nasa

NASA gama spindulių diapazono kosminiu teleskopu „Fermi Gamma-ray Space Telescope“ užfiksavo ilgiausiai trukusį ir energingiausią per visą stebėjimų istoriją Saulės žybsnį. Žybsnio metu Saulė kosminėn erdvėn pasiuntė tokį kiekį gama spindulių, jog gama diapazone tapo ryškiausiu dangaus skliauto objektu.

Mokslininkai sukūrė melodiją, kuri iš tiesų nežemiška. Jie kiekybinius duomenis iš dviejų mūsų galaktikos žvaigždžių pavertė regi-roko stiliaus muzika. Žvaigždes stebėjo planetas medžiojantis NASA kosminis teleskopas „Kepler“.  Džordžijos technologijos instituto Sonifikacijos laboratorijos mokslininkai duomenis pavertė garsu. To tyrėjų paprašė grupė „Echo Movement“, norėjusi vieną savo dainą praturtinti dangiška melodija, rašo SPACE.com.

Rytoj NASA planuoja iškelti į orbitą juodosioms skylėms tirti skirtą kosminį teleskopą „nuSTAR“. Trečiadienį iš Kvadžaleino atolo (Maršalo salos) Ramiajame vandenyne 15.30 val. GMT laiku pakilęs JAV bendrovės „Orbital Sciences“ lėktuvas L-1011 „Stargazer“ maždaug 12 000 metrų aukštyje paleis šios bendrovės trijų pakopų raketą „Pegasus XL“ su NASA palydovu „nuSTAR“, pranešė „Space.com“. Raketa ir ją iškelsiantis lėktuvas į paleidimo vietą atgabenti dar praėjusią savaitę, sakoma pranešime.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

Ši asteroido „Vesta“ animacija buvo sukurta iš nuotraukų, nufotografuotų iš kosminio zondo „Dawn“. Fotografuojama buvo iš skirtingų kampų, norint gauti kuo daugiau informacijos apie jo paviršių. Nauja NASA zondo „Dawn“ (Aušra) informacija padėjo atkurti gigantiško asteroido „Vesta“ paviršių. Tačiau jo spalvos nėra tikros ir atitinka skirtingą cheminę paviršiaus medžiagų sudėtį.

JAV astronomai pranešė aptikę įrodymų, kad masyvi juodoji skylė kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu nesuvokiamo dydžio jėgos buvo tikrąja to žodžio prasme išsviesta iš savo galaktikos. Šis atradimas buvo padarytas naudojant NASA kosminį rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Harvardo – Smithsono Astrofizikos centro (JAV) astronomai stebėjo neįprastą kosminį reiškinį, kai viena masyvi juodoji skylė susidūrė ir susijungė su kita.

Į tamsiosios medžiagos paieškas įsijungs ir Jungtinių Valstijų kosminės žvalgybos agentūros teleskopas, pranešė NASA. JAV kosminės žvalgybos agentūra NRO (National Reconnaissance Office) nemokamai perdavė NASA du kosminius teleskopus, potencialiai galingesnius už garsiąją „Hubble“ kosminę observatoriją. Toks netikėtas NRO dosnumas tapo dideliu siurprizu, praneša „Space.com“. Pranešama, kad šie palydovai buvo pagaminti NRO užsakymu ir turėjo būti skirti kosminės žvalgybos operacijoms.

NASA kartu su ESA pradėjo paruošimo ir treniruočių ciklą pilotuojamai misijai į asteroidus. Pasiruošimo cikle kol kas dalyvauja vienas astronautas iš ESA – Timas Peake'as. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, rašo britų interneto dienraštis „The Telegraph". Pilotuojamos misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę Žemei.

Mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės Andromedos link, o po keturių milijardų metų galaktikos susidurs, teigia NASA. Astronomai jau seniai kėlė teorijas, kad šių galaktinių titanų susidūrimas įvyks, tačiau iki šiol nežinota, koks stiprus jis bus ar kada įvyks, o prognozės svyravo nuo 3 iki 6 mlrd. metų.

Vakuuminės lempos, kažkada buvusios pagrindiniu elementu radijo aparatuose, televizoriuose, siųstuvuose, radaruose ir kituose elektros prietaisuose, atrodė, tapo istorija jau prieš kelis dešimtmečius, ir išliko gal tik ypač aukštos klasės garso atkūrimo aparatūroje. Juos pakeitė puslaidininkiai elementai – pigesni, mažesni ir ekonomiškesni.

Kalifornijos bendrovės „SpaceX“ nepilotuojamas erdvėlaivis „Dragon“ sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė BBC. TKS įgulos nariai pasinaudoję stoties roboto ranka, pagavo erdvėlaivį „Dragon“ ir sėkmingai jį pritvirtino. Šeštadienį TKS įgulos nariai iškraus erdvėlaivio krovinį. „Dragon“ yra pirmasis į TKS nuskridęs komercinis erdvėlaivis. Iki šiol tokios misijos buvo vykdomos vyriausybės finansuojamais erdvėlaiviais.

Balandžio 22 dieną šiaurinėje Kalifornijos dalyje nukritęs meteoritas yra daug vertingesnis nei mokslininkai manė iš pradžių. Po to, kai balandžio 22 dieną buvo stebėtas dangumi lekiantis ugnies kamuolys, meteoritų ieškotojai rado uolos fragmentus, identifikuotus pagal išsilydžiusį nuo skriejimo atmosfera paviršių. NASA ir SETI Institutas, įsikūręs Mountain View, Kalifornijoje, taip pat sutelkė paieškos komandas iš maždaug 30 mokslininkų trapių juodų uolienų paieškai.

Grupė NASA mokslininkų iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, vadovaujama Amy Mainzer, išstudijavo Žemės orbita skrendančio infraraudonųjų spindulių teleskopo WISE duomenis ir patikslino bendrą potencialiai pavojingų asteroidų skaičių, kurie „sukiojasi“ netoli Žemės. Priminsime, jog potencialiai pavojingu asteroidu (angl. Potentially hazardous asteroids, PHA) vadinamas toks dangaus kūnas, kuris priartėja prie mūsų planetos ne mažiau kaip 8 mln.

Mūsų Saulė, kaip ir kitos tokio tipo žvaigždės, dėl magnetinio aktyvumo gali generuoti vadinamuosius „superžybsnius“,  100 tūkstančių ar net milijoną kartų galingesnius už įprastinius, nustatė Japonijos mokslininkai.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Gegužės 5 dieną Saulės paviršiuje pastebėta gigantiška, už Žemę daug sykių didesnė dėmė AR 1476 per keletą dienų generavo 32 žybsnių seriją, informuoja „Space.com“. 100 tūkst. km skersmens darinys toliau keliauja žvaigždės paviršiumi, tad žybsnių tikimasi ir daugiau. Praėjusią savaitę „kosmoso orus“ prognozuojantys mokslininkai numatė, jog gigantiškoji Saulės dėmė turėtų į kosmosą išmesti galingų saulės žybsnių ir neapsiriko.

Pirmasis oficialus Europos erdvės agentūros (European Space Agency) astronautas Timas Peake'as yra ruošiamas misijai į asteroidą. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, sekmadienį skelbia britų interneto dienraštis „The Telegraph“. Astronautų komandos, kuri ruošiama kelionei į asteroidą, misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę ...

Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti. Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai. Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera.

Kiekvieną sekundę Žemėje susiformuoja maždaug 50 įvairaus stiprumo žaibų. Jie sukuria elektromagnetines bangas, kurios ima sklisti atmosferoje, atsimušdamos į Žemės paviršių bei jonosferą, esančią apie 100 kilometrų aukštyje. Šis reiškinys, vadinamas Šumano rezonansu, buvo stebimas iš observatorijų, kol NASA mokslininkai nepastebėjo, kad jį galima registruoti ir iš kosmoso, naudojantis dirbtinių palydovų elektromagnetinių laukų stebėjimo prietaisais.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

NASA paskelbė vaizdo įrašą, sukurtą iš nuotraukų, padarytų iš Tarptautinės kosminės stoties jai skriejant aplink Žemę maždaug 400 kilometrų aukštyje. Matyti pašvaistės virš Indijos vandenyno ir žaibai Afrikoje, o tankiai gyvenamos vietos ir didieji miestai šviečia naktyje . Įraše matomos vietos ir reiškiniai: 0:01 Žvaigždės virš pietinės JAV dalies 0:08  JAV vakarų pakrantė ir Kanada 0:21  Centrinė Europa bei Vidurio Azija 0:36  Pašvaistė virš Indijos vandenyno 0:54 ...

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Kosminiais teleskopais stebimi gama spindulių žybsniai kelioms akimirkoms tampa pačiais šviesiausiais objektais Visatoje. Tada jie šviečia kaip milijonas galaktikų. Tačiau nereikia tuoj pat dairytis po dangų ir bandyti surasti vieną iš jų, kadangi spinduliuojama yra gama spindulių ruože.

Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.

NASA kosminė observatorija SOHO netoli Saulės užvakar nufotografavo neatpažintą skraidantį objektą, kuris, sprendžiant iš nuotraukos, yra metalinis, dirbtinės kilmės ir išdidintas labai primena kosminį laivą.

JAV naujausių technologijų magnatų grupė planuoja mokslinę fantastiką paversti tikrove ir išgauti naudingas iškasenas iš netoli Žemės skriejančių asteroidų, informuoja AP. Planuojama naudoti automatiškai veikiančius erdvėlaivius ir iš pro Žemę reguliariai praskriejančių asteroidų išgauti raketų kurą bei vertingas iškasenas, kaip auksas ir platina. Vienas iš bendrovės „Planetary Resources Inc.“ įkūrėjų prognozuoja, kad tai padaryti pavyks iki 2020 metų.

Antradienį pakeliui į paskutinius namus – muziejų – įvyko JAV Nacionalinės aeronautikos kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) erdvėlaivio „Discovery“ paskutinis skrydis virš sostinės Vašingtono, skelbia BBC. Erdvėlaivis virš nacionalinės alėjos Vašingtono centre praskrido apie 14 val. Grinvičo laiku. Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis skrido tik 457 metrų aukštyje, informavo NASA. Erdvėlaivio misija baigėsi 2011-aisiais.

Naujas vienos fundamentaliausių molekulių visatoje tyrimas pateikė mokslininkams užuominų apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės. Pirmą kartą mokslininkai apskaičiavo, kaip vibruoja junginys, vadinamas H3+ (triatomiu vandenilio jonu), susidedantis iš trijų vandenilio atomų ir dviejų elektronų. Žinodami, kaip molekulė vibruoja, mokslininkai gali prognozuoti, kokio ilgio šviesos bangas ji skleis, ir taip identifikuoti skiriamuosius požymius astronominiuose stebėjimuose.

Po 2 savaičių pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) turėtų susijungti privatus JAV kosminis laivas, pranešė NASA. Balandžio 30 dieną iš Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) esančios JAV karinių oro pajėgų bazės į kosmosą planuojama paleisti JAV bendrovės „SpaceX“ automatinį krovininį laivą „Dragon“, kuris orbitoje turėtų prisijungti prie Tarptautinės kosminės stoties.

Bendrovė „Sway Motorsports“ tik ką pristatė ne vienerius metus kurtą triračio sportinio elektrinio motorolerio prototipą. Nors ir norėtųsi, jog ši transporto priemonė būtų kiek galingesnė, vaizdo siužete galima įsitikinti, jog manevringumo ir žavesio jai nestinga. Profesionaliam sportui šis triratis „arkliukas“ – gal kiek ir per silpnas, tačiau laisvalaikio pramogoms – pats tas. Motorolerio 10 colių skersmens ratus (tiksliau, vienintelį varomąjį galinį ratą) suka 3,5 kW motoras.

Įsisavinti kosminės kilmės energiją – panašu, jog šia idėja mokslo pasaulis domisi vis labiau. Dar vakar rašėme apie fantastinį Daisono sferos projektą, kuriame, deja, nė žodžio neužsimenama apie sukauptos energijos transportavimą iš Saulės į Žemę. O štai šiandien žiniasklaidoje pasirodė NASA žinutė apie planuojamus palydovus, kurie persiųstų sukauptą kosminės kilmės energiją į Žemę. Žinoma, kalbama ne apie Saulės, o apie Žemės palydovus.

Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti. „Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas. 1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais.

NASA kosminis laivas su marsaeigiu MSL (Mars Science Laboratory) įveikė pusę kelio į Marso planetą, pranešė „Universe Today“. Šiuo metu MSL jau yra įveikęs daugiau nei pusę kelio iki Marso, skelbiama, kad kosminis aparatas yra už 78 mln. kilometrų nuo Žemės ir už 50 mln. kilometrų nuo Marso. MSL turėtų nusileisti Marso paviršiuje šių metų rugpjūčio mėnesį. Sausio viduryje kosminis laivas su MSL atliko sudėtingą manevrą, kurio metu jis buvo nukreiptas į skrydžio į Marsą trajektoriją.

Tarptautinės kosminės stoties  (TKS) gerbėjams sėkmingai pavyko iš Žemės tiesiogiai į ją perduoti optinį signalą. Nors iš pažiūros bandymas iš Žemės apšviesti kosminę stotį lazerine rodykle atrodo visai nesudėtingas, iš tikrųjų yra priešingai, skelbia NASA. TKS skrieja aplink Žemę 8 km/s greičiu, ir reikia labai pasistengti, kad pavyktų į ją tiksliai nutaikyti lazerio spindulį.

Sekmadienį palyginti netoli nuo mūsų planetos pralėks 46 metrų skersmens asteroidas. Tai pranešė JAV kosmoso žinybos NASA atstovai. Jie pabrėžė, kad susidūrimo pavojus negresia. Pasak jų, kosmoso „ateivį“, pavadintą 2012 EG5, astronomai aptiko dar kovo 13 d. Jis praskries pro Žemę 14 valandą 32 minutės Lietuvos laiku 230 tūkstančių kilometrų nuotoliu – t.y. maždaug per pusę arčiau negu Mėnulio orbita.

Mūsų galaktikoje gali būti milijardai Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink blyškias žvaigždes ir esančių gyvybės zonoje, teigia astronomai. Pateikiamas vadinamųjų „superžemių“ skaičius remiasi jau atrastų planetų skaičiumi, tuomet ekstrapoliuojant ir įtraukiant Paukščių Take esantį žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, skaičių, praneša BBC. Mokslininkų komanda savo tyrimui naudojo ypač tikslų „Harps“ instrumentą. Jis įrengtas 3,6 metrų teleskope Silla observatorijoje Čilėje.

Astronomijos mėgėjų bendruomenė gyvai aptarinėja neseniai vieno jos nario užfiksuotą keistą fenomeną Marse, į kurį dėmesį jau atkreipė ir profesionalūs astronomai. Astrofotografas Wayne'as Jaeschke savo interneto svetainėje pranešė praėjusią savaitę virš Acidalijos lygumos šiauriniame Marso pusrutulyje nufotografavęs „keistą objektą“, panašų į debesį. Jis juda kartu su planeta ir netgi šiek tiek išsikiša virš Marso disko krašto, praneša „Space.

Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė. Vesta laikyta didžiuliu asteroidu, tačiau detaliai ištyrinėję jo paviršių, mokslininkai teigia, kad tai – tarpinis variantas, praneša BBC. NASA zondas „Dawn“ aplink Vestą, vieną primityviausių Saulės sistemos objektų, skrieja nuo 2011 metų liepos. Per tą laiką pastebėta daug netikėtų asteroido paviršiaus bruožų.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, Merkurijaus planeta kažkada buvo aktyvi ir dinamiška, skelbia BBC. Iš Merkurijaus orbitos JAV kosminio zondo „Messenger“ parsiųsti duomenys parodė, kad planetos paviršiuje esantys krateriai geologinio proceso metu buvo deformuoti. Išvados, paskelbtos žurnale „Science“, nuginčija visus teiginius apie arčiausiai Saulės esantį pasaulį. Ištyrus Merkurijaus gravitacinį lauką paaiškėjo, kad planeta turi neįprastą vidinę struktūrą.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

Pirmą kartą kosminių tyrimų istorijoje mokslininkai ruošiasi pasiųsti kosminį aparatą tiesiai į Saulę: prie jos vainiko priartėjęs kosminis zondas darbuosi aukštesnėje nei 1400 laipsnių temperatūroje. Johno Hopkinso universiteto (JAV) inžinieriai bei mokslininkai kartu su NASA specialistais pranešė baigę projektuoti kosminį aparatą „Solar Probe Plus“ ir pradėję ruoštis kitam šios programos etapui – šios kosminės misijos rengimui. „Solar Probe Plus“  planuojama paleisti 2018 metais.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba. Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Turbūt esate girdėję apie senovėje žmones gąsdinusią legendą, kaip drakonas bando praryti Saulę? Jos kūrėjus įkvėpė Saulės užtemimai. Na o mūsų laikais legendų šaltiniu tampa moksliniai palydovai. Štai ką Saulėje vykstančius procesus stebinčios NASA kosminės observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ nuotraukose, padarytose nuo š. m. kovo 8 iki 12 d., įžiūrėjo vienas akylas stebėtojas.

Norvegijos astronomai labai susidomėjo retu meteoritu, kuris pramušė sodo trobelės stogą, praneša thelocal.no. „Nuvykome ten vakar ir pirmiausia pastebėjome skylę stoge. Tuomet už penkių ar šerių metrų radome akmenį“, – laikraščiui VG sakė trobelės savininkas. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai nukrito maždaug sniego gniūžtės dydžio meteoritas, nes sodo nameliu kurį laiką niekas nesinaudojo. Norvegijoje nuo 1948 metų buvo rasta tik 14 meteoritų.

NASA mokslininkai paaiškino daugybę argumentų, įskaitant tai, kad gruodį į Žemę atsitrenks kita planeta ir įvyks majų numatyta pasaulio pabaiga. NASA mokslininkai internete kovo 7 dieną paskelbė vaizdo įrašą, kuriame paaiškina daugelį išgalvotų teiginių apie pasaulio pabaigą, kurią sudarydama kalendorių neva numatė majų civilizacija, rašo „Scientific American“. Programos vadovas Donas Yeomansas aiškina, kad majų kalendoriaus pabaiga 2012 metų gruodį nereiškia, kad įvyks pasaulio pabaiga.

Baimės akys didelės: šią liaudies išmintį patvirtino NASA geofizikai, pranešę, kad antradienį Saulėje kilusi smarki audra jokios žalos Žemės komunikacijų ir energijos tiekimo sistemoms nepadarė. Antradienį Saulės dėmės ARI 1429 rajone užfiksuotas X5 klasės žybsnis ir vainiko masės išvarža Žemėje sukėlė tik vidutinio stiprumo magnetinę audrą, praneša NASA. Elektros tiekimo tinklams, palydovinėms komunikacijoms ir kitoms jautrioms sistemoms ji žalos nepadarė.

Taip, NASA savo arsenale jau senokai nebeturi transporto priemonių, galinčių nugabenti astronautus ir krovinius į žemąją orbitą – daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Space Shuttle“ jau senokai išėję užtarnauto poilsio. Tačiau orbitinę estafetę iš NASA perėmė JAV Karinės oro pajėgos. Galbūt senokai teko girdėti apie įslaptintą bepilotį daugkartinio naudojimo orbitinį lėktuvą X-37B, tačiau jis orbitoje ratus aplink Žemę suka jau nuo... 2011 m. kovo 5 d. Taigi, vieneri metai orbitoje.

Nepaisant pasaulio pabaigą pranašaujančių spekuliacijų, NASA ramina, kad kitąmet prie planetos priartėsiantis asteroidas į ją nesirėš. Asteroidas 2012 DA14, kuris, astronomų skaičiavimu, yra maždaug 45 metrų pločio, prie Žemės priartės kitų metų vasario 15 dieną. Tuomet jis bus arčiau mūsų planetos nei palydovai, iškelti į geostacionarinę orbitą. Tačiau NASA mokslininkai tvirtina, kad asteroidas rimtos grėsmės nekelia, rašo SPACE.com.