nerijus šepetys

Kauno „Žalgiris“ pristatė savo naują logotipą, kuris sukėlė ne vieną diskusiją. Vieniems nepatiko logotipo išvaizda, tačiau istorikai kėlė klausimų ne dėl estetikos, o kad žymiausia šalies komanda nusprendė šlovinti metus, kurie yra vieni juodžiausių Lietuvos istorijoje. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Triukšmą Ukrainoje ir Lietuvoje sukėlė popiežiaus kalba rusų katalikų jaunimui. Internete išplito jos ištrauka, kurioje rusų jaunimą popiežius ragina tęsti rusų carų Petro Pirmojo ir Jekaterinos gerąjį palikimą ir kultūrą. Putinui pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą kalbos, kad Rusijos imperijoje gali būti ir gero palikimo, daug kam nesuprantamos ir pasirodė keistos.

Naciai pasižymėjo metodiškai naikindami kitas tautas, o apie Holokaustą žino visas pasaulis. Tačiau rusai tai darė dar šimtus metų iki Hitlerio ir jų galvose Rusijos viršenybė prieš kitas tautas seniai įsišaknijusi, o Putino režimas sėkmingai perėmė iš Hitlerio daugybę kitų dalykų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Leidykla „Aidai“ ką tik išleido Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo knygą „Matricos nelaisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985)“. Ši knyga liečia vis dar skaudžias, bet kartu reikšmingas Lietuvos dabarčiai ir ateičiai temas: istorijos klastotės ir tiesos, pasipriešinimo ir išdavikiško prisitaikymo.

Nesu profesionalus istorikas, tačiau kaip ir dauguma kritiškai mąstančių Lietuvos gyventojų esu įsitikinęs, kad per pastaruosius 20 metų yra perdėm ideologizuojami ir romantizuojami tam tikri mūsų šalies istorijos puslapiai, susiję su tautiniais aspektais.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Dieninis kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, siūlydamas neleisti prekiauti „Istorijos žodynu“, arba prie jo pateikti neteisingai pateiktų faktų atitaisymus ir papildymus. Tai - pirmas kartas, kai į šią tarnybą oficialiai kreiptasi dėl knygos teksto kokybės, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Už 32 litus įsigijęs „Istorijos žodyną“, pareigūnas tikėjosi rasti informacijos, kuri padėtų atsakyti į įvairius pabėgėlių pateikiamus klausimus.

1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo.

Ką mums, dabarties lietuviams, yra perdavusios prieš mus gyvenusios kartos? Ką mes pajėgiame iš praeities kartų pasiimti? Ką perimti ir tęsti būtų svarbu, siekiant išsaugoti savo visuomenės kultūrinį ir politinį savarankiškumą? Kiek šiandien galime pasitikėti Lietuvos kultūrine, pilietine, politine tradicija? Kiek galime ja remtis gyvendami vieningoje Europoje? Tokiais klausimais Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo kultūros istorikė Ingė Lukšaitė, s...

Praeitos savaitės “Jerusalem Post” redakcijos straipsnis, pavadintas “Lietuvių karo nusikaltimai”, skelbia, kad Lietuva “yra žinoma kolaboravimu su naciais II pasaulinio karo metu”, o Izraelio Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas, “nors spaudžiamas ir kritikuojamas, pareikalavo jį priimančių šeimininkų neslėpti antisemitinės praeities ir atsiskaityti už žiaurias masines žudynes”. Antradienį (09.30) 11.05 val.