nepriklausomybės aktas

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis.

Vilniaus apylinkės prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo Nepriklausomybės Akto signatarų šmeižimo.  Anot prokuratūros, tyrimas buvo pradėtas sulaukus informacijos iš parlamentaro Stasio Šedbaro apie elektroninį laišką, gautą iš vieno asmens.

Lietuvos nepriklausomybės šventę daugelis sutiks namuose arba lauke savo šeimos rate. Įvairūs minėjimai, koncertai ir šventės, kurios švenčiamos šią dieną bus atidėti kitiems metams. Nepaisant to, kiekvienas mūsų šventinę dvasią galime palaikyti namuose ją kuriant su artimaisiais. Iškilmingi vasario16-osios pusryčiai jau ketvirtus metus iš eilės yra rengiami. Šia puikia idėja gali pasinaudoti kiekvienas Lietuvos pilietis esantis bet kuriame pasaulio kampelyje.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos ir Šv. Valentino dienos proga Panevėžio liberalus jaunimas (PLJ) šiandien mokyklose dalina 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės aktų kopijas. Nors dar vakar organizacijos atstovai skelbė, kad kartu su Nepriklausomybės akto kopijomis bus dalijami ir prezervatyvai. Vakar su naujienų portalu JP bendaravę PLJ atstovai sakė, kad nors akcija ir kontraversiška, bet mano, kad ji reikalinga.

Iš Vokietijos archyvo pasiskolinto Vasario 16-osios akto kol kas negalima pamatyti Signatarų namuose Vilniuje, jis iki sausio pabaigos „ilsisi“ archyve. „Ilsisi. Sausio 31 dieną mes jį parsivešime“, – BNS sakė Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė. Lietuvos ir Vokietijos pasirašytoje sutartyje numatyta, kad daugiau nei 100 metų senumo dokumentas po tam tikro eksponavimo laiko vis turi būti perduotas į archyvą, kur nepatenka dienos šviesa. „Pailsėti“ aktui leista ir pernai.

 Po sunkios ligos mirė Petras Klimas jaunesnysis, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo sūnus, ilgametis aktyvus Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. P. Klimas mirė gegužės 22 dieną. Lietuvos ambasados Prancūzijoje darbuotojai antradienį aplankė P. Klimo kapą Paryžiaus Pantin kapinėse ir pagerbė jo atminimą. P. Klimas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Paryžiuje.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė pirmadienį pareiškė, kad norintiesiems Signatarų namuose pamatyti tik Vasario 16-osios aktą įėjimas yra nemokamas. Taip ji tikslino Signatarų namų vedėjos Meilutės Peikštenienės pasisakymą, kad šio muziejaus lankytojai turi susimokėti už galimybę pamatyti ekspoziciją. „Signatarų namuose sudarytos visos galimybės aktą pamatyti nemokamai“, – BNS sakė B. Kulnytė.

  Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) 2017 metų valstybės kūrėju paskelbė Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyve radusį Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį.   „Praėjusiais metais Liudas Mažylis nustebino istorikų bendruomenę ir visą Lietuvą Berlyno valstybiniame archyve atradęs Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo akto originalą.

Pastarieji metai Lietuvos mokslininko, profesoriaus ir visuomenės veikėjo Liudo Mažylio gyvenime – kupini netikėtumų, o surastas Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas mokslininkui pelnė ne vieną valstybės apdovanojimą ir tautos herojaus vardą.

Kaune trečiadienį vykstančiame iškilmingame Vyriausybės posėdyje pristatytas Nepriklausomybės Akto pagrindu sukurtas kompiuterinis šriftas. „Mes jį dovanojame visiems Lietuvos žmonėms, visiems lietuviams, kur jie bebūtų, laisvai naudoti, dalintis mintimis, siųsti sveikinimus“, – pristatydamas šriftą kalbėjo kūrybinės agentūros „Folk“ kūrybos vadovas Ignas Kozlovas. Šriftą „Signato“ nuo šio ryto galima parsisiųsti iš jam skirtos interneto svetainės signato.lt.

Sekmadienį Signatarų namuose Vilniuje iškilminga ceremonija atidaryta į Lietuvą iš Vokietijos atvežto Vasario 16-osios akto paroda. „Pries šimtą metų būtent čia, šiame pastate, gimė mūsų laisvė. 20 vyrų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Tai įkvėpė mus padaryti ir Kovo 11–ąją: be išlygų atkurti nepriklausomybę, – atidarydama parodą kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui, Berlyno archyve radusiam Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą, bus siūloma suteikti VDU garbės daktaro vardą. „Yra minčių, pats turiu idėją kreiptis į universiteto Senatą, kad suteiktų L.Mažyliui VDU garbės profesoriaus vardą“, – BNS sakė VDU rektorius Juozas Augutis. Šis klausimas galėtų būti svarstomas artimiausiame Senato posėdyje, jis vyks po kelių savaičių.

Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve apžiūrės Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio rastą 1918 metų Vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalą. Profesorius BNS sakė neabejojantis dokumento autentiškumu. Ant nutarimu vadinamo dokumentu lietuvių kalba yra 20 signatarų parašai.

Lapkričio 27 d., eidama 78-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. kadencijų Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė. N. Ambrazaitytė gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakavo kaime, tremtinių šeimoje. 1948 m. birželio mėnesį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 m. grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą.

 Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis. J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas. 1957–1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969–1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi. Nuo 1963 iki 1990 m. buvo SSKP (LKP) narys.

Vėlų kovo 11-osios vakarą, 22 val. 44 min., Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, o jau kitą rytą –kovo 12-ąją Maskvoje prasidėjo TSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Pasak kai kurių balsas.lt pašnekovų – Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT) narių, paskelbti nepriklausomybę Vilniuje buvo skubama dėl to, kad Maskvoje galėjo būti priimta nauja konstitucija, kuri gerokai apsunkintų Lietuvos išstojimą iš TSRS.

Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai? Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu. A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.

Vasario 16–ąją Vilniaus arkikatedroje aukotose iškilmingose šv. Mišiose melstasi už Lietuvą ir visus jos žmones, dėkota už brangią Laisvės dovaną. Šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Bronislawas Komorowskis, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo ir Vyriausybės vadovai, kiti politikai, užsienio šalių ambasadoriai, svečiai, gausiai susirinkę tikintieji. Šv.

Ateinančią savaitę, vasario 16-ąją, Lietuva minės Valstybės atkūrimo 94-ąsias metines. Bus prisimenami prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai, pagerbiami mūsų šaliai nusipelnę šių laikų žmonės. Vasario 16-osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Šiandien sukanka 93 metai, kai 1918 metų vasario 16–ąją buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Deja, nei pats Nepriklausomybės Aktas, nei jo dublikatas nerasti iki šiol. Sutrikę istorikai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai nutraukė ilgai trukusias paieškas. Kaip į vandenį Vilniaus Pilies gatvėje esančiuose Signatarų namuose saugoma daugybė relikvijų, susijusių su 20 signatarų ir Nepriklausomybės paskelbimu.

Lietuvos piliečiai vis dar sprendžia klausimą – ar apsimoka turėti savo valstybę – mano istorikai ir politologai. Kas kam turi duoti? „Psichologas greičiausiai pasakytų, kad kalbėjimas apie save sakant „tu“, yra atsakomybės perkėlimas, tikrovės atitolinimas. Todėl sakydami „Ar mūsų piliečiai pasiruošę sakyti: ką tu pats davei savo šaliai?", yra atsakomybės perkėlimas kitam, nes juk klausi ne savęs, o kito. Iš kito reikalauju, o pati/pats išsisuku...“, - mano politologė Morta Vidūnaitė.

Šią diskusiją išprovokavo ne vien puiki Vasario 16-osios proga, bet ir pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodę pamąstymai, kuriuose ši viena svarbiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos datų traktuojama kiek kitaip negu iki šiol buvo priimta akademinėje bendruomenėje bei viešojoje erdvėje apskritai.

Algirdas Brazauskas - epocha Lietuvos politikoje. Praėjus dvidešimtmečiui nuo 1990 m. kovo 11-osios, diskusijos dėl jo vaidmens šalies istorijoje tokios pat karštos, kaip Sąjūdžio gimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Šis straipsnis pirmąkart paskelbtas „Balsas.

1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą. Advokatas Č.Okinčic po pirmojo Nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš „Sąjūdžio“ Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių. Buvo Aukščiausios Tarybos nariu.

Kaunietis Leonas Milčius prieš 20 metų, Kovo 11-ąją buvo tarp 124-ių Aukščiausios Tarybos politikų, kurie tarė tvirtą „taip" už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Tačiau tuometinės vertybės, anot L.Milčiaus, nūdienos politikų yra dažnai paminamos. Naujienų portalui Valstietis.

Įvyko prezidento rinkimai. Prieš pusmetį vyko rinkimai į Seimą. Po kelių savaičių rengiami rinkimai į Europos Parlamentą užbaigs beveik metus trunkantį įvairių rinkimų maratoną. Geras metas susimąstyti ir prabilti apie tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai Lietuvoje, pagalvoti, ką žmonės, visuomeninės organizacijos gali padaryti kuriant teisinę demokratinę valstybę, kuria didžiuotųsi piliečiai.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena.