgaivindamos senąsias baltiškas tradicijas. Prasidėjusios nuo pavienių deginimų per Jonines bei Rudes lygiadienį, šios akcijos išaugo iki tarptautinių simpoziumų.

Elektrą Lietuvoje galima gaminti ir pakinkius jūros bangas, rašo „Lietuvos rytas“. Grupė verslininkų kartu su Neringos savivaldybe kurpia idėją po vandeniu statyti bangų energijos parką. Panašios gaudyklės jau statomos Skandinavijoje, šalia Škotijos, Portugalijos krantų. Neringos valdžia taip pat norėtų, kad panašus parkas stovėtų Baltijos šalyse. Valdininkai jau ieško lėšų galimybių studijai.

Pasibaigus vasaros sezonui, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Nors turistų būta nemažai, verslui šis sezonas buvo prastesnis nei pernai. Neringa rezultatais nusivylė Nidos turizmo ir informacijos centro „Agila“ direktorė Neringa Gecevičiūtė „Balsas.lt Savaitei“ teigė, kad nors šių metų vasaros rezultatai dar nėra susumuoti, bendra tendencija nuvylė – pajūryje trūko saulės, dėl to sulaukta ir mažiau poilsiautojų.

Pasieniečiai Neringoje vieną po kito sulaikė du Šilutės gyventojus, mėginusius savo automobiliuose įvežti kontrabandinių rūkalų. Vienas vyras, manoma, įspėtas bendrininko, mėgino sprukti, tačiau buvo sučiuptas. Ketvirtadienio popietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės operatyvininkai už kilometro nuo Nidos pasienio kontrolės punkto pakartotinai patikrinti sustabdė vienatūrį „Renault Espace“ lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais.

Neringos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į kasmet mažėjantį savivaldybės biudžetą, skelbia naikinanti lengviesiems automobiliams taikytą lengvatą už įvažiavimą į Neringą šaltuoju metų laiku. Nuo šiol visi miesto svečiai turės mokėti 20 litų įvažiavimo mokestį tiek vasaros sezono, tiek ir žiemos sezono metu.

Sugriežtinusi į Kuršių neriją persikelti norinčių automobilių vairuotojų kontrolę, bendrovė „Smiltynės perkėla“ šiemet sutaupė 0,4 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Smiltynės perkėla“ aptarnavo 2 proc. daugiau keleivių ir dviratininkų nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Tuo tarpu perkeltų transporto priemonių skaičius sumažėjo 2 proc.

Jubiliejiniam, dvidešimtajam, TV3 sezonui, kurio premjera – jau rugsėjo 2-ąją, besiruošianti nuomonių laidos „Ką manai?“ vedėja Agnė Grigaliūnienė dar prieš savaitę ilsėjosi viename populiariausių Lietuvos kurortų, kurį praminė „Juoduoju perlu“. „Neringa iš tiesų įdomi ir reto grožio – taip, kaip ir juodieji perlai“, – šypsosi Agnė ir prisipažįsta pagaliau pirmą kartą aplankiusi mirusias kopas.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Neringos nacionalinio parko direkcija savivaliaujančius turistus nutarė auklėti draudimais. Laikyti automobilius ir namelius ant ratų per naktį jau draudžiama Nidos ir Preilos automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokią tvarką žadama įvesti visoje Kuršių nerijoje, praneša LTV naujienų tarnyba. Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai sako, kad į Neringą plūstantys poilsiautojai automobilius neretai stato neleistinose vietose, o aikštelėse įsikuria net kelioms paroms.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

Dažnas lietuvis piktinasi, kad nakvynės Lietuvos kurortuose kainos yra siaubingai išpūstos. Ypač daug tokių priekaištų tenka atlaikyti Neringai, kurioje, anot poilsiautojų, gali ilsėtis tik turtingi užsieniečiai arba gerai uždirbantys lietuviai. Tačiau į portalą Balsas.lt kreipėsi Neringoje kambarius nuomojanti Vilma, kuri prisipažino tiesiog norinti trumpai ir aiškiai išdėstyti, kas lemia iš tiesų nemažas nuomos kainas šiame viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.

Nuo šiol apsilankiusiems Lietuvos jūrų muziejuje, grįžtant į Neringą nebus taikomas vietinės rinkliavos mokestis už įvažiavimą, rašoma pranešime spaudai. „Nuolatos siekiame mūsų lankytojams pasiūlyti kuo daugiau paslaugų ir pramogų. Neringos kaimynystėje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus gali pasiūlyti puikią pažintinę programą dar labiau praturtindamas kurorto svečių poilsį.

Lietuviai pradeda domėtis investicijomis į kurortus, ieško įvairiausių gyvenamų būstų ne tik tokiuose kurortuose kaip Druskininkai ar Neringa, bet ir atranda naujus, pavyzdžiui, Rusnę, teigia nekilnojamo turto ekspertai. Anot jų, tokia vartotojų elgsena yra susijusi su keliais motyvais – ne tik turėti poilsio vietą sau ir savo šeimai, bet ir saugiai investuoti lėšas.

Praėjusios savaitės pabaigoje, gegužės 25 d., Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis ir Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartis pasirašyta MRU rektoriaus bei Politikos ir vadybos fakulteto dekano doc. dr. Algirdo Monkevičiaus viešnagės Neringoje metu.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ suorganizuota „Hitachi“ verslo misija Lietuvoje davė rezultatų – įmonės ir Neringos savivaldybės atstovai tarėsi dėl galimybės pasirašyti ketinimų protokolą investuoti į elektromobilių infrastruktūros projektą Neringoje. Laukiamą šio projekto naudą pajustų Neringos savivaldybė, miesto ir Kuršių nerijos gyventojai bei turistai, verslo įmonės.

Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“. Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys.

Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“. Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys.

Vasaros sezonui besiruošiantys Neringos verslininkai poilsiautojus žada pasitikti kai kuriomis naujovėmis ir pernykštėmis kainomis. Verslininkai baiminasi, kad sezonas gali būti prastas. Mat pastebima, kad nemažai poilsiautojų atsisako maitinimo kavinėse ar restoranuose, praneša LTV „Šiandien“. Nors Neringos viešbučiai ir kavinės sako jau pasirengę priimti poilsiautojus, gausiau jų laukiama birželį, paskelbus vasaros sezono pradžią.

Artėjant vasaros sezonui, darbo ieškantys žmonės iš visos Lietuvos varsto pajūryje įsikūrusių kavinių, viešbučių duris. Tačiau verslininkai įsitikinę – nors norinčiųjų įsidarbinti pakanka, rinktis nėra iš ko. Dauguma vasarą dirbti norinčių žmonių neturi jokios darbo patirties. Klaipėdos teritorinė darbo birža sulaukia vis daugiau pranešimų apie laisvas vietas. Ypač suaktyvėjimas jaučiamas Palangoje.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...