nepriklausomybė

Kaune minimos 39-osios Romo Kalantos žūties metinės. Atminimo renginiai prasidės penktadienio rytą šalia paminklinio akmens R. Kalantai. Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ rengia trumpą istorijos pamokėlę ir jaunųjų atlikėjų koncertą. Vidudienį Muzikinio teatro sodelyje eiles apie laisvę deklamuos Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Čia anuomet labai populiarios grupės „The Beatles“ dainas atliks Agnius Rušys ir Julius Brazaitis.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Kauno rajone, Raudondvaryje, sekmadienį vyks Lietuvos laisvės armijos vado, brigados generolo Kazio Veverskio vardo suteikimo tiltui šventė. Renginys prasidės vidurdienį Šv. Mišiomis Raudondvario bažnyčioje. Po to prie tilto per Nevėžį numatytas brigados generolo K. Veverskio atminimo lentos atidengimas ir pašventinimas. Prie K. Veverskio koplytstulpio bus surengtas minėjimas.

JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris pranešė, kad Vašingtonas atmetė Palestinos planus siekti, kad Jungtinės Tautos (JT) pripažintų Palestiną nepriklausoma valstybe, skelbia „Press TV“. „Nemanome, kad tai gera mintis, netikime, kad tai padės“, – antradienį sakė JAV valstybės departamento atstovas. Palestina rugsėjį sieks JT balsavimo šalies nepriklausomybei pripažinti. JAV tarpininkaujamos derybos tarp Izraelio ir Palestinos buvo atnaujintos 2010–ųjų rugsėjį.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.

Mūru už energetikos ministrą Arvydą Sekmoką stojantys konservatoriai užėmė sau įprastą poziciją – kas ne su mumis, tas prieš Lietuvą. Pasak pompastiškos valdančiųjų propagandos, A. Sekmokas energetinės nepriklausomybės labui nuveikė tiek, kad suabejoti ministro nuopelnais gali tik tautos priešai. Kai kurių konservatorių akyse ordino kavalierius A. Sekmokas viešojoje erdvėje verčiamas beveik mitiniu herojumi, pagaliau pralaužusiu Lietuvos energetinę izoliaciją.

Jiems šiemet — dvidešimt vieneri, kaip ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai. Jie — iniciatyvūs, žingeidūs, pasirinkę studijas čia, Lietuvoje, Šiauliuose. Jiems sovietmetis — tik istorijos vadovėliuose likusi praeitis. Su nepriklausomybės vaikais — Indre Birutyte, Aurimu Šimkumi ir Dariumi Gulbinu — kalbamės apie gyvenimą Lietuvoje ir apie Lietuvą jaunų žmonių gyvenime. Indrė Birutytė Gimė: 1990 metų rugpjūčio 5 dieną.

Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.

Jiems šiemet jau dvidešimt vieneri, kaip ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai. Jie yra iniciatyvūs, žingeidūs, pasirinkę studijas čia, Lietuvoje, Šiauliuose. Jiems sovietmetis - tik istorijos vadovėliuose likusi praeitis. Su nepriklausomybės vaikais - Indre Birutyte, Aurimu Šimkumi ir Dariumi Gulbinu - kalbamės apie gyvenimą Lietuvoje ir apie Lietuvą jaunų žmonių gyvenime. Indrė Birutytė Gimė: 1990 metų rugpjūčio 5 dieną.

Daktaro disertaciją „Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 dieną, tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės“ apgynęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Dainius Žalimas yra įsitikinęs, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas buvo unikalus. Švedija paskelbė diplomatinio susirašinėjimo medžiagą apie Baltijos šalių išsivadavimą. Ten rašoma, kad Lietuva „įžvalgiai ir taktiškai protingai“ parengė Kovo 11–osios dokumentus.

Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį. „Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.

Kitą savaitę Lietuvai minėsiant dvidešimt pirmąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, pastebima, kad nebelieka tuo metu puoselėtų idėjų ir siekių. Už per du dešimtmečius gautas galimybes sumokėjome praradimais – nykstantis tautos bendrumo jausmas, lietuvybė, įsivyravęs individualizmas, globalizacija menkina Lietuvos nepriklausomybę, tautos identitetą.

Visiška pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams pagerins Rusijos įvaizdį ir patikimumą pasaulyje, ir ypač jos santykių su ES aspektu“, – pažymima rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį priėmė Europos Parlamentas. Europarlamentarai išreiškė susirūpinimą politizuotais teismo procesais bei rimtų nusikaltimų netyrimu. Jie ragino stiprinti Rusijos teismų sistemos nepriklausomumą bei gerinti jos atspirtį politiniam ir ekonominiam spaudimui.

Vasario 16–osios signatarams buvo sunkiau, nei Kovo 11–osios, – mano istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas. – Kaip keitėsi Nepriklausomybės minėjimo dramaturgija Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos metais? Juk net tris dienas, kurios turėtų simbolizuoti beveik tą patį – liepos 6–oji, vasario 16–oji, kovo 11–oji? – Nepriklausomybės dienos minėjimas evoliucionavo kaip ir bet kuri kita valstybinė šventė.

Neseniai skaičiau antrojo pasaulinio karo Lenkijos okupacijos istorija. Visiems žinoma, kad iš esmės mažesnė Vokiečių kariuomenė sutraiškė milijoninę lenkų kariuomenę beveik nesutikdama pasipriešinimo. Aišku buvo bandymų kontratakuoti. "Žymioji“ lenkų kavalerija kardais puolė Vokiečių tankus. Žiežirbos biro į visas puses, kai bepročių vadų pasiųsti mirti kavaleristai, kapojo Vokiečių tankų pabūklus.

Lietuvos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Ossuras Skarphedinssonas Vilniuje vasario 12 dieną atidengė atminimo lentą, skirtą Islandijos parlamento sprendimui prieš dvidešimt metų pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, Islandijos parama Lietuvai buvo daugiau nei vien tarptautinis pripažinimas.

Šią diskusiją išprovokavo ne vien puiki Vasario 16-osios proga, bet ir pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodę pamąstymai, kuriuose ši viena svarbiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos datų traktuojama kiek kitaip negu iki šiol buvo priimta akademinėje bendruomenėje bei viešojoje erdvėje apskritai.

Artėjanti Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, turėtų tapti tautos vienybės diena.„Jau du dešimtmečius Vasario 16–ąją vėl galime švęsti laisvai. Ši diena – mūsų vienybės ir laivės simbolis, todėl nepaverskime jos eiliniu laisvadieniu. Tegul tai būna tautos vienybės ir iškilmių diena“, – artėjant Vasario 16–ajai pabrėžia Prezidentė. Vasario 16–osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje.

Vakar suėjo 20 metų, kai Lietuvos gyventojai 1991 –ųjų vasario 9 dieną visuotinėje apklausoje (plebiscite) pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Tokios Lietuvos pageidavo net 90 proc. atėjusiųjų balsuoti. Kas atsitiko, kad tokia įsimintina data pamiršta? Gal todėl, kad gėda prisiminti? Nes tokia pat dalis (90 proc.) gyventojų, po 12 metų dalyvaudami referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, mūsų valstybės nepriklausomybės jau atsisakė.

Spaudoje, viešojoje erdvėje pasirodantys ir konfrontuojantys požiūriai dėl 1918 m. vasario 16 d. paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės aktualumo ardo lietuvių etninėje teritorijoje apibrėžtą tautinį pagrindą, kuris buvo įtvirtintas būtent tą dieną Nepriklausomybės aktu. Tai, ką lietuviai pasirinko, negali būti kvestionuojamas dalykas. Mes iš visų Europos valstybių esame labiausiai savo istorija besiremianti tauta, tačiau apie ją mažiausiai žinome, įsitikinęs istorikas Algimantas Kasparavičius.

Absoliuti dauguma Pietų Sudano gyventojų nori atsiskyrimo nuo Šiaurės, rašo BBC. Skelbiama, kad praktiškai visi Pietų Sudano gyventojai pasisakė už nepriklausomybę. Manoma, jog Sudano pasidalijimas turėtų būti taikus.

Peru prisijungė prie kitų Lotynų Amerikos valstybių ir pripažino Palestiną nepriklausoma valstybe. „Šiandien šalies valdžia susisiekė su Palestinos ambasadoriumi Limoje ir informavo, kad Peru pripažino Palestinos valstybę kaip laisvą ir suverenią“, – AFP naujienų agentūra pirmadienį citavo Peru užsienio reikalų ministrą Jose Antonio Belaunde. Peru diplomatijosvadovas pažymėjo, kad šalis tokį sprendimą priėmė pati, o ne dėl tarptautinės bendruomenės daryto spaudimo.

Preliminariais referendumo rezultatais, Už Pietų Sudano atsiskyrimą ir nepriklausomybę balsavo 99 proc. balsuoti atėjusiųjų, informuoja „RIA Novosti“. Sudano referendumas, kurio rezultatai gali reikšti, kad didžiausia Afrikos valstybė su 44 mln. gyventojų skils į dvi nepriklausomas šalis, prasidėjo sausio 9 dieną. Balsavimas, kurį stebėjo daugiau nei 20 tūkst. stebėtojų ir per tūkstantį žurnalistų iš viso pasaulio, baigėsi sausio 15 dieną.

Visus 20 metų Lietuvoje buvo linksniuojama jos Nepriklausomybė. Įdomu ar kas nors susimąstė - kas  tai yra šalies nepriklausomybė ir kaip ji susijusi su šalies piliečiais? Atrodo pribrendo laikas sudėlioti taškus ant „i“: Nebuvo atgauta jokia nepriklausomybė, tik iš vieno SSSR koncerno perėjome į kitą, ES koncerną. Kažkas gali paprieštarauti – juk griuvo geležinė uždanga, galime važiuoti kur norime.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą patvirtino, kad Rusija remia nepriklausomos Palestinos valstybės idėją. Tokią mintį Rusijos vadovas išsakė per susitikimą su karaliumi Abdula II Jordanijoje. Prieš išvykdamas į Jordaniją, Rusijos prezidentas Vakarų krante antradienį susitiko su Palestinos vadovu Mahmoudu Abbasu. M. Abbasui D. Medvedevas sakė, kad 1988 metais Sovietų sąjunga Palestiną pripažino nepriklausoma, ir patikino, kad Maskvos pozicija nepasikeitė iki šiol.

Pietų Sudano prezidentas Salva Kiras (Salva Kiir) sekmadienį sukalbėjo maldą, prašydamas atleidimo Šiaurės Sudanui ir apgailestaudamas dėl aukų, kurių pareikalavo du dešimtmečius trukęs pilietinis karas, praneša AP. Pasirodę pirmieji savaitę trukusio referendumo dėl Pietų Sudano nepriklausomybės rezultatai parodė, kad Pietų Sudano atsiskyrimą palaiko didžioji dauguma balsavusiųjų.

Ispanija neketina pripažinti vienašališkai paskelbtos Serbijos Kosovo krašto nepriklausomybės. Kaip pranešė ketvirtadienį iš Madrido naujienų agentūra TANJUG, per susitikimą su savo kolega iš Serbijos Vuku Jeremičiumi tai pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministrė Trinidadas Jimenezas. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama Kosovo problemai ir įvairiems jos aspektams.

Prabėgę dvidešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie – kartais buities užguiti, kartais susvetimėję, laisvės suvokimas vis dar gyvas – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Netekti jos – vadinasi, netekti galimybės augti, tobulėti. Todėl šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

Nuo tada, kai lemtingąją Sausio 13-ąją beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus, prabėgo lygiai 20 metų. Tuomet dėl savo ir savo šalies laisvės daugelis buvo pasiryžę paaukoti gyvybes. O kaip būtų šiandien? Jonui Bezarui ėjo 33-eji. Iš Raudėnų (Šiaulių raj.) į Vilnių apginti Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 12-ąją važiavo aštuoniese. Į Joną kelis kartus prie televizijos bokšto kruvinąją sausio 13-osios naktį buvo nutaikytas tanko vamzdis.

Artėjant 20-osioms Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – metinėms, galima atsigręžti į dabartinius 20-mečius, nepriklausomybės vaikus, užaugintus jau išsikovojus laisvę. Daugelis jų netrykšta patriotizmu taip, kaip prieš 20 metų jų tėvai, ir, jei rytoj reikėtų eiti dar kartą ginti šalies nepriklausomybės, dalis jaunuolių abejotų, ar verta tą daryti.

Pietų Sudano gyventojai ir pirmadienį aktyviai dalyvavo referendume dėl nepriklausomybės. Tūkstančiai žmonių nuo pat ryto laukė eilėse prie rinkimų punktų, kad galėtų atiduoti savo balsą, praneša agentūra AFP. Po istorinio referendumo gali atsirasti jauniausia pasaulio valstybė.

Praėjus 20-čiai metų po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, buvę pareigūnai prisimena apsisprendimo dilemą ir nežinią: tuomet ne visi išdrįso prisisegti lietuvišką Vytį. Vis dėlto troškusieji laisvės džiaugiasi laimėję be kulkų, nes paleistas šūvis būtų kainavęs nepriklausomybę, kurią mums atnešė tautos ištikimiausiųjų aukos.

Sausio 9–ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu„, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

JAV Atstovų Rūmai antradienį pritarė rezoliucijai, kurią teikė Džonas Šimkus, sveikinančiai „Baltijos šalis Lietuvą, Latviją ir Estiją 20-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga“, informuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Rezoliucijos tekste teigiama, kad JAV Atstovų Rūmai sveikina Lietuvą, Latviją ir Estiją 20-ųjų nepriklausomybės metinių proga – prieš 20 metų minėtosios trys valstybės nustojo teisiškai priklausyti Sovietų Sąjungai.

Lietuvos kelias į nepriklausomybę buvo įvairus, tačiau visada sunkus ir reikalaujantis visos tautos pastangų: viduramžių kovos su kryžiuočiais, 19 amžiaus sukilimai prieš svetimos imperijos primestą jungą, tarpukario nepriklausomybės kovos, Baltijos kelio vienybė ir Sausio 13–osios aukos. Nepasidavėme niekada. Tačiau prieš 6 metus įstojus į Europos Sąjungą, dalį savo neseniai atkovoto savarankiškumo vis dėlto paaukojome. Dar kartą panašiai pasielgėme pirmieji ratifikavę ES Konstituciją.

Seimo sprendimu partizanams, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, po mirties suteiktas signatarų statusas. Už tokias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 41. Remiantis šiomis pataisomis signatarų statusas po mirties suteiktas aštuoniems partizanams: Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vy...

Kauno tarybos nariai vienbalsiai nusprendė, kad Seimo neseniai priimta Vietos savivaldos įstatymo pataisa, numatanti tarybos narių griežtą atsiskaitymą už kanceliarinėms išlaidoms gautą kiekvieną litą, yra nelogiška. „Tokia įstatymo pataisa – nelogiška, – „Vakaro žinioms“ savo nuomonę išsakė tarybos narys Kęstutis Mikėnas.

Valstybės sienos apsaugos atkūrimo 20-metį mini Lietuvos pasieniečiai. 1990 m. lapkričio 19-ąją Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pasieniečiai pradėjo tarnybą 64 pasienio kontrolės punktuose. Ta proga Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penktadienį Pasieniečių mokykloje, įsikūrusioje Medininkuose, Vilniaus rajone, organizuoja iškilmingą minėjimą.

Šiaurės Airijos sostinėje naktį į šeštadienį nugriaudėjo sprogimas, kurio metu du policininkai sužeisti, nežinomiems asmenims metus į juos nenustatytą sprogstamąjį užtaisą, praneša BBC. Balsas.lt primena, jog pastaruoju metu Ulsteryje (Š. Airijoje) sustiprėjo separatistinės nuotaikos. Dalis nepriklausomybės šalininkų nesitenkina daline savivalda ir trokšta visiškos nepriklausomybės ir prisijungimo prie Airijos respublikos.

Yra ir toks aiškinimas apie Lietuvos energetinį (ne)saugumą, kurį pridedu vaizdo įraše. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad viskas bus gerai, kai sumokėsime 30-40 milijardų. Tiesa, dėl elektros energijos tiekimo “užžiedinimo”, kaip teigiama, viskas išspręsta. “Bitėnų elektros skirstyklos statybos pasienyje su Kaliningrado sritimi bus baigtos iki 2010 gruodžio 31 d., praneša Energetikos ministerija.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad nenori, kad jo respublika taptų nepriklausoma nuo Rusijos ir tikisi, kad 2012 metais prezidentu vėl taps jo dievaitis Vladimiras Putinas. „Aš norėčiau, kad V. Putinas būtų Rusijos prezidentu visą savo gyvenimą. Aš jį labai myliu kaip vyras vyrą“, – prisipažino jis žurnalui Newsweek. Kadyrovas savo asmeniniais priešais pavadino tuos, kurie kritikuoja V. Putiną. „Jis – žodžio žmogus: jis padovanojo Čečėnijai taiką.

Buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras, skaitydamas pranešimą Vilniuje vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų susitikime, teigė, jog energetiniu saugumu turinti rūpintis organizacija per daug pataikauja Rusijai. „ESBO net savo struktūra yra sutverta dirbti taip, kad negali net pasisakyti neatsižvelgdama į Rusijos interesus, ką jau kalbėti apie veiksmus“, - Balsas.lt sakė V.Socoras.

Ispanijos vyriausybė atsargiai vertina Baskų separatistinės organizacijos ETA paskelbtą pranešimą, kuriuo grupuotė paskelbė ugnies nutraukimą, rašo BBC. Ispanijos vyriausybei kelia nerimą tai, kad ETA neįvardijo, ar paliaubos yra laikinos, ar ilgalaikės. Tuo labiau, kad ir anksčiau ETA bus skelbusi apie paliaubas, tačiau vėliau vėl atnaujindavo kovos veiksmus. Balsas.lt primena, jog ETA keletą dešimtmečių aktyviai kovoja su Ispanijos vyriausybe.

Rugpjūčio 27 dieną Kovo 11-osios Akto signatarui, Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordino kavalieriui, aktyviam antisovietinio pogrindžio dalyviui, politiniam kaliniui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkui Liudvikui Simučiui sukanka 75 metai. L. Simutis gimė 1935 metais Telšių rajone, Kaunatavos kaime, Stefanijos ir Adomo Simučių šeimoje. Tėvas, baigęs pradinę mokyklą, dirbo įvairius darbus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Moldovos Respublikos Parlamento Pirmininką Mihajų Gimpu, laikinai einantį Moldovos Respublikos Prezidento pareigas, Nepriklausomybės dienos proga. Prezidentės teigimu, Lietuva visada atsimena, kad būtent Moldova, tuomet dar būdama sovietinės imperijos dalimi, pirmoji 1990 m. gegužės 31 d. pripažino nepriklausomos Lietuvos valstybingumą.

Šiandien sukanka 19 metų nuo 1991-ųjų komunistinio rugpjūčio pučo Maskvoje. Per tą laiką Lietuvoje ir Rusijoje užaugo karta, kuri apie šį dramatišką įvykį žino tik iš vadovėlių. Jeigu apskritai žino. Prisiminti šią datą būtina jau vien todėl, kad galima įvertinti ne tiktai savo pačių, bet ir kitų SSRS jungą kentusių tautų nueitą kelią, darkart apžvelgti ir santykius su Rusija.

Išėjus į gatvę po Ispanijos rinktinės pergalės pasaulio futbolo čempionate, nustebino tyla. Pypseno kas antra mašina ir, kol nepriėjome pagrindinės Plaza Catalunya aikštės, nesimatė šėlstančios aistruolių minios. Čia, kaip ir Plaza Espanya, buriavosi tūkstantinės minios, griaudėjo fejerverkai, liejosi šampanas ir alus, plevėsavo Ispanijos, Katalonijos bei Barselonos futbolo klubo vėliavos.

Lietuvos sovietinės okupacijos 70-mečio renginius logiškai turėjo vainikuoti 1941 m. birželio 23-25 dienų antisovietinio sukilimo minėjimas, tačiau , kaip ir daugelį metų, jis vyks neoficialiai, tik visuomeninių organizacijų pastangomis.

Gedulo ir vilties dieną sostinės Nepriklausomybės aikštėje pakeltos ir iki pusės nuleistos valstybės vėliavos su gedulo juostomis, surengta Lietuvos kariuomenės garbės kuopos iškilminga rikiuotė. Iškilmingoje trispalvių pakėlimo ceremonijoje pirmadienio vidurdienį dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo bei Vyriausybės vadovai ir nariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, okupacijos aukų artimieji.

Minint Lietuvos okupacijos 70-metį, sekmadienį Lietuvos Sąjūdžio būstinėje Gedimino prospekte bus atidaroma paroda „Tai neturi pasikartoti“, o Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios „Už Tautą ir Tėvynę“. Popiet sostinėje rengiama eisena nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, kur vyks Sąjūdžio mitingas, skirtas sovietinės okupacijos ir Lietuvos piliečių genocido pradžios 70-mečiui paminėti.