nato viršūnių susitikimas Vilniuje

Po Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo girdėti nemažai nusivylimo balsų. Tačiau kyla klausimas – ar tikrai dėl nuviltų lūkesčių kalti Vilniaus susitikimo sprendimai, ar kur kas anksčiau ir visai kitų žmonių padarytos klaidos? Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“ su politologu Bernaru Ivanovu.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje daug kas tikėjosi ryžtingesnių, stipresnių ir konkretesnių žingsnių dėl Ukrainos narystės Aljanse. Tad nors Kyjivas gavo patvirtinimą dėl dar daugiau paramos, lyderių patvirtintas tekstas dėl Ukrainos narystės buvo gana išplaukęs. Tai sukėlė nemažą kartėlį Lietuvos viešojoje erdvėje ir, panašu, į antrą planą nustūmė tuos sprendimus, kurie itin svarbūs Lietuvai ir kurių mums teko laukti ne vienerius metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje tam tikros formuluotės svarstomos be ukrainiečių, ir sakė, kad tai ženklas, jog nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į Aljansą. Ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Linas Linkevičius sąlygas, iškeltas Ukrainai, norint įstoti į NATO, vadina pernelyg miglotomis.

Pasibaigus NATO vadovų susitikimui beveik visos delegacijos paliko Vilnių. Sostinės gyventojų ir miesto svečių gyvenimas stojo į įprastas vėžes: gatvėse nuimti kelių eismą ribojantys ženklai, atitvarai, lauko kavinės vėl pilnos lankytojų.  Vilniečiai turėjo maloniai nustebti, kuomet trečiadienio vakarą senamiesčio širdyje pamatė Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (51 m.). Šiltą vakarą politikas, lydimas apsaugos darbuotojų, leido Rotušės aikštėje.

Dar turi praeiti šiek tiek laiko, kad suvoktume, kas įvyko Vilniuje – taip ekspertai kalba apie praėjusį NATO viršūnių susitikimą. Taip pat įvyko ir G7 susitikimas, apie kurį iš anksto nežinojo net ir mūsų diplomatai, kurie viską organizavo. Ta proga, svečiams išvykus, diplomatai parodė užkulisius – kur pasaulio galingieji ilsėjosi, rengė privačius susitikimus ir kokių pageidavimų turėjo dėl maisto.

Rusijos programišiai internete paviešino slaptą iš NATO viršūnių susitikimo organizatorių pavogtą informaciją. Tarp paviešintų dokumentų buvo renginį saugojusių snaiperių ir apsaugininkų vardai, pavardės, duomenys apie delegacijų gyvenamąją vietą, maršrutus, jų ginklus ir net turimų šovinių kiekį. Dėl galimai nutekintų NATO susitikimo duomenų, Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau kaip ir dėl kieno kaltės duomenys prarasti nekomentuoja.

Naktį Vilniuje ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos: gelbėtojai atsiųsti į dviejų BMW avariją. Aiškėja, kad avariją ne tarnybos metu sukėlė Karo policijos pareigūnas. Prieš vidurnaktį buvo užfiksuoti vaizdai iš Vilniaus Antakalnio gatvės, kur vos pasibaigus NATO viršūnių susitikimui kilo avarija. Didesnių avarijų sostinėje kelias dienas nebuvo, o NATO renginiams pasibaigus susidūrė du BMW automobiliai.

Rusijoje po Vilniuje vykusio NATO šalių vadovų susitikimo netyla atgarsiai. Bene daugiausiai dėmesio sulaukė sprendimas suteikti Ukrainai F-16 naikintuvus ir prancūzų lyderio Emmanuelio Macrono žinia apie perduotas tolimojo nuotolio raketas.

Joe Bidenas CNN sakė, kad nors diskusijos apie neišvengiamą Ukrainos narystę NATO buvo pernelyg ankstyvos, JAV ir jos sąjungininkės NATO ir toliau užtikrins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo pajėgoms saugumą ir ginklus, kurių reikia norint užbaigti Rusijos pradėtą karą.

Žlugus viltims, jog Ukraina gali būti Vilniuje pakviesta į NATO, Volodymyras Zelenskis šį rytą buvo niūrus. NATO lyderiai bandė teisintis ir nepaleisti V. Zelenskio į Kyjivą tuščiomis. Joe Bidenui į pagalbą į Vilnių sugūžėjo net Japonijos ir Europos Sąjungos vadovai, kurie paskelbė, kad suteiks Ukrainai saugumo garantijas. Kaip jos konkrečiai atrodys, dar nėra aišku, bet Maskva jau širsta, grasina Europai ir prilygina garantijas narystei NATO.

Pirmąją NATO viršūnių suvažiavimo dieną, pasibaigus oficialiems susitikimams, Prezidentūroje į iškilmingą vakarienę atvyko NATO lyderiai su antromis pusėmis. Iki paskutinės minutės buvo dvejojama, ar į vakarienę atvyks aptakiais NATO pažadais Ukrainai nusivylęs prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau jis su mylimąja Olena vis tik atvyko.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as, po antradienį pasirodžiusių Ukrainos valdžios atstovų nepasitenkinimo dėl NATO šalių vadovų sprendimo nepriimti šalies į Aljansą žinučių, pareiškė, kad Vakarai norėtų išgirsti dėkingumo žodžius dėl tiekiamos ginkluotės, vietoje tokios kritikos.

Šiuo metu Vilniuje vyksta istorinis renginys – NATO viršūnių susitikimas. Sostinėje susirinko 31 Aljanso narė ir šalių partnerių delegacijos, atvyko ir Ukrainos delegacija. Tokio dydžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

Buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius savo komentare apie Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu Vakarų duotus pažadus Ukrainai ir tariamai neišpildytus šalies lūkesčius, priminė, kad šalis šiuo metu visiškai nuo jų priklausoma. „Tai, kad Vakaruose dabar – silpni lyderiai, negalintys priimti rimtų sprendimų, nekeičia to paprasto fakto, kad mes nuo šių lyderių priklausome kiek daugiau negu visiškai“, – pareiškė jis.

Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime nuskambėjo gera žinia apie Švedijos narystę Aljanse. Kokių dar svarbių žinių – ir gerų, ir blogų – mums atneša šis išskirtinis Vakarų sąjungininkų pasitarimas? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalba buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Atvykote tiesiai iš ten, kur dabar vyksta NATO viršūnių susitikimas.

Ginkluoti kariai senamiesčio gatvėse labiausiai traukia vilniečių dėmesį, dalis praeivių neslepia žavesio retai viešumoje matomiems pareigūnams. Pats užbarikaduotas Vilniaus centras – tuščias ir labai tylus, praeivių vos vienas kitas. Dalis kavinių net nedirba, o kai kurios tikina, kad per kelias dienas prarasiančios šimtus tūkstančių eurų.  Betoninės užtvaros ties senamiesčio prieigomis, policijos pareigūnai kone ties kiekviena sankryža ir net automatais ginkluoti kariai.

Nors NATO viršūnių susitikimas Vilniuje dar nesibaigė, bet Lietuva kartu su latviais bei estais jau gali džiaugtis jo rezultatais – Aljanso šalys sutarė patvirtinti naujus mūsų regiono gynybos planus. Sutarta ne tik dėl šalių kariuomenių stiprinimo, bet ir aiškiai įvardinta, kas, kada ir kur prireikus iš karto stos į mūšius su rusais Baltijos šalių pasienyje.

Viltys, kad Ukraina išgirs konkretų kvietimą prisijungti prie NATO ar bent laiko gaires, kada tai galėtų įvykti, bliūkšta. Savitvardą šiandien praradęs NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad dabar svarbiausias uždavinys – neleisti Putinui ištrinti Ukrainos iš Europos žemėlapio. Nusileido ir Nausėda. Iš pradžių kartu su 7 partnerėmis reikalavęs garantijų Ukrainai „čia ir dabar“, keičia retoriką į „kai tik leis“ aplinkybės.

Šiuo metu NATO viršūnių susitikime Vilniuje vyksta milžiniška diplomatinė kova, skelbiama UNIAN. Daugiausiai „košės privirė“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, išvakarėse paskelbęs, kad NATO šalys sutarė dėl „lengvatinio“ Ukrainos patekimo į aljansą, atsisakant tradicinio veiksmų plano. Tačiau, „Jevropeiskaja pravda“ šaltinių teigimu, NATO šalys dėl to buvo sutarusios jau prieš mėnesį ir laikė tai paslaptyje – tikintis pademonstruoti bent kažkokią pergalę Ukrainai.

Lietuvą šiąnakt buvo aplankęs ir specialiai modifikuotas laineris „Boeing 747“ – viena iš keturių amerikiečių oro vadaviečių, kurios lydi JAV prezidentus tolimose kelionėse. Vilniuje vėlų pirmadienio vakarą (apie 22 val. „Flightradar24“ duomenimis) nusileido JAV „Paskutinio teismo dienos“ (angl. „Doomsday“) lėktuvas „Boeing 747-E4B“, palydintis JAV prezidentus jų kelionių metu.

Lietuvoje šiandien prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, į kurį savo akis atsuko visas pasaulis. Ne be reikalo lietuviai šią progą panaudojo tam, kad siųstų pasauliui palaikymo žinutes Ukrainai. Tokios palaikymo žinutės jau pusantrų metų nuo Rusijos didvyriškai besiginantiems ukrainiečiams atsidūrė ant Vilniaus viešojo transporto ir kitose viešose vietose. Jos patraukė užsieniečių akį ir sulaukė komplimentų.

Iš antradienį prasidėsiančio NATO viršūnių susitikimo vieni tikisi istorinio sprendimo dėl Ukrainos narystės Aljanse, kitų lūkesčiai – santūresni, liečiantys kitas svarbias sritis: ginkluotės tiekimą, NATO rytino flango stiprinimą, Švedijos narystės problemą. Apie tai, ko galime ir turėtume tikėtis, laidoje „Dienos komentaras“ klausėme istoriko Algimanto Kasparavičiaus.

Nepaprastai galingos ir taiklios „Patriot“ gynybos sistemos – Vilniuje. Jas į Lietuvą atvežė vokiečiai, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. Kviečiame susipažinti, kokios tai sistemos ir ką jos gali. Jau netrukus į Vilnių atskris pirmosios užsienio delegacijos – net 40 valstybių vadovai, kurie dalyvaus NATO viršūnių susitikime.

Liepos 10–12 dienomis Lietuvoje bus tai, ko dar niekada nevyko – NATO viršūnių susitikimas. Artėjant istoriniam renginiui, primename svarbiausią informaciją Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams. Eismas: dalyje miesto – tik pėsčiomis Didžiausi eismo ribojimai numatomi keturiose sostinės teritorijose: oro uosto teritorijoje; parodų centro LITEXPO teritorijoje; Senamiestyje: Pylimo g., Maironio g., Konstitucijos g.; Seimo prieigose.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Pasak buvusios prezidentės, mes nesugebame tinkamai paremti Ukrainos ginkluote arba net ir kariais, jeigu tai būtų būtina.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – jau kitą savaitę. Vilniaus savivaldybė skelbia, kad miestas renginio pasiruošimui išleido 10 mln. eurų – klojo asfaltą, tvarkė gatves ir pėsčiųjų takus. O štai vilniečiai dėl ribojimų nepyksta, sako, dėl tokio renginio kelias dienas gali ir pakentėti. Pasipuošęs Vilnius jau laukia NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks liepos 11-12 dienomis. Prezidentūros kolonos yra papuoštos Ukrainos vėliavos spalvomis, juk valstybių viršūnės diskutuos apie pagalbą Ukrainai.

Volodymyras Zelenskis atvyks į NATO šalių vadovų susitikimą Vilniuje. Anksčiau jo administracijos atstovai tikino, kad Ukrainos prezidentas nevyks į susitikimą, jeigu NATO šalys „pademonstruos vyriškumo deficitą“ ir nesuteiks vienų ar kitų Ukrainos kvietimo į aljansą garantijų.

Prezidentas Nausėda ragina per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje suteikti Ukrainai aiškią narystės perspektyvą. Tačiau Jungtinių Valstijų pozicija nėra palanki pagreitintam Ukrainos priėmimui į NATO. Apie Ukrainos narystės NATO problemą ir apie Švedijai vis dar skandalingai neatidaromas duris į Aljansą laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo politologas Šarūnas Liekis.

Artėja didžiausias ir svarbiausias Lietuvoje renginys – NATO viršūnių susitikimas. O tokio masto renginiui ruošiasi visas miestas: centre bus uždraustas automobilių, dviračių ir netgi paspirtukų eismas. Tomis dienomis oro uoste netūps ir keleiviniai lėktuvai. O viešbučiai, kurie priims delegacijas, triūsia išsijuosę ir ruošiasi svarbiems svečiams. Kai kur teko visiškai restauruoti kambarius, terasas, restoranus, paįvairinti meniu.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tik iš gerosios ar blogosios pusės? Anot G. Landsbergio, istoriniu jis gali tapti dėl svarbių sprendimų, bet taip pat į istorijos metraščius Vilniuje vyksiantis susitikimas gali įsirašyti dėl išsvaistytų progų. Šių svarstymų epicentre – Ukraina.

Artėjantis Aljanso susitikimas Vilniuje sėja viltis, kad valstybės narės susitars dėl Ukrainos narystės NATO, didesnio skaičiaus karių dislokavimo Rytuose ir didesnio gynybos finansavimo. Apie tai, ką galėsime pasiūlyti Ukrainai NATO viršūnių susitikime liepą, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja gynybos ekspertas Darius Antanaitis ir užsienio reikalų ministro patarėjas Laurynas Jonavičius.

Antradienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Pasak politologų, tai buvo viena įdomiausių šalies vadovo kalbų, su taikliais akcentais. Tiesa, prezidentas nepraleido progos pakritikuoti politikus ir jų sprendimus, o vyšnia ant torto tapo „čekiukų“ skandalo paminėjimas.

Liepos 10–12 d. dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniaus Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir kitose miesto prieigose bus leidžiama judėti tik pėsčiomis. Tai reiškia, kad apribojus eismą aktyviuose miesto taškuose, pavežėjai ir maisto kurjeriai turės persiplanuoti darbus.

Vilnius netrukus taps labiausiai apsaugotu miestu Europoje. Liepos 11–12 dienomis čia prasideda NATO viršūnių susitikimas. Įtemptai darbuosis ne tik renginio organizatoriai – keliskart didesnes pajėgas ruošia ir pagalbos tarnybos. Vienas iš iššūkių – eismo ribojimai pagrindinėse Vilniaus teritorijose: oro uoste; parodų centro LITEXPO teritorijoje; Senamiestyje: Pylimo g., Maironio g., Konstitucijos g.; Seimo prieigose. Čia bus leidžiama judėti tik pėsčiomis.

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas. Sostinėje numatomi eismo ribojimai ir kiti įprastam gyvenimo ritmui įtakos turintys pokyčiai. Apie tai, ar normalu iš miesto vyti gyventojus dėl NATO susitikimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės koordinatorė NATO vadovų susitikimui Lina Koriznienė ir rašytojas, žurnalistas Andrius Užkalnis.

Vilniuje laukiant svarbiausių NATO valstybių vadovų didėja rizika dėl kibernetinių išpuolių. Kibernetinio saugumo centro vadovas sako, kad specialistai ruošisai atremti daugiau nei pusantro tūkstančio galimų išpuolių tiek prieš Lietuvą, tiek ir prieš visą aljanso bloką. Nesnaudžia ir hakerius pasitelkiančios Rusija bei Kinija – pernai joms pavyko įsiskverbti į Lietuvai svarbių organizacijų vidų ir jas šnipinėti.

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas. Kaip ir kitose šalyse, kuriose anksčiau vyko šis renginys, sostinėje numatomi eismo ribojimai ir kiti įprastam miestiečių gyvenimo ritmui įtakos turintys pokyčiai. Vilniaus savivaldybė pirmadienį informavo apie numatomus pokyčius.

Putino superginklu vadinamas raketas Kinžal numušanti amerikiečių oro gynybos sistema „Patriot“ jau netrukus turėtų atvykti į Lietuvą ir saugoti Vilnių. Vokiečiai žada sistemą pas mus dislokuoti per liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Tuo metu ukrainiečiai toliau tampo nervus rusofašistams – šalies ginkluotųjų pajėgų vadas išplatino dar vieną kontrpuolimo anonsą. Efektingame vaizdo įraše ukrainiečiai žada rusams pragarišką kerštą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su darbo vizitu išvyksta į Romą, kur susitiks su Italijos Senato ir Deputatų rūmų vadovais bei sieks Italijos kolegų palankumo NATO viršūnių susitikimo sprendimams. „Šiuo metu ypač svarbūs Europai stiprūs šalių ryšiai, vieningi sprendimai ir požiūriai.

Pirmasis liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmės elementas yra Švedijos narystė Aljanse, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Litexpo“ Išlaidų sąmata po NATO atstovų vizito vertinant centro tinkamumą Vilniaus viršūnių susitikimui išaugo 6 mln. eurų, sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas. „Sąmata po tos NATO misijos, kada jie nuėjo, sienas pabaksnojo, pasižiūrėjo, ko čia reikia „Litexpo“, kad jie gautų, jinai pabrango šešias milijonais.

„Litexpo“ galimai paskleidė klaidinančius teiginius, jog atliekant rinkos vertinimą paslaugų pirkime NATO viršūnių susitikimui neva gavo ir „Bitės“ pasiūlymą, ketvirtadienį pranešė telekomunikacijų bendrovė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimui skirtų pirkimų kainas galėjo išpūsti renginio apimtis ir tai, kad gana vėlai buvo patvirtinta, kad Aljanso vadovai susitiks būtent Vilniuje.

Nors liepos 11-12 dienomis sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus laikinai stabdomi skrydžiai Vilniaus oro uoste, skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ parduoda bilietus kelionėms apribojimų metu, penktadienį skelbia portalas „15 min“. Pavyzdžiui, penktadienį ryte „Ryanair“ vis dar buvo galima įsigyti lėktuvo bilietų iš Vilniaus į Londono Stantstedo oro uostus liepos 12-ąją, 11.25 valandą. Tai pačiai dienai galima įsigyti bilietus iš sostinės į Atėnus 6.10 val.

Kyjivas siekia, kad Vilniaus viršūnių susitikime liepą NATO įsipareigotų ne tik dėl praktinės paramos, bet ir nubrėžtų aiškią narystės perspektyvą, sako Ukrainos misijos prie NATO vadovė Natalia Galibarenko. „Mūsų požiūris yra gana pragmatiškas. Norėtume sujungti dvi kryptis: praktinį  ir politinį bendradarbiavimą“, – žurnalistams Briuselyje sakė diplomatė.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ir ir Lichtenšteino užsienio reikalų ministrė Dominique Hasler trečiadienį Vilniuje aptarė paramą Ukrainai, pasirengimą liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, susitikimo metu taip pat aptarti Ukrainos atstatymo, saugumo ir gynybos regione, dvišalių ryšių ir bendradarbiavimo daugiašaliuose formatuose klausimai. Ministrai sutarė dėl būtinybės ir toliau remti Ukrainą.

NATO viršūnių susitikime tikimasi svarbių sprendimų priėmimo kibernetinio saugumo srityje, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip ministras kalbėjo po antradienį įvykusio pirmą kartą organizuojamo kibernetinio saugumo forumo „Cyber Champions Summit“.  „Praėjusiais metais NATO sąjungininkai susitarė stiprinti kibernetinę gynybą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį lankysis Lenkijoje, kur su šios šalies užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau aptars pasirengimą NATO viršūnių susitikimui. „Susitikime su Lenkijos kolega Lietuvos diplomatijos vadovas aptars pasirengimą NATO viršūnių susitikimui bei regiono saugumo aktualijas“, – pranešė ministerijos  Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad tikisi pamatyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šią vasarą vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime. „Stipri nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui, todėl tikimės susitikti su prezidentu V. Zelenskiu liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė J. Stoltenbergas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo.