nasa

NASA planuoja 2015 metais Mėnulio paviršiuje nuleisti specialų konteinerį su augalų sėklomis. Tai bus pirmasis biologinis eksperimentas, turintis atskleisti biologines Mėnulio kolonizavimo galimybes.

Kauno technologijos universiteto profesorius Petras Ramutis – Bansevičius sukūrė pjezoelektrinę orientavimo sistemą, kuri kosminius palydovus leis erdvėje valdyti itin tiksliai. Pasak kūrėjo, šios išradimo perspektyvos – labai geros. P. Ramutis – Bansevičius laidoje „Verslo ritmu“ pasakojo, kad kosmoso tyrimuose šiuo metu labai didelis dėmesys yra skiriamas įvairiausiems nano palydovams. Pasak pašnekovo, dabar juos raketa tiesiog išmeta kosminėje erdvėje ir jie ten vartydamiesi įvairiai laksto.

Savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) šiuo metu Rusijos kosminius laivus samdanti NASA per artimiausius 4 metus gali atsikratyti šios priklausomybės, praneša „Slashgear.com“. Ji atsirado, kai NASA saugumo sumetimais atsisakė iki šiol naudotų daugkartinio naudojimo kosminių laivų „Space Shuttle“. Tačiau rusiškus kosminius laivus jau ruošiasi pakeisti privačių JAV bendrovių tobulinama kosminė technika.

NASA pranešė, kad jos naujos kartos kosminis laivas „Orion“, skirtas skrydžiams už Žemės orbitos ribų, į asteroidus ir Marsą, į kosmosą pirmą kartą pakils kitų metų rudenį. Pasak NASA atstovų, „Orion“ atvers visiškai naujas skrydžių į tolimąjį kosmsoą galimybes. Šis naujos kartos kosminis laivas esą bus lanksti kosminė sistema, galinti skraidinti krovinius bei žmones toli už Žemės orbitos ribų ir žvalgyti toli nuo mūsų planetos esančias Saulės sistemos sritis.

Robotas – asistentas „Robonaut“, kuris buvo sukurtas NASA specialistų bei astronautų, kad šie gautų pagalbininką savo nelengvame darbe, nuo šiol turės naują modifikaciją. Anksčiau robotas – humanoidas turėjo pažangias rankas, kuriomis galėjo atlikti sudėtingas operacijas. Dabar, sprendžiant iš NASA pranešimo, robotas gavo ne ką mažiau pažangias kojas. Nuo šiol „Robonaut“ ūgis sudaro 2,5 metro, o svoris – beveik 227 kilogramus.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Robotai gali matyti mums neregimus dažnius ir turi daugiau jėgos. Tad Marse iš pradžių nutūptų robotas, kuris parengtų saugesnę vietą nusileisti žmogui. Taip tvirtina NASA išmaniosios robotikos grupės mokslininkė Maria Bualat. Be to, pasak jos, ketinama tirti tamsiąją Mėnulio pusę ir Saturno palydovą Titaną. „Bet ir mūsų planetoje yra vietų, į kurias žmonių nenorime siųsti. Pavyzdžiui, ugnikalniai ar ypač šaltos vietos jūros dugne.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinieriai pademonstravo robotą, kuris galės judėti stačiomis uolų sienomis ir kalnų šlaitais naudodamas šimtus trumpų kabliukų, kuriais bus užsikabinama už nelygumų. Robotas vadinasi LEMUR IIB. Kiekviena iš jo „rankų“ turi daugiau nei 750 kabliukų, kurie kabinasi už grubaus asteroido ar kitos planetos paviršiaus.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) mūsų žvaigždės paviršiuje pastebėjo milžinišką darinį, kurį NASA mokslininkai praminė „ugniniu kanjonu“. Šis reiškinys Saulėje stebimas nuo rugsėjo pabaigos, praneša space.com. Heliofizikai mano, kad šis neįsivaizduojamo dydžio – maždaug 320 000 kilometrų ilgio – liepsnojantis tarpeklis susiformavo po prieš mėnesį šiame Saulės regione įvykusios vainiko masės išvaržos.

Lietuviškas palydovas „Lituanica-SAT1“ įdėtas į transportavimo dėžę su policijos palyda iš LRT iškeliavo į Vilniaus oro uostą. Kita palydovo stotelė – JAV, kur jis bus perduotas NASA ir raketa išsiųstas į Žemės orbitą. 10 cm dydžio kubas, padengtas saulės elementais, apie šešis mėnesius skries 400 km aukštyje ir ne tik atliks eksperimentus, bet ir siųs radijo signalą, kurį galės išgirsti ir mėgėjišką radijo imtuvą turintys Lietuvos gyventojai.

JAV kosmoso agentūra NASA pasidalino su visuomene savo eiliniu pasiekimu. Neseniai į kosmosą paleistas „Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer“ (LADEE) kosminis zondas nuo spalio vidurio gali būti laikomas Mėnulio palydovu (LADEE sukasi 235 km atstumu nuo jo). Pats zondas skirtas Mėnulio atmosferos tyrimams. Jo surenkami duomenys į mūsų planetą perduodami lazerių sistema „Lunar Laser Communication Demonstration“ (LLCD), sukurta bendradarbiaujant su MIT mokslininkais.

Praėjusią savaitę išsiųstas Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis Lietuvos kosminis palydovas „LitSat-1” sėkmingai praėjo specialią Jungtinių Amerikos Valstijų muitinės patikrą ir jau pasiekė Hjustoną, pranešė Lietuvos kosmoso asociacija. Čia, Johnsono kosmoso centre, „LitSat-1” tinkamumą skrydžiui tikrins NASA Tarptautinės kosminės stoties krovinių saugumo komisija.

NASA mokslininkai stebi netoli Žemės skriejantį asteroidą 1950 DA (29075), kuris 2880 metų kovo 16 dieną gali susidurti su Žeme. Astronomų teigimu, iš visų šiuo metu žinomų asteroidų 1950 DA (29075) keliama susidūrimo grėsmė yra pati didžiausia. Asteroidas 1950 DA (29075) buvo atrastas 1950 m. vasario 23 d. Jis buvo stebimas 17 dienų, o po to pradingo kosmoso platybėse. Šio asteroido skersmuo siekia nuo 1100 iki 1400 metrų. Stebėjimų duomenimis, jis gali būti sudarytas iš geležies ir nikelio.

Vilniaus universitetas, gruodžio 8-ąją ketinantis į kosmosą iškelti pirmąjį lietuvišką palydovą, paskelbė jo iškėlimo į erdvę konkursą. Konkursas paskelbtas ketvirtadienį, pasiūlymų jam laukiama iki spalio 22 dienos. Jo sąlygose numatyta, kad palydovo - kubo formos dėžutės - tūris be ryšio antenų sieks 1000 kubinių centimetrų, svoris - iki 2 kilogramų.

NASA nori, kad jai būtų sukurtas 3D spausdintuvas, kuris kosmonautams leistų pasigaminti maisto produktų. Kompanija „Systems and Materials Research Corporation“, kuri tuo ir užsiima, iš pradžių negalėjo parodyti, kuo užsiima, tačiau galų gale demonstracija įvyko. Buvo parodyta, kaip 3D spausdintuvas „gamina“ picą, kurią sudaro tešla, pomidorų padažas ir sūris.

Spalio 1 d. JAV prasidėję 2014 m. finansiniai metai Kongresui nepatvirtinus naujo valstybės biudžeto sutrikdė ir JAV vyriausybinių institucijų veiklą internete. Kadangi buvo laikinai nutraukta kai kurių vyriausybinių organizacijų veikla, buvo priimtas sprendimas sustabdyti prieigą prie vyriausybės finansuojamų tinklalapių informacijos. Pavyzdžiui, šiuo metu internete nepasiekiama JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) svetainė NASA.gov.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Amerikoje kalbama apie projektą siųsti erdvėlaivį į asteroidą, kažkaip jį pagauti ir nusiųsti į Mėnulio orbitą, kad astronautai galėtų ten nukeliauti ir ištirti“, – pasakoja NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos vyriausiasis technologas Jonas Žmuidzinas. Jo žiniomis, NASA šiuo metu svarsto, galbūt tokį projektą iš tikrųjų reikėtų vykdyti.

Amerikiečių mokslininkai paskelbė vaizdo siužetą, kuriame galima pamatyti, kaip Mėnulis apsisuka aplink savo ašį. Iš Žemės įvairių Mėnulio pusių pamatyti neįmanoma, nes Mėnulis ją apskrieja taip, kad visą laiką lieka atsigręžęs viena puse. Mokslininkai abi Mėnulio puses atskleidė pasinaudoję aplink Žemės palydovą ketverius metus skriejančio NASA LRO zondo nuotraukomis. Mozaiką jie sudėjo iš daugiau nei šimto tūkstančių įvairių nuotraukų.

Esate žmogus, kuris dienas su pasimėgavimu leistų ant sofos, žiūrėdamas televizorių? O gal su malonumu valandų valandas sėdite prie kompiuterio ir pliekiate žaidimus ar laiką leidžiate socialiniuose tinkluose? Tuomet esate tinkamas kandidatas į gerai apmokamą NASA tyrimą ir galbūt nuo jūsų priklausys žmonių kosminių kelionių ateitis. NASA ieško savanorių, kurie lovoje tyrimų tikslais pragulėtų 70 parų. Eksperimento metu bus tyrinėjamas mikrogravitacijos poveikis žmogaus kūnui.

Vilniuje viešės JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centro atstovė Maria Bualat, kuri Vilniaus universitete bei Tarptautinėje kosmoso konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“ skaitys pranešimą apie nuotoliniu būdu valdomas transporto priemones ir nanopalydovų (mažųjų palydovų) technologijas. „Artėjančios misijos į Mėnulį, Marsą ir kitas planetas, žada daug naujų tyrimo galimybių.

Giedrė Sankauskaitė Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija.

NASA atstovai pranešė praradę ryšį su kosminiu aparatu „Deep Impact“, kuris pagal EPOXI kometų ir asteroidų mokslinę programą vykdė šių dangaus kūnų tyrimus. Ryšys su „Deep Impact“ nutrūko dar tarp rugpjūčio 11 ir 14 dienos, tačiau iki šiol jo taip ir nepavyko atkurti, sakoma NASA pranešime. Kokios šio ryšių įrangos gedimo priežastys ir ar šis kosminis aparatas galutinai bus paskelbtas nebeveikiančiu, nepranešama.

Jau kuris laikas sklando gandai, kad NASA kuria tūrinio spausdinimo (3D) technologiją, kuri leistų spausdinti nesvarumo sąlygomis. Dabar pagaliau buvo paskelbta, kodėl agentūrai to prireikė. Su NASA bendradarbiaujanti kompanija „Tethers Unlimited“ kuria technologiją, kuri leis panašiems į vorus robotams kosminius laivus „spausdinti“ tiesiog kosmose. Šis projektas vadinasi „SpiderFab“. Robotai manevruos nesvarumo būsenoje ir iš polimerų bei metalų kurs tam tikras struktūras.

NASA teigia turinti įrodymų, patvirtinančių, kad mėnulyje yra vandens. Palydovas užfiksavo vandens šaltinį, esantį po mėnulio paviršiumi, rašo space.com. Tokius įrodymus užfiksavo Indijos kosmoso tyrimų organizacijos palydove „Chandrayaan-1“ įmontuotas prietaisas „Moon Mineralogy Mapper“. „Dabar, kai mes turime vandens mėginius iš mėnulio vidaus, mes galime jį palyginti su kitomis mėnulio paviršiaus charakteristikomis.

NASA publikavo vaizdo klipą, kuriame parodyta, kaip vyks asteroido aptikimo, užgrobimo, perorientavimo ir tyrimo ekspedicija – galima pamatyti visą procesą. Tyrimas finansuojamas iš JAV biudžeto lėšų, bus siekiama sužinoti kuo daugiau informacijos apie potencialią netoli Žemės besisukiojančių kosminių objektų grėsmę, taip pat kuo geriau ištirti pačius asteroidus. NASA sukūrė gana išsamią ekspedicijos koncepciją, tuo tarpu 2014 metais bus sukurtas detalus planas.

Pietų Afrikos verslininkas Elonas Muskas, kompanijos „Tesla Motors“, labiausiai išgarsėjęs kaip vienas iš elektroninių pinigų sistemos „PayPal“ įkūrėjų, neseniai pristatė subgarsinių traukinių „Hyperloop“ sistemos projektą. Ši sistema turėtų nugabenti keleivius iš San Franckisko į Los Andželą per 30 minučių. Toks futuristinis projektas jau gavo kritikos porciją, ir net jeigu kažką panašaus iš tiesų pavyks pastatyti, greičiausiai tai sulauks nuožmaus vietinės valdžios pasipriešinimo.

Antradienį NASA Džonsono kosminiame centre (Hiustonas, Teksasas, JAV), kur prasidės dvejų metų trukmės intensyvių treniruočių ir mokymų programa, buvo pristatyti aštuoni nauji kandidatai į astronautus – jie vadinami „Aštuntaisiais rutuliais“. Ši aštuoniukė vadinama naujos kartos astronautais – kartos, kuri, tikėtina, dalyvaus pirmojoje žmonijos misijoje į asteroidą ir Marsą, skelbia „Space.

Rugpjūčio 19 d. rytą NASA astronautas Chrisas Kesidis (Chris Cassidy) vaizdo kamera nufilmavo netoli Tarptautinės kosminės stoties (TKS) skriejantį neatpažintą skraidantį objektą (NSO), informuoja „Space.com“. Astronautas keistą objektą išvydo praskriejantį pro krovininį laivą „Progress“, kuris buvo prisišvartavęs prie TKS.

NASA nusprendė į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti 3D spausdintuvą, kad ten gyvenantys astronautai galėtų patys pasigaminti dalykų, kurių jiems reikia, rašo cnn.com. Agentūra planuoja išsiųsti 3D spausdintuvą kitų metų birželį, kai numatyta penkta „SpaceX“ misija, kurios metu bus siunčiamos atsargos į kosminę stotį.

Vieninteliai identiški dvyniai NASA astronautai turėtų padėti daugiau sužinoti apie ilgalaikių kosminių misijų įtaką genams. Astronautas Markas Kelly, vadovavęs 4 kosmoso misijoms, įskaitant ir paskutiniam erdvėlaivio „Endeavour“ skrydžiui, pasiliks būti tiriamu Žemėje, o jo brolis dvynys atliks misiją orbitoje. M. Kelly iš NASA pasitraukė 2011 metais norėdamas paskirti savo laiką žmonai, JAV Atstovų Rūmų narei Gabriellei Giffords, kuri 2011 metų vasarį buvo pašauta į galvą.

Gyvenimas kosminėje kolonijoje būtų visiškai skirtingas nei Žemėje. Gravitacija būtų praeities dalykas, visi gertų distiliuotą šlapimą, o naujos kartos užaugtų be jokių žingsnių ant planetos paviršiaus, rašo yahoo.com. Šiuo metu tokios idėjos yra tik fantastiniuose romanuose, tačiau 1000 metų laikotarpyje naujosios technologijos gali leisti kolonizuoti kosmosą ir visa tai paversti realybe.

NASA paskelbė kosminio zondo „Cassini“ liepos 19 dieną padarytos Žemės nuotraukos iš Saturno orbitos juodraštinį variantą. Tai jau antrasis Žemės atvaizdas, padarytas iš maždaug 1436 mln. kilometrų atstumo. Pirmoji šalia Saturno skriejusio „Cassini“ nuotrauka, kurioje matoma ir Žemė, buvo padaryta 2006 m. Ankstesnėje nuotraukoje Žemė atrodo kaip sunkiai įžvelgiamas šviesokas taškelis išorinėje Saturno žiedų sistemos pusėje.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkai pranešė pagaminę naują didelio tikslumo lazerinio ryšio sistemą, kuri gali įveikti atstumus tarp Saulės sistemos planetų milimetrų tikslumu. Tokia lazerinė sistema suteiks galimybę netrukus perduoti informaciją iš Žemės į aplink Marsą ar Jupiterį skriejančius kosminius aparatus ar vykdyti fizikinius kitų planetų tyrimus, pranešė „Popsci.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) nutiko neplanuotas įvykis: astronautai Chrisas Cassidy ir Luca Parmitano turėjo staiga nutraukti savo darbą atvirajame kosmose ir iškart grįžti į TKS, pranešė NASA. Abu astronautai pagal planą turėjo 6 su puse valandos darbuotis išorinėje kosminės stoties dalyje, tačiau po 1 valandos ir 32 minučių L. Parmitano pranešė, kad jo skafandro šalme ima kauptis vanduo. Abiem astronautams iškart buvo įsakyta grįžti į kosminę stotį.

Garbusis NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują Saulės sistemos paribių regioną, tačiau ne į tarpžvaigždinę erdvę, informuoja „Space.com“. Programos mokslininkai viliasi, kad iki 2020-ųjų „Voyager 1“ pagaliau įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. 36-erius metus šlovingai keliaujantis žmonijos pasiuntinys „Voyager 1“ pirmąjį ažiotažą dėl galimo išskriejimo iš Saulės sistemos sukėlė pernai rugpjūtį.

Įsivaizduokite, kad dangus vidurnaktį nušvinta lyg ankstyvą rytmetį, o Šiaurės pašvaistė matoma Pietų valstybėse. Dar įsivaizduokite, kad elektros laukai žemėje yra pakankamai stiprūs, kad galėtų įkrauti smulkius elektroninius prietaisus. Visi šie fenomenai atsitiko 1859 metais, kai į žemę smogė didžiausia kada nors užfiksuota geomagnetinė audra, rašo „The Atlantic“. Kosminiai orai gali ekonomiką pažeisti žymiai stipriau nei turto burbulai, recesijos ir uraganai.

NASA pranešė atrinkusi 8 astronautus, kurie iki 2020 m. galėtų dalyvauti pilotuojamuose skrydžiuose į žemąją Žemės orbitą, asteroidus ar Marsą. Jie papildys dabartinį NASA astronautų būrį. Pasak NASA atstovų, pirmą kartą pusę atrinktųjų kandidatų į astronautus sudaro moterys. Pranešama, kad kandidatams į astronautus teko įveikti kruopščią atranką: skristi į Marsą ar dalyvauti kitose kosminėse misijose norą pareiškė 6100 žmonių.

Kauno technologijos universiteto studentai kviečiami stažuotis Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centre. Tai šiomis dienomis Silicio slėnyje besilankančiai Kauno technologijos universiteto delegacijai susitikime patvirtino šio centro direktorius Simonas P. Wordenas, sakoma KTU pranešime.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ aptiko dar 503 kandidates į egzoplanetas. Kai kuriuose iš šių pasaulių, jei tik bus patvirtintas jų egzistavimas, yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, skelbia „Space.com“. Pasak „Kepler“ tyrimų programos vadovo Rogerio Hunterio iš NASA Ameso tyrimų centro, kai kurios iš naujųjų kandidačių į egzoplanetas yra nedidelės, ir dalis jų, kaip manoma, skrieja vadinamosiose gyvybės zonose aplink savo žvaigždes, kuriose gali būti sąlygos skystam vandeniui egzistuoti.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas Charlesas Boldenas pareiškė, kad dėl sumažinto NASA biudžeto Jungtinės Valstijos dar ilgai negalės išsiversti be Rusijos kosminių laivų „Sojuz“ nuomos. Ch. Boldenas NASA biudžeto sumažinimą 2014 metams pavadino trumparegišku sprendimu, kuris apsunkins JAV kosminių skrydžių programos raidą. Pagal ankstesnius NASA planus iki 2015-ųjų JAV privalėtų turėti naujos kartos kosminį laivą skrydžiams į žemąją orbitą aplink Žemę.

Prastos naujienos susiruošusiems netolimoje ateityje keliauti į Marsą. NASA marsaeigio „Curiosity“ duomenys byloja, kad reikia sukurti gerokai efektyvesnių radiacijos skydo technologijų. Priešingu atveju, keliautojus į Marsą nesunkiai pražudys kosminė ir Saulės radiacija.

NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytas nuotraukas nagrinėjantys entuziastai eilinį kartą jose aptiko sensacingų objektų. Anksčiau į Marsą tiriančių marsaeigių fotokamerų objektyvus buvo patekę į augalus, durų rankenas, kaukoles, voveres, jūrų kiaulytes  panašių objektų, kurie, kaip vėliau paaiškėdavo, tebuvo optinė apgaulė. Šįkart šioje „Curiosity“ padarytoje fotografijoje, kurioje matyti akmenimis nusėta lyguma, vienas tinklaraštininkas iš Japonijos pastebėjo į driežą panašų gyvūną.

NASA internete išplatino fotografiją, kuriame užfiksuotas agentūros Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Laboratory, JPL) kuriamas joninis saulės variklis. Saulės variklis buvo fotografuotas pro iliuminatorių – variklis patalpintas vakuuminėje JPL laboratorijos kameroje, kur šiomis dienomis yra testuojamas. Šiame elektriniame saulės variklyje judesio energija generuojama iš ksenono jonų.

JAV Aeronautikos ir kosmoso administracija dalyvauja 3D spausdintuvo, galinčio spausdinti maisto produktus, kūrimo projekte, pranešė „Financial Times“. NASA Teksaso bendrovei „Systems and Materials Research Corporation“ skyrė pirmąją finansinės paramos dalį – 125 tūkst. JAV dolerių. Ši bendrovė pasiūlė sukurti universalų maisto sintezavimui skirtą įrenginį.

Kompanija Google ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, jog agentūra ir paieškos gigantas ketina bendradarbiauti, kuriant dirbtinį intelektą. Tam reikalui bus pasitelkti ne tik didžiuliai abiejų pusių žmogiškieji resursai, tačiau ir kvantiniai kompiuteriai. Kvantinėje laboratorijoje, kuri skirta dirbtiniam intelektui studijuoti ir kuri šiuo metu veikia NASA Eimso tyrimų centre, bus įrengtas kompanijos D-Wave Systems sukurtas kvantinis kompiuteris.

Gegužės 31 dieną pro Žemę pralėks maždaug 2,7 kilometrų skersmens asteroidas 1998 QE2, kuris nekels jokio pavojaus, pranešė NASA. Artimiausiame Žemei savo orbitos taške šis beveik 9 kartus už kruizinį jūrų lainerį didesnis dangaus kūnas bus už 5,8 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, sakoma pranešime. Toks atstumas yra maždaug 15 kartų didesnis už nuotolį nuo Mėnulio iki Žemės.

Saulėje šią savaitę įvyko keturi galingi žybsniai, žymintys iki šiol didžiausio aktyvumo laikotarpį šiais metais ir trumpam sutrikdę radijo ryšį didelio dažnio diapazonuose. Vieno iš tų žybsnių stiprumas buvo įvertintas kaip X3,2, nurodė JAV kosmoso agentūra. X klasės žybsniai yra patys stipriausi.

Tarptautinėje kosmoso konferencijoje „Humans 2 Maras“ NASA vadovas Charlesas Boldenas prasitarė, kad pagrindinė kosmoso agentūros užduotis – misija į Marsą. Jai turi būti skiriami visi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, rašo dailymail.co.uk. „Tai yra didžiausias susidomėjimas Marsu per visą istoriją. Manau, kad apsigyventi Raudonojoje planetoje yra visos žmonijos likimas. Tai kartu ir NASA prioritetas“ , – teigė Ch. Boldenas.

Naujausias NASA savaeigis vikšrinis robotas „Grover“ keliaus ne į Mėnulį ar Marsą, o žymiai arčiau: į Grenlandiją, pranešė „Space.com“. „Grover“ (Goddard Remotely Operated Vehicle for Exploration and Research) tyrimų tikslas – Grenlandijos ledo danga: amerikiečių mokslininkai nori geriau suprasti, kaip susiformavo Grenlandijos ledo skydai ir kaip sparčiai jie tirpsta, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Grover“ yra pusiau automatinis tyrimų aparatas, naudojantis saulės energiją.

Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika, vykstanti šiandien! Saulės sistemos ribos prieigose šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Tiesa, tiksliai pasakyti, ar šiuo metu zondai jau paliko Saulės sistemą, gana sudėtinga, mat tai priklauso nuo to, kaip bus apibrėžiamas Saulės sistemos pakraštys.