nerijus mačiulis

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Informacinių ir ryšių technologijų darbuotojai Lietuvoje uždirba vis daugiau, jų atlyginimai tolsta nuo kitų profesijų. Jau dabar IT specialistų atlyginimai visas kitas profesijas lenkia daugiau nei 2 kartus. Vilnietis Modestas kokybės užtikrinimo specialistu vienoje iš sostinės informacinių technologijų įmonių dirba penkerius metus. Jis neatskleidžia savo atlyginimo dydžio, tačiau Modestas neslepia, kad IT specialistai uždarbiu nesiskundžia.

Europos Komisija dar kartą ragina Lietuvą įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Tačiau artėjant kitų metų Seimo rinkimams, valdantieji kratosi bet kokių kalbų apie naujus mokesčius. Jie svarsto nebent pabranginti taršių mašinų registraciją bei priversti naudotų mašinų pirkėjus sumokėti PVM nuo mašinos rinkos kainos, o ne nuo fiktyvios deklaruojamos dokumentuose.

Nors daugelis lietuvių pasisako prieš automobilių mokestį, ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad jis neišvengiamai bus įvestas. Kitaip Lietuvai teks mokėti didžiules baudas ES, o mes ir toliau nuodysime vieni kitus. Tuo įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apie skirtingus mokesčius diskutavęs tv3.lt studijoje.

Tūkstančiai atleistų darbuotojų, gerokai sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos, įmonių ir bankų bankrotai. Tokius ekonominės krizės padarinius prieš dešimt metų regėjo Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių. Dabar vis dažniau įspėjama apie naujos krizės požymius ir jie Lietuvos neaplenks.

Po pastarosios pasaulinės ekonomikos krizės praėjo dešimtmetis. Tuo metu daugybė gyventojų neteko darbo, kitiems buvo sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos. Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad netrukus gali prasidėti naujas sunkmetis. Kada bus nauja krizė, kaip jai pasiruošti, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Diskusija apie tai su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Lietuviams, kurie laiko save viduriniosios klasės atstovais, vienas iš svarbiausių dalykų yra nuosavas automobilis. Tačiau tarp europiečių išsiskiriame ne tik dėl noro turėti savo mašiną. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Viduriniajai klasei save priskiria bemaž 6 iš 10 lietuvių. Gyventojų nuomone, šios klasės atstovams būtina bent kartą per metus atostogauti užsienyje. Pernai sau tą leisti galėjo rekordinis skaičius žmonių. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Automobilis ir šeimos atostogos užsienyje – ne vieninteliai atributai, kuriuos reikėtų turėti tie, kurie nori laikyti save viduriniosios klasės atstovais. Naujausio tyrimo apie viduriniąją klasę pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei.

2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc. kartelę. Net jei ne visiems šis rodiklis yra įdomus, daugelis kitų „žemiškesnių“ ekonominių ir socialinių rodiklių rodo tą patį − jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Lietuviai į nekilnojamąjį turtą investuoja pašėlusiais tempais, o dažnai tai lemia paprasčiausias noras neatsilikti nuo savus butus jau turinčių kaimynų. Taip ketvirtadienį vykusioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje tikino NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas. Ekspertas prisipažino, kad pastaruoju metu išryškėjęs tautiečių noras viską turėti čia ir dabar, jį kiek gąsdina. Pasak M. Kulboko, tikėtis būsto pigimo artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nereikėtų.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.

Užsitraukti dūmą ar išlenkti taurelę nuo kovo jau yra brangiau – mat didinami akcizai ir stipriajam alkoholiui, ir cigaretėms. Beje, pirmą kartą akcizo mokestis pritaikomas ir elektroninių cigarečių skysčiui. Jo rūkaliai skaičiuoja, kad nuo šiol jis brangesnis bus kone šešis kart. Alkoholio gamintojai perspėja, kad dėl didinamų kainų Lietuva praras dešimtis milijonų eurų, mat lietuvių eilės lenkiškose parduotuvėse tik ilgės. O štai pigesnio alkoholio traukti į Latviją jau nebeapsimokės. „Blogai.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

Lietuvių algos šiais metais augs, bet nemaža dalimi tai lems ir šįmet įsigaliojusi mokesčių reforma. Taip tikina šiųmetę ekonomikos prognozę pristatę banko „Swedbank“ ekspertai. Anot jų, šįmet vidutinė alga pas lietuvius didės daugiausiai visoje ES. Kaip teigia vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis, šiuo metu lėtėja visų didžiųjų pasaulio ekonomikų apsukos. Kai kurių šalių ūkio augimas sustojęs, o kitų, pavyzdžiui, Italijos, net traukiasi.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

„Žinote, koks žodis gruodžio mėnesį yra ieškomiausias „Google“? Horoskopas. O žinote koks sausį? Dieta. Taip ir gyvename...“ – juokiasi ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gruodžio mėnuo ypatingas ne vien astrologams, kurių prašoma pateikti kitų metų prognozes. Ekonomistams irgi tenka per dieną bent keliskart žurnalistams komentuoti, kas gi Lietuvos ir mūsų visų laukia po Naujųjų. Metų virsmas – pats laikas ne tik suvesti sąskaitas, bet ir nors akies krašteliu žvilgtelėti į ateinančiuosius.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Pasaulyje pingant naftai, Lietuvos vairuotojai pradėjo dairytis pigesnių degalų. Tačiau jiems tenka nusvilti, anot ekonomistų, dyzelinas bei benzinas pinga lėčiau nei nafta. Kol specialistai ragina vairuotojus apsišarvuoti kantrybe, degalinių savininkai aiškina, kad valdžia galėtų pati mažinti degalų kainas. Esą mokesčiai už benziną ar dyzeliną šiuo metu sudaro pusę degalų vertės. Laisvai samdoma menininkė Iveta, degalinėje lankosi retai. Per mėnesį degalams išleidžia apie keliasdešimt eurų.

Lietuvių uždarbis per metus išaugo beveik septintadaliu – vidutiniškai 111 eurais – tokius skaičius skelbia „Sodra“. Tiesa toli gražu ne visi šalies gyventojai pajuto kišenių papilnėjimą. Net ir minimalią algą, kuri per metus paaugo keliomis dešimtimis eurų, gaunantys darbuotojai sako gerėjančio gyvenimo nejaučiantys. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Maurcas sako kainas palyginęs dabar ir prieš metus.

Trečiadienį vyriausybės pristatyta viena iš kovos su kylančiomis kainomis priemonė, „e-vaučeriai“, populiarumo tarp žmonių tikriausiai nesulauks, tikina ekspertai. Jie vadinami keista priemone, be apčiuopiamos naudos tiek verslui, tiek eiliniams gyventojams. Jeigu ateinančių metų pavasario sesijoje Seimas pritars, tikėtina, kad nuo 2019 m. liepos pradžios kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantis gyventojas galės įsigyti po 3 „e-vaučerių" vienetus kas mėnesį.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius dvejus metus augs mažiau nei prognozuojama. „Manau, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus ekonomikos augimas bus lėtesnis negu dabar yra konsensusas, tikrai yra didelė“, – antradienį Kaune vykusioje Žinių radijo konferencijoje sakė N. Mačiulis. „Aš statyčiau ant to, kad ekonomikos augimas nesieks, kiek dabar yra prognozuojama 2019-2020 metams.

Pastarosiomis savaitėms pinganti naftos kaina įvairių šalių rinkose vis labiau atkreipia daugybės ekonomistų dėmesį. Tačiau mažėjančios pagrindinio pasaulio energetikos ištekliaus kainos vairuotojams, tikėtina, pokyčių neatneš. Ekspertai primena, kad benzino kaina dažnai nepriklauso nuo to, už kiek parduodama nafta. 65,31 JAV dolerio už barelį. Tokia populiariausios, „Brent“, rūšies naftos kaina trečiadienį buvo fiksuojama Londono biržoje.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Nuo pastarosios pasaulinės finansų krizės bendras skolų lygis pasaulyje ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir išaugo. Būtent prasiskolinusios įmonės rizikuoja prislopinti ekonomikos augimą, o, kartu, ir numušti naftos kainas, trečiadienį vykusiame Vilniaus energetikos forume teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvoje kils ekonominė krizė, tačiau kol kas sunku pasakyti, kas ją sukels ir kada tiksliai ji prasidės. Visgi, Lietuvai yra ir gerų žinių. „Klausimas, ar bus krizė, yra labai lengvas, nes atsakymas yra labai lengvas: krizė tikrai bus. Lietuvos ekonomika yra labai cikliška, labai atvira ir labai priklausoma nuo pasaulinių išorinių tendencijų.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė. „Swedbank“ ekonomistai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3,6 procento, tačiau visgi mano, kad ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas bus kuklesnis.

Atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų vidurkio Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse per 17 metų sumažėjo, tačiau jos vis dar išlieka vienos mažiausių ES, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuvoje kainų lygis pernai sudarė 60 proc. ES vidurkio – 15 punktų daugiau nei 2000-aisiais. BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sukėlė tikrą audrą socialiniame tinkle, palyginęs to paties sūrelio kainą Latvijoje bei Lietuvoje ir padaręs išvadą, kad kaimyninėje šalyje už lietuvių produkciją mokama mažiau. Tačiau ekspertai kategoriški – toks palyginimas jokios realios situacijos neatvaizduoja.

Nors bankininkystės sektoriaus atstovai sumažino citatų kiekį kone penktadaliu, pirmąją vietą šių metų pusmetį komunikacijos dešimtuke vėl susigrąžino bankininkystės atstovas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pernai trumpam užleidęs lyderio poziciją itin aktyviai komunikavusiam Laisvosios rinkos instituto prezidentui Žilvinui Šilėnui. Kitaip nei pernai, pagal pasisakymų kiekį TOP10 dominuoja nebe bankininkai, o kitų sričių ekspertai.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas. Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

Kaupti lėšas senatvei – svarbus ir ilgalaikis sprendimas, kurį būtina priimti ne tik apsvarsčius visas galimybes, bet ir atsižvelgiant į tai, kad po kelių ar kelių dešimčių metų kai kurios gyvenimo aplinkybės gali keistis.

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis? Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti.

Iš Seimo rūmų – dar vienas saldainis. Šįkart – daugiavaikėms šeimoms. Parlamente kurpiamas planas tėvams, auginantiems ar globojantiems tris ir daugiau vaikų, kompensuoti dalį automobilio pirkimo kainos. Seimūnai tiki, kad tai žmones paskatintų dar ir globoti daugiau vaikų. Tiesa, per metus ši suma siektų vos kelis šimtus eurų ir patiems daugiavaikiams tėvams tai kelia juoką. Vilnietė Liuda su savo keturiomis atžalomis tuoj važiuos į parduotuvę ledų.