nelegali migracija

Lenkija ir Čekija ketvirtadienį pranešė, kad norėdamos pažaboti didėjančią nelegalią migraciją pratęsia patikrinimus pasienyje su Slovakija iki lapkričio 2 dienos. Abi šalys ir Slovakijos vakarinė kaimynė Austrija patikrinimus pradėjo spalio 4 dieną. Iš pradžių patikrinimai visose trijose šalyse turėjo vykti dešimt dienų.  Slovakijoje pastaruoju metu padaugėjo migrantų, kurie daugiausiai atvyksta iš Serbijos per Vengriją į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Lenkijos ir Baltarusijos sieną rugpjūčio 22-ąją nelegaliai bandė kirsti 60 užsieniečių, skelbia lenkų sienos apsaugos tarnyba. Pažymima, kad buvo atskira, itin agresyviai nusiteikusi grupė, kuri puolė pasieniečius ir taikėsi į juos iš ginklo. „Patrulius netoli Dubičės-Cerkevnės gyvenvietės užpuolė agresyvi 20 asmenų grupė iš Baltarusijos, kai kurie iš jų buvo su kaukėmis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos valstybių kolegomis aptars pagalbą Ukrainai, „Frontex“ agentūros veiklos, migracijos ir prieglobsčio politikos klausimus.

Per praėjusią parą pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 29 migrantams, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį neįleistas nė vienas užsienietis. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę apgręžti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančius užsieniečius, jų į Lietuvą nepateko 7947, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.

 Lietuvos institucijos nusprendė išsiųsti vieną neteisėtą migrantą iš šalies, motyvuodamos grėsmėmis valstybės saugumui ir galimais ryšiais su teroristinėmis organizacijomis. „Gavome informaciją, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl to priimti sprendimai jį išsiųsti iš šalies ir uždrausti atvykti į Lietuvą“, – BNS pirmadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Neteisėtos migracijos krizė Lietuvoje ir kitose Baltarusijos kaimynėse yra „tinkamas momentas“ Europos Sąjungai peržiūrėti migracijos politiką, sako Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

250 migrantų jau sulaukė galutinių sprendimų nepatenkinti jų prašymų dėl prieglobsčio Lietuvoje, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, dar apie 90 neprašiusiųjų prieglobsčio jau išvyko arba buvo išsiųsti iš Lietuvos.  „Visi sprendimai, kurie yra priimami išnagrinėjus prieglobsčio prašymus, iš esmės yra nesuteikti prieglobsčio, jie yra skundžiami. Baigtis ta pati, kad ir tie žmonės turės būti išsiųsti.

Pusė šalyje esančių neteisėtų migrantų gali būti laikomi pažeidžiamais asmenimis, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė. „Vadinamų pažeidžiamų asmenų turime (...) apytiksliai pusę atvykusių migrantų“, – Medininkuose ketvirtadienį teigė J. Jakštienė. Pasak jos, tarp jų yra apie 1,3 tūkst. nepilnamečių vaikų, iš jų apie 500 sudaro vaikai iki devynerių metų.

Rašytojas ir kritikas Jamesas Baldwinas yra sakęs, kad Amerika turi ne tiek „juodaodžių problemą“, kiek „baltųjų problemą“. Šiuo požiūriu atrodo, kad Europa išgyvena ne tiek „migracijos krizę“, kiek „Europos krizę“. Žemynas nuvilia tuos žmones, kurie ieško saugumo ir geresnės ateities. Juk prieglobsčio ieškantiesiems buvo pasakyta, kad yra žemė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.

Europa šiandien yra mirtingiausias migracijos tikslas pasaulyje, o Viduržemio jūra tampa kapinėmis po atviru dangumi. Nepaisant pasaulinio pasmerkimo – nuo pilietinės visuomenės iki pasaulinių institucijų, tokių kaip JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras) – ES bandymai susitvarkyti buvo beviltiški. Apgailestaudama dėl žuvusiųjų jūroje, ji per pastaruosius trejus metus negalėjo veikti kaip atsakinga politinė valdžia, kokia turėtų būti, rašo politico.eu.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Lietuvai susidūrus su išaugusiais neteisėtos migracijos srautais, Turto valdymo ir ūkio departamentas ieško, kas dviejuose 5 kilometrų pasienio ruožuose su Baltarusija galėtų nutiesti pjaunančią vielą „Concertina“. Centriniame viešųjų pirkimų portale šią savaitę paskelbti du pirkimai. Pateiktuose dokumentuose teigiama, kad kartu su tiesimo ir montavimo darbais planuojama įsigyti komplektuojančias dalis – kuolus, rišimo vielas, sąvaržas, apkabas, kabes, įtempiamas vielas, vielos įtempėjus.

Latvijos pasieniečiai penktadienį neleido į šalį patekti 71 žmogui, mėginusiam neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo antradienio pareigūnai iš viso užkirto kelią 245 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Penktadienį vienas asmuo buvo sulaikytas už neteisėtą valstybės sienos kirtimą. Tai – moteris su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, kurios pareigūnai neapgręžė dėl humanitarinių priežasčių.

Praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė beveik tris dešimtis neteisėtų migrantų, du žmonės sulaikyti, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Neteisėtų migrantai apgręžti Šalčininkų, Varėnos ir Lazdijų rajonuose. Du žmonės sulaikyti Lietuvos teritorijoje, tačiau ne pasienio ruože, jie asmens tapatybės dokumentų neturėjo.

Seimo antradienį ketinamose priimti įstatymų pataisose numatyta galimybė sienos apsaugai pasitelkti ir civilius asmenis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad to būtų imtasi tik kraštutiniu atveju, tačiau patvirtino, kad jei valstybės resursai išsektų, tektų naudotis civilių ir verslo pagalba. „Numatyta tam tikra išimtis, kad mes galėtumėme turėti būtinuosius darbus.

Seimas antradienį priėmė sprendimą statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad nepateisinama, kad siena su Baltarusija nėra pastatyta 30 metų. Opozicijai kilo klausimų dėl sienos statybų skaidrumo ir atskiro įstatymo tvoros statymui reikalingumo.  Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.

Seime antradienį praplėtė karių galias pasienyje. Visgi opozicijai valdančiųjų planai kelia klausimų. Jie tikina, kad valdžia imasi priemonių, kurios taikomos nepaprastosios padėties metu, tačiau gudrauja ir nesiima įvesti tokio režimo. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo. Už paketą, suteikiantį daugiau galių kariams, balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 3, 11 parlamentarų susilaikė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Mickūnuose Vilniaus rajone padėkoti valstybės sieną saugantiems pareigūnams. Šalies vadovas tikino, kad migrantų krizė vis dar nėra įveikta, nors teigiamus poslinkius jis tikino matantis. „Mes norime, kad Lietuvis valstybės sienos būtų saugomos. Kad mūsų reikalavimų būtų laikomasi.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Nelegalių migrantų gretose fiksuojamas koronavirusas, niežai, kitos užkrečiamos ligos. Pasieniečiai apgailestauja, kad ne visos savivaldybės suteikia patalpų, kur būtų galima izoliuoti užsikrėtusių migrantų, tad jie gyvena kartu su sveikaisiais. Savivaldybių atstovai tikina, kad itin trūksta gydytojų ir kitų medicinos specialistų, o ir šiuo metu dirbantys dar nėra atsigavę padidėjusio krūvio kovojant su koronavirusu.

Pirmadienį buvo įvykdytas sprendimas dėl Kamerūno Respublikos piliečio išsiuntimo į kilmės šalį. Jis jau išvyko iš Lietuvos. „Užsienietis neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje grąžintas į kilmės šalį. Sprendimai bus priimami ir dėl kitų asmenų. Lietuva gerbia  žmogaus teises,  tačiau neteisėtai esantys Lietuvoje migrantai bus išsiunčiami. Mes negalime toleruoti neteisėtą buvimą mūsų šalyje“, –  teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu aptarė karių indėlį valdant migrantų krizę. Šalies vadovui pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galių kariams valdant migracijos krizę. Anot šalies vadovo, šie pakeitimai leistų tai padaryti ekstremalios situacijos metu, tad nepaprastosios padėties gali ir neprireikti.

Europos Sąjungos migracijos politiką didžiąja dalimi sprendžia Marokas, Libija, Turkija ir dabar Baltarusija, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot ekonomisto, jam nesuprantamas fenomenas, kaip išvis galima toleruoti nelegalią migraciją. Plačiau apie tai ekonomistą kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte bei parlamentinių partijų lyderiais ketvirtadienį aptarė migracijos krizės valdymą bei užsienio politikos principus. Prezidentas džiaugėsi vieningu požiūriu į problemos rimtumą ir neatmetė galimybės, kad pasienio šalies regionuose gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Visgi šalies vadovas pažymėjo, kad prieš tai turi būti įvertintas ne vienas aspektas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kritika užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui yra nesusipratimas ir jis nėra kaltas dėl Lietuvą užtvindžiusių nelegalių migrantų. „Priekaištauti ministrui Landsbergiui dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika pastaruosius dvidešimt keletą metų yra, mano supratimu, kažkoks nesusipratimas“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Baltarusijos režimui nebesaugant sienos ir į Lietuvą praleidžiant migrantus, Lietuvos valdžia atsidūrė tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepasitenkinimą reiškia įvairiose stovyklavietėse įkurdinti migrantai, iš kitos – gyventojai protestuoja prieš migrantų miestelių statybas netoli savo gyvenamųjų namų. Pastarieji protestai įvyko Šalčininkų rajone: Dieveniškėse ir prie Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligono, kuris įkurdintas atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad nelegalių migrantų skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 3 tūkst. Ministrė taip pat įvertino įvykius Rūdninkų poligone. Pasak A. Bilotaitės, tai yra gerai organizuota tyčinė provokacija, kuri yra nukreipta prieš valstybę. „Neteisėtų migrantų skaičius netrukus pasieks 3000. Kritinė masė šių žmonių šiuo metu apgyvendinti pasienio užkardose.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad nemato būtinybės skelbti nepaprastosios padėties. Šalies vadovo teigimu, tokie veiksmai galėtų tik provokuoti Lietuvai nedraugiškas valstybes, ypač turint omenyje, kad rugsėjį Baltarusijoje vyks karinės pratybos „Zapad“. Jis taip pat kreipėsi į verslininkus ir siūlė burtis į talką bei padėti užtikrinti Lietuvos sienos kontrolę.

Seimo narys, Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis antradienį nuvyko į Rūdninkų poligoną išreikšti palaikymą vietos gyventojams, kurie priešinasi planams greta jų apgyvendinti nelegalius migrantus. Politikas tikino, kad susidariusi situacija yra valdančiųjų konservatorių atsakomybė ir ragino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį susitikti su Aliaksandru Lukašenka.

Varėnos rajone, Vydenių kaime, iš apgyvendinimo vietos pabėgo keturi migrantai, antradienį pranešė Alytaus apskrities policijos atstovė Eglė Kačinskienė. „Varėnos rajone, Vydenių kaime, migrantų apgyvendinimo vietoje, pastebėta, jog yra pasišalinę keturi neteisėti migrantai“, – BNS sakė policijos atstovė. Jos teigimu, migrantai pabėgo pirmadienį vakare, apie 17 valandą. „Šiuo metu vykdoma pasišalinusių asmenų paieška“, – kalbėjo E. Kačinskienė.

  Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių. Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išsiuntė laišką su kvietimu kartu apsilankyti migrantų stovyklose. T. V. Raskevičius savo laiške pažymi, kad solidarizuojasi su G. Nausėdos išreikštu susirūpinimu dėl Lietuvoje esančių prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių ir kviečia bendram vizitui į prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir apgyvendinimo stovyklas.

Danija dar 2016-aisiais pradėjo aktyvią kovą su nelegalių migrantų antplūdžiu šalyje, miestuose susiformavusiais getais. Dažnai susilaukdama tarptautinių organizacijų kritikos dėl galimai žmonių teises pažeidžiančių veiksmų, tačiau šalis nekreipia į tai dėmesio ir toliau aktyviai tobulina šalyje galiojančią tvarką. Naujausias danų „išradimas“, tai migrantų išsiuntimas į trečiąją šalį prieglobsčio prašymo svarstymo metu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įvertino kilusius neramumus Užsieniečių registracijos centre. Jis teigė, kad pareigūnai elgėsi itin profesionaliai neutralizuodami riaušininkus, tačiau įspėjo nelegalius migrantus, kad tokie jų veiksmai nebus toleruotini.

Lietuviai vis labiau nerimauja dėl nelegalios migracijos grėsmių saugumui, rodo penktadienį paskelbta apklausa. Tyrimo metu paprašyti įvardyti tris svarbiausias viešojo saugumo problemas, nelegalią migraciją pasirinko 19 proc. respondentų - penkiskart daugiau nei metais anksčiau, kai šią grėsmę įžvelgė 4 proc. apklaustųjų.

Bevizio režimo Šengeno zonai priklausančioms Europos šalims gali būti leista metams atnaujinti pasienio patikrą, jei to reikalauja „nepaprastos aplinkybės“. Darbinį projektą ketvirtadienį Liuksemburge ketina aptarti vidaus reikalų ministrai. To reikalauja Vokietija ir Prancūzija, kaip vieną pagrindinių priežasčių patikros atnaujinimui minėdamos nelegalią imigraciją.

Britų teismas patyrė nesėkmę, kai sužlugo viltys nuteisti tris asmenis, kaltintus nelegalios imigracijos organizavimu. Netekus trylikos galimų liudininkų – visi jie buvo deportuoti – kaltintojams nebeliko nė siūlo galo. Visi trys kaltinamieji buvo suimti po 2010 metų rugsėjį įvykdytų policijos reidų Crawley mieste Vakarų Sussexe ir Cricket Lane degalinėje ant M25 kelio Surrey apylinkėse.

Užsieniečių registracijos centro Pabradėje išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja apie 3,8 mln. litų. Pastaruoju metu šia nelegalios migracijos užkarda apsukresnieji išmoko pasinaudoti kaip tarpine stotele į Vakarų Europą. Užtenka pasiprašyti Lietuvoje prieglobsčio, ir centro vartai plačiai atsiveria.

Perkelti europinę direktyvą, kuria siekiama apsaugoti vaikus iš ne Europos Sąjungos šalių nuo vergovės, tarp siūlymų atsirado iniciatyva už visų nepilnamečių nelegalų įdarbinimą numatyti laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus įsitikinimu, tokia bausmė būtų neadekvati.