nemunas

Nemuno aukštupyje pasieniečiai aptiko didelį kontrabandinių cigarečių krovinį. 31 dėžė, arba 15 500 pakelių, buvo sudėti į brezentą. Neabejojama, kad krovinys upe buvo paleistas Baltarusijos pusėje, o kontrabandininkai Lietuvoje jo nespėjo paimti. Neabejojama, kad kontrabandininkai Baltarusijoje šį krovinį savo krante paleido pasroviui. Tokių atvejų Nemuno aukštupyje, kur upe eina valstybės siena, būta ir anksčiau.

Prancūzijos ambasados bei Kauno miesto savivaldybės pastangomis ateinančių metų birželį Kaune planuojama Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną inscenizacija. Renginys skirtas 200-osioms šio istorinio įvykio metinėms. Ta proga į Kauną ketina atvykti Rusijos bei kitų valstybių atstovai - karinio paveldo tradicijų puoselėtojai. Planuojamo renginio organizaciniai klausimai aptarti Kauno miesto savivaldybėje sudarytos darbo grupės pasitarime ketvirtadienį.

Lietuvos veterinarijos akademijos siūloma modernaus veislinės vertės nustatymo centro statybų vizija šalies gyvulių augintojų asociacijų atstovams primena didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio užmojus. Kalbant apie naujoves reikėtų orientuotis į naujausius genetikos mokslo laimėjimus – genominę selekciją, kai gyvulių veislinė vertė nustatoma iš genų sekų. sxc.hu nuotr.

Pasienyje su Rusija į konfliktą įsivėlė sienos demarkuotojai rusai ir kauniečių žvejų pora. Abi pusės kaltina viena kitą nederamu elgesiu, o pasieniečiai aiškinasi, kas gi išties kaltas. Sekmadienį prie Nemuno, Pagėgių savivaldybės Kucų kaime, patruliavusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Plaškių užkardos pasieniečių priplaukė motorinė valtis. Joje buvo 24-erių ir 63-ejų Rusijos piliečiai, sienos su Lietuva parengiamuosius demarkavimo darbus atliekantys specialistai.

Tai dar kartą patvirtinta antradienį Kaune Lietuvos vandens kelių direkcijos surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Baltarusijos atstovai iš vandens kelius ir laivininkystės ūkį valdančios bei prižiūrinčios valstybinės įmonės filialo Gardine. Baltarusiai, prižiūrėdami vos per 70 km ilgio Nemuno atkarpą, savos valstybės finansų tam gauna daugiau nei jų kolegos Lietuvoje, turintys „aprėpti“ gerokai didesnius upės kelio ruožus.

Birštono žemėtvarkininkai ir savivaldybės administracija purtosi atsakomybės dėl suformuoto itin įtartinos formos žemės sklypo prie Nemuno. Žemės grąžinimą Birštono savivaldybėje vėl persekioja skandalai. Gyveno žmogus ramiai prie Nemuno ir tikėjosi visą gyvenimą taip ramiai nugyventi. Nepavyko. Į šią ramybės oazę įsisukę Birštono valdininkai viską sujaukė. Tačiau žmogus nenuleidžia rankų.

Nidoje vykstančio XV tarptautinio Thomo Manno festivalio svečias Uwe Rada – vokiečių žurnalistas, pernai išleidęs istorinių apybraižų knygą „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija“ („Die Memel. Kulturgeschichte eines europäischen Stromes“) – nenustebo, kai skaitymų Th. Manno memorialiniame muziejuje metu prasidėjusi diskusija greit išsiliejo už kultūrologijos brėžiamų ribų, paliesdama didžiosios geopolitikos klausimus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, remdamasis maudyklų vandens kokybės stebėjimo rezultatais, laikinai nerekomenduoja kauniečiams maudytis Nemuno vandenyse ties senuoju paplūdimiu prie Panemunės pėsčiųjų tilto. Savaitės pradžioje atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus, toje vietoje buvo užfiksuota higienines normas viršijanti tarša.

Pasienyje su Rusija, ant Nemuno kranto, Plaškių užkardos pareigūnai aptiko Antrojo pasaulinio karo laikų granatą. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos pasieniečiai patruliavo Pagėgių savivaldybės Lazdėnų kaimo ribose prie pat Nemuno, kuriuo eina siena su Rusija. VSAT pareigūnai ant upės kranto netoli vandens pastebėjo aprūdijusį sprogmenį – Antrojo pasaulinio karo laikų granatą RG-42. Šalia buvo ir smarkiai aprūdijusių šovinių liekanų.

Pavasario pradžioje dar tikėjusi, kad iki balandžio 25 dienos, kaip planuota, iš Nemuno salos kanalo (senvagės) bus išvežtas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais užterštas dumblas bei gruntas, Kauno miesto savivaldybė naujos šių darbų pabaigtuvių datos dabar nežino. Kanalo išvalymo projekto rangovė „Kauno tiltų“ bendrovė tos datos irgi viešai neįvardina.

Šių metų gegužės 14 dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyrius paskelbė dingusio be žinios E. Urbaičio, gim. 1986 m., paiešką. Gegužės 21 dieną apie 9 val. Kauno r., Kačerginėje, Nemuno upės pakrantėje rastas mirusio E. Urbaičio kūnas su galimai virvės palikta žyme ant kaklo. Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyrius nutraukia jo  paiešką.

Nors oras dar ne toks karštas, kad trauktų žmones į vandens telkinius, skenduolių sparčiai daugėja. Vanduo glemžiasi žvejus ir brakonierius, atiduoda seniau nuskendusių žmonių kūnus. Pirmojo ledo auka Žvejys, rytą dairydamasis Šešupės pakrantėje ties Bajoraičių kaimu (Šakių sav.), aptiko skenduolį berniuką. Iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė Kudirkos Naumiesčio gyventoją Luką B. (7 m.). Išorinių smurto žymių ant berniuko kūno neaptikta, tačiau kūnas jau irimo stadijos.

Ketvirtadienio vakarą apie 19 val. Kauno rajone, ties Pyplių kaimu, per penkis metrus nuo kranto vietos gyventojai išvydo vandenyje plūduriuojanti skenduolį. Apie įvykį pranešta policijai ir ugniagesiams. Gelbėtojai ištraukė iš Nemuno kūną, kuris, kaip paaiškėjo, yra moteriškos lyties. Policijai įtarus, jog tai gali būti dar sausį dingusios stuendės Skirmantės Skirgailaitės palaikai, iškvietė atpažinti merginos seserį.

Varėnos rinktinės pasieniečiai ketvirtadienį Nemune, Druskininkų savivaldybės ribose, aptiko į brezentą supakuotas 40 dėžių cigarečių su Baltarusijos banderolėmis. Naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Specialiosios paskirties būrio pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo ribose pastebėjo Nemunu plaukiantį krovinį. Kai jis priartėjo prie kranto, pasieniečiai krovinį ištraukė.

Ateinančią vasarą Kaune, prie Nemuno saloje pastatytos „Žalgirio“ arenos, planuojama įrengti pontoninę prieplauką. Ji turėtų atsirasti liepą. Ne vienus metus Kaune tęsiasi diskusijos, kaip kuo geriau išnaudoti privalumus dėl išskirtinės miesto vietos – Kauno miesto ribose yra net trys upės: Nemunas, Neris ir Nevėžis. Kauno miesto savivaldybė ne kartą svarstė, kaip panaudoti Nemuną laivybai. Dar vienas žingsnis, atgręžiant miestą į upes, bus žengtas jau vasaros viduryje.

Nemuno žemupyje vandens lygis nesiliauja kilęs. Jau šeštadienio rytą, vandens lygiui ant kelio pasiekus 85 cm, automobilių perkėla nebeatnaujino darbo. Sekmadienio rytą vandens matuoklė priartėjo prie vieno metro ribos. Vanduo ėmė lietis ir kituose Rusnės plento ruožuose ir čia pat virto į ledo košę. Sekmadienio rytą į Rusnę važiavęs specialus automobilis, vežantis žmones, vos galėjo prasibrauti pro ledo sukaustytą kelią. Ant kojų buvo pakelti gelbėtojai.

Penktadienio naktį pasieniečiai prie Nemuno sulaikė plaukiką, kuris iš Rusijos upe nutiesė virvę. Ja, manoma, kontrabandininkai planavo iš Kaliningrado srities vandeniu atitempti cigarečių krovinį. Apie 1 val. 30 min. VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pasieniečiai per techninės kontrolės stebėjimo sistemą ties Jurbarko rajono Viešvilės miesteliu kitoje Nemuno pusėje pastebėjo penkis asmenis.

Lietuvos vandenis dažniausiai skrodžia perdirbti arba panaudoti užsienietiški keleiviniai laivai. Pamatyti lietuvių gamybos keleivinį laivą – tikras įvykis. Jurbarke jau antra vasara tokį laivą galima ne tik pamatyti, bet juo pigiai iš Jurbarko Nemunu nuplaukti į Nidą. Norinčiųjų plaukti daugėja Šį greitaeigį laivą suprojektavo ir su kitais keliais entuziastais pastatė vienas iš laivo kapitonų Algimantas Lužas.

Vėjas ir Nemuno srovė iš Rusijos į Lietuvą atplukdė tris kaimyninės šalies pramogautojus, upėje plaukiojusius su pripučiamu čiužiniu. Sekmadienį popiet VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiai vaizdo įranga užfiksavo tris Nemune, Rusijos pusėje, pramogavusius asmenis. Juos bei pripučiamą čiužinį upės srovė nešė Lietuvos teritorijos link. Netrukus VSAT pareigūnai užfiksavo, kaip trijulė išlipo ir ėmė vaikštinėti Lietuvos pakrantėjė.

Pirmadienį gausiam žurnalistų būriui Kauno rajono savivaldybė pristatė naujai atkurtą kelionės laivu Nemune maršrutą nuo Kauno iki Zapyškio bei Kulautuvos ir atgal. Toks šventadieninis kauniečių vasaros pasiplaukiojimas buvo ypač populiarus tarpukariu, kai į Kulautuvos kurortą keturiskart per dieną kursavo garlaivis. Šią vasarą Lietuvos vidaus vandenų direkcijos laivas "Tolstojus" keleivius nuo Kauno iki Kulautuvos plukdys sekmadieniais.

Gegužės 20 d. į Nemuną ties, Lietuvos-Baltarusijos valstybine siena Varviškės kaime buvo išpiltas biologinis preparatas VectoBac 12 AC, skirtas upinių kraujasiurbių mašalų lervoms naikinti. Sparčiai šylantis Nemuno vanduo paspartino upinių kraujasiurbių mašalų lervų vystymąsi, todėl nuspręsta nebelaukti ir jas naikinti. Pagrindinės kraujasiurbės Lietuvoje upinių mašalų rūšies - Simulium maculatum - lervų aptikta Nemuno ruože nuo valstybinės sienos iki Birštono.

Lietuva ir Kaliningrado sritis slapta derasi dėl naujo tilto per Nemuną  statybos. Tilto reikia, nes su Rusija reikia draugauti, net jei kaina būtų Klaipėdos uostas. Viskas daroma neva dėl eilių Apie derybas, kuriose Rusijos atstovai gana agresyviai spaudžia Lietuvos pusę, viešai niekas neskelbia. Vienas derybų dalyvių, panorėjęs likti nežinomas, teigė, kad Rusijos atstovai elgiasi taip, lyg būtų visiški padėties šeimininkai.

Du savivaldybių vadovai - Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas - žada drauge su kitais dviratininkais šeštadienį, pradedant rajone dviračių sezoną, įveikti 33 kilometrų trasą, besidriekiančią vaizdingomis Nemuno pakrantėmis.

Planuojama, kad potvynio pikas pamaryje bus sekmadienį ar pirmadienį, tačiau 1994 metų lygio, kai buvo apsemta 40 tūkstančių hektarų plotas, neturėtų pasiekti. "Žinoma, kol kas sunku prognozuoti, kaip bus po kelių dienų, bet mes tikimės, jog situacija išsispręs be didesnių netikėtumų - oro temperatūra kyla, ir, manau, gamta padarys savo", - sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, penktadienį besilankantis pamaryje. R. Palaitis Nemuno žemupio teritoriją žvalgė iš sraigtasparnio.

Pavasario potvynis prasidėjo visai ne ten, kur jo buvo tikėtasi. Kauno rajono gyventojai buvo priversti palikti savo namus. Pirmadienį bei visą ateinančią parą, o jei prireiks ir ilgiau, čia budės operatyvinės stebėjimo grupės nariai. Dėl ledų sangrūdos naktį iš sekmadienio į pirmadienį staiga pakilo vandens lygis Neryje ties Kaunu. Iš vakaro galimo potvynio požymių nebuvo matyti, todėl išsiliejęs upės vanduo gyventojus užklupo netikėtai.

Besitraukiantis šaltis išvedė iš rikiuotės pagrindinę Alytaus buitinių nuotekų siurblinę. Dėl avarijos alytiškiai nepatogumų nepajuto, nes nuotekos buvo leidžiamos į Nemuną. Vakar iki 16 val. UAB "Dzūkijos vandenys" darbuotojams nepavyko savo jėgomis likviduoti pagrindinėje Alytaus buitinių nuotekų siurblinėje įvykusios avarijos. Vakarop į pagalbą buvo pakviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai su specialia įranga.

Pasieniečiai ant Nemuno ledo aptiko plaustą. Juo į Lietuvą iš Baltarusijos kontrabandininkai bandė atplukdyti rūkalų krovinį. Pripučiamą gelbėjimosi plaustą, apdengtą polietileno plėvele, pirmadienį popietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos patruliai aptiko ties Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimu. Buvo matyti, kad jame yra sukrautos dėžės.

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai pritarė, kad baidarių slalomo klubui "Regesa" būtų leista vasarą Nemuno kanale įsirengti kanupolo aikštelę. Pasak Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Albino Grabnicko, klubo sportininkai aktyviai dalyvauja slalomo ir kanupolo varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Klube sportuoja apie 150 Kauno sportininkų.

Rugsėjo 14 d., pirmadienį, 18 val.  Kauno menininkų namai bei  kultūros ir meno savaitraštis „Nemunas“ kviečia į pirmąjį pasimatymą po vasaros (prieš sezono atidarymą) „Jau ruduo ant Kauko laiptų“. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) laukiame menininkų, jiems prijaučiančių, juos suprantančių, turinčių idėjų arba minčių. Kalbėsimės, klausysimės muzikos ir  poezijos inkliuzų.

AB „Lietuvos energija“ užbaigė dar vieną investicinį projektą. Bendrovės teigimu, per 1,5 mln. litų kainavusi investicija į Molėtų transformatorių pastotės (TP) įrenginius patenkino išaugusį pastotės galingumo poreikį ir sustiprino energijos tiekimo patikimumą. Ši pastotė teikia elektros energiją Molėtų miestui ir rajonui.

Po modernizacijos veiklą pradėjo „Lietuvos energijos“ Vilniaus transformatorių pastotė. Investavus 86 mln. litų, buvo pakeista visa nusidėvėjusi 45 metus veikusios pastotės įranga, o jos galia padidinta iki 350 megavoltamperų (MVA). Moderniausia Lietuvoje tapusi pastotė yra įsikūrusi Trakų Vokėje, ji yra pagrindinis elektros tiekimo sostinei mazgas, teigiama „Lietuvos energijos“ pranešime.

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Daržų 10 / Bažnyčių 4) balandžio 9 d. 18 val. Erikos Drungytės naujausios knygos „Rūkas ir vėjas“ sutiktuvės. Literatūros vakare #15 dalyvaus ir literatūrologas Marijus Šidlauskas. Rašytoja, vertėja E. Drungytė šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Kaune, 1997 m. pelnė apdovanojimą už geriausią debiutą „Poezijos pavasaryje“; 2003 m. „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja; 2004 m. įteiktas Savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės“ prizas.

Kovo 11-ąją dieną 19 val. (Lietuvos laiku) aplink pasaulį plaukianti jachta „Ambersail“ LTU 1000 pradėjo septintąjį „Tūkstantmečio odisėjos“ etapą San Paulas (Brazilija) – Majamis (JAV). Planuojama, kad Majamį „Ambersail“ įgula turėtų pasiekti balandžio 8 dieną, iš viso  nuplaukusi apie 5 000 jūrmylių. Startuojant iš San Paulo garbės plaukimui jachta „Ambersail“ (apie 30 jūrmylių) buvo pakviestas Lietuvos Garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitch.

„Lietuvos energija“ valdybos sprendimu, 2009 m. investicijoms skirta 120 mln. litų. Didžiausia investicinių lėšų dalis numatyta perdavimo tinklo transformatorių pastočių statybai, rekonstrukcijoms, elektros perdavimo linijų atnaujinimui ir strateginiams elektros jungčių projektams bei Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės modernizavimui ir plėtrai.

Aplink pasaulį plaukianti ir pasaulio lietuvių bendruomenes lankanti „Tūkstantmečio odisėja“ pasiekė Argentinos krantus, Berisą. Šis miestas vadinamas Argentinos imigrantų sostine, todėl nenuostabu, kad čia savo gyvenimus kūrė daug lietuvių. Dauguma jų čia buvo darbininkai mėsos fabrikuose, skerdyklose, dirbo prie šaldiklių. Pasakoja, kad jie pasižymėjo kaip labai darbštūs ir nuoširdūs žmonės, nebijantys šaldiklių šalčio, todėl darbdaviai juos vertino.

Šokio jungtys: Australija-Čekija-Suomija-Lietuva... Kauno šokio teatras „Aura“ sveikina šiuolaikinio šokio gerbėjus su artėjančiu pavasariu ir maloniai kviečia į savo pasirodymus Kauno valstybinio dramos teatro Parketinėje salėje, kur šį penktadienį ir sekmadienį bus pristatyti net trys premjeriniai šokio spektakliai, apjungiantys „Auros“ ir užsienio choreografų kūrybinę patirtį. „Drugelio efektas“ Vasario 27 d., penktadienį, 19 val.

Europos Komisija Lietuvos ir Lenkijos pasienio su Kaliningrado sritimi kaimynystės ir partnerystės programoms 2007-2013 metų finansiniam laikotarpiui yra skyrusi 135 mln. eurų (465,75 mln. litų). Tačiau nuogąstaujama, kad pasinaudoti pavyks tik labai maža šių lėšų dalimi, nes vėluoja atsiskaitymai už jau įgyvendintus projektus.

Vasario 27 d. 19 val. Kauno valstybinio dramos teatras, Parketinė salė (Laisvės al. 71). PREMJERA „Drugelio efektas“ (chor. Karen Kerkhoven, Australija) Kovo 1 d. 17 val. Kauno valstybinio dramos teatras, Parketinė salė (Laisvės al. 71). PREMJERA „Atgal“ (chor. Raimonda Gudavičiūtė) PREMJERA „Interjerai“ (chor. Karelas Vanekas, Čekija/Vokietija) Bilietai: 25 Lt, studentams, moksleiviams, senjorams – 20 Lt. Bilietai parduodami Kauno dramos teatro kasoje. Daugiau informacijos www.

Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. Prieš penkerius metus, 2003-aisiais, jauna poetė A. Žagrakalytė išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Išteku“, kuriame gausiais folkloriniais deminutyvais aprašė jaunamartės godas ir džiaugsmus.

Dovilė Zelčiūtė. Mirties kilpa lietuvių fotografijoje. K.: Nemunas, 2007. Poetės Dovilės Zelčiūtės eseistinė knyga apie trylikos lietuvių fotomenininkų (A. Sutkaus, R. Rakausko, A. Macijausko ir kitų) kūrybą yra kol kas vienintelė mano knygų krūvoje, kurią perskaitęs pasigailėjau, kad apskritai ją nusipirkau. Maža to, pasijutau beveik apgautas. Žinau, kad antrą kartą šios knygos neskaitysiu – net dabar, prieš rašydamas recenziją, prisiverčiau tik perversti kelis skyrius.

Rašytojų sąjungos atstovų manymu, Permainų koalicijos parengtas krizės įveikimo planas yra tiesiogiai skirtas rašytojus išnaikinti. Tai rašoma antradienį Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) išplatintame pareiškime. Jame teigiama, kad krizės įveikimo plane numatytos priemonės - patentų naikinimas, autorinių honorarų apmokestinimas 5 proc.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ (Gabšių k., Raseinių r.) organizavo konferenciją „LEADER bandomųjų strategijų įgyvendinimas“. Renginio tikslas – šalyje veikiančių vietos veiklos grupių, valstybinių institucijų, socialinių partnerių, akredituotų konsultantų atstovus supažindinti su vietos veiklos grupių 2004-2006 m. įgyvendintais LEADER+ priemonės projektais, pasidalinti teigiama jų įgyvendinimo patirtimi.

Naujausias Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Atgal“, sėkmingai debiutavęs spalio pradžioje Kaune per 18-ąjį tarptautinį modernaus šokio festivalį, iškeliauja už miesto ribų. Spalio 22 d. jis bus rodomas Plungės kultūros centre, o spalio 29 d. – Birštono kultūros centre. Šiuolaikinio šokio spektaklį „Atgal“ sukūrė buvusi „Auros“ auklėtinė Raimonda Gudavičiūtė, šiuo metu tęsianti šokėjos karjerą Suomijoje. Čia įgytą naują modernaus šokio patirtį choreografė ir panaudojo savo spektaklyje.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.

Dar pavasarį čekų kompanija pageidavo įsigyti senus AB „Smiltynės perkėla“ keltus „Žalgiris“ ir „Nemunas“, tačiau jie dar išdirbo visą sezoną ir dirba toliau. Keltus „Nemunas“ ir „Žalgiris“, kuriems jau daugiau nei 20 metų, antrojoje perkėloje turėtų pakeisti naujas šiuo metu Bulgarijos Burgo uoste baigiamas statyti greitaeigiskeltas. Jis kainuos apie 16 mln.

Modernizavus geležinkelius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viliamasi uostamiestyje sumažinti taršą. Ketvirtadienį perkirpta juostelė ir oficialiai pristatyti nauji geležinkelio plėtros įrengimai. Pirmajame, užuosčio vystymo etape įrengti nauji objektai geležinkelių kelio „Nemunas“ kelyne, ištiesintas 201 kelias, rekonstruotas „Perkėlos“ kelynas. Šie darbai atsiėjo apie 17 mln. litų. Didžiąją dalį – apie 13 mln. litų sudaro iš Europos Sąjungos gautos lėšos.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą mokslo ir verslo centrų, vadinamųjų slėnių, pertvarkos planą, nors jo įgyvendinimas ir neturi finansinio pagrindo. Valstybės mokslo tyrimo įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra, tinklo pertvarkos plano esmė - mokslo pajėgas koncentruoti įkuriant keletą didesnių valstybės mokslo centrų.