nepaprastoji padėtis

Penktadienį Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį kiek ilgiau nei vienam mėnesiui, t. y. iki sausio 15 d. Pagal Konstituciją sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, priima Seimas. Seimui priėmus šį nutarimą nepaprastoji padėtis galiotų ne tik Lietuvos ir Baltarusijos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos pasienyje siekiant užkardyti antrinę migraciją ir migrantų gabenimą Lenkijos kryptimi, tačiau tai neturės įtakos gyventojų judėjimui.

Ministrų kabinetas penktadienį planuoja apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija pratęsimo ir pasienyje su Lenkija įvedimo. Galutinį sprendimą dėl to turėtų priimti Seimas kitą savaitę. Dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį norima nemažėjant įtampai dėl neteisėtos migracijos iš Baltarusijos. Teisinis režimas galiotų dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl migracijos krizės. Be to, siūloma nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija. Toks teikimas jau parengtas svarstyti Vyriausybei. Anot projekto, nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Pasienyje įvedus nepaprastąją padėtį Seime kilo netikėtų kliūčių – paaiškėjo, kad negalima svarstyti jokių Konstitucijos pataisų. „Kai priėmėme nepaprastosios padėties nutarimą, įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime“, – šią savaitę parlamentarus informavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

LVŽS pritarė nepaprastosios padėties įvedimui, nes tai reikalinga įteisinant valstybės sienos gynybą, t.y., suteikiant pareigūnams galimybę teisėtai atlikti savo darbą, kurio didžiąją dalį jie jau darė iki šiol. Žinoma, valdantieji pasistengė, kad nepaprastosios padėties įvedimas būtų iškomunikuotas kaip didelis ir galingas jų nuopelnas, kuris įveiks migracijos krizę. Bet, nepaprastoji padėtis ne viską išsprendžia.

Pasienyje nuo vidurnakčio įvestą nepaprastosios padėties režimą Lietuvos gyventojai pajus minimaliai, nes jis nukreiptas į neteisėtus migrantus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojai tai pajus minimaliai, iš esmės tų, kurie gyvena pasienyje, ir taip jau šiek tiek kitokia kasdienybė šiuo metu, kai mes patiriame hibridinę ataką iš Baltarusijos režimo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuva pirmą kartą istorijoje įsiveda nepaprastąją padėtį. Tiesa, ji galios tik pasienio ruože ir per 5 kilometrus nuo jos, taip pat ir nelegalių migrantų apgyvendinimo centruose. Tai reiškia, kad į zonas nebus galima patekti ten negyvenantiems žmonėms, nebus galimi žmonių susirinkimai. Gyventojai sunerimę, kai kurie ir bijo. Į zoną, kurioje galios nepaprastoji padėtis, patenka ir Druskininkai, tačiau valdžia žada, kad į kurortą įvažiuoti bus leidžiama.

Pasienio savivaldybių merai pritaria nepaprastajai padėčiai, įvedamai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu, antradienį su pasienio savivaldybių merais aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot VRM, vieni svarbiausių klausimų – ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas, operatyvus gyventojų informavimas.

Nepaprastoji padėtis, kurią siekiama įvesti dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, Druskininkų gyvenimo nesustabdys, tačiau atvykstantiesiems reikėtų turėti asmens dokumentą, teigia kurorto meras Ričardas Malinauskas. „Ką tik patikino vidaus reikalų ministrė ir viceministras, kad tikrai nesustabdys“, – BNS antradienį sakė Druskininkų vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad atvykstantiesiems į Druskininkus geriau turėti asmens dokumentą – galima patikra, tačiau jokių ribojimų nebus.

Seimas antradienį svarstys, ar Lietuvos pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį. Vyriausybė jau pritarė šiam siūlymui, o dabar laukiama galutinio Seimo sprendimo. Kas pasikeis įvedus nepaprastąją padėtį? Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad yra reikalingas nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimas. „Jis tik minamaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – sakė G. Nausėda.

Seimas antradienį svarsto Lietuvoje iki šiol dar nenaudotą priemonę – Vyriausybės siūlymą nuo vidurnakčio dalyje Lietuvos mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Dalis Seimo narių nerimauja, ar ribojimai palies gyventojus, kurie gyvena ir dirba teritorijose, kurios papuola į nepaprastosios padėties teritoriją.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų. „Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvai saugant savo sieną su Baltarusija nuo nelegaliai plūstančių migrantų, neužtenka vien taktinių sprendimų, reikia ir užsienio partnerių pagalbos. „Buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti, ir taip ir vyko pastarąsias savaites. Tačiau tai, kas vyksta šuo metu, kai yra itin didelis būrys žmonių susikaupęs visai netoli Lenkijos Respublikos sienos, <...> žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kada pasienio ruože bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip greitai klausimą apsvarstys Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat paaiškino, kodėl nepaprastoji padėtis turėtų būti įvesta platesnėje teritorijoje.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad nepaprastoji padėtis pasienio ruože turėjo būti seniai įvesta, o šiuo metu galiojantys valdančiųjų sprendimai neretai prasilenkia su įstatymais. Visgi vienas opozicijos lyderių linkęs palaikyti Vyriausybės priimtą nutarimą. „Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai. Pirma – trukmė. Kaip girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra, teritorija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas jau antradienį gali imtis nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Parlamento vadovė tikisi, kad opozicijos atstovai supranta padėties rimtumą ir palaikys Vyriausybės priimtą sprendimą. „Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais.

Nepaprastosios padėties įvedimas leistų riboti judėjimą pasienyje, taip pat ryšį neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nepaprastąją padėtį visų pirma svarstoma įvesti pasienio su Baltarusija ruože, konkretus Vyriausybės siūlymas turėtų paaiškėti antradienį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepaprastąją padėtį sesijos metu gali įvesti Seimas, Vyriausybė ruošia pasiūlymą, kaip gali atrodyti Seimo sprendimas, visų pirma kalbame apie pasienio ruožą.

Didėjant įtampai pasienyje su Baltarusija nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvos pasienio savivaldybėse būtų logiškas žingsnis, sako Seimo vadovė. „Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vokietijos parlamentas nepratęs „nacionalinio masto epidemijos padėties“, kai šis režimas baigs galioti ateinantį mėnesį, tačiau ir toliau taikys tam tikras priemones COVID-19 plitimui kontroliuoti, trečiadienį pranešė įstatymų leidėjai. Pasak įtakingų Bundestago narių, nors pastaruoju metu vėl daugėja užsikrėtusiųjų koronavirusu, nėra pagrindo pratęsti „epidemijos padėties“. Pirmą kartą ji buvo paskelbta 2020 metų kovą ir vėliau buvo kelis kartus pratęsiama.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį priėmė sprendimą mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija dėl besivystančios migrantų krizės, pranešė visuomeninis radijas. Antradienį Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis antradienį paragino prezidentą įvesti nepaprastosios padėties režimą Baltarusijos pasienyje, dešimtims migrantų kiekvieną dieną mėginant neteisėtai kirsti Lenkijos sieną.

Konstitucinės teisės ekspertai kol kas nemato pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį, tačiau neatmeta galimybės, kad jei situacija šalyje blogės šis klausimas gali atsirasti ant politikų darbo stalo. Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius BNS pabrėžė, kad pagrindinis šalies teisės aktas numato du pagrindus, kuomet valstybėje ar jos dalyje galima skelbti nepaprastąją padėtį, t.y. jei kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad nelegalių migrantų skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 3 tūkst. Ministrė taip pat įvertino įvykius Rūdninkų poligone. Pasak A. Bilotaitės, tai yra gerai organizuota tyčinė provokacija, kuri yra nukreipta prieš valstybę. „Neteisėtų migrantų skaičius netrukus pasieks 3000. Kritinė masė šių žmonių šiuo metu apgyvendinti pasienio užkardose.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad nemato būtinybės skelbti nepaprastosios padėties. Šalies vadovo teigimu, tokie veiksmai galėtų tik provokuoti Lietuvai nedraugiškas valstybes, ypač turint omenyje, kad rugsėjį Baltarusijoje vyks karinės pratybos „Zapad“. Jis taip pat kreipėsi į verslininkus ir siūlė burtis į talką bei padėti užtikrinti Lietuvos sienos kontrolę.

Latvijos vyriausybė apsisprendė įvesti komendanto valandą ir judėjimo ribojimus šalyje. Ekspertai mano, kad nepaprastosios padėties nutarimas jau artimiausiomis dienomis gali atsidurti ir būti svarstomas Lietuvos Seime, ypač, kai matome, jog koronavirusas šalyje muša rekordus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, Seime jau artimiausiomis dienomis galime išvysti diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Nepaprastoji padėtis, apie kurią vis dažniau užsimenama viešai, – ypatingas teisinis režimas. Tačiau nedaugelis žino, ką jis reikštų Lietuvos gyventojams ir kokių teisių ir laisvių tektų laikinai atsisakyti. Politikai vis garsiau kalba apie galimybę įvesti šį teisinį režimą, tačiau teisės ekspertai tokį variantą atmeta. Konstitucija numato, kad Seimas gali įvesti nepraprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai.

Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta, kad kitomis priemonėmis nebesuvaldant koronaviruso plitimo, artimiausiu metu gali būti svarstoma Lietuvoje įversti nepaprastąją padėtį, leisiančią imtis pačių griežčiausių suvaržymų. Interviu naujienų portalui delfi.

Latvijoje nuo lapkričio 9 iki gruodžio 6 dienos galios nepaprastoji padėtis, siekiant apriboti koronaviruso infekcijos plitimą šalyje, penktadienį per bendrą posėdį nusprendė vyriausybė ir krizių valdymo taryba. Nepaprastosios padėties metu visi vieši renginiai bus draudžiami. Šis draudimas nebus taikomas lauke rengiamiems susibūrimams, procesijoms ir piketams. Privačiuose renginiuose, išskyrus laidotuves, bus leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 10 žmonių iš daugiausiai dviejų namų ūkių.

Kai kurioms šalims griežtinant karantiną ir įvedant net komendanto valandą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nedrįso svarstyti tokio varianto Lietuvoje. Jo teigimu, tam pirmiausia turėtų būti skelbiama nepaprastoji padėtis. „Nežinau, nedrįsčiau komentuoti, bet kiek mano teisinės žinios leidžia, tai su ekstremalia situacija komendanto valanda negali būti skelbiama, tam reikalinga nepaprastoji padėtis.

Sibiro šiaurėje dešimtims tonų aviacinių degalų išsiliejus į aplinką ir užteršus vieną ežerą buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, pirmadienį pranešė Rusijos tarnybos. Avarija įvyko Taimyro dolganų-nencų rajone prie Tuchardo gyvenvietės, maždaug už 2,7 tūkst. km į šiaurės rytus nuo Maskvos. Apie 44,5 tonų aviacinių degalų nutekėjo iš vamzdyno, priklausančio bendrovei „Norilsktransgaz“ ir užteršė apie 600 kv.

Egipte nepaprastoji padėtis balandį turi pasiekti trejų metų ribą, nes vyriausybė paskelbė, kad ją nuo kitos savaitės pirmadienio pratęsia dar trims mėnesiams. Nepaprastoji padėtis šioje Šiaurės Afrikos valstybėje galioja nuo 2017 metų balandžio, kai per bombų sprogimus dviejose koptų bažnyčiose žuvo daugiau kaip 40 žmonių. Dėl tų išpuolių kaltinama „Islamo valstybės“ (IS) atšaka.

Austriją kamuoja stichijos. Dalis šalies užsnigta, kitoje dalyje – liūtys, grasinančios potvyniais ir purvo nuošliaužomis. Viena jų pražudė senyvo amžiaus vyrą. Austriją kausto tikra žiema. Šalyje jau beveik savaitę sninga, tad daugelyje vietovių uždaryti nepravažiuojami keliai. Dar vakar Austrijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Ir ne tik dėl sniego, bet ir potvynių bei purvo nuošliaužų grėsmės. Kovoti su stichijų padariniais siunčiami net Austrijos kariškiai.

Kol Lietuva laukia baltos žiemos,  dalį Ispanijos ir Prancūzijos savaitgalį nuklojo storas sniego sluoksnis. O štai Austrijoje dėl snygio net paskelbta nepaprastoji padėtis. „Balta, balta, kur dairais“, – taip šiomis dienomis atrodo šiauriniai Ispanijos regionai Astūrija ir Galicija. Ir nors tokia žiema pietiečiams ispanams – tikra retenybė, pirmomis snygio valandomis kilusi euforija greitai baigėsi.

Dėl didžiausio per pusšimtį metų potvynio Venecijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Šalies valdžia padarinių likvidavimui žada skirti 20 milijonų, tačiau Venecijos meras sako, kad vandens padaryta žala jau dabar siekia šimtus milijonų eurų. Miestas ant vandens virto miestu po vandeniu. Venecijai smogė antra potvynio banga. Po rekordinio antradienio, kuomet gražiajame Italijos kanalų mieste vandens lygis pasiekė 187 cm.

Karibų salų gyventojai baiminasi blogiausio. Šluojami maisto produktai iš prekybos centrų lentynų, tvirtinami namai su lentomis ir užkardomis. Link salos juda pirmoji šio sezono audra Dorianas. Saloje jau skelbiama nepaprastoji padėtis, o JAV vyriausybė įgaliojo teikti pagalbą nelaimės atveju. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija nustatė, kad Puerto Rike gali kilti uraganas, o vėliau pranešta apie dar labiau galimą intensyvesnę situaciją.

Praėjusią savaitę prezidentė vetavo įstatymą, kuriuo norėta apriboti piliečių teises turėti ginklus kilus karui ar tuomet, jei būtų įvesta nepaprastoji padėtis. Seimo priimtame įstatyme buvo sakoma, kad ginklai iš žmonių turėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami šalyje kilus sumaiščiai. Tokiam įstatymui nepritarė prezidentė, o dabar į prezidentės pastabas kitaip ėmė žiūrėti ir parlamentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį ir saugumo sumetimais uždraudė šalies kompanijoms naudoti užsienietišką telekomunikacijų įrangą; šis žingsnis, atrodo, yra nukreiptas prieš Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“. Prezidento pasirašytas įsakas draudžia įsigyti ar naudoti įrangą iš kompanijų, keliančių „nepriimtiną riziką Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui arba Jungtinių Valstijų asmenų saugumui“. Baltieji rūmai nurodė, kad šiuo įsaku ...

Egipto vyriausybė šalyje trims mėnesiams įvedė nepaprastosios padėties režimą, ketvirtadienį remdamasi atitinkamu egiptiečių valdžios dekretu pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. Be kitų priemonių, kai kuriuose šiauriniuose Sinajaus pusiasalio rajonuose prie sienos su Izraeliu ir Gazos Ruožu įvedama komendanto valanda. Taip pat „Bloomberg“ pažymi, kad tiesioginė nepaprastosios padėties įvedimo priežastis kol kas nenurodyta.

 Vakarų Kanadoje dėl gaisrų paskelbta nepaprastoji padėtis Kanados vakarinė Britų Kolumbijos provincija trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį dėl šiuo metu liepsnojančių daugiau kaip 500 miškų gaisrų, o į pagalbą ugniagesiams kalnuotame regione buvo pasiųsta kariuomenė. Provincijos viešojo saugumo ministras Mike'as Farnworthas sakė, kad nepaprastoji padėtis, leidžianti tarnyboms imtis „visų veiksmų, būtinų“ visuomenei apsaugoti, galios 14 dienų.

Turkijoje ketvirtadienį atšaukta po nesėkmingo 2016 metų pučo įvesta nepaprastoji padėtis, kurios galiojimo metu buvo areštuoti ar atleisti iš darbo viešajame sektoriuje dešimtys tūkstančių žmonių. Visgi opozicija nuogąstauja, kad nepaprastąją padėtį pakeis dar represyvesnės įstatyminės priemonės. Nepaprastoji padėtis nustojo galioti ketvirtadienį 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, vyriausybei nusprendus jos nebepratęsti.

Turkijos nepaprastoji padėtis, įvesta po nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, atšaukiama, bet opozicija nuogąstauja, kad ją pakeis dar represyvesnės įstatyminės priemonės. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nepaprastąją padėtį įvedė 2016 metų liepos 20-ąją, penkios dienos po to, kai karo lėktuvai bombardavo Ankarą, o Stambule kilo kruvini susirėmimai. Iš viso nesėkmingas pučas nusinešė 249 gyvybes.

 Maldyvų prezidentas Abdulla Yameenas (Abdula Jaminas) pirmadienį paskelbė nepaprastąją padėtį 15 parų, paskelbė prezidento padėjėja Azima Shukoor (Azima Šukur), politinei krizei vis gilėjant šioje Indijos vandenyno valstybėje. Tokia padėtis suteikia neribotus įgaliojimus saugumo pajėgoms areštuoti ir sulaikyti įtariamuosius, tvyrant įtampai santykiuose tarp Aukščiausiojo Teismo ir vyriausybės.

Hondūro vyriausybė penktadienio vakarą paskelbė nepaprastąją padėtį ir dešimčiai dienų įvedė komendanto valandą, siekdama sustabdyti visoje šalyje vykstančias demonstracijas dėl pranešimų apie sukčiavimą per prezidento rinkimus. Policijos teigimu, buvo sužeisti du policijos pareigūnai ir 12 civilių, kai kurie patyrė sužeidimų nuo šūvių, keliose šalies dalyse kilus susirėmimų tarp riaušių policijos ir opozicijos rėmėjų.

Turkijos parlamentas antradienį palaikė vyriausybės sprendimą dar trims mėnesiams pratęsti nepaprastąją padėtį, paskelbtą po nepavykusio karinio perversmo. Vyriausybė įvedė nepaprastąją padėtį, siekdama išardyti tinklą, susijusį su Jungtinėse Valstijose gyvenančiu musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu. Pastarąjį Turkija kaltina organizavus pučą.

Turkijos parlamentas patvirtino naujas galias, kurios leis prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui imtis dar griežtesnių priemonių prieš perversmininkus, kurių pučas buvo sužlugdytas praėjusią savaitę. 550 narių parlamento posėdyje ketvirtadienį 356 balsais prieš 115 pritarta trijų mėnesių nepaprastajai padėčiai visoje Turkijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį paskelbė trijų mėnesių nepaprastąją padėtį, žadėdamas išrauti „teroristų“ grupę, atsakingą už praeitą savaitę mėgintą įvykdyti perversmą, nusinešusį žmonių gyvybių. Jis kaltino savo pagrindinio priešininko – Jungtinėse Valstijose gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno – sekėjus organizavus tą pučą, kurį sužlugdžius buvo suimta apie 50 tūkst. žmonių, o numanomi sąmokslininkai buvo šalinami iš postų.

Kalifornijos gubernatorius Jerry Brownas penktadienį paskelbė nepaprastąją padėtį San Bernardino apygardoje po gruodžio 2-ąją įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 14 žmonių.

Tel Avive ketvirtadienį peiliu ginkluotas palestinietis nudūrė du žmones, o pats užpuolikas buvo sužeistas ir suimtas pareigūnų, pranešė policija apie pirmą tokį incidentą po kelių dienų pertraukos. Pasak policijos, išpuolį įvykdė 24 metų vyras, gyvenantis okupuoto Vakarų Kranto Hebrono rajone. Vienas žuvusiųjų – maždaug 20 metų izraelietis, o kitam buvo maždaug 50 metų, nurodė pareigūnai.

 Tuniso prezidentas Beji Caidas Essebsi šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį šalyje, kurioje praėjusią savaitę per džihadisto išpuolį kurorto paplūdimyje žuvo 38 užsienio turistai, pranešė prezidentūra. „Prezidentas paskelbė nepaprastąją padėtį Tunise ir kreipėsi į tautą dėl susidariusios situacijos, – nurodė prezidentūra. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.