naikintuvai

Maskva trečiadienį pareiškė, kad sureaguos, jei Jungtinė Karalystė nuspręs Ukrainai tiekti naikintuvus, ir perspėjo dėl eskalacijos. „Rusija suras atsaką į bet kokius nedraugiškus Jungtinės Karalystės žingsnius“, – teigiama Rusijos ambasados Londone išplatintame pranešime, kurį perdavė rusų naujienų agentūros.

Jungtinė Karalystė išnagrinės galimybę siųsti naikintuvus į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministro pirmininko Rishi Sunako biuras Dauningo gatvėje, tačiau pridūrė, kad tai būtų tik „ilgalaikis sprendimas“. „Ministras pirmininkas pavedė gynybos sekretoriui ištirti, kokius lėktuvus galėtume suteikti, tačiau, kad būtų aišku, tai yra ilgalaikis sprendimas, o ne trumpalaikis pajėgumas, kurio Ukrainai dabar labiausiai reikia“, – sakė R. Sunako atstovas spaudai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį pareiškė, kad naikintuvų siuntimas į Ukrainą pareikalautų „mėnesių, jei ne metų“ mokymų ir kad jis ieško veiksmingiausio būdo padėti Kyjivui užsitikrinti pergalę.

Lenkija nesidera dėl naikintuvų F-16 siuntimo Ukrainai, antradienį sakė gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius. Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV atmetė galimybę tiekti naikintuvus Rusijos užpultai Ukrainai. „Šiuo metu nėra oficialių diskusijų dėl F-16 perdavimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė W. Skurkiewiczius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką. „Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

„Politico“ skelbia, kad Pentagonas tęsia diskusija dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad dalis kariuomenės atstovų atsargiai ragina Pentagoną pritarti, kad minėti naikintuvai būtų perduoti Ukrainai, siekiant apsiginti nuo Rusijos raketų, taip pat dronų atakų. Tai „Politico“ tvirtino trys asmenys, kurie turi tam tikros informacijos apie vykstančias diskusijas.

Ukraina užsminė apie galimybę iš sąjungininkų gauti 24 amerikiečių gamybos naikintuvus. Visgi šalies atstovas šias kalbas paneigė. Kaip teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas, šalies prioritetas – gauti Amerikoje pagamintus F-16 naikintuvus, tačiau taip pat užsimenama ir apie prancūziškus „Rafale“ arba švediškus „Gripen“. Tiesa, J. Ignatas užsimena, kad artimiausiu metu tikėtis, jog šalies ginkluotosios pajėgos sulauks naikintuvų ir galės juos naudoti ...

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija „nuodugniai aptars“ su Vakarų sąjungininkais galimybę Ukrainai tiekti naikintuvus F-16. Pasak JAV kabelinės televizijos tinklo MSNBC, J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Jonathanas Fineris (Džonatanas Faineris) pareiškė, jog Jungtinės Valstijos „nieko neatmeta“.  „Mes labai išsamiai tai aptarsime [su sąjungininkais]", – sakė jis.

JAV prezidento Joe Bideno administracija su sąjungininkais „atsargiai aptars“ galimybę aprūpinti Ukrainai naikintuvų F-16. JAV prezidento patarėjas saugumo klausimais Johnas Fineris sakė, kad JAV pareigūnai „nieko neatmeta“, rašo MSNBC. „Mes labai atidžiai tai aptarsime [su sąjungininkais]“, – sakė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad aktyvios diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai nevyksta, o Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad turi būti suteikta visa ginkluotė nugalėti Rusijai – įskaitant ir naikintuvus. „Baltijos šalys nepabaigė dar džiaugtis dėl tankų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas leidinio „Politico“ publikaciją, kurioje minimas Baltijos šalių spaudimas Vakarams perduoti Ukrainai naikintuvų.

Kol Vakarų šalys svarsto, ar reiktų ukrainiečiams perduoti naikintuvų F-16, Lenkijos žiniasklaida praneša, kad šalis sugebėjo dar pernai pavasarį slapta perduoti Ukrainai kelis MiG-29 naikintuvus. Skelbiama, kad lėktuvai buvo perduoti kaip atsarginės detalės.

Jungtinių Valstijų aviacijos ir kosmoso bendrovė „Lockheed Martin“, gaminanti naikintuvus F-16, yra pasirengusi juos tiekti Europos šalims, kurios perleistų savo naikintuvus Ukrainai. Pasak leidinio „Financial Times“, „Lockheed Martin“ vadovas Frankas Johnas teigė, kad šiuo metu yra daug kalbama apie F-16 perdavimą trečiosioms šalims; tai reiškia galimybę kitoms valstybėms reeksportuoti amerikietiškus naikintuvus Ukrainai, kad ši apsaugotų savo oro erdvę.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Antradienį NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.

NATO oro policijos misiją Lietuvoje ketvirtadienį perėmė Lenkija, savo naikintuvus atsiunčia Prancūzija.  Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. „Šiandien NATO oro gynyba yra itin svarbi. Dar Madride NATO šalys susitarė stiprinti savo atgrasymo ir gynybos priemones, įskaitant oro gynybos sritį.

NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo lydėti Rusijos naikintuvų bei vieno civilinio „Boeing“, skridusio į Baltarusiją, bet šio perimti nespėjo. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį antradienį NATO naikintuvai skrido perimti ir palydėti tranzitu per Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos į Baltarusiją skridusį civilinį orlaivį „Boeing 763“, kuris nepalaikė radijo ryšio su Varšuvos bei Vilniaus skrydžių valdymo centrais.

Oro erdvėje užfiksavusi 180 Šiaurės Korėjos karo lėktuvų, Pietų Korėjos kariuomenė, dalyvaujanti Pchenjaną piktinančiose didelio masto bendrose oro pratybose su Jungtinėmis Valstijomis, penktadienį skubiai pakėlė dešimtis naikintuvų. Šią savaitę Šiaurės Korėja surengė rekordiškai daug raketų paleidimų, įskaitant nesėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos bandymą ketvirtadienį.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos orlaivius, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Spalio 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti Rusijos orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

JAV paspartino modernizuotų termobranduolinių bombų B61-12 pristatymą NATO bazėms Europoje, skelbiama „Politico“, remiantis šaltiniais Pentagone. Oficialūs JAV gynybos ministerijos atstovai tvirtina, kad atnaujinimo procesas yra nuolatinis, sąsajų su karu Ukrainoje nėra ir viskas vykdoma pagal iš anksto numatytą tvarkaraštį.

Šiaurės Korėja penktadienį paleido trumpojo nuotolio balistinę raketą, paleido artilerijos ugnį ir netoli Pietų Korėjos sienos skraidino naikintuvus, dar kartą pademonstruodama jėgą, kuri, kaip perspėjo Jungtinės Valstijos, gali baigtis branduoliniu bandymu.

Rugsėjo 19–25 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija (RF) ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos orlaivius. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, abu atvejai nustatyti rugsėjo 11 dieną, sekmadienį. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos karinį lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningrado sritį.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę kilo septynis kartus: šešis iš jų palydėti Rusijos orlaivių ir kartą dėl Latvijoje nukritusio lėktuvo, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Praėjusį antradienį NATO naikintuvai atpažino du Rusijos šturmo lėktuvus SU-35 ir transporto lėktuvą AN-72, skridusius iš Rusijos pagrindinės dalies ir į ją grįžusius.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo palydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ketvirtadienį NATO naikintuvai atpažino naikintuvą „Su-24“ ir keleivinį „Tu-134“, skridusios iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.

Turkija sekmadienį pareiškė, kad kaimyninės Graikijos oro erdvės gynybos sistema trukdė turkų naikintuvams vykdyti žvalgybinę misiją, o šiuos veiksmus pavadino „priešiškais“. Incidentas įvyko rugpjūčio 23 dieną, kai Kretos saloje dislokuota Rusijos gamybos raketų sistema S-300 buvo nutaikyta į Turkijos naikintuvus F-16, skridusius 3 km aukštyje vakariau Rodo, pranešė šaltiniai Gynybos ministerijoje Ankaroje.

NATO mano, kad Rusija iš laikinai okupuoto Krymo, kur pastaruoju metu dažnėja sprogimai, nutaikyti į rusų karines pajėgas, patraukė dešimt savo naikintuvų, skelbia „Business Insider“. Remiantis NATO rugpjūčio 22 d. pranešimu, „Tikėtina, kad Rusija išves savo oro pajėgas iš Krymo, kad užkirstų kelią tolimesnėms atakoms iš Ukrainos“. Teigiama, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos iš Krymo į Rusijos teritoriją jau perkėlė dešimt savo naikintuvų, kad išvengtų tolesnių orlaivių nuostolių.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Trečiadienį Aljanso naikintuvai atpažino Rusijos transporto lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.

Trylika Vokietijos karinių lėktuvų antradienį išskrido į Australiją, Berlynui siekiant stiprinti savo dalyvavimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione didėjant įtampai su Kinija.

Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo palydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį NATO oro policijos naikintuvai atpažino penkis Rusijos naikintuvus SU-27, skridusius iš šalies pagrindinės dalies į Kaliningrado sritį. Naikintuvai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Kinija ketvirtadienį pasiuntė 22 naikintuvus už Taivano sąsiaurio vidurio linijos, naujausiame pranešime apie dideles kinų karines pratybas nurodė Taivano nacionalinės gynybos ministerija. Lėktuvus sekė taivaniečių „oro gynybos raketų sistemos“, buvo transliuojami radijo įspėjimai, nurodoma ministerijos interneto svetainėje. Taivano sąsiaurio vidurio linija yra neoficiali, bet dažniausiai gerbiama siena tarp Taivano ir Kinijos. Kariniai lėktuvai ją kerta retai.

Liepos 25–31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių, rašoma pranešime spaudai. Patruliuoti palei Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvės sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacija (RF) NATO naikintuvai nebuvo keliami.

JAV karinės oro pajėgos siunčia į Lenkiją naikintuvus F-22 Raptor palaikyti NATO oro policijos misiją. Apie tai pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir Afrikoje. Šeši „Raptors“ iš 90-osios ekspedicinės naikintuvų eskadrilės, įsikūrusios Aliaskoje, antradienio vakarą atvyko į Lakenheath oro pajėgų bazę Didžiojoje Britanijoje, trečiadienį pranešė oro pajėgų pareigūnai, skelbia UNIAN.

Lenkija trečiadienį pasirašė sutartis su Pietų Korėja dėl ginkluotės, įskaitant tankus, savaeiges haubicas ir naikintuvus, įsigijimo, su Rusija ir Ukraina besiribojančiai šaliai nusprendus sustiprinti savo gynybą. Sutartys buvo pasirašytos per ceremoniją Varšuvoje su įmonių „Korea Aerospace Industries“ ir „Hyundai“ atstovais, bet jų vertė nebuvo įvardyta. „Darome išvadas iš to, kas vyksta Ukrainoje“, – po ceremonijos žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams ketino nupirkti galbūt Rusijoje pagamintą įrangą, tačiau žiniasklaidai ėmus domėtis įsigijimu pirkimą atšaukė. Apie tai skelbia portalas „Lietuvos rytas“.  KAM pernai buvo paskelbusi pirkimą ir atrinkusi laimėtoją – bendrovę „Baltijos tiekimas“, iš kurios ketinta pirkti mobiliųjų įtampos dažnių keitiklius, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove.

Skirtinguose Ukrainos regionuose rusų okupantai šeštadienį paleido raketas. Pranešama apie pirmąsias aukas, taip pat sužeistus asmenis. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“. Svarbiausi įvykiai, susiję su Ukraina: 23:30| Raketinės atakos prieš Mykolaivą metu nukentėjo 2 žmonės Šeštadienį Rusijos įvykdytos raketinė...

Ukrainos kariuomenės pilotai pradės mokymus, kurie ateityje leis naudotis amerikiečių naikintuvais F-15 ir F-16. JAV Atstovų Rūmai patvirtino JAV karinio biudžeto įstatymo projektą, kuriame 100 mln. dolerių yra skiriama ukrainiečių pilotų parengimui. Jau artimiausiu metu dėl suplanuoto gynybos biudžeto patvirtinimo bus balsuojama Senate ir laukiama galutinio JAV prezidento parašo.

Pajūrio gyventojus ir pliažuose besikaitinančius svečius nemenkai išgąsdino virš Klaipėdos ir Palangos vienas paskui kitą skraidę du kariniai naikintuvai bei krovininis orlaivis. Išgirdę triukšmą bei pamatę kai vienas naikintuvo šaudo šilumininius užtaisus žmonės pamanė, kad prasidėjo karas. Daugybė žmonių puolė filmuoti veiksmą danguje ir aiškintis, ką daryti, bėgti slėptis ar nekreipti dėmesio.

Brutalus Rusijos karas Ukrainoje privertė Taivaną susimąstyti apie tikimybę būti užpultiems savo didesnės ir žymiai galingesnės kaimynės Kinijos. Ši invazija tik dar labiau atšviežino autoritarinio Kinijos lyderio Xi Jinpingo viziją, pagal kurią Taivanas turi būti prijungtas prie Kinijos. Panašūs yra ir prezidento Vladimiro Putino užmojai.

Ketvirtadienio pavakare du Jungtinių  Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų  naikintuvai  F-35 ir strateginis kuro papildymo ore orlaivis  „KC-135 Stratotanker“  itin žemai prakrido virš  Vilniaus. Jie taip pat skris virš Rygos  ir Talino.  Šių  praskridimų  virš Baltijos valstybių sostinių tikslas – pademonstruoti  tvirtus JAV įsipareigojimus NATO sąjungininkėms, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę 13 kartų kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos, ketvirtadienį pranešė bulgarų gynybos ir vidaus reikalų ministrai. Lėktuvas skrido virš Vengrijos, trumpam įskrido į Serbijos, paskui į Rumunijos, o trečiadienį 19 val. 9 min. vietos (ir Lietuvos) laiku – į Bulgarijos oro erdvę, sakoma ministerijos pareiškime.

Nepaisant griežtų Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasisakymų prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO, viliamasi, kad Ankara galiausiai uždegs žalią šviesą, tačiau iš pradžių Aljansas už tai turės atsilyginti Turkijai, rašo „Politico“. Dviem Skandinavijos valstybėms iš Turkijos išgirdus nepritarimą jų narystei NATO, tolimesnis šalių stojimo procesas buvo sustabdytas. Ankara apkaltino Švediją ir Suomiją remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje.

Šveicarijoje vienas nevyriausybinis susivienijimas, siekiantis užblokuoti JAV gamybos naikintuvų F-35 pirkimo sandorį, penktadienį paskelbė jau beveik užsitikrinęs pakankamą visuomenės palaikymą, kad dėl šios prieštaringai vertinamos kariuomenės sutarties būtų skelbiamas referendumas. Kairiosios pakraipos aljansas „Stop F-35“ nurodė surinkęs beveik 100 tūkst. parašų.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių ir patruliuoti pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija.

Ukraina gavo naikintuvų ir detalių lėktuvams, kad sustiprintų savo oro pajėgas tęsiantis Rusijos invazijai, antradienį pranešė Pentagonas, bet atsisakė atskleisti perduotų orlaivių skaičių arba jų kilmę. Savaite anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas pristatė 800 mln. dolerių (743 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą. Intensyvėjant kovoms Rytų Ukrainoje Vašingtonas, be kita ko, perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų.

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, naikintuvai, jų techninės savybės ir kainos tapo įdomūs ne tik aviacijos ekspertams, bet ir civiliams gyventojams. Tad pateikiame vienų brangiausių naikintuvų aprašymus. Šiame sąraše esantys orlaiviai atlieka naikintuvo / atakuotojo vaidmenį, rašo militarymachine.com.

Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai: misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ketvirtadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Ukraina šeštadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neprieštarauja, kad Kyjivui būtų perduoti kariniai lėktuvai, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, nors Pentagonas anksčiau atmetė Lenkijos pasiūlymą. Pareigūnai Vašingtone „neprieštarauja lėktuvų perdavimui. Kiek galime daryti išvadas, dabar kamuolys yra Lenkijos pusėje. Šį klausimą toliau nagrinėsime pokalbiuose su Lenkijos kolegomis“, rašytiniuose komentaruose naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.