nasa

Giedrė Sankauskaitė Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija.

NASA atstovai pranešė praradę ryšį su kosminiu aparatu „Deep Impact“, kuris pagal EPOXI kometų ir asteroidų mokslinę programą vykdė šių dangaus kūnų tyrimus. Ryšys su „Deep Impact“ nutrūko dar tarp rugpjūčio 11 ir 14 dienos, tačiau iki šiol jo taip ir nepavyko atkurti, sakoma NASA pranešime. Kokios šio ryšių įrangos gedimo priežastys ir ar šis kosminis aparatas galutinai bus paskelbtas nebeveikiančiu, nepranešama.

Jau kuris laikas sklando gandai, kad NASA kuria tūrinio spausdinimo (3D) technologiją, kuri leistų spausdinti nesvarumo sąlygomis. Dabar pagaliau buvo paskelbta, kodėl agentūrai to prireikė. Su NASA bendradarbiaujanti kompanija „Tethers Unlimited“ kuria technologiją, kuri leis panašiems į vorus robotams kosminius laivus „spausdinti“ tiesiog kosmose. Šis projektas vadinasi „SpiderFab“. Robotai manevruos nesvarumo būsenoje ir iš polimerų bei metalų kurs tam tikras struktūras.

NASA teigia turinti įrodymų, patvirtinančių, kad mėnulyje yra vandens. Palydovas užfiksavo vandens šaltinį, esantį po mėnulio paviršiumi, rašo space.com. Tokius įrodymus užfiksavo Indijos kosmoso tyrimų organizacijos palydove „Chandrayaan-1“ įmontuotas prietaisas „Moon Mineralogy Mapper“. „Dabar, kai mes turime vandens mėginius iš mėnulio vidaus, mes galime jį palyginti su kitomis mėnulio paviršiaus charakteristikomis.

NASA publikavo vaizdo klipą, kuriame parodyta, kaip vyks asteroido aptikimo, užgrobimo, perorientavimo ir tyrimo ekspedicija – galima pamatyti visą procesą. Tyrimas finansuojamas iš JAV biudžeto lėšų, bus siekiama sužinoti kuo daugiau informacijos apie potencialią netoli Žemės besisukiojančių kosminių objektų grėsmę, taip pat kuo geriau ištirti pačius asteroidus. NASA sukūrė gana išsamią ekspedicijos koncepciją, tuo tarpu 2014 metais bus sukurtas detalus planas.

Pietų Afrikos verslininkas Elonas Muskas, kompanijos „Tesla Motors“, labiausiai išgarsėjęs kaip vienas iš elektroninių pinigų sistemos „PayPal“ įkūrėjų, neseniai pristatė subgarsinių traukinių „Hyperloop“ sistemos projektą. Ši sistema turėtų nugabenti keleivius iš San Franckisko į Los Andželą per 30 minučių. Toks futuristinis projektas jau gavo kritikos porciją, ir net jeigu kažką panašaus iš tiesų pavyks pastatyti, greičiausiai tai sulauks nuožmaus vietinės valdžios pasipriešinimo.

Antradienį NASA Džonsono kosminiame centre (Hiustonas, Teksasas, JAV), kur prasidės dvejų metų trukmės intensyvių treniruočių ir mokymų programa, buvo pristatyti aštuoni nauji kandidatai į astronautus – jie vadinami „Aštuntaisiais rutuliais“. Ši aštuoniukė vadinama naujos kartos astronautais – kartos, kuri, tikėtina, dalyvaus pirmojoje žmonijos misijoje į asteroidą ir Marsą, skelbia „Space.

Rugpjūčio 19 d. rytą NASA astronautas Chrisas Kesidis (Chris Cassidy) vaizdo kamera nufilmavo netoli Tarptautinės kosminės stoties (TKS) skriejantį neatpažintą skraidantį objektą (NSO), informuoja „Space.com“. Astronautas keistą objektą išvydo praskriejantį pro krovininį laivą „Progress“, kuris buvo prisišvartavęs prie TKS.

NASA nusprendė į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti 3D spausdintuvą, kad ten gyvenantys astronautai galėtų patys pasigaminti dalykų, kurių jiems reikia, rašo cnn.com. Agentūra planuoja išsiųsti 3D spausdintuvą kitų metų birželį, kai numatyta penkta „SpaceX“ misija, kurios metu bus siunčiamos atsargos į kosminę stotį.

Vieninteliai identiški dvyniai NASA astronautai turėtų padėti daugiau sužinoti apie ilgalaikių kosminių misijų įtaką genams. Astronautas Markas Kelly, vadovavęs 4 kosmoso misijoms, įskaitant ir paskutiniam erdvėlaivio „Endeavour“ skrydžiui, pasiliks būti tiriamu Žemėje, o jo brolis dvynys atliks misiją orbitoje. M. Kelly iš NASA pasitraukė 2011 metais norėdamas paskirti savo laiką žmonai, JAV Atstovų Rūmų narei Gabriellei Giffords, kuri 2011 metų vasarį buvo pašauta į galvą.

Gyvenimas kosminėje kolonijoje būtų visiškai skirtingas nei Žemėje. Gravitacija būtų praeities dalykas, visi gertų distiliuotą šlapimą, o naujos kartos užaugtų be jokių žingsnių ant planetos paviršiaus, rašo yahoo.com. Šiuo metu tokios idėjos yra tik fantastiniuose romanuose, tačiau 1000 metų laikotarpyje naujosios technologijos gali leisti kolonizuoti kosmosą ir visa tai paversti realybe.

NASA paskelbė kosminio zondo „Cassini“ liepos 19 dieną padarytos Žemės nuotraukos iš Saturno orbitos juodraštinį variantą. Tai jau antrasis Žemės atvaizdas, padarytas iš maždaug 1436 mln. kilometrų atstumo. Pirmoji šalia Saturno skriejusio „Cassini“ nuotrauka, kurioje matoma ir Žemė, buvo padaryta 2006 m. Ankstesnėje nuotraukoje Žemė atrodo kaip sunkiai įžvelgiamas šviesokas taškelis išorinėje Saturno žiedų sistemos pusėje.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkai pranešė pagaminę naują didelio tikslumo lazerinio ryšio sistemą, kuri gali įveikti atstumus tarp Saulės sistemos planetų milimetrų tikslumu. Tokia lazerinė sistema suteiks galimybę netrukus perduoti informaciją iš Žemės į aplink Marsą ar Jupiterį skriejančius kosminius aparatus ar vykdyti fizikinius kitų planetų tyrimus, pranešė „Popsci.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) nutiko neplanuotas įvykis: astronautai Chrisas Cassidy ir Luca Parmitano turėjo staiga nutraukti savo darbą atvirajame kosmose ir iškart grįžti į TKS, pranešė NASA. Abu astronautai pagal planą turėjo 6 su puse valandos darbuotis išorinėje kosminės stoties dalyje, tačiau po 1 valandos ir 32 minučių L. Parmitano pranešė, kad jo skafandro šalme ima kauptis vanduo. Abiem astronautams iškart buvo įsakyta grįžti į kosminę stotį.

Garbusis NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują Saulės sistemos paribių regioną, tačiau ne į tarpžvaigždinę erdvę, informuoja „Space.com“. Programos mokslininkai viliasi, kad iki 2020-ųjų „Voyager 1“ pagaliau įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. 36-erius metus šlovingai keliaujantis žmonijos pasiuntinys „Voyager 1“ pirmąjį ažiotažą dėl galimo išskriejimo iš Saulės sistemos sukėlė pernai rugpjūtį.

Įsivaizduokite, kad dangus vidurnaktį nušvinta lyg ankstyvą rytmetį, o Šiaurės pašvaistė matoma Pietų valstybėse. Dar įsivaizduokite, kad elektros laukai žemėje yra pakankamai stiprūs, kad galėtų įkrauti smulkius elektroninius prietaisus. Visi šie fenomenai atsitiko 1859 metais, kai į žemę smogė didžiausia kada nors užfiksuota geomagnetinė audra, rašo „The Atlantic“. Kosminiai orai gali ekonomiką pažeisti žymiai stipriau nei turto burbulai, recesijos ir uraganai.

NASA pranešė atrinkusi 8 astronautus, kurie iki 2020 m. galėtų dalyvauti pilotuojamuose skrydžiuose į žemąją Žemės orbitą, asteroidus ar Marsą. Jie papildys dabartinį NASA astronautų būrį. Pasak NASA atstovų, pirmą kartą pusę atrinktųjų kandidatų į astronautus sudaro moterys. Pranešama, kad kandidatams į astronautus teko įveikti kruopščią atranką: skristi į Marsą ar dalyvauti kitose kosminėse misijose norą pareiškė 6100 žmonių.

Kauno technologijos universiteto studentai kviečiami stažuotis Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centre. Tai šiomis dienomis Silicio slėnyje besilankančiai Kauno technologijos universiteto delegacijai susitikime patvirtino šio centro direktorius Simonas P. Wordenas, sakoma KTU pranešime.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ aptiko dar 503 kandidates į egzoplanetas. Kai kuriuose iš šių pasaulių, jei tik bus patvirtintas jų egzistavimas, yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, skelbia „Space.com“. Pasak „Kepler“ tyrimų programos vadovo Rogerio Hunterio iš NASA Ameso tyrimų centro, kai kurios iš naujųjų kandidačių į egzoplanetas yra nedidelės, ir dalis jų, kaip manoma, skrieja vadinamosiose gyvybės zonose aplink savo žvaigždes, kuriose gali būti sąlygos skystam vandeniui egzistuoti.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas Charlesas Boldenas pareiškė, kad dėl sumažinto NASA biudžeto Jungtinės Valstijos dar ilgai negalės išsiversti be Rusijos kosminių laivų „Sojuz“ nuomos. Ch. Boldenas NASA biudžeto sumažinimą 2014 metams pavadino trumparegišku sprendimu, kuris apsunkins JAV kosminių skrydžių programos raidą. Pagal ankstesnius NASA planus iki 2015-ųjų JAV privalėtų turėti naujos kartos kosminį laivą skrydžiams į žemąją orbitą aplink Žemę.

Prastos naujienos susiruošusiems netolimoje ateityje keliauti į Marsą. NASA marsaeigio „Curiosity“ duomenys byloja, kad reikia sukurti gerokai efektyvesnių radiacijos skydo technologijų. Priešingu atveju, keliautojus į Marsą nesunkiai pražudys kosminė ir Saulės radiacija.

NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytas nuotraukas nagrinėjantys entuziastai eilinį kartą jose aptiko sensacingų objektų. Anksčiau į Marsą tiriančių marsaeigių fotokamerų objektyvus buvo patekę į augalus, durų rankenas, kaukoles, voveres, jūrų kiaulytes  panašių objektų, kurie, kaip vėliau paaiškėdavo, tebuvo optinė apgaulė. Šįkart šioje „Curiosity“ padarytoje fotografijoje, kurioje matyti akmenimis nusėta lyguma, vienas tinklaraštininkas iš Japonijos pastebėjo į driežą panašų gyvūną.

NASA internete išplatino fotografiją, kuriame užfiksuotas agentūros Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Laboratory, JPL) kuriamas joninis saulės variklis. Saulės variklis buvo fotografuotas pro iliuminatorių – variklis patalpintas vakuuminėje JPL laboratorijos kameroje, kur šiomis dienomis yra testuojamas. Šiame elektriniame saulės variklyje judesio energija generuojama iš ksenono jonų.

JAV Aeronautikos ir kosmoso administracija dalyvauja 3D spausdintuvo, galinčio spausdinti maisto produktus, kūrimo projekte, pranešė „Financial Times“. NASA Teksaso bendrovei „Systems and Materials Research Corporation“ skyrė pirmąją finansinės paramos dalį – 125 tūkst. JAV dolerių. Ši bendrovė pasiūlė sukurti universalų maisto sintezavimui skirtą įrenginį.

Kompanija Google ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, jog agentūra ir paieškos gigantas ketina bendradarbiauti, kuriant dirbtinį intelektą. Tam reikalui bus pasitelkti ne tik didžiuliai abiejų pusių žmogiškieji resursai, tačiau ir kvantiniai kompiuteriai. Kvantinėje laboratorijoje, kuri skirta dirbtiniam intelektui studijuoti ir kuri šiuo metu veikia NASA Eimso tyrimų centre, bus įrengtas kompanijos D-Wave Systems sukurtas kvantinis kompiuteris.

Gegužės 31 dieną pro Žemę pralėks maždaug 2,7 kilometrų skersmens asteroidas 1998 QE2, kuris nekels jokio pavojaus, pranešė NASA. Artimiausiame Žemei savo orbitos taške šis beveik 9 kartus už kruizinį jūrų lainerį didesnis dangaus kūnas bus už 5,8 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, sakoma pranešime. Toks atstumas yra maždaug 15 kartų didesnis už nuotolį nuo Mėnulio iki Žemės.

Saulėje šią savaitę įvyko keturi galingi žybsniai, žymintys iki šiol didžiausio aktyvumo laikotarpį šiais metais ir trumpam sutrikdę radijo ryšį didelio dažnio diapazonuose. Vieno iš tų žybsnių stiprumas buvo įvertintas kaip X3,2, nurodė JAV kosmoso agentūra. X klasės žybsniai yra patys stipriausi.

Tarptautinėje kosmoso konferencijoje „Humans 2 Maras“ NASA vadovas Charlesas Boldenas prasitarė, kad pagrindinė kosmoso agentūros užduotis – misija į Marsą. Jai turi būti skiriami visi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, rašo dailymail.co.uk. „Tai yra didžiausias susidomėjimas Marsu per visą istoriją. Manau, kad apsigyventi Raudonojoje planetoje yra visos žmonijos likimas. Tai kartu ir NASA prioritetas“ , – teigė Ch. Boldenas.

Naujausias NASA savaeigis vikšrinis robotas „Grover“ keliaus ne į Mėnulį ar Marsą, o žymiai arčiau: į Grenlandiją, pranešė „Space.com“. „Grover“ (Goddard Remotely Operated Vehicle for Exploration and Research) tyrimų tikslas – Grenlandijos ledo danga: amerikiečių mokslininkai nori geriau suprasti, kaip susiformavo Grenlandijos ledo skydai ir kaip sparčiai jie tirpsta, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Grover“ yra pusiau automatinis tyrimų aparatas, naudojantis saulės energiją.

Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika, vykstanti šiandien! Saulės sistemos ribos prieigose šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Tiesa, tiksliai pasakyti, ar šiuo metu zondai jau paliko Saulės sistemą, gana sudėtinga, mat tai priklauso nuo to, kaip bus apibrėžiamas Saulės sistemos pakraštys.

Kosmoso užkariavimo pasekmės – šiukšlės orbitoje. Nuolat didėjantis įvairių žmogaus sukurtų techninių objektų, skriejančių aplink Žemę ir virtusių šiukšlėmis, skaičius kelia rimtą jų susidūrimo su veikiančiais palydovais pavojų. Virš mūsų sklendžia maždaug 6,5 tūkst. tonų įvairaus dydžio kosmoso šiukšlių. Jų daugėja beveik kiekvieną dieną, o specialistai problemą apibūdina vienu žodžiu – katastrofa. Didesnių nei 5–10 centimetrų objektų aplink Žemę skrieja daugiau nei 23 tūkst.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmos administracija (NASA) paskelbė vaizdo siužetą, iliustruojantį naują ambicingą jos kosminį projektą – pasirinkto asteroido atvilkimą prie Žemės. Prieš kelias dienas JAV prezidento administracijos atstovas patvirtino, kad per artimiausią dešimtmetį NASA planuoja vieną iš netoli Žemės skriejančių asteroidų „pritraukti“ dar arčiau, kad amerikiečių astronautai galėtų jame išsilaipinti ir paimti tyrimams paviršiaus mėginius.

JAV prezidento administracijos atstovas šalies TV kanalui NBC patvirtino, kad per artimiausią dešimtmetį NASA planuoja vieną iš netoli Žemės skriejančių asteroidų „pritraukti“ dar arčiau, kad amerikiečių astronautai galėtų jame išsilaipinti ir paimti tyrimams paviršiaus mėginius.

JAV Energetikos departamentas pranešė, kad iki šių metų pabaigos parengs planą, kaip atnaujinti plutonio izotopo 238 gamybą, kad per metus būtų galima pagaminti bent 1,5 – 2 kilogramus šios medžiagos. Ši naujiena paskelbta labai laiku – vis daugiau kosmoso tyrinėtojų ėmė reikšti abejones, kad plutonio-238 (PU-238) trūkumas gali tapti didele kliūtimi rengiant kosmoso tyrinėjimo misijas.

 Tokia situacija nutinka apytiksliai kas 26 mėnesius. Visi Marse esantys ar aplink jį skriejantys zondai (įskaitant marsaeigius "Cusiosity", "Opportunity", orbitinį zondą MRO) maždaug mėnesiui paliekami radijo tyloje. Deja, NASA specialistams nelieka nieko kito, kaip laukti. Šiemet Žemė tylės nuo balandžio 4 d. iki gegužės 1 d. Kodėl? NASA Marso programose dirbantiems mokslininkams ir inžinieriams šis laikotarpis – atokvėpiui skirtas metas.

Astronominio pavasario pradžios proga NASA paskelbė Žemės nuotrauką, padarytą pavasario lygiadienio metu. JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos palydovas GOES-13 mūsų planetą nufotografavo vakar, kovo 20 dieną, 13.45 val. Lietuvos laiku. Pabrėžiama, kad ši nuotrauka buvo padaryta netrukus po 2013 m. pavasario lygiadienio, kuris įvyko 13.02 val. Lietuvos laiku. Šioje nuotraukoje matyti vienodai apšviestos Žemės Šiaurinio ir Pietinio pusrutulio sritys.

Kosminis zondas „Voyager-1“ kirto ribą, ties kuria baigiasi Saulės sistema. Tai pirmas toks žmogaus sukurto objekto pasiekimas, skelbia BBC. „Voyager-1“ buvo paleistas 1977 metais, jo misija – ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus. Misija baigėsi 1989 metais. Dabartinė kosminio zondo užduotis buvo saulės vėjo greičio matavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas. JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad erdvėlaivis jau pasiekė tarpžvaigždinę erdvę, kurios neveikia Saulė.

Ne taip seniai buvo rašyta, kad NASA sėkmingai baigė vadinamojo „kosminio interneto protokolo“ bandymus. Naujasis protokolas šiuo metu vadinamas DTN (Disruption Tolerant Networking), o jo pagrindinis skirtumas nuo įprasto TCP/IP yra tai, jog nebūtina nuolat būti prisijungusiam, nes, atsižvelgus į nežemiškas sąlygas, tai dažnai yra sudėtinga ar neįmanoma. Paketas bus perduodamas iki patvirtinimo iš gavėjo pusės, tad duomenys bus pristatyti adresatui nepriklausomai nuo klaidų ir pertrūkimų.

NASA kartu su kita kosminių technologijų kompanija „L'Garde Inc.“ paskelbė apie planą jau kitais metais į kosmosą paleisti bandomąjį zondą, varomą tik Saulės vėjo bure. Jis jau turi ir pavadinimą - „Sunjammer“ (apytikriai galima būtų išversti Saulės šviesos trikdytoju), pagal Artūro Klarko to paties pavadinimo 1963 metais išleistą apysaką apie kosminių jachtų lenktynes.

 Eilinis asteroidas praskriejo labai arti mūsų planetos, praneša ekspertai iš kosminės agentūros NASA. Arti, aišku, kalbant kosmoso mastais, patikslina specialistai. Bet juos neramina dangaus kūnų pasirodymo arti Žemės netikėtumas. 140 metrų skersmens dangaus kūną, kuriam duotas pavadinimas 2013 ET, specialistai palygino su dangoraižiu ar nedideliu miesto kvartalu. Jis pralėkė maždaug 42 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu per 950 tūkstančių kilometrų nuo Žemės, perduoda ITAR-TASS.

NASA kosminiai aparatai RBSP (Radiation Belt Storm Probes) Žemės prieigose esančiuose Van Alleno radiacijos žieduose aptiko laikiną trečiąjį žiedą. Šis mokslininkus nustebinęs atradimas kartu atskleidė, kaip mažai mes dar žinome net apie mums artimiausią kosminę erdvę, rašo „Space.

Asteroidas „Apophis“, kuris labai nedideliu atstumu pralėks pro Žemę 2029 ir 2036 metais, manoma, galėtų smogti mūsų planetai 2068 m. balandžio 12 d. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos specialistai pažymi, kad vis dėlto tokio įvykio galimybė yra itin maža – vos 2,3 iš šimto milijonų. Priminsime, kad „Apohis“, kurio skersmuo apie 325 m, o skriejimo greitis 12 m/s, buvo aptiktas 2004 metais.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jo paviršiuje nufotografavo šviesą atspindinį, į metalinį panašų objektą, kuris primena seną durų rankeną ar dangčio ornamentą. Tačiau nuotrauką gerai išnagrinėję mokslininkai priėjo išvadą, kad tai nėra kada nors Marse gyvenusios civilizacijos buities pėdsakas: pasak jų, tai tiesiog akmeninis uolos fragmentas, kuriam vėjas suteikė įdomų pavidalą, skelbia „Space.

Kitą penktadienį pro Žemę pralėks asteroidas 2012 DA14. Šis kosminis prasilenkimas, pasak NASA atstovų, bus nors ir nepavojingas, tačiau svarbus įvykis: pirmą kartą per netoli Žemės skriejančių asteroidų nuolatinio stebėjimo istoriją toks didelis kosminis kūnas pralėks pro mūsų planetą tokiu mažu atstumu. Ruošdamasi šiam kosminiam pasimatymui su asteroidu 2012 DA14 NASA paskelbė su juo susijusią išsamią informaciją.

Vasario 15-ąją pro Žemę praskries 50 metrų dydžio asteroidas, pranešė JAV kosmoso agentūra NASA. Jis prie mūsų planetos priartės per 28 000 km. Susidūrimo galimybę NASA atmeta. „2012 DA14“ tikrai nepataikys į Žemę, – pabrėžė NASA atstovas Donas Joumansas (Don Yeomans). – Asteroido orbita yra tiksliai žinoma“. Tačiau šis asteroido skrydis labai domina ekspertus. Nuo stebėjimų pradžios taip arti Žemės nėra praskriejęs tokio dydžio asteroidas. Todėl visą tai stebės daugybė observatorijų.

Daugiau kaip 55 dienas virš Antarktidos skriejęs didžiulis NASA „Super-TIGER“ balionas pagerino ilgiausio tokio pobūdžio skrydžio rekordą ir surinko gausybę duomenų, pranešė JAV kosmoso agentūra. „Super-TIGER“ balionas ore praleido 55 dienas, vieną valandą ir 34 minutes, keliaudamas 38,71 kilometro aukštyje. Seną rekordą, pasiektą 2009 metais, jis pagerino daugiau kaip diena. Prietaisas rinko duomenis apie didelės energijos kosminius spindulius, kasdien iš galaktikos atakuojančius Žemę.

Praėjusieji metai buvo tarp 10 šilčiausių metų per visą 130 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Be to, 2012 m. tapo pačiais šilčiausiais metais istorijoje visoje Jungtinių Valstijų teritorijoje, išskyrus Havajus ir Aliaską, pranešė NASA ir JAV nacionalinė Vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Amerikiečių mokslininkai remiasi 130 metų JAV vykdomais instrumentiniais oro temperatūros matavimais.

Vasario 15 dieną 21.25 val. Lietuvos laiku pro Žemę pralėks maždaug 45 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14, pranešė NASA. Šio asteroido masė, manoma, siekia maždaug 130 tūkst. tonų. Atstumas iki Žemės artimiausiame jo orbitos taške sieks maždaug 34 tūkst. kilometrų, sakoma pranešime. Šis asteroidas buvo atrastas praėjusiais metais.

Neįtikėtinai ilgas saulės tvyksnis buvo užfiksuotas 2012 metų rugpjūčio 31 dieną. Karūnos masės išmetimas vyko 1440 km/s greičiu. Apatiniame kairiajame nuotraukos kampe pavaizduota Žemė, kad būtų galima palyginti mūsų planetos dydį su karūnos masės išmetimu. Praėjus kelioms dienoms po karūnos masės išmetimo virš Kanados buvo stebima tokia pašvaistė.