nedarbas lietuvoje

Oficialus nedarbas sausio pradžioje vėl pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 16 procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių žmonų – jie  sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc. punkto, o palyginti su 2020 metų sausio pradžia – 7,4 punkto.

Nedarbas Lietuvoje šių metų liepos pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis nepakito. Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio pabaigoje šalyje buvo 128,8 tūkst. bedarbių - 415 (0,3 proc.) mažiau nei gegužės pabaigoje ir 4 tūkst. (3 proc.) mažiau nei pernai birželio pabaigoje. Darbdaviai per birželio mėnesį užregistravo beveik 31,9 tūkst. laisvų darbo vietų - 4,4 proc. mažiau nei gegužę, ir 4,6 mažiau nei 2016-ųjų birželį. Praėjusį mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 18,8 tūkst.

Nedarbas Lietuvoje šių metų birželio pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,6 proc. punkto, o per metus - 0,3 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės pabaigoje šalyje buvo 129,2 tūkst. bedarbių - 12 tūkst. (8,5 proc.) mažiau nei balandžio pabaigoje ir 7,5 tūkst. (5,5 proc.) mažiau nei pernai gegužės pabaigoje. Darbdaviai per gegužės mėnesį užregistravo beveik 33,5 tūkst. laisvų darbo vietų - 11,3 proc. daugiau nei balandį, bet 5,9 proc. mažiau nei 2016-ųjų gegužę.

Nedarbas Lietuvoje šių metų gegužės pradžioje buvo 7,9 proc. - 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir tiek pat mažiau nei prieš metus, pranešė Lietuvo darbo birža (LDB). Balandį augo darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo įmonėse bei prekyboje. Darbdaviams ruošiantis vasaros sezonui, laikiniems darbams jie ieškojo daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų, teigiama LDB pranešime. LDB duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo 141,2 tūkst.

Lietuvos lapkričio 1-ąją buvo 130,1 tūkst. bedarbių, arba 7,2 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas Lietuvoje spalio pradžioje irgi buvo 7,2 proc. Tačiau spalį darbdaviai įregistravo mažiau laisvų darbo vietų, pranešė Darbo birža. Jos duomenimis, prasidedant šildymo sezonui, kelis kartus išaugo garo variklių ir katilų operatorių poreikis, dideles įsidarbinimo galimybes turėjo ir pardavimų vadybininkai, mūrininkai bei dažytojai.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. rugpjūtį siekė 9,5 proc. ir liko stabilus, palyginti su liepa, bei mažesnis nei praėjusių metų rugpjūtį, kai sudarė 10,1 proc. Euro zonoje nedarbo lygis rugpjūtį buvo toks pat, kaip ir liepą – 11 proc., bet sumažėjo, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, kai sudarė 11,5 proc.

Nedarbas Lietuvoje rugsėjo pradžioje buvo 8,5 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,1 proc., o per metus - 0,4 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 dieną šalyje buvo 153,3 tūkst. bedarbių - 1,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,5 proc. mažiau nei prieš metus. „Rugpjūtį švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų – ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis šiemet 11 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku“, - rašoma Darbo biržos pranešime spaudai.

Bedarbiai – ypatingą socialinė grupė, kurios problemą stengiamasi išspręsti, tačiau rezultatai nėra tokie greiti kaip norėtųsi. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 155 tūkst. bedarbių – 8,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad lyginant su sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo visuose miestuose, tik Vilniuje nekito. Atsigavusi ekonomika, augantis gyventojų vartojimas tiesiogiai turi įtakos ir darbo rinkai.

Nedarbas Lietuvoje pasiekė 12 proc. ribą ir daugiau gali nebemažėti, taip mano specialistai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. bedarbių. Pasak nekilnojamo turto plėtros kompanijos „Hanner” vadovo Arvydo Avulio, šios problemos sprendimas būtų efektyvesnis, jei valstybė nesišvaistytų pažadais didinti minimalų atlyginimą.  „Reikėtų suskaičiuoti, kiek yra išmokama nedarbo pašalpų, įvairių socialinių išmokų tiems žmonėms, kurie neturi darbo.

Nedarbas Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, o norinčių išvykti padirbėti užsienio šalyse skaičius kinta nežymiai. Taip pat pastebima, kad darbo svečiose šalyse ieško vis daugiau kvalifikuotų specialistų. Paskutiniais apklausų duomenimis, apie 13 procentų lietuvių per artimiausius metus ketina išvykti dirbti arba ieškotis darbo užsienyje. Dar kas dešimtas teigia, kad tokių planų turi ir jų šeimos nariai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 5 dieną šalyje buvo registruota 328,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 15,19 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,1 procentinio punkto mažiau negu liepos pabaigoje. Teritorinės darbo biržos per savaitę (liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis) įregistravo 2,9 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 590 bedarbių (praeitą savaitę – 1107), kas trečias iš jų – jaunesni kaip 25 m. amžiaus.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 330,6 tūkst. bedarbių, arba 15,3 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,3 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Liepos mėnesį į darbo biržas kreipėsi daugiau darbo ieškančių jaunų asmenų – 11,6 tūkst., tarp jų 7,7 tūkst. absolventų. Iš viso per liepą įregistruota 25,7 tūkst. bedarbių. t.y. 5,5 proc. daugiau negu birželį.

Panevėžyje kartu su pavasariu šioks toks atšilimas atėjo ir į darbo rinką. Statybų, pramonės, viešojo maitinimo ir kai kurių kitų sektorių darbdaviai pradėjo gauti daugiau užsakymų, todėl suskubo ieškoti kvalifikuotų darbuotojų: plataus profilio statybininkų, apdailininkų, betonuotojų, automobilių šaltkalvių, vairuotojų, virėjų, barmenų, siuvėjų ir kt. Neranda bendros kalbos Tačiau kol kas didelio džiaugsmo bedarbiai nerodo.

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pirmąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,1 procento, arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį. Pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,5 karto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2010 m. ketvirtį buvo 23,2, moterų – 13,1 procento. Didesnį vyrų nedarbą lėmė spartus statybos ir pramonės įmonių darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

Praėjusią savaitę teritorinės darbo biržos įregistravo 5,4 tūkst. bedarbių. Tai 11,5 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, praneša Lietuvos darbo birža. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 1071 bedarbis (praėjusią savaitę – 1277). Nedarbo lygis praėjusią savaitę beveik nekito: gegužės 20 d. šalyje buvo 326 tūkst. registruotų bedarbių, tai yra 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų (0,01 proc.

Balandžio mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 45,4 tūkst. asmenų – tai 52,4 proc. daugiau negu kovą. Nedarbas šalyje gegužės 1 d. sudarė 15,1 proc. visų darbingų šalies gyventojų, praneša Lietuvos darbo birža. „Kai kurie duomenys rodo, kad nedarbo augimą iš dalies lemia padidėjęs šalies piliečių suinteresuotumas pasinaudoti valstybės teikiamomis garantijomis.

Per savaitę, kovo 26 – balandžio 1 dienomis, į darbo biržas, norėdami užsiregistruoti, kreipėsi gerokai daugiau šalies gyventojų. Darbo rinkos analitikų nuomone, registraciją darbo biržoje lėmė ne darbuotojų atleidimai, o plačiai paviešinta informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą. Tai paskatino ilgesnį laiką nedirbusiuosius pasirūpinti valstybės teikiamomis garantijomis darbo biržoje registruotiems asmenims.

Lietuvių tautosakoje posakių apie darbą – begalės. Gražių ir prasmingų, šlovinančių darbštuolius ir smerkiančių tinginius. Tik kažkodėl dabar atsiminiau šį: „Nuo darbo nebūsi bagotas, tik kuprotas.“ Gal kalti tie nelemti sunkūs laikai? „Visos tos priebalsės žodyje „darbas“ man skamba taip grėsmingai...“ – šypsosi Kauno darbo rinkos mokymo tarnybos psichologas Rimantas Glazneris.

Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, jog 2010 m. nedarbo lygis šalyje ženkliai neaugs. Numatoma, jog kitais metais vidutinis nedarbo lygis, kuris šiemet siekė maždaug 9 proc., padidės 2-3 procentiniais punktais. Optimizmo, pasak LDB, ateinantiems metams esą suteikia paskutinė 2009 m. savaitė, pasižymėjusi mažiausiu šį ketvirtį nedarbo augimu (0,15 proc.). Be to, LDB numato, kad įmonės daugiau nebemažins darbuotojų skaičiaus dėl pasibaigusio darbuotojų skaičiaus optimizavimo.

Gruodžio 17 - 24 dienomis darbo biržose įregistruota 5719 bedarbių (iš jų 1,7 tūkst., arba 27,3 proc.) atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius) ir 766 laisvos darbo vietos. Tai mažiau nei daugelį šių metų savaičių, kai kas savaitę registruoti virš 6 tūkst. bedarbių ir apie 1 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau ir darbo savaitė buvo trumpesnė – keturios dienos. Per savaitę, gruodžio 17 - 24 dienomis, darbo birža padėjo įsidarbinti 1,9 tūkst. asmenų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 3 – 10 dienomis darbo biržose įregistruota 7411 bedarbių ir 992 laisvos darbo vietos. Per savaitę darbo birža padėjo įsidarbinti 1,9 tūkst. asmenų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones šią savaitę  nusiųsta 810 bedarbių. Daugiausia  nusiųsta į viešuosius darbus, profesinį mokymą. Gruodžio 10 dieną darbo ieškojo 257,5 tūkst.