Naftos kainos

Antradienį prekybos Azijoje metu naftos kainos kyla atsikovodamos prarastas pozicijas, nes gerokai atpigęs „juodasis auksas“ ir silpnesnis JAV doleris į naftos rinką priviliojo naudingų sandorių ieškančių investuotojų. Pirmadienį naftos kainos smuko žemiau 40 JAV dolerių ribos, nes rinkoje įsivyravo nerimas dėl naftos pasiūlos pertekliaus. Nuo birželį pasiektų aukštumų naftos kainos jau sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Nusilpus JAV doleriui, naftos kainos pirmadienį Azijoje lėtai kopia aukštyn, tačiau analitikai teigia, kad „juodojo aukso“ pasiūlos perteklius pasaulyje ir silpna paklausa varžys bet kokį naftos brangimą. Paskutiniams JAV duomenims parodžius, kad šios šalies komercinės naftos ir benzino atsargos netikėtai padidėjo, naftos kainos praėjusią savaitę nusirito į trijų mėnesiu žemumas. „Juodojo aukso“ kainas prislėgė ir žinia, kad JAV ekonomika balandžio-birželio mėnesiais augo lėčiau, negu tikėtasi.

Smukusios pasaulinės naftos kainos pakenkė itin nuo jų priklausomos Nigerijos ekonomikai ir beveik privedė šalį prie recesijos. Pigi nafta taip pat turėjo netikėtą poveikį ... masinėms vestuvės. Šiuo metu daugiau nei 10 tūkst. moterų ir merginų yra užsiregistravusios dalyvauti valstybės remiamoje masinių vestuvių programoje Kano mieste. „Šiuo metu jau turime per 10 tūkst. moterų, kurios užsiregistravo dalyvauti masinių vestuvių programoje ir laukia galimybės ištekėti.

Birželį, palyginti su gegužės mėn., kainos Lietuvoje buvo 0,1 proc. didesnės, labiausiai jos padidėjo dėl pakilusių degalų ir paslaugų kainų. Degalų brangimo tendencija yra stebima jau nuo kovo pabaigos – pasaulyje didėjant naftos kainai, šis efektas pasiekė ir vietines degalines. Vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina birželį buvo 44 eurai – 5 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį. Prasidėjus vasarai, paslaugų kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei gegužę.

Naftos kainų augimui viršijus prognozes didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas padidino šių metų infliacijos prognozę. Banko analitikai šiemet tikisi 0,8 proc. kainų augimo, palyginti su 0,3 proc. metine infliacija, prognozuota šių metų balandžio pabaigoje. „Naftos kainos, skirtingai nei buvo galima įsivaizduoti, šių metų antrą pusmetį laikysis aukščiau 50 JAV dolerių už barelį. Mes manėme, kad kaina laikysis apie 40-50 JAV dolerių už barelį.

Eilinis Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybių narių ministrų susitikimas vyko tiksliai pagal scenarijų, kurio tikėjosi rinka: naujas kvotų lygis nebuvo nustatytas ir net beveik nebuvo svarstomas. Kaip ir buvo prognozuota, OPEC sugebėjo susitarti tik dėl naujojo generalinio sekretoriaus – juo tapo Nigerijos – vienos iš šalių, kurios paprastai pasisako už drausmės kartelyje laikymąsi – atstovas.

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pradėjo derybas su Persijos įlankos šalių lyderiais Saudo Arabijoje, stengdamasis įtikinti partnerius regione suintensyvinti kampaniją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“, nors pastaruoju metu Vašingtono ryšiai su šiomis šalimis buvo gana įtempti.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Nustojus kristi pasaulinėms naftos kainoms, infliacija Lietuvoje turėtų paspartėti, mano Finansų ministerija.  „Nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui - nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms, numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį“, - rašoma pranešime spaudai. Šiais metais ministerija tikisi 0,7 proc. infliacijos, 2017 metais - 2,2 proc., o 2018-2019 metais – po 2,5 procento.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Saudo Arabija „nėra pasirengusi“ mažinti naftos gavybos, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras. „Jeigu kiti gamintojai nori apriboti [gavybą] ar sutikti su papildomos gavybos įšaldymu, tai gali padaryti poveikį rinkai, bet Saudo Arabija nėra pasirengusi mažinti gavybos“, - pareiškė Adelis al-Jubeiras  agentūrai AFP. „Naftos kainas lems pasiūla ir paklausa, taip pat rinkos jėgos. Saudo Arabijos karalystė gins savo rinkos dalį ir mes tai esame sakę“, - pareiškė jis.

Kuveitas teigia esantis pasirengęs dalyvauti susitarime dėl naftos gavybos lygio įšaldymo. Kuveitas palankiai vertina Rusijos, Saudo Arabijos, Kataro ir Venesuelos susitarimą, apie kurį paskelbta antradienį, ir yra pasirengęs neviršyti dabartinio 3 mln. barelių per dieną gavybos lygio, pareiškė Kuveito naftos ministro pareigas laikinai einantis Anasas al-Salehas. Rusija, Saudo Arabija, Kataras ir Venesuela kartu išgauna apie 23,75 mln.

Ketvirtadienį kritusios naftos kainos penktadienį sparčiai kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos kainos balandžio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ pakilo 1,81 JAV dolerio, arba 6,02 proc., iki 31,87 JAV dolerio už barelį. WTI rūšies naftos kainos kovo sandoriams Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo 1,92 JAV dolerio, arba 7,33 proc., iki 28,13 JAV dolerio už barelį.

Naftos kainai ir toliau krentant žemyn, Rusijos ekonomikai kyla vis didesnė finansinė grėsmė. Finansų analitikai akcentuoja, kad Rusijos situacija „juodojo aukso“ kainų tendencijos kontekste ima labai panašėti į situaciją, į kurią buvo prieš griūtį pakliuvusi Sovietų Sąjunga. Taigi, ar didžioji Rytų milžinė turi galimybių išvengti ekonominės griūties? O galbūt jai gresia „Perestroika“ nr.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

2016 metais į naftos kainų lenktynes žada įsijungti spekuliantai, kurie planuoja sumažinti naftos kainą iki 15 dolerių už barelį, praneša investuotojų prognozes citavęs „Bloomberg“. Naftos spekuliantai superka trumpalaikius kontraktus, kurie jiems atneštų pelną tik tuo atveju, jeigu žaliavos kaina stipriai kristų.

„Brent“ naftos kaina pasiekė dar vieną rekordą, pramušusi 36,2 dolerių už barelį ribą. Tokių žemų kainų už šios rūšies naftą nebuvo nuo 2004-ųjų, tai yra dabartinė kaina pirmą sykį nuo Ukrainos krizės metu smukusios kainos laikotarpių nukrito žemiau 2009-ųjų pasaulinės krizės žaliavos vertės. Tokia žema „Brent“ naftos kaina prekybos dieną metu paskutinį kartą buvo užfiksuota 2004-ųjų liepos 13 dieną, kai barelis buvo parduodamas po 36,88 dolerio už barelį.

JAV respublikonų ir demokratų partijų atstovams pavyko sutarti dėl naftos eksporto draudimo, kuris galioja jau 40 metų, nutraukimo, praneša „Reuters“ šaltiniai. Dokumentą tikimasi patvirtinti Kongrese svarstant biudžeto klausimus gruodžio 17 dieną. Atstovų rūmų narė Ann Wagner (Respublikonų partija) pareiškė, kad mainais į embargo panaikinimą demokratai gaus teisę siūlyti savo įstatymų projektus dėl laikinų lengvatų vėjo ir saulės energetikos plėtrai.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zangenehas pareiškė, kad Teheranas numato vystyti naftos gavybą bet kokia kaina, praneša „Bloomberg“. Pasak jo, šalis neturi kitos išeities, nes „jeigu Iranas nepadidins naftos gavybos lygį, jis neteks savo rinkos dalies“. Ministras taip pat pažymėjo, kad Iranas palaiko neeilinio OPEC šalių naftos gavėjų susitikimo idėją. Jo manymu, toks susitikimas galėtų pasitarnauti sulaikant naftos kainų griūtį rinkoje.

Po šios dienos prekybos biržose naftos kaina gali būti užfiksuotas kritimas aštuntą savaitę paeiliui. Tai taps ilgiausiai trunkančiu naftos kainų kritimu nuo pat 1986-ųjų, rašoma rbc.ru. Penktadienį „Brent“ naftos kaina ir toliau krinta. Visą dieną išsilaikiusi ties 46 dolerių riba, naftos kaina popietę buvo pasiekusi ir 45,77 žymę, tačiau vėliau vėl kiek šoktelėjo į viršų.

Iranas susitarė su Vakarais dėl savo branduolinės programos ir sankcijų nutraukimo. Tai reiškia, kad Irano naftos tiekimas pasaulio rinkai ženkliai išaugs, o tai į neregėtas žemumas numuš kainas, teigiama lenta.ru. Pasak ekspertų, 45 dolerių už barelį kainą – optimistinė prognozė. To nereiktų laukti artimiausiomis dienomis, nes branduolinę sutartį dar reikės ratifikuoti TATENA, o tai užtruks dar kelis mėnesius.

 Arvydas Praninskas Skalūnų naftos revoliucija Jungtinėse Valstijose, tapusi viena iš svarbiausių pasaulinių naftos kainų smukimo priežasčių, gali bumerangu smogti JAV naftos gavybos pramonei. „Nematoma“ grėsmė Pasaulinės naftos kainos nuo praėjusio birželio nukrito beveik perpus. Praėjusių metų spalį Amerikos naftos pramonė pirmą kartą per beveik 25 praėjusius metus naftos išgavo daugiau, nei jos per mėnesį išpumpuojama iš visų Saudo Arabijos naftos laukų.

 Albinas Čaplikas Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį.

 Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

Pagrindinei naftos eksportuotojai Saudo Arabijai pareiškus, kad laikai, kai nafta kainavo 100 ir daugiau dolerių, baigėsi, pasaulinės naftos kainos dar nukrito, ir tai daro vis daugiau problemų tokioms šalims kaip Rusija, Iranas bei Venesuela. Populistinio Venesuelos režimo lyderiui nepavyko įtikinti Saudo Arabijos karalystės vadovų, kad reikia mažinti naftos gavybą ir taip atstatyti daugiau kaip per pusę smukusias kainas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Saudo Arabijos karalius Abdullah šių metų pradžioje paguldytas į ligoninę, kur jam diagnozuotas plaučių uždegimas ir įvestas kvėpavimo vamzdelis. Prasta devyniasdešimtmečio sveikata kelia klausimų dėl jo įpėdinio ir tolimesnės didžiausios naftos eksportuotojos politikos. Realiausiu kandidatu pakeisti dabartinį karalių laikomas jo 77 metų brolis Salmanas.

Ilgesnį laiką išliksiančios žemos naftos kainos kelia grėsmių naujų telkinių tyrimų ir jų įsisavinimo darbams, taip pat kuro gavybai jūriniame šelfe. Tokią informaciją savo ataskaitoje pateikia Pasaulio bankas (PB), praneša naujienų agentūra AP. Banko analitikai mano, kad laikotarpis, kuomet naftos barelio kaina buvo aukštesnė nei 100 JAV dolerių, baigėsi. 2015-ieji taps žemų naftos kainų metais, o ir 2016 m. kainos išaugs visai nedaug, nurodoma paviešintame dokumente.

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, naftos kainų kritimas lietuviams gali išeiti į naudą ne tik dėl to, kad išlaidos degalams ir šildymui gali mažėti ar bent jau nedidėti. Anot jo, kritusios naftos kainos taip pat gali prisidėti prie šalies ekonomikos skatinimo ir dar spartesnio augimo. „Jei šiuo metu mūsų ekonomika auga apie 3 proc., beveik 1 proc. galime gauti papildomai dėl naftos pigimo“, – teigia finansų analitikas.

Žinių radijas Kalbos, kad Rusijos politinis ir verslo elitas gali sumanyti išstumti Vladimirą Putiną iš valdžios, turi tam tikro pagrindo, sako Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas: „Jis yra pagrindinis arbitras, jis skirsto resursus, jis garantuoja, kad elito grupės tarpusavyje rastų tam tikrą sugyvenimo receptą. Jis yra visko pagrindinis reguliuotojas. Kita vertus, naftos kainos smunka, resursai mažėja, paskirstymas tampa sudėtingesnis.

 Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Kur yra rublio kursas šią sekundę, ne taip jau ir lengva pasakyti – vieną akimirką jis gali būti silpnesnis 1 proc. nei buvo vos prieš keletą sekundžių, dar po akimirksnio – pašokti tiek pat. Šmaikštūs komentarai, pastaruoju metu pasipylę tarsi iš gausybės rago, po truputį, bet užtikrintai tampa realybe.

Lietuvoje dujų kaina nukrito dėl smukusios naftos kainos, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas niekada netaps derybiniu svertu, Lietuvai ateityje bandant išsiderėti dar mažesnę dujų kainą iš Rusijos „Gazprom“, sako europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Valdančiosios Darbo partijos įkūrėjas, o dabar - garbės pirmininkas V.Uspaskichas sako, jog dujų milžinui „Gazprom“ Lietuvos rinka nėra svarbi ekonominiu požiūriu, todėl SGD terminalas neturės įtakos ateities derybose dėl dujų kainos.

Žinių radijas Rusijos centrinis bankas patikino, jog jau ėmėsi priemonių rubliui paremti užsienio valiutų rinkose, praėjusią savaitę išleidęs iš viso 4,5 mlrd. dolerių, praneša BBC. Nuo metų pradžios išleista per 70 mlrd. dolerių rubliui palaikyti. Taip Rusija pareiškė po to, kai Pasaulio bankas perspėjo, jog kitąmet Rusijos ekonomika susitrauks mažiausiai 0,7 procento. Žinoma, jeigu naftos kaina nepradės augti.

Žinių radijas Rusijos valdžiai oficialiai pranešus, kad kitąmet šalies laukia ekonomikos nuosmukis, Lietuvos pramonininkų asociacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad recesija Rusijoje nebus labai didelė. „Kalbėti, kad tai bus labai didelė recesija, aš kol kas nedrįsčiau. Tikimybė yra, kad Rusijos ekonomika kitais metais galėtų nukristi maždaug 2 procentais pagal mūsų paskaičiavimus.

„Kartelė, pasiekusi 84 dolerius Rusijai taps kritine riba“, teigia vokiečių žurnalistas. „Sakoma, kad Rusijos imperatorius Nikolajus I-asis, kurį vakaruose vadino Europos žandarmu, kalbėdamas apie Napoleono armijos žūtį pareiškė, kad Rusija turi tik tris sąjungininkus – jos armiją, jos laivyną ir jos žiemą“, rašo Michaelis Sturmeris straipsnyje, kurį paskelbė Vokietijos laikraštis „Die Welt“ . Autorius pastebi, kad „šiomis dienomis vienas aukštas apreigas užimantis Rusijos valdininkas, kalbėdama...

 Rusijos valstybinė naujienų agentūra „ITAR-TASS“ šiandien paskelbė, kad „Rusijos ir Irano derybų metu, buvo sutarta dėl bendradarbiavimo ir abipusių investicijų skatinimo.“ Teigiama, kad bendra sandorių suma gali siekti 8 mlrd. dolerių. Tačiau pagrindinio tikslo Rusijai pasiekti nepavyko, teigia lragir.am. Nepaisant optimistinių anonsų, Iranas nesutiko pardavinėti savo naftos Rusijai.

Irano gyventojai džiūgaudami pasitiko iš Ženevos derybų grįžusius šalies atstovus. Iraniečiai sveikino su pasaulio šešetu pasirašytą susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko pusmečiui pristabdyti urano sodrinimą. Irano žiniasklaida šia tema rašo pirmuosiuose puslapiuose, daug džiaugsmingų pasisakymų ir socialiniuose tinkluose.

 Pagrindiniu euro zonos atsigavimo veiksniu šiemet bus mažesnis neigiamas fiskalinio griežtinimo poveikis, kuris nulems, kad virš euro zonos susitelkę debesys ims sklaidytis. Tiesa, euro zonos žlugimo rizika, nors ir mažesnė, išliks ir šiemet, mano „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė. „Teigiamų naujienų daugėja, ekonomikos tendencijos išliks bent neprastesnės nei pernai, tačiau iššūkių dar nemažai“, – pasakojo V. Klyvienė.

AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 1.000 m³ gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės klientams, nebuitiniams vartotojams, sumažėjo dar 42 litais (nuo 1.409 iki 1.367 Lt už 1.000 m³), palyginti su rugsėjo mėn. dujų kaina. Šiuos  kainos pokyčius nulėmė sustiprėjusi euro vertė JAV dolerio atžvilgiu. Rugsėjo mėnesio kaina nustatoma pagal 2012 m. kovo – 2012 m. rugpjūčio mėn. naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose. 2012 m. rugsėjo mėn.

JAV lengvos naftos barelio kainos trečiąjį metų ketvirtį šoktelėjo 8,5 proc. – daugiausia per 2012 metus. Šis prieaugis galėjo būti dar didesnis, jeigu ne sumažėjusios naftos kainos rugsėjį - pirmąjį rudens mėnesį nafta atpigo 4,4 proc. Naftos kainoms trečiąjį ketvirtį didelės įtakos tebeturi Europos skolų krizė ir kai kurių šalių atsisakymas pirkti Irano naftą dėl šios šalies branduolinės programos.

Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc.

Kuro kainos kyla kylant naftos kainoms, o šios visų pirma kyla dėl finansinių spekuliacijų, o ne dėl realių priežasčių. Lietuvos valstybė svertų mažinti kuro kainas turi nedaug – ji negali paveikti pasaulinių naftos kainos tendencijų, taip pat ją varžo įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), tačiau ji galėtų peržiūrėti akcizų dydžius, pakeisti importo tvarką, sumažinti kuro kokybės reikalavimus.