nerijus mačiulis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

Pasak ekonomistų, susilpnėjęs euras dolerio atžvilgiu stabdo naftos ir jos produktų pigimą, todėl degalų kainos dažnam lietuviui vis dar atrodo per didelės. Maža to, atpigus eurui, lietuviai permoka ne tik už degalus, bet ir už kai kuriuos importuojamus vaisius ar net buitinę techniką. O kalbinti gyventojai pripažįsta euru per daug nesidžiaugiantys, mat nuo naujų metų ir maistui, ir paslaugoms išleidžia gerokai daugiau.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...

Jei egzistuoja stereotipinis mąstymas, kad visi bankininkai turi didelius pilvus, kuriuos slepia aptemptuose kostiumuose, tai ekonomistas Nerijus Mačiulis laužo visus stereotipus. Vienas turtingiausių šalies vyrų ne tik labai prižiūri savo mitybą, tačiau ir reguliariai sportuoja. Nerijus yra nuolatinis Lietuvoje vykstančių maratonų dalyvis, savo bėgimo karjerą tęsiantis net užsienyje.

Skaudus ir, kaip paaiškėjo, neteisingas pralaimėjimas belgams pakurstė aistras socialiniame tinkle „Facebook“. Jame skambiais pasisakymais pasireiškė ekonomistai Gitanas Nausėda ir Nerijus Mačiulis, humoristai Paulius Ambrazevičius bei Mantas Katleris ir sporto komentatorius Gediminas Reklaitis.

Vilniuje būsto įperkamumo indeksas antrąjį ketvirtį pasiekė naujas rekordines aukštumas, o nuomos pajamingumas buvo aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog šie veiksniai lems ir tolimesnį aukštą aktyvumą būsto rinkoje, tačiau nemažėjanti naujų butų pasiūla bei lėtai augančios statybų sąnaudos turėtų slopinti kainų augimą.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje alkoholinių gėrimų pardavimas pasiekė rekordines dešimties metų žemumas – šiemet bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje yra 23 proc. mažesnė nei prieškriziniais 2007-aisiais, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys. Rezultatas teigiamas, tačiau priežastys nedžiugina. Iki 2007 m. alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su ekonomika ir mažėjusiu šešėliu.

Nors SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad devyni iš dešimties respondentų mano, jog įvedus eurą bendras kainų lygis pakilo, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad iš tikro pabrango ne viskas, kai kas net ir atpigo, ir tai rodo oficiali statistika. „Statistikos departamentas, skaičiuodamas infliacijos lygį Lietuvoje, vertina maždaug tūkstančio prekių ir paslaugų kainas. Niekada nebūna taip, kad viskas brangsta arba viskas pinga.

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.

 Savaitgalį Graikijos premjeras, supratęs, kad kelis mėnesius trukęs jo politinis šantažas ir blefas nepasiteisino, metė paskutinę savo kortą – paskelbė referendumą. Tauta turės nuspręsti, ar sutikti su tarptautinių kreditorių reikalavimais, įgyvendinti struktūrines reformas, sumažinti neadekvačiai išpūstas socialines išmokas bei padidinti mokesčius, ar pasirinkti alternatyvų kelią – bankrotą ir tikėtiną pasitraukimą ne tik iš euro zonos, bet ir iš Europos Sąjungos.

Vilniaus valdžios kontroliuojamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ pardavus skrydžių maršrutus Latvijos „airBaltic“, tai būtų išsigelbėjimas miestui, sako analitikas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis perspėja, jog sandorio kaina tikėtina nepadengtų visos „Air Lituanica“ skolos. Pati „Air Lituanica“ galimų derybų su „airBaltic“ nekomentuoja, o Vilniaus savivaldybės atstovas teigia neturintis informacijos.

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ankstesnės vyriausybės „krizinis palikimas“ neturėtų trukdyti dabartinei, o vienas svarbiausių pastarojo meto darbų, kurių ėmėsi Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas – naujojo socialinio modelio inicijavimas. „Naujasis socialinis modelis ir su juo susijęs tyrimas įgalins padidinti užimtumą, sumažinti skurdą ir sukurti geriau veikiančią socialinę apsaugos sistemą.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad noras daugiau finansavimo skirti krašto apsaugai nestebina, tačiau dėl to veikiausiai nukentės kitos svarbios sritys, ir visuomenė su tuo turės susitaikyti. N. Mačiulio nuomone, 2016 m. biudžeto pajamų augimas bus gana didelis.

 „Pinigų karta“ elementarių ekonomikos klausimų uždavė atsitiktiniams praeiviams gatvėje, ekonomikos studentams ir, galiausiai, Seimo nariams. Kai kuriems iš jų kaip ir anksčiau šioje laidoje kalbintai socialinių tinklų ir žiniasklaidos įžymybei Monikai Šalčiūtei, nelabai gerai sekasi paaiškinti, kuo skiriasi pelnas nuo pajamų ir net koks yra gyventojų pajamų mokesčio dydis. „Vaikas turi būti mokomas ekonominio mąstymo.

Šiais metais planuojant pradėti šaukimus į privalomąją karo tarnybą, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad šauktinių atrankos vadinamosios loterijos principas yra kvailas ir taip esą bus griaunamos šeimos. Seimo narė Rasa Juknevičienė nurodė, kad šeimų griauti niekas neketina.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

 Kai Lietuva lyginama su kitomis šalimis, dažnai pastebimi kelis kartus didesni atlyginimai Vokietijoje ar Švedijoje. Tačiau turime dairytis ne į atlyginimų skirtumus, o į tai, dėl kokios ekonomikos politikos šalys jų yra pasiekusios, sako LRT.lt pašnekovai. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per ketvirtį amžiaus pasiekė tikrai nemažai, bet jau laikas išjungti autopiloto režimą, imtis ekonomikos reformų, nes artėja sudėtingi savarankiško ekonominio augimo laikai.

 Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.

 Šių metų sausį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į šias šalis susitraukė 30,7 proc. Visa tai galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas „bet“ ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į Rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai – nuo 354 iki 714 eurų. Ar gali per antrąjį dešimtmetį atlyginimai dar kartą padvigubėti ir kas gali paskatinti šį procesą? Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sunkiai pasiekiama svajonė.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

 Žinių radijas Vyriausybei nutarus nuo kovo 1 dienos padidinti minimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ sakė, kad tai yra balsų pirkimas artėjant rinkimams.

Žinių radijas Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame numatomi pieno rinkos reguliavimo ir antkainių pokyčiai. Be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį, taip pat reguliuoti pieno supirkimo kainas.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Rusijos rublis per metus prarado maždaug pusę vertės euro atžvilgiu, o jos ekonomika šiemet pasiners į gilią recesiją. Nedaug geresnėje situacijoje yra ir kitos kaimyninės ekonomikos. NVS rinkai pernai teko net trečdalis viso Lietuvos eksporto.

Graikijos parlamento rinkimuose laimėjusios partijos „Syriza“ retorika buvo karinga, tačiau radikalios kairiosios partijos politikai suvokia, kad ultimatumais euro zonoje daug pasiekti nepavyks, sako LRT.lt pašnekovai. „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų labai prastų pasekmių pačiai šaliai bei pasitikėjimui euro zonos viduje.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Žinių radijas Pasaulio bankas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Šiemet pasaulio bendrasis vidaus produktas ūgtelės 3 proc., o kitais metais - šiek tiek daugiau, teigiama naujoje Pasaulio banko prognozėje. Prieš pusmetį Bankas prognozavo puse procento didesnį prieaugį. „Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad pasaulio ekonomiką į priekį stumia tik Jungtinės valstijos, tuo metu kituose regionuose problemų yra daugiau nei pernai.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi.

 Baltarusijos centrinio banko sprendimas apmokestinti bet kokios užsienio valiutos pirkimą gali suduoti smūgį ir Lietuvos prekybininkams - spėjama, kad tai sumažins ne tik lietuviškų prekybos centrų pelnus, bet ir turistų srautą. „Lapkričio mėnesį, lyginant su pernai metais, matėme tam tikrą pirkėjų iš Baltarusijos sumažėjimą. Tačiau ar tai vienkartinis atvejis – kokių jau būta šiais metais – ar tendencija galėsime įvertinti tik po ilgesnio laikotarpio“, – portalui 15min.

 Šiemet butų kainos Lietuvoje auga sparčiau nei atlyginimai, dėl to sumažėjo būsto įperkamumas, rodo „Swedbank“ skaičiuojamas indeksas. Tačiau įperkamumą nuo dar spartesnio mažėjimo apsaugojo kritusios paskolų palūkanų normos, kurios, ekonomistų nuomone, istorinėse žemumose turėtų likti dar bent dvejus metus. Tikėtina, kad įvedus eurą neracionalūs lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų augimo išsisklaidys.

Bazinės senatvės pensijos turėtų būti perkeltos iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, „Sodros“ biudžeto pajamų augimo potencialas yra mažas, todėl tai būtina, norint didinti senatvės pensijas. „Vienas diskusijų objektas nuolat kalbant apie „Sodros“ biudžetą yra bazinės senatvės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai techninis žingsnis, bet taip nėra.

Seimo nariai, siūlydami didinti biudžeto išlaidas, prieš rinkimus perka rinkėjų balsus, teigia „Swedbank“ ekonomistas. Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad kitąmet augs Lietuvos skolinimosi poreikis. „Seimo nariams tikrai netrūksta fantazijos ir kūrybiškumo, kai reikia sugalvoti, kur išleisti pinigus: nuo viešo sektoriaus atlyginimų iki investicijų muzikos estradoms. Čia nieko naujo, nes visi Seimo nariai jaučia pareigą teikti pasiūlymus, kaip padidinti biudžeto išlaidas.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šią savaitę plačiai aptarinėjimas vienas nevykęs Europos statistikos agentūros pokštas arba tiesiog klaida – Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 mln. gyventojų. Tokios prognozės absurdiškumas išryškėja paanalizavus projekcijų prielaidas. Tai nereiškia, kad Lietuvos nelaukia demografinė bomba, tačiau kol kas dėmesys sutelktas ne į jos esmę.

Seimo sprendimas labiau nei siūlė Vyriausybė padidinti stipraus alkoholio akcizus, paskatins nelegalaus alkoholio vartojimą, teigia „Swedbank“ analitikas. „Stiprūs gėrimai yra pagrindinis kontrabandos objektas ir dar labiau didinant būtent stiprių gėrimų akcizus sukuriama palanki dirva kontrabandai ir nelegalaus alkoholio vežimui į Lietuvą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis  Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose šalyse kaimynėse? Tai lemia ne tik Europos centrinio banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, – dėl didelės mokestinės naštos.

Dabartinis valstybės finansų planavimas Lietuvoje primena bandymą šeimos finansų srautus suvaldyti imant greituosius kreditus, nors tai galiausiai priveda prie dar gilesnių finansinių problemų, - taip valdančiųjų blaškymąsi mėginant užlopyti skyles kitų metų biudžete apibūdina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vyriausybėje – eilinė sumaištis, iš kur paimti trūkstamas lėšas planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą. Šįkart bandoma surasti 0,5 mlrd.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį išvyko į Baltarusiją dalyvauti Lietuvos ir Baltarusijos verslo forume. Nors Lietuvos pramoninkai tikisi forume sudaryti verslo sandorių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Baltarusijos rinka prilygsta Rusijos rinkai, todėl verslininkams gali kilti keblumų. „Ši rinka politinio stabilumo ir prognozuojamumo prasme yra ne ką geresnė negu Rusijos.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

Netrukus paaiškės, kad šių metų Lietuvos BVP sieks ne 126 milijardai, kaip dabar prognozuoja Finansų ministerija, o, greičiausiai, apie 130 milijardų litų. Ne, rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujas. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų ES valstybių BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozes antradienį paskelbė didieji Lietuvos bankai. Tuo metu apie ekonomiką kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog kitais metais, kai jau bus euras, biudžetas turi būti pagrįstas žmonių gerovės principu, išlaikant atsakingą fiskalinę politiką ir suvaldant finansinį populizmą prieš rinkimus.

 Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas 2016 metų pabaigoje gali siekti 350 eurų (apie 1200 litų), prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai apskaičiuota, remiantis Vyriausybės programa bei atsižvelgiant į ekonomikos augimą.   „Nuo kitų metų, prognozuojame, minimalus mėnesinis atlyginimas bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabaigoje sieks 350 eurų - apie 1200 litų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 12,4 proc. ir buvo didesnis, nei praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad oficiali statistika kai kuriais atvejais gali būti klaidinanti. Ir ją paviršutiniškai paanalizavus, galima padaryti klaidingas išvadas:.   „Būtent nedarbo lygis yra viena iš tų rodiklių, kurį reikia analizuoti labai atsargiai.

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.